Atskirų nacionalinių elektros energetikos sistemų (EES) ir elektros tinklų valdymo kokybė yra labai aktuali EES saugumo, patikimumo ir efektyvumo požiūriu. Geresnis valdymas mažina avarinių įvykių riziką, leidžia lokalizuoti avariją nacionalinėje sistemoje ar išvengti jos išplitimo visoje jungtinėje sistemoje. Europos Komisija, Europos energetikos reguliuotojų asociacija (CEER), EUROELECTRIC ir kitos tarptautinės organizacijos analizuoja ir lygina atskirų šalių sistemų ir tinklų raidos tendencijas, avaringumo ir patikimumo rodiklius, perdavimo ir skirstymo paslaugų įkainius. Kritinių situacijų modeliavimas Europos nacionalinėse sistemose ir regionuose laikomas vienu svarbiausių mokslinių tyrimų uždavinių energetikos sistemų sektoriuje.

Valdymo kokybei pagerinti reikia sudėtingų tyrimų – ekspertinės analizės, modeliavimo, naujų metodinių priemonių. Rengdamasi naujiems tyrimams, laboratorija 2006 m. įsigijo specializuotas kompiuterines programas MATHLAB® ir SIMULINK®.

 

2006 m. laboratorija pradėjo iš valstybės subsidijų finansuojamą trimetį darbą Nacionalinio balanso valdymo išteklių efektyvus panaudojimas Lietuvos ir Baltijos EES. Šis darbas atitiko mokslinės veiklos kryptį Sudėtingų sistemų modeliavimas, jų valdymo metodų ir kontrolės techninių priemonių kūrimas. 2006 m. tarpinėje ataskaitoje išnagrinėtos Lietuvos ir Baltijos elektros energetikos sistemos (BEES) galios balanso valdymo ypatybės, įvertinant BEES veikimo specifiką, turimus valdymo išteklius, EES dinaminių dažninių charakteristikų įtaką, avarinių situacijų susidarymo tikimybės priklausomybę nuo darbo režimo. Siūlomas požiūris į nacionalinį ar BEES valdymo bloko balansavimą grindžiamas idėja, kad vienos paskirties rezervai pagal situaciją perima kitos paskirties rezervų funkcijas.

 

2006 m. pagal sutartį su LR Ūkio ministerija laboratorija atliko taikomąjį mokslinio tyrimo darbą Aprūpinimo elektra patikimumo lygio techninė-ekonominė analizė, rekomendacijų dėl aprūpinimo elektra patikimumo teisinio reglamentavimo, įvertinant ES šalių patirtį, parengimas. Šio darbo objektas buvo elektros tinklų teikiamos paslaugos – elektros energijos perdavimo ir skirstymo patikimumo – kokybė. Darbo tikslas – išnagrinėti, ar patikimumo reglamentavimo teisinė sistema Lietuvoje yra pakankama, kaip ji veikia, kokia faktinė patikimumo būklė Lietuvoje. Ypač daug dėmesio skirta vartotojų patikimumo kategorijoms, nes tik Lietuvoje taikomas patikimumo diferencijavimas pagal vartotojų kategorijas yra unikalus reiškinys Europos Sąjungoje.

Darbe atlikta ES šalių patikimumo reguliavimo būdų analizė ir išnagrinėti atskirų šalių patikimumo rodikliai. Išnagrinėta Lietuvos Respublikos teisės aktų patikimumo klausimais nuoseklumas ir suderinamumas. Surinkti duomenys apie Lietuvos vartotojų pasiskirstymą pagal patikimumo kategorijas, išnagrinėtos patikimumo užtikrinimo problemos. Analizė apėmė pagrindinių tinklų operatorių – AB Lietuvos energija, AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB VST valdomus tinklus ir jų vartotojus. Atsižvelgiant į ES šalių aprūpinimo elektra patikimumo didinimo tendencijas, parengtos rekomendacijos patikimumo būklei Lietuvoje gerinti.

Rekomendacijose numatyta išsaugoti esamas vartotojų patikimumo kategorijas ir panaudoti jas kaip priemonę aprūpinimo elektra patikimumui gerinti. Rekomenduojama kategorijas tobulinti papildant jas naujais parametrais (šiuo metu tėra tik neplanuoto ilgo nutraukimo trukmė dėl tinklų operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių). Kita rekomenduojama gerinimo kryptis – nustatyti tinklų operatoriams minimalius tinklo patikimumo lygius: SAIDI, SAIFI skirstomųjų tinklų vidutiniam vartotojui ir END, AIT rodiklius perdavimo tinklo prijungimo prie kitų tinklų taškui (nuo 2008 m.). Rekomenduota operatoriams per artimiausius 5 metus skirstomuosiuose tinkluose įdiegti nutraukimų skaičiaus ir trukmės automatinio registravimo įrangą I ir II patikimumo kategorijų vartotojams. Nurodyta, kaip taisyti atitinkamų teisės aktų prieštaringumus ir nenuoseklumus.

 

 

J.m.d. V. Radziukynas gina daktaro disertaciją „Dažnio ir galios balanso nuokrypių įtaka EES darbui ir jų valdymas“ (mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Antanas Nemura)

 

Laboratorijos j.m.d. V. Radziukynas 2006 m. apgynė daktaro disertaciją Dažnio ir galios balanso nuokrypių įtaka EES darbui ir jų valdymas (mokslinis vad. prof. habil. dr. Antanas Nemura). Šis brandus mokslinis darbas yra didelis indėlis į laboratorijos mokslinės kompetencijos didinimą ir laboratorijos konkurencinio pajėgumo tyrimų rinkoje stiprinimą.

Disertantas savo darbe apžvelgė EES matematinius modelius, įvairiose EES taikomus dažnio ir galios balanso nuokrypių valdymo metodus ir algoritmus. Išnagrinėti dažnio nuokrypiai Lietuvos energetikos sistemai, įvertinta Lietuvos elektrinės 300 MW bloko naudingumo koeficiento priklausomybė nuo jo apkrovos kitimo amplitudės ir dažnio, blokui dirbant reguliavimo režimu.

Panaudodamas automatinio reguliavimo teorijoje taikomas dinamines grandis, disertantas sukūrė Jungtinės elektros energetikos sistemos (jungiančios BEES, Baltarusiją, Maskvą, Sankt Peterburgą) ir izoliuotos BEES matematinius modelius ir jais įvertino sistemos apkrovos atsitiktinį kitimą dėl dažnio kitimo. Jis sukūrė vėjo elektrinių ir vėjo greičio kitimo matematinius modelius, kurie, būdami ekvivalentiški fizikinių priklausomybių modeliams, yra paprastesni ir patogesni praktiniams skaičiavimams.

Kadangi modeliams taikyti labai svarbūs yra įvesties duomenys (realūs dažnio ir galios pokyčiai ΔP, Δf), disertacijoje daug dėmesio skirta EES matavimo duomenų parametrinei identifikacijai. Pasiūlyta parametrine identifikacija ir spektrine analize paremta metodologija, leidžianti įvertinti dažninių charakteristikų parametrus.

Lietuvos energetikos sistemos poreikiams disertacijoje pasiūlyti automatinio generacijos valdymo algoritmai. Pažymėtinas antrinis dažnio ir galios fuzzy tipo reguliatorius, kurio aukštesnę reguliavimo kokybę pripažino AB Lietuvos energija specialistai (pagal skaičiavimų duomenis). Nuo kitų fuzzy reguliatorių jis skiriasi tuo, kad pritaikytas izoliuotai BEES, tačiau gali būti naudojamas ir Jungtinėje EES. Jis sudarytas iš 2 fuzzy reguliatorių, turinčių po vieną įėjimo ir išėjimo signalą. Vienas jų skirtas dažnio, kitas – tarpsisteminių srautų reguliavimui.

 

Laboratorija siekia bendradarbiauti su tarptautinėmis energetikos organizacijomis. 2006 m. EURELECTRIC prašymu laboratorijos m.d. Arturas Klementavičius skaitė užsakytą teminį pranešimą projekto ERMInE (vykdomo pagal ES 6BP) dalyviams seminare Varšuvoje.

 

Laboratorijos bendradarbiai perskaitė 6 pranešimus tarptautinėse konferencijose ir 3 pranešimus respublikinėse konferencijose. Paskelbtos 9 mokslinės publikacijos, iš jų 3 tarptautinių konferencijų leidiniuose ir 1 žurnale Energetika.