HOTRISK

Apie projektą

Į v ykiai

Partneriai

 

Viešinimas

Kontaktai

Projektas  „ Siekiant harmonizuoto vandens kokybės ir taršos rizikos valdymo ”

 

2013 metų lapkričio 4 dieną Lietuvos energetikos institutas kartu su Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centru pradėjo vykdyti LT – LV bendradarbiavimo per sieną projektą „Siekiant harmonizuoto vandens kokybės ir taršos rizikos valdymo”

 

             Pagal 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą įgyvendinama Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa, kurią iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Latvijos ir Lietuvos programa tęsia pasienio regionų bendradarbiavimo tradicijas, kurios prasidėjo  2004–2006 metais įgyvendinant Baltijos jūros regiono INTERREG III B programos projektus pagal INTERREG IIIA Pietų prioritetą Latvija– Lietuva–Baltarusija.

Gera upių vandens kokybė Lietuvos-Latvijos pasienyje yra aktuali abiems šalims. Nors nemažai įstatymų, susijusių su Europos Vandens pagrindų bei Aplinkos kokybės standartų (AKS) direktyvomis, skirti vandens telkinių apsaugai ar kokybės gerinimui tačiau nacionalinių teisinių dokumentų, kurie apibrėžtų kaip harmonizuoti vandens politiką ir veiklas, skirtas pasiekti gerą vandens kokybę pasienio regione, remiantis AKS direktyva, nėra. Taip pat nėra nei suderintų vandens būklės įvertinimo metodikų, nei interkalibracijos procedūrų vandens būklei vertinti.   Paviršinio vandens kokybei gerinti Aplinkos kokybės standartų direktyva (2008/105/EB) siūlo naudoti mišrių zonų nustatymo metodą. Mišri zona – tai upės dalis šalia teršalų išleidimo vietos, kurioje pavojingų   teršalų koncentracija gali viršyti atitinkamą aplinkos kokybės standartą. Todėl valstybėms narėms leidžiama nustatyti mišrias zonas, kuriose teršalų koncentracijos vandenyje paprastai yra didesnės negu foninės koncentracijos. Tačiau šios zonos neturi daryti įtakos likusiai upės daliai,   kurios vandens kokybė   turi atitikti aplinkos kokybės standartus. Pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 4 dalį valstybės narės turėtų   užtikrinti, kad aplinkos tikslų siekimo reikalavimai būtų suderinti visame upės baseine, įskaitant mišrių zonų nustatymą tarpvalstybiniuose vandens telkiniuose.

 

Projekto tikslas: pasiekti gerą paviršinio vandens kokybės būklę Lietuvos ir Latvijos pasienio upių baseinuose, taikant mišrių zonų įvertinimo metodą. Šis metodas buvo naudojamas rengiant pakoreguotus  Ventos upių baseino rajono (UBR) valdymo planus .

 

Uždaviniai:

·   buvo nustatyti "karštieji taškai" (taršos šaltiniai) ir atlikta Ventos UBR upių pagrindinių teršalų analizė.

·   buvo pasirinkti tinkamos modeliavimo priemonės ir atliktas nustatytų „karštųjų taškų“. mišrių zonų skaičiavimas

·   buvo įvertinta mišrių zonų nustatymo būtinybė siekiant užtikrinti Latvijos-Lietuvos pasienio regiono upių vandens kokybę, bendradarbiaujant su aplinkosaugos institucijomis, vietos valdžios institucijomis ir verslininkais.

 

Projekto veiklos buvo vykdomos Ventos UBR upėse, esančiose   Latvijos ir Lietuvos teritorijose. Latvijoje   upių   vandens kokybės tyrimai daugiausiai buvo vykdomi pietvakariniame Kuržemės regione, įskaitant Rucavą, Priekulę, Vaiņodę, Saldų ir Aucės   rajonus, taip pat Liepojoje ir Aizputėje; Lietuvoje – visame Mažeikių rajone ir didelėje dalyje Akmenės, Skuodo, Telšių, Šiaulių ir Kelmės rajonų.

„Karštieji taškai", kaip nuotekų taršos šaltiniai, labiausiai veikia Ventos upių baseino rajono Latvijos-Lietuvos pasienyje vandens kokybę.

 

Latvijoje ir Lietuvoje vandens kokybės vertinimo sistemos skiriasi. Todėl upių, kurios kerta Latvijos-Lietuvos sieną, vandens kokybės vertinimas dažnai skiriasi. Vandens kokybės vertinimo sistema apima upių tipologiją, kuri pagal nustatytus upių tipus apibrėžia upių hidrochemines savybes. Lietuvoje ir Latvijoje yra taikomos skirtingos upių tipologijos sistemos. Atlikus Ventos UBR upių mišrių zonų prie nuotėkų išleistuvių skaičiavimus, bus įvertinti upių tipologijos skirtumai Lietuvoje ir Latvijoje. Projekto rezultatai, kaip praktinės rekomendacijos, buvo pateiktos Latvijos ir Lietuvos aplinkos apsaugos institucijoms, siekiant harmonizuoti vandens telkinių kokybės valdymą tarptautiniuose upių baseinuose.

 

Projekto vykdymo laikas : 01.11.2013. – 31.12.2014.

Projekto numeris : LLIV-303

Projekto akronimas : HOTRISK

Projekto biudžetas :   237 713 EUR

Projektas finansuojamas iš Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2007-2013 programos. http://www.latlit.eu/ .

 

 

PROJEKTO ATASKAITOS

WP2 Assessment of the current situation (.pdf)

WP3 Common report: Development of modelling and supporting data set (.pdf)

WP4 Overall Report: Dissemination of results and recomendations (.pdf)

WP4 Metodinė medžiaga mišrių zonų vertinimui (.pdf)

WP4 Pagalbinė medžiaga mišrių zonų skaičiavimui naudojant Dicscharge testą