Energijos gamybos bei vartojimo efek­tyvumo didinimas yra viena prio­ri­te­tinių energetikos vystymo strategijos kryp­čių tiek Lietuvoje, tiek Europos Są­jungoje.

2008 m. gruodžio 4 d. patvirtintas energijos efektyvumo veiksmų Lietuvoje planas, parengtas vadovaujantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Ta­ry­bos direktyvos 2006/32/EB dėl ener­gijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų nuostatomis.

Šiame dokumente įvertintas esa­mas energijos taupymo potencialas, nustatytos priemonės skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatyti nacionaliniai energijos taupymo rodik­liai bei pateikta strategija, kaip planuo­jama šiuos rodiklius pasiekti.

Energijos vartojimo efektyvumą nu­ma­toma didinti naujomis technologijomis ir inovacijomis, leidžiančiomis gerokai efek­tyviau panaudoti vietinius, atsinau­ji­nančius, atliekinės energijos išteklius. Jų plėtra Lietuvoje padėtų įgyvendinti veiks­mų plane numatytus nacionalinius ener­gijos taupymo rodiklius.

 

 

 

2009 m. pradėtas valstybės biu­džeto subsidijomis finan­suojamas moks­lo tiria­masis darbas Naujų ener­gijos gamybos technologijų plėtra Lie­tuvoje bei ener­gijos vartojimo efekty­vumo didinimo visuomeninės paskirties pastatuose galimybių tyrimas.

Darbe pasirinkti pramonės, visuo­meninių pastatų sekto­riai, kuriuose glūdi vienas didžiausių energijos taupymo po­tencialų. Šio potencialo panaudojimo di­di­nimas yra vienas svarbiausių veiks­nių, padėsiančių vykdyti minėtą ener­getikos sektoriaus plėtros politiką. Da­bar trūksta tyrimų, skirtų šiai tematikai.

 

 

 

 

Vykdant darbą surinkti duomenys apie 2005–2008 metų Lietuvos pra­mo­nės sektoriaus vystymąsi, kuro ir energijos vartojimą bei didžiausius pra­mo­nės elektros energijos, gam­tinių dujų bei šiluminės energijos vartotojus. 2008 m. duo­menys palyginti su praėjusių metų ir ankstesnių laikotarpių bei atlikta jų analizė.

Surinkta informacinė medžiaga apie pagrindines šilumos siurblius gami­nančias firmas užsienio valstybėse. Pa­teikti iš­­sa­­mūs duomenys apie tas fir­mas, ku­rių atstovai plati­na pro­duk­ci­ją Lietu­voje ir ypač aplinkos oro šilumą pasisa­vi­nan­čius šilumos siurb­lius. Taip pat pa­teikti duomenys apie fir­mas, ga­mi­­nan­čias šilumos siurblius, kuriuose naudoja natūralų šaltnešį R744 (CO2 du­jas). Pateiktos šaltnešio R744 fizinės ir šilu­minės charakteristikos, taip pat ap­žvelg­tos kitų naudojamų šaltnešių pa­grin­dinės savybės. Apžvelgti pagrin­di­niai Eu­ropos ir Lietuvos teisės aktai, reg­lamen­tuojan­tys šaltnešių naudojimo tvar­ką. Pa­teikti duo­menys apie šilumos siurblių die­gimą įvai­riose šalyse pasta­raisiais me­tais, nuro­dytos jų plėtros gali­mybės ateityje.

 

 

 

Surinkta išsami informacija apie nedidelės galios pa­skirs­­tytosios koge­neracijos jėgaines, ypač naudojančias kie­tąjį biokurą. Pateikti duomenys apie pastaraisiais metais į rinką pateiktas to­kias kogeneracines jėgaines, parodyta, kurių fir­mų kogeneracinės jėgainės ga­lėtų būti naudojamos ir Lietuvoje.

 

 

Didžiausi pramonės gamtinių dujų vartotojai: 1 – maisto produktų ir gėrimų, 2 – kitų nemetalo mineralinių produktų, 3 – plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių, 4 – tekstilės gaminių, 5 – radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, 6 – medienos ir medžio gaminių (išskyrus baldus), 7 – cheminių medžiagų ir chemijos gaminių, 8 – kitų pramonės veiklų		Didžiausi pramonės elektros energijos vartotojai: 1 – maisto produktų ir gėrimų, 2 – cheminių medžiagų ir chemijos gaminių, 3 – tekstilės gaminių, 4 – kitų nemetalo mineralinių produktų, 5 – radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, 6 – medienos ir medžio gaminių (išskyrus baldus), 7 – plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių, 8 – kitų veiklų

 

Naujų technologijų diegimas glau­džiai susijęs su varto­to­jo informuotumu. Naujos technologijos bus mažai veiks­min­­gos, neįtikinus vartotojų jas taikyti. Anksčiau minėti ES doku­mentai nurodo bū­ti­numą didinti visuomenės infor­ma­vi­mo veiklą. Būtina užtikrinti, kad var­to­to­jai teisingai suprastų ener­gijos ga­my­bos bei vartojimo efektyvumą le­mian­čius veiks­nius. Tokios švietimo ini­cia­tyvos turėtų būti diegiamos jau mo­­kyk­lose. Lietuvoje šis procesas tik prasi­de­da. Būtina pa­rengti specialias ener­getinio švietimo progra­mas, kurias būtų galima integruoti į esamas mokymo prog­­ramas. Visa tai galėtų suteikti pa­grindą darniai būsimų pagrin­dinių ener­gijos vartotojų elg­se­nai kisti.

 

 

 

 

Darbe pasirinktose Lietuvos mo­kyklose įvertintas esa­mas mo­kinių ži­nių apie energetiką, energijos vartojimo efek­ty­vumą, atsinaujinan­čius ener­gi­jos šaltinius lygis. Atsižvelgus į gautus rezultatus, pa­rengti Aktyvaus mo­kymo apie taupų ener­gijos naudo­jimą paketai, kurie galėtų būti integruoti į esa­mas mo­kyklų mokymo progra­mas. Viena pa­grin­­di­nių moky­mosi te­ma­tikų skir­ta energijos vartojimo mo­kyk­lose monito­ringui, kuris leis įvertinti energijos tau­pymo mokyklose po­ten­cialą. Tuo tikslu panaudota kitų Europos šalių patirtimi besiremianti energijos suvartojimo paly­ginimo mo­kyklose me­to­dologija, dau­giau­sia orientuota į Aktyvaus moky­mo mo­kyk­lose princi­pus. Gauti nauji duomenys apie energijos suvar­tojimą pasi­rinktose mokyklose bei mokyklų specifines ener­gijos są­naudas, atliktas šių mokyklų specifinių energijos są­naudų palyginimas. Gautus duomenis numatoma palyginti su kitų Europos šalių mokyklų duomenimis.

 

2009 m. baigti 2 ES programos Pažangi energetika Europai projektai ir pradėtas vykdyti ES Baltijos jūros regiono 2007–2013 m. programos projektas.

 

 

Pagrindinis šio tarptautinio projekto tiks­las buvo įvertinti elektros energijos pa­nau­do­jimą miestų teritorijoms bei visuo­me­ninės paskirties pastatams apšviesti bei pasiūlyti priemones, kaip mažiau suvartoti elektros energijos apšvie­timo reikmėms. Vyk­­dant projekto programą įtraukta apie 40 įvairių Lietuvos organizacijų (savivaldybės, universitetai, mokyklos, sporto cent­rai, oro uostai, kt.). Kelios organizacijos parengė ir sėk­mingai įgyvendino elektros energijos, skirtos miestų terito­ri­joms bei visuomeniniams pastatams apšviesti, taupymo projektus.

 

 

Šis tarp­tau­ti­nis projektas skir­tas pažangių energetikos technologijų diegimui ES regionuose skatinti. Projekto stra­te­giniams partneriams padedant, buvo įver­tinta esanti ES ener­getikos politika, ska­ti­nanti atskirų regio­nų vys­tymąsi, maži­nant atskirų šalių regionų eko­nominio išsi­vys­tymo skirtumus. Vykdant projektą parengta Kauno Regiono energe­tikos sek­toriaus vystymo strategija ir projektų, kurie galėtų būti iš dalies finansuojami ES Struktūrinių bei Sanglaudos fondų lėšomis, pavyzdžiai. Projekto rezultatai pristatyti aštuo­niuose nacio­na­liniuose seminaruose, parengtas leidinys, iš­vers­tas į aštuonias užsienio kalbas.

 

 

2009 m. kartu su Šiluminių įrengimų tyrimų ir bandymo laboratorija vykdytas naujas tarptautinis projektas. Projektas iš dalies finansuojamas ES Baltijos jūros regiono programos lėšomis. Projekto partneriai 10 Baltijos jūros regiono šalių. Projekto vadovas – Švedijos energetikos agentūra. Pagrindinis visų projekte dalyvaujančių partnerių darbo tikslas – viso­ke­riopai skatinti ir padėti plečiant bioenergijos gamybą bei varto­jimą Baltijos jūros regiono šalyse. Svarbiausias projekto akcen­tas – bioenergijos gamyba ir vartojimas lai­kantis darnumo kriterijų. Projekto vykdymo trukmė 3 metai. Jo vykdy­mo metu bus sudarytos sąlygos tarptautiniam ir tarpregioni­niam bend­radarbiavimui regione, atveriant gali­mybes pasikeisti infor­macija bei žiniomis ir technologijomis, koor­dinuo­jant politi­kos ir teisės aktų tobulinimą bioenergetikos vystymo srityje.

 

Pagal vykdytų darbų tematiką 2009 m. surengti 2 seminarai, tyrimų rezultatai pateikti 3-uose moksliniuose straipsniuose, perskaityti 3 moksliniai pranešimai mokslinėse konferencijose (1 iš jų tarptautinėje).