select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Informacijos skyrius (05)
Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorija (10)
Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centras (11)
Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija (12)
Degimo procesų laboratorija (13)
Branduolinės inžinerijos problemų laboratorija (14)
Plazminių technologijų laboratorija (15)
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija (16)
Branduolinių įrenginių saugos laboratorija (17)
Vandenilio energetikos technologijų centras (18)
Regionų energetikos plėtros laboratorija (19)
Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorija (21)
Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)
Hidrologijos laboratorija (33)
Informacija
Tarptautiniai projektai
Naudingos nuorodos
Karjera
   spausdinti

Mokslo padaliniai / Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)s

Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)

Laboratorijos vadovas

Vaclovas Miškinis, Habil. dr.


Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas

Tel.: 8-37-401959
Faks.: 8-37-351271
mailto:miskinis



Pagrindinės laboratorijos mokslinės veiklos kryptys: 
  • makroekonomikos plėtros scenarijų analizė, energijos poreikių modeliavimas ir prognozavimas;
  • vidutinės ir ilgalaikės trukmės energijos tiekimo scenarijų analizė, naudojant plačiai aprobuotus optimizacinius modelius;
  • energetikos įtakos aplinkai vertinimas, teršalų mažinimo technologijų analizė ir aplinkosaugos politikos diegimas;
  • energetikos vadybos ir rinkodaros tyrimai;
  • energetikos restruktūrizavimo ir liberalizavimo patirties ES ir Vidurio bei Rytų Europos šalyse apibendrinimas ir taikymas vykdant reformas Lietuvos energetikos sektoriuje;
  • energetikos informacinės sistemos kūrimas, Lietuvos ir užsienio šalių statistinių energetikos raidos duomenų kaupimas. 
2006 m. laboratorijoje buvo vykdomi moksliniai tyrimai, svarbūs Lietuvos energetikos sektoriaus ir atskirų energetikos sistemų plėtros analizei, energijos poreikių prognozavimo ir energetikos sektoriaus plėtros optimizavimo metodinių ir programinių pagrindų formavimui bei reikalingų statistikos duomenų bazės atnaujinimui.
 
Baigtas biudžeto subsidijomis finansuotas mokslo tiriamasis darbas Techninių, gamtinių ir socialinių sistemų modeliavimo rezultatų neapibrėžtumo analizė, kuris vykdytas kartu su Branduolinių įrenginių saugos bei Hidrologijos laboratorijomis. Jame išnagrinėtos neapibrėžtumų analizės metodologijos ir Vokietijos GRS kompanijos sukurto programų paketo SUSA pritaikymo Lietuvos elektros energijos poreikių ūkio šakose prognozėms parengti, gautų rezultatų analizei bei energetikos perspektyvinės raidos tyrimui galimybės.
 
 
Pirminės energijos intensyvumas 2005 m., BVP vertinant perkamosios galios standartais (PGS)
 
2006 m. pradėtas naujas, biudžeto subsidijomis finansuojamas, mokslo tiriamasis darbas Paskirstytosios energijos gamybos plėtros tyrimai, kuriame pateikta bendra paskirstytosios gamybos apžvalga (privalumai ir trūkumai), paskirstytosios energijos gamybos lygis ES šalyse, paskirstytosios elektros gamybos charakteristika Lietuvoje (jos indėlis elektros gamybos balanse, esamos įstatyminės bazės analizė), patekimo į rinką ir prisijungimo prie tinklų problemos.
 
2006 m. sėkmingai buvo tęsiamas ilgalaikis glaudus bendradarbiavimas su LR Ūkio ministerija. Laboratorija laimėjo konkursą ir įvykdė keturis taikomuosius darbus:
  • Lietuvos energetikos sektoriaus šakų 1990–2005 m. raidos tendencijos bei kitų ES šalių pagrindinių ekonomikos ir energetikos rodiklių lyginamoji analizė ir viešas paskelbimas (remiantis atlikta Lietuvos statistikos departamento, AB Lietuvos energija ir tarptautiniuose leidiniuose skelbiamos informacijos apibendrinimu, parengtas leidinys Lietuvos energetika 2005);
  • Energetikos sektoriaus vystymosi tendencijų analizė ir prognozės iki 2025 m. (darbe pateikta Lietuvos energetikos sektoriaus vystymosi krypčių, energijos vartojimo pokyčių bei energijos intensyvumo kitimo tendencijų Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos šalyse bei Lietuvos makroekonominių rodiklių ir kitų energijos poreikiams didelę įtaką turinčių veiksnių analizė. Šiame darbe atlikti tyrimai ir pateiktos rekomendacijos pravertė atnaujinto Nacionalinės energetikos strategijos (NES) projekto rengėjams pagrindžiant daugelį energetikos sektoriaus vystymo strateginių nuostatų);
  • Gamtinių dujų atsargų sukaupimo projektų palyginimas (išanalizuota geologinė informacija, Lietuvos geologijos tarnyboje sukaupta potencialių dujų saugyklų vietų paieškos medžiaga bei pateiktas Lietuvoje potencialiai tinkamos struktūros gamtinėms dujoms laikyti įvertinimas; išnagrinėtos esamų ir perspektyvių Latvijos požeminių dujų saugyklų naudojimo galimybės; pateiktas suskystintų gamtinių dujų importo terminalo statybos techninių ir ekonominių rodiklių įvertinimas);
  • Energetikos ūkio plėtros scenarijų analizė ir NES įgyvendinimo priemonių plano 2007–2012 m. projekto parengimas (pagal NES projektą išanalizuotos strategijos įgyvendinimo priemonės atskiriems energetikos sektoriams; pateiktas priemonių, kurias Ūkio ministerijai pateikė Lietuvos energetikos įmonės, ministerijos, žinybos ir savivaldybės, pirminis įvertinimas). 
2006 m. tęsiant bendradarbiavimą su AB Lietuvos energija, atliktas mokslo tiriamasis darbas Ilgalaikio planavimo energetikos sistemos modelio tobulinimas, kuris padės bendrovės specialistams spręsti elektros energetikos sistemos perspektyvinio planavimo uždavinius. Šiame darbe išnagrinėti Lietuvos elektros tinklo planavimo sistemos modelio kalibravimo klausimai; patobulinti vėjo elektrinių modeliavimo ir dujų tiekimo elektrinėms modeliavimo principai, įvedant apribojimus sezoniniams tiekimo svyravimams bei numatant dujų saugojimo saugykloje galimybes; įdiegtaišlaidų ir pajamų Lietuvos elektrinėse skaičiavimo metodika; modifikuotos rezultatų apdorojimo priemonės ir pateikti Lietuvos elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos bandomieji skaičiavimai).
 
Kitame mokslo tiriamajame darbe Elektros energijos kilmės identifikavimo sistema Lietuvoje išanalizuotos techninės elektros energijos kilmės identifikavimo sistemos įgyvendinimo sąlygos: pasiūlytos sistemos valdymo institucijos; apibrėžti registruojami gamybos požymiai; išanalizuotos duomenų surinkimo galimybės, atsižvelgiant į jų prieinamumą; apibrėžti duomenų surinkimui keliami minimalūs reikalavimai.
 
Laboratorijoje 2006 m. baigtas ES 5BP projektas Efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo įgyvendinimo politikos instrumentų analizė ir priemonių identifikavimas Europos Sąjungos šalyse kandidatėse. Laboratorijos darbuotojų kvalifikacijos augimui bus įvairiapusiškai reikšminga patirtis, sukaupta rengiant tris ES 6BP projektus: Nauja išorinių kaštų raida darniam vystymuisi (NEEDS), Koordinavimo veikla, skirta skatinti ir stiprinti mokslinius tiriamuosius darbus, plačiai panaudojant paskirstytuosius energijos išteklius elektros rinkoje (SOLID-DER) ir Kaštų vertinimas darnioms energetikos sistemoms (CASES).
 
Galutinės energijos intensyvumas 2004 m., BVP vertinant pagal perkamosios galios paritetą (PGP)
 
Aktualūs Lietuvai energetikos sektoriaus vystymo klausimai, tarp jų ir atsinaujinančių energijos išteklių platesnio naudojimo aspektai, nagrinėjami tarptautiniuose programos Pažangi energetika Europai projektuose: Europos elektros gamybos šaltinių identifikavimo sistema (E-TRACK), Atsinaujinančių energijos išteklių paramos schemų įvertinimas ir optimizavimas Europos elektros energijos rinkoje (OPTRES), Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, Europos politikos ateities gairių nustatymas (FUTURES-e), Darnios energijos tiekimo sistemos naujuose pastatuose – galimybių studijų įdiegimas pagal pastatų energetinio naudingumo direktyvos reikalavimus (SENTRO), REFUND+ projektas, Direktyvos 2001/77/EC nacionalinių ir bendrijos 2010 m. tikslų pasiekimo analizė (PROGRESS).
 
TATENA koordinuotame tyrimų projekte Šiltnamio dujų emisijų švelninimo strategijos ir energetikos plėtros scenarijai analizuojami Lietuvoje taikomi klimato kaitos švelninimo instrumentai ir išnagrinėti įvairūs galimi tarptautiniai klimato kaitos švelninimo politikos režimai. V. m. d. Dalia Štreimikienė daug prisidėjo rengiant mokslo populiarųjį leidinį Klimato kaitos politikos pagrindai ir įgyvendinant INTERREG IIIC programos Miestų plėtros perorientavimas į darnią energetiką (RUSE)projektą.
 
Laboratorijoje sukaupta patirtis 2006 m. panaudota tarptautiniu mastu, rengiant: 
  • Baltijos energetikos strategijos projektą (v. m. d. A. Galinis);
  • Serbijos ir Juodkalnijos bei Lenkijos energetikos sektoriaus modelius ir atliekant šių šalių energetikos vystymo scenarijų analizę (v. m. d. A. Galinis);
  • Tarpvyriausybinės klimato kaitos organizacijos ataskaitą Klimato kaitos mažinimo priemonės (v. m. d. I. Konstantinavičiūtė);
  • Kazachstano darnaus vystymosi strategiją (v. m. d. D. Štreimikienė);
  • pagal Pasaulio energetikos tarybos planą rengiamą studiją Energetika ir klimato kaita (v. m. d. D. Štreimikienė);
  • tyrimus, kuriuos remia Tarptautinis energetikos ir aplinkosaugos politikos centras, vykdomus kartu su Vidurio ir Rytų Europos šalių ekspertais (vyr. m. d. V. Miškinis). 
V. m. d. Arvydas Galinis Slovakijoje ir Irane dalyvavo TATENA rengtuose mokomuosiuose kursuose kaip šios agentūros deleguotas ekspertas, atsakingas už MESSAGE modelio panaudojimą perspektyvinio energetikos planavimo uždaviniams spręsti. V. m. d. Inga Konstantinavičiūtė tobulino savo kvalifikaciją Slovakijoje, dalyvavo dviejų savaičių TATENA mokomuosiuose kursuose.
Dalyvauta tarptautinėse konferencijose Austrijoje, Belgijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir perskaityti 23 pranešimai. Laboratorijos darbuotojai 2006 m. paskelbė 35 mokslinius straipsnius Lietuvos ir užsienio žurnaluose, tarptautinių konferencijų ir kt. leidiniuose.
 

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2009. Visos teisės saugomos.