Įvairių metalų oksidai atlieka svarbų vaidmenį daugelyje pramonės bei mokslinių tyrimų sričių: chemijoje, fizikoje, medžiagotyroje, nanotechnologijose ir pan. Metalų oksidų dariniai gali būti įvairios sudėties bei struktūros, dėl to pasižymi įvairiomis fizikinėmis bei cheminėmis savybėmis: jie gali būti izoliatoriai, puslaidininkiai, laidūs elektros srovei ar net superlaidūs. Metalų oksidai efektyviai naudojami pramonėje, gaminant elektroninius prietaisus, cheminius daviklius, pjezoelektrinius įrenginius, termoizoliacinių ar atsparių korozijai dangų sintezėje, heterogeninėje katalizėje ir t.t. Taip pat svarbų vaidmenį jie atlieka bioinžinerijos technologijose, aplinkosaugoje, optinėje elektronikoje, magnetiniuose prietaisuose, kuro celėse ir pan. Tam tikros paskirties metalo oksidų dangos pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios gaunamos sudarant atitinkamą paviršiaus bei vidaus struktūras. Metalų oksidų dangų paviršiaus bei jų sudėties tyrimai mikroskopiniame lygmenyje yra labai reikšmingi naujų medžiagų kūrimui, sparčiai besivystančių nanostruktūrų ir įvairių technologijų tobulinimui. Ši veikla susijusi su metalų oksidų dangų sintezės procesais ir jų paviršiaus bei vidinės struktūros cheminių/fizikinių savybių tyrimais.

Veikla pradėta 2006 m. rugsėjo 25 d. ir tęsis keturis metus iki 2010 m. rugsėjo mėn. 1 d.

Veiklos koordinatorius prof. Gianfranco Pacchioni (Milano Bicocca universitetas, Italija), koordinatoriaus pavaduotojas prof. Erich Knözinger (Vienos universitetas, Austrija).