select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Naujienų archyvas
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Informacija
Tarptautiniai projektai
Doktorantūra
Karjera
   spausdinti

Naujienos

2018/06/05 - Susitikimo LMA metu „EUROfusion“ projekto vadovas aktyviai įsitraukti pakvietė ir daugiau Lietuvos mokslininkų

ITER (Tarptautinio eksperimentinio termobranduolinio reaktoriaus) statybų aikštelė (2018 m. pavasaris) © ITER
ITER (Tarptautinio eksperimentinio termobranduolinio reaktoriaus) statybų aikštelė (2018 m. pavasaris) © ITER

2018 m. gegužės 24 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko susitikimas su branduolių sintezės mokslinių tyrimų projekto „EUROfusion“ vadovu prof. dr. Tony Donné. Susitikimą organizavo Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyrius ir Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius kartu su Lietuvos energetikos institutu.

EUROfusion – didžiausias Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektas (biudžetas 850+ mln. EUR), kurio tikslas – iki 2050 m. gauti elektros energiją panaudojant valdomą branduolių sintezės reakciją.

Pasitelkti branduolių sintezės reakcijų (natūraliomis sąlygomis vykstančių žvaigždėse) metu išsiskiriančią energiją Žemėje – vienas didžiausių Mokslo iššūkių, kurį Europa, kartu su JAV, Japonija, Kinija, Rusija, Pietų Korėja ir Indija, yra pasiryžusi įveikti. Branduolių sintezė tai švari ir saugi energetikos technologija – reakcijos metu neišskiriamos CO2 dujos, nesukuriama ilgalaikių radioaktyvių atliekų, ši technologija netinkama branduoliniams ginklams gaminti, o reakcijoms reikalingo kuro – vandenilio izotopų, Žemėje apstu.

Didžiausiam „Horizontas 2020“ programos projektui suburtas Europos konsorciumas branduolių sintezės energetikos vystymui – EUROfusion. Tai konsorciumas, kuris apjungia 28 Europos šalis ir per 150 universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir pramonės organizacijų visame žemyne. Konsorciumas vykdo branduolių sintezės tyrimus, teikia paramą ekspertams bei rengia studentus ir jaunuosius mokslininkus.

Per 300 mokslininkų iš visos Europos, tarp kurių ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai, atlieka tyrimus JET (angl. Joint European Torus) – EUROfusion flagmane, pasaulyje šiuo metu didžiausiame tokamake. Šiuo metu tai vienintelis tokio tipo branduolių sintezės įrenginys, kuriame gali vykti vandenilio izotopų deuterio (2H) ir tričio (3H), ateities branduolių sintezės reakcijų kuro, sintezės reakcijos. EUROfusion tyrimus vykdo ne tik JET, bet ir kituose eksperimentų stenduose visoje Europoje. Šiuose įrenginiuose atliekami specifiniai eksperimentai, kurių rezultatai yra svarbūs pagrindiniam tikslui pasiekti. Viena grupė eksperimentų atliekama vidutinio dydžio tokamakuose, kita, specialiame įrenginyje – stelaratoriuje Wendelstein 7-X (Vokietija). Taip pat atliekama virtinė medžiagų tyrimų: medžiagų, tinkamų darbui esant itin aukštoms temperatūroms (iki 200 milijonų oC laipsnių), esant intensyviam neutronų srautui, esant itin stipriems magnetiniams laukams ir kt.

EUROfusion tyrimų ašis yra ITER (angl. International Thermonuclear Experimental Reactor) – šiuo metu Prancūzijoje statomas branduolių sintezės eksperimentinis įrenginys, kurį kuriant bendradarbiauja 36 pasaulio šalys. ITER atvers galimybes branduolių sintezės energetikai.
Pavykus ITER projektui, EUROfusion mokslininkai ir inžinieriai kuria planus parodomajai jėgainei DEMO, kuri gamins ir perduos elektros energiją į tinklą, įrodydama, kad branduolių sintezė gali padėti išspręsti ateities energijos poreikius.

EUROfusion veiklą apibrėžia Europos kelrodis link elektros gamybos panaudojant branduolių sintezės energiją (angl. Fusion Electricity: A Roadmap to the realisation of Fusion Energy), kurį Lietuvos mokslų akademijoje pristatė EUROfusion vadovas prof. dr. Tony Donné.
Kelrodis nurodo, kaip mokslininkai iš visos Europos gali susiburti po viena bendra programa ir drauge siekti bendro tikslo – pasitelkti branduolių sintezę elektros gamybai. Kelrodyje numatyti aštuoni pagrindiniai tyrimų etapai-tikslai: (1) plazmos eksploatacinių režimų tyrimai; (2) šilumos pernašos ir paskirstymo sistemų tyrimai; (3) neutronų poveikiui atsparių medžiagų tyrimai; (4) tyrimai, reikalingi tričio gamybai užtikrinti; (5) tyrimai, reikalingi branduolių sintezės saugai užtikrinti; (6) kompleksinis DEMO projektas; (7) konkurencingos elektros energijos kainos užtikrinimas; (8) stelaratoriaus technologija, kaip alternatyva tokamakui.

Siekiant projekto tikslų, reikia inovacijų, naujų medžiagų ir technologinių procesų. Jiems sukurti vykdomi platūs moksliniai tyrimai, į kuriuos, susitikimo LMA metu, Tony Donné aktyviai įsitraukti pakvietė ir daugiau Lietuvos mokslininkų.


Susitikimo iniciatoriaus, Lietuvos energetikos instituto (LEI), atstovas, Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas akademikas prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras, susirinkusiuosius supažindino su branduolių sintezės energetikos tyrimais, atliekamais Lietuvos energetikos institute.

LEI pirmąjį savo branduolių sintezės projektą įgyvendino dar 2006 metais. Tai buvo Europos Sąjungos (ES) 6-os bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (BP) projektas, ITER saugai įvertinti. Nuo 2007 m. pradžios LEI prisidėjo prie Europos branduolių sintezės vystymo susitarimo (angl. European Fusion Development Agreement – EFDA) ir koordinavo mokslinius tyrimus Lietuvoje, kuriuos kartu aktyviai vykdė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai. 2014 m. pradėta „Horizontas 2020“ tyrimų programa ir EFDA susitarimą pakeitė naujas projektas EUROfusion, kurį koordinuoja Makso Planko institutas branduolinių sintezės tyrimams (Vokietija).

LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkai prie tarptautinių branduolių sintezės energetikos tyrimų prisidėjo vykdydami ITER saugos (komponentuose susikaupusio vandenilio sprogimo atveju) tyrimus, stelaratoriaus „Wendelstein 7-X“ (pradėtas eksploatuoti 2016 m.) aušinimo sistemos, plazmos indo suvirinimo siūlių saugos vertinimą. EUROfusion projekte LEI atlieka dalį tyrimų, susijusių su JET eksperimentais (dozių galios, neutronų aktyvacijos, skilimo šilumos, dominuojančių izotopų nustatymo ir kt. tyrimai). Tyrimai, susiję su DEMO, tapo pagrindine LEI veikla EUROfusion projekte. Instituto mokslininkai atsakingi už saugos analizės neapibrėžčių įvertinimo metodikos sukūrimą, vykdo DEMO reaktoriaus saugos ir įrangos patikimumo tyrimus. LEI mokslininkai taip pat atlieka tyrimus, susijusius su medžiagų eksperimentais, atliekamais įrenginyje DONES (angl. International Fusion Materials Irradiation Facility – DEMO-Oriented Neutron Source). DONES – tai greitintuvo principu veikiantis d-Li neutronų šaltinis, kurio pagrindinis tikslas yra ištirti konstrukcines ir funkcines medžiagas, kurios būtų naudojamos branduolių sintezės reaktoriuje DEMO.

LEI atstovas Eugenijus Ušpuras, paantrindamas p. Donné, pakvietė prisidėti prie šimtų tyrėjų, inžinierių, technikų ir studentų iš Europos ir viso pasaulio, drauge siekiančių vieno tikslo – išgauti elektros energiją pasitelkiant branduolių sintezę.

 

Apie svečią:

EUROfusion programme manager prof. dr. Tony DonnéTony Donné branduolinės sintezės tyrimuose dalyvauja nuo 1985 metų. Nuo 2014 metų birželio yra EUROfusion projekto vadovas. Iki 2014 metų Tony Donné dirbo Olandijos fundamentaliųjų energijos tyrimų institute, kur 2009 – 2014 m. užėmė Branduolinės sintezės tyrimų padalinio vadovo pareigas. Taip pat T. Donné vadovavo jungtiniam Olandijos – Rusijos Branduolinės sintezės fizikos ir technologijų kompetencijos centrui bei dirbo programos direktoriumi ITER–NL konsorciume. Tony Donné taip pat yra Eindhoven technologijų universiteto profesorius, kuriame dirba branduolinės sintezės plazmos kaitinimo ir diagnostikos srityje. Svarbi dalis mokslinės karjeros paskirta plazmos diagnostikos priemonių kūrimui ir panaudojimui įvairiose branduolių sintezės įrenginiuose. Daugiau nei 10 metų Tony Donné paskyrė ITER projekto diagnostikos tyrimų tarptautiniam koordinavimui.

 





Susitikimo akimirkos
EUROfusion programme manager T.Donné at Lithuanian Academy of Sciences
Virginijos Valuckienės (Lietuvos mokslų akademija) nuotr.

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2018. Visos teisės saugomos.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111955219 | PVM kodas LT119552113