•    branduolinių jėgainių saugos vertinimas;

•    termohidraulinė avarinių ir pereinamųjų procesų analizė;

•    termohidraulinių parametrų kitimo atominių elektrinių apsauginiuose gaubtuose ir kitose patalpose įvertinimas;

•    radionuklidų bei aerozolių pernešimo patalpose modeliavimas;

•    branduolinių reaktorių reaktyvinių avarinių procesų analizė bei aktyviosios zonos modifikacijų pagrindimas;

•    termobranduolinės sintezės reaktorių saugos analizė;

•    naujų atominių elektrinių analizė;

•    energetikos sistemų patikimumo vertinimas ir kontrolė;

•    atominių elektrinių 1 ir 2 lygio tikimybinė saugos analizė;

•    sudėtingų techninių objektų statybinių konstrukcijų, vamzdynų ir kitų elementų stiprumo analizė;

•    sudėtingų techninių sistemų vienetinių gedimų analizė ir inžinerinis įvertinimas;

•    pramonės objektų pavojaus ir rizikos įvertinimas;

•    energijos tiekimo saugumo vertinimas;

•    tinklinėse sistemose vykstančių procesų modeliavimas ir patikimumo vertinimas;

•    tikimybinis neįprastų įvykių modeliavimas ir analizė;

•    modeliavimo rezultatų jautrumo ir neapibrėžtumo analizė;

•    fundamentiniai šiluminės fizikos tyrimai.

 

2009 m. kartu su Lietuvos ir užsienio subjektais labo­ratorijos darbuotojai vykdė 29 projektus: 3 biudžeto sub­sidijomis finansuotus mokslo tiriamuosius darbus; 14 tarp­tautinių projektų (5 jų Europos Sąjungos (ES) 6-osios ir 7-osios Bendrųjų Programų (BP) bei 4 tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, kuriose dalyviai finansuojami savo lėšomis); 12 Lietuvos ūkio subjektų finansuojamų projektų.

 

Laboratorijos mokslininkai dalyvauja tiek tiesiogiai Visagino AE bei Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) užsakymais vykdomuose naujosios jėgainės parengiamuosiuose darbuose, tiek pažangiausiuose tarptautiniuose branduolinės energetikos mokslinių tyrimų projektuose, skirtuose naujiems branduoliniams reaktoriams kurti, ir kitiems svarbiems su branduolinės energetikos sauga susijusiems klausimams spręsti. Taip pat dalyvaujama projek­tuose, skirtuose mokymams bei žinioms perduoti kitoms ša­lies branduolinės energetikos infrastruktūros organizacijoms. Visi šie darbai branduolinės energetikos srityje padeda stip­rinti Lietuvos kompetenciją, kuri būtina kiekvienai valstybei, turinčiai branduolinės energetikos objektų.

 

 

Pagal sutartį Potencialių Visa­gino AE statybos aikštelių įvertinimas išorinių įvykių atžvilgiu tarp UAB Visa­gino AE (VAE) ir Lietuvos ener­getikos instituto (LEI) 2009 m. vykdytos užduo­tys, skirtos išoriniams veiksniams (žmogaus sukelti įvykiai, meteorologiniai reiškiniai, vietovės užtvindymas) vertinti. Šio įvykdyto darbo tikslas – vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos reikalavimais įvertinti potencialių aikštelių tinkamumą Visagino AE statybai.

 

 

Išorinių įvykių analizės schema

Pagal techninę už­­­­duotį ir projekto val­dymo planą, visa infor­macija ir darbai buvo skirstomi į tris atskiras temas. Vykdant tyri­mus pirmojoje temoje Žmogaus atsitiktinai su­­­kelti reiškiniai ir įvy­kiai, daugiausia dėme­sio skirta tiems pavojų šaltiniams ir įvykiams, kurie siejasi su orlaivio su­dužimu, dujotiekio spro­­­­gimu ir miško gais­ru. Vykdant tyrimus ant­­­rojoje temoje Me­teo­rologiniai ekstre­ma­lūs reiškiniai ir įvykiai, daugiausia dėmesio skir­­­­ta ekstremalių vėjų, temperatūrų ir kritulių tikimybei vertinti bei jų ga­lutiniams pada­ri­niams apibūdinti. Vyk­dant tyrimus trečiojoje temoje Užtvindymo su­keliamas pavojus, reiš­kiniai ir įvykiai, išsa­miau buvo nagrinėjami įvairūs Drūkšių ežero vandens lygį sąlygojantys veiks­niai bei užtvindymo padariniai.

Sunkias pasekmes galinčio su­kel­ti lėktuvo sudužimo, dujų spro­gimo bei užtvindymo tikimybių įverčiai yra santykinai maži. Tikėtinas yra miško gais­ras, ekstremalūs vėjai, ekst­re­ma­lūs krituliai ir ekstremali tem­peratūra, tačiau jų pasekmės yra ne tokios sun­kios ir saugos prasme leng­viau kontro­liuojamos. Atliktų tyrimų rezultatai gali būti svarbūs priimant sprendimą dėl konkrečios statybos aikštelės bei nu­ma­tant jų rizikos valdymą. Pagal TATENA rekomen­da­cijas, atsiradus naujai reikš­­­min­gai informacijai, išori­nių įvykių analizė ateityje turi būti atnaujinama.

LEI aktyviai dalyvauja branduo­li­nės energetikos moks­linių tyrimų ir spe­­cialistų kompetencijos tobulinimo veikloje. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos darbuotojai dalyvauja ne tik ES mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros Bendrosios programos projektuose, bet ir kartu su TATENA organizuoja Na­cio­nalinius ir regioninius branduolinės saugos analizės kur­sus. 2009 m. spalio 19–30 d. Vilniuje vyko TATENA ir LEI orga­nizuoti Regioniniai branduo­li­nės saugos mokymo kursai. Antrą kartą Lietuvoje rengia­muose bran­duolinės saugos moky­muo­se dalyvavo 16 užsienio šalių atstovai (Albanijos, Armė­nijos, Azer­baidžano, Baltaru­si­jos, Bul­garijos, Gruzijos, Kazach­stano, Juodkalnijos, Lenkijos, Ru­munijos, Rusijos, Slovakijos, Slo­vėnijos, Ukrainos ir Veng­rijos), taip pat atstovai iš UAB VAE, VATESI, Vilniaus univer­siteto, Valstybinio informacinių techno­logijų instituto.

Mokymuose dalyviai susipažino su pagrindiniais bran­duolinės saugos, radiacinės ir aplinkos apsaugos principais, atominių elektrinių saugos užtikrinimo ir jos vertinimo ypa­tu­mais. Praktiniai užsiėmimai vyko Ignalinos AE mokymų cent­re. Čia dalyviai, naudodamiesi reaktoriaus valdymo treni­ruok­liu, mokėsi valdyti reaktorių galimos avarijos atveju. Pa­skaitas skaitė ir patirtimi dalijosi TATENA, Lietuvos energetikos insti­tuto, Kauno techno­logijos universiteto, Fizikos instituto bei Ignalinos AE ekspertai.

 

 

2009 m. laboratorijos darbuotojai dalyvavo vykdant Perei­namojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programą, ku­rios vienas tikslų – tobulinti vietinių specialistų kompe­ten­ci­ją, siekiant užtikrinti Ignalinos AE eksploatavimo saugos prie­žiūrą ir vertinimą, įskaitant ir fazę po galutinio reaktoriaus su­­stabdymo. Vykdyto projekto VATESI ir jos MTPO žinių gili­ni­mas seminarų ir stažuočių metu apimtis atitiko tris darbo uždavinius:

•    tobulinti VATESI ir jos mokslinės techninės paramos organizacijų (MTPO) specialistų žinias trijose srityse: panaudoto branduolinio kuro tvarkymas; kontrolės ir valdymo įrangos ir sistemų vertinimas/kontrolė; svar­bių saugai sistemų struktūrinis vientisumas;

•    parengti rekomendacijas esamai teisinei bazei page­rinti (panaudoto branduolinio kuro tvarkymas, kontro­lės ir valdymo įranga ir sistemos);

•    parengti rekomendacijas inspekcijų programoms struktūrinio vientisumo srityje.

Vykdant šį projektą, LEI partneriu buvo Italijos Pizos universiteto Branduolinių tyrimų grupė. Bendromis jėgomis suorganizuoti 7 mokymo seminarai (23 dienos Lietuvoje), 8 darbo seminarai (iš viso 16 dienų, po pusę Lietuvoje ir Italijoje) bei 3 praktiniai užsiėmimai (kiekvienas truko po savaitę bei vyko Italijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje). Praktinių užsiėmimų metu aplankytos branduolinės jėgainės, panaudoto kuro saugyklos, programinę įrangą kuriančios organizacijos ir pan. Darbo seminarų metu parengtos ir VATESI pateiktos specifinės rekomendacijos, kaip atnaujinti/pakeisti arba patobulinti esamus nacionalinius reikalavimus operacijoms su kuru, kontrolės ir valdymo įrangai/sistemoms, taip pat parengti šiuolaikinių inspekcijų programos ir vadovo (procedūrų) dokumentų projektai svarbių saugai sistemų struktūrinio vientisumo inspekcijoms atlikti.

 

 

 

2009 m. pagal projekto IRIS (International Reactor Innovative and Secure) planus ir jungtinį projekto dalyvių bei Westinghouse Electric Company LLC susitarimą buvo sie­kiama naujų dvišalių tyrimo sutarčių pasirašymo. Koncepcinis IRIS elektrinės projektas jau užbaigtas ir šiuo metu vyksta reaktoriaus techninių sistemų testavimo bei intensyvūs reaktoriaus projekto parengimo licencijuoti darbai. Šiame etape LEI tyrėjai dalyvauja rengiant naujų reaktorių tarpusavio palyginimo metodologijas bei peržiūri darbus, susijusius su reaktoriaus struktūriniais, ekonominiais, saugos ir saugumo tyrimais. Pastaraisiais metais laboratorijos specialistai dalyvavo atliekant IRIS tikimybinę saugos ir ekonominio efektyvumo analizę bei vykdant tyrimus, skirtus sumažinti įvai­rių išorinių pavojų riziką bei gautų jų rezultatų neapib­rėžtumą. Planuojant statyti naują AE, šios srities mokslo tiriamieji darbai yra aktualūs naujų reaktorių statybos Lietuvoje studijai. IRIS projektas ir su juo susiję tyrimai bus baigti 2010–2015 m., t. y. tuo laiku, kai Lietuvai bus ypač reikšmingi naujo branduolinio reaktoriaus vertinimo ir licencijavimo klausimai.

 

Laboratorijoje taip pat vykdomi naujos kartos reaktorių kūrimo ir analizės darbai, susiję su TATENA koordinuojamomis tyrimų programomis. Viena jų – Mažų ir vidutinių reaktorių su sumažintais avarinės planavimo zonos reikalavimais ekono­minė ir energetinė nauda: Lietuvos atvejis. Šios programos 2007–2008 m. vykdyto projekto tyrimai skirti AE evakuacinei zonai ir apsaugos priemonėms vertinti bei saugių ir ekono­miškai efektyvių mažo ir vidutinio galingumo reaktorių per­s­pek­­tyvoms analizuoti. Atlikdami tyrimus laboratorijos dar­buotojai apžvelgė Lietuvos energetinio saugumo situaciją, susi­dariusią iki 2009 m. Išnagrinėti keli scenarijai, susiję su galimais energetinių išteklių tiekimo trikdžiais, taip pat atlikti tyrimai, susiję su mažų (IRIS) ir didelio reaktoriaus instalia­vi­mo 2018 m. įtaka elektros ir šilumos gamybai.

 

2009 m. VATESI užsakymu parengtas naujas branduolinę saugą reglamentuojantis teisės aktas Bendrieji atominių elekt­rinių saugos užtikrinimo reikalavimai. Šis teisės aktas pakeis 1997 m. priimtą VATESI dokumentą VD-B-001-0-97 Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai. Naujasis nor­minis dokumentas nustato pagrindinius saugos tikslus, krite­ri­jus ir principus bei technines ir organizacines priemones ato­minių elektrinių saugai užtikrinti. Šis dokumentas bus vienas svarbiausių teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvoje planuo­ja­mos statyti Visagino AE saugai užtikrinti keliamus reika­lavimus.

 

 

2009 m. pasirašytas naujas 7BP projektas SARNET-2, pratę­siantis ketverius metus vykdyto kompetencijos tinklo SARNET veik­lą. Šis projektas skirtas AE sunkiųjų avarijų reiškinių ir val­dymo tyrimų integracijai Europoje. Kartu su LEI šiame pro­jekte dalyvauja 41 ES šalių mokslo ir verslo institucija. Bran­duolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkai SARNET-2 projekte dalyvauja trijų darbo grupių veikloje:

•    WP4 ASTEC – integralinio programų paketo ASTEC, skirto sunkiosioms avarijoms branduolinėse jėgainėse modeliuoti, adaptavimas ir patikra;

•    WP5 COOL – išsilydžiusios aktyviosios zonos ir likusių nuolaužų aušinimas;

•    WP7 CONT – procesų, vykstančių branduolinių jėgainių apsauginiuose kiautuose, analizė.

2009 m. balandžio 27–29 d. Karlsruhėje, Vokietijoje, įvyko pirmasis projekto susitikimas, kuriame buvo aptariamos darbų programos.

Darbo grupės WP-7 CONT tikslas – ištirti grėsmes AE apsauginio kiauto (angl. containment) vientisumui, kylančias dėl garo sprogimo ir vandenilio degimo reiškinių. Laboratorijos darbuotojai dalyvauja tyrimuose, susijusiuose su vandenilio degimo problema. Vienas uždavinių tiriant šią problemą – van­de­nilio maišymasis apsauginio kiauto atmosferoje. Spen­džiant šį uždavinį planuojama atlikti eksperimentus TOSQAN stende. LEI numatęs atlikti skaitinį atliktų eksperimentų tyrimą COCOSYS programų paketu. Kitas su vandenilio degimo prob­lema susijęs uždavinys – vandenilio deginimas pasyviaisiais katalizatoriais (angl. Passive Autocatalytic Recombiners). Šiam uždaviniui spręsti mūsų laboratorijos darbuotojai atliks skaitinius tyrimus ASTEC programų paketu. Vandenilio degi­nimo pasyviaisiais katalizatoriais eksperimentas bus atlie­kamas Prancūzijoje esančiame ENACCEF stende.

 

 

 

Vandenilio degimo tyrimui skirtas eksperimentų stendas ENACCEF ir skaitinis modelis ASTEC programų paketui 

 

 

Laboratorijos mokslininkai tęsė tyrimus PHEBUS-FP programoje. Tai viena didžiausių tarptautinių tyrimų programų, skirtų vandeniu aušinamų branduolinių reaktorių saugai bei sunkiųjų avarijų tyrimams. 1988 m. programą inicijavo ir dabar ją koordinuoja IRSN (Prancūzija). Laboratorijoje, naudo­jant COCOSYS programų paketą, atliekami PHEBUS apsau­giniame kiaute vykstančių reiškinių skaitiniai tyrimai. Naudo­jant FPT-1 eksperimento duomenis, išnagrinėta, kokią įtaką modeliavimo rezultatams turi modelio nodalizacinė sche­ma bei modeliavimo parametrai (aerozolių tankis, pasienio sluoks­nio storis, aerozolių tirpumas).

2009 m. tęsiant bendradarbiavimą su Vokietijos organi­zacija GRS mbH, nuspręsta PHEBUS-FP tyrimus vykdyti kartu bei sudaryti bendrą apsauginio kiauto modelį, kuris leistų atlikti išsamų vykstančių procesų tyrimą FPT-2 eksperimento metu. 2009 m. gruodžio 9 d. LEI įvyko susitikimas su GRS mbH eks­per­tu G. Weber, kurio metu buvo aptarti modelio sudarymo ypatumai ir numatytas tolesnių darbų planas. Labo­ratorija atsa­kinga už modelio sritį, susijusią su termodi­naminių procesų ir aerozolių bei radionuklidų pernešimo procesų aprašymu. GRS mbH šį modelį papildys jodo cheminių virsmų aprašymu. Vėliau sudarytą bendrą LEI ir GRS modelį bus galima papildyti prijungiant PHEBUS reaktoriuje vykstančių procesų mode­liavimą ATHLET-CD programų paketu.

 

 

2009 m. buvo tęsiami 6BP kompetencijos tinklo NULIFE (Nuclear Plant Life Prediction), skirto parengti branduolinių įren­ginių ilgaamžiškumo valdymo metodologiją, ir virtualaus instituto, galinčio atlikti ilgaamžiškumo įvertinimo mokslinius tyrimus Europos branduolinių įrenginių gamybos pramonėje, sukūrimo darbai. Projektas taip pat siejamas su rizikos vertini­mais pagrįstų sprendimų priėmimo metodikos tobulinimu ir eksploatacinės kontrolės optimizavimu. Laboratorijos moksli­ninkai dalyvavo darbo grupių Struktūrinio vientisumo įvertini­mas (IA-2-2) ir Saugumas, rizika ir patikimumas (IA-2-4) veikloje ir organizuotuose susitikimuose. IA-2-2 darbo grupėje parengta tyrimų ataskaita apie RBMK-1500 reaktoriaus kuro kanalų irimo vertinimą, atlikta priimtinų ir kritinių plyšių kuro kanaluose analizė. Lėto hidridinio pleišėjimo įvertinimas atlik­tas taikant tekėjimo prieš suirimą metodologiją. IA-2-4 darbo grupėje parengtas AE saugumo, rizikos ir patikimumo vertini­mo programos aprašymas, parengta informacija apie saugos koeficientų įvertinimo nustatymo metodiką. Projekto dalyviai pateikė pasiūlas 7BP projektams medžiagų degradacijos, irimo mechanikos ir rizikos vertinimo tematikos srityse. Projektas bus vykdomas iki 2011 m.

 

 

Pagal EK Jungtinių tyrimų centro energetikos instituto (EC JRC Institute for Energy) ir LEI sutartį/darbų užsakymą 2009 m. buvo tęsiamas tyrimas Pasyvių komponentų patiki­mumo ir duomenų analizė ir parengta ataskaita. Šio projekto darbai siejasi su EK Jungtinių tyrimų centro energetikos instituto koordinuojamu Senėjimo reiškinių įtakos energetinių įrenginių saugai pritaikymo tyrimų tinklu Network for Incorporating Ageing Effects into PSA Applications (APSA). APSA tyrimų tinklas vienija 14 šalių organizacijas ir siejasi su Europos Sąjungos NULIFE kompetencijos tinklu. APSA tyrimų tinklas skirtas kla­si­kinės tikimybinės saugos analizei (TSA) išplėtoti, atsižvel­giant į įrenginių degradaciją ir jų patikimumo charakteristikų kitimą. Klasikinėje TSA, taikant nekintančių laike patikimumo parametrų prielaidą, kartais gaunamas tiek teoriškai, tiek prak­tiškai neadekvatus saugos vertinimas. Senėjimo TSA atlikti būtinas didesnis duomenų kiekis, eksploatacinės kontrolės vertinimas bei išsamesni modeliai.

Tęsiant veiklą šiame tyrimų tinkle LEI daugiausia dėme­sio skyrė darbams, susijusiems su komponentų patikimumo analizės metodais ir laike kintančių patikimumo charak­teristikų vertinimu bei tokių metodų ir įverčių taikymu TSA modeliuose. Taip pat buvo nagrinėjami patikimumo duomenų bazių bei atitinkamos programinės įrangos (pvz., WinBUGS) sudarymo ir taikymo klausimai. Nuo 2008 m. LEI koordinuoja APSA tyrimo tinklo vienos užduoties veiklą Senėjančių pasyvių komponentų duomenų ir patikimumo analizė.

 

 

2009 m. LEI, būdama EK Jungtinių tyrimų centro ener­ge­tikos instituto koordinuojamo Europos eksploatacinės kontrolės ir įrenginių atestacijos (European Network for Inspection and Qualification, ENIQ) tyrimų tinklo nare, toliau dalyvavo rizikos analizės grupės veikloje. Laboratorijos darbuotojai pristatė Lie­tu­voje vykdomus rizikos vertinimu pagrįstus eksploata­cinės kontrolės programos sudarymo ir optimizavimo darbus. ENIQ tyrimų tinklo rizikos analizės grupės veikloje dalyvauja 20 skirtingų organizacijų. Šio tinklo veikla siejasi su Europos Sąjungos NULIFE kompetencijos tinklu ir kitais 7BP projektais.

 

 

2009 m. pradėtas OECD projektas Tarptautinė standarti­nė problema Nr. 49, kurio tikslas – ištirti vandenilio degimo AE apsauginiuose kiautuose procesus. šio projekto metu eks­pe­­rimentai atliekami dviejuose eksperimentiniuose sten­duose ENACCEF (Prancūzija) ir THAI (Vokietija). Laboratorijos darbuotojai planuoja atlikti skaitinius eksperimentų tyrimus ASTEC programų paketu, kuriame įdiegtas naujas vandenilio degimo modelis. 2009 m. įvyko pirmasis projekto dalyvių susi­­tikimas, kuriame aptarti pirmieji rezultatai. Darbus nu­matoma baigti 2010 m.

 

Termobranduolinės sintezės reaktorių saugos analizė 

Termobranduolinės sintezės energijos (FUSION) plėtros moks­liniai tyrimai yra viena prioritetinių ES 7BP tyrimų sričių. Pagrindinis šių tyrimų tikslas – termobranduolinės sintezės reak­toriaus ITER (angl. International Thermonuclear Experimental Reactor) sukūrimas. ITER reaktorius pateiks mokslines ir technines termobranduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams galimybes. Šis pirmasis termobranduolinės sin­te­zės įrenginys, generuojantis 500 MW galią, bus statomas Prancūzijos Cadarache (netoli Marselio) tyrimų centre.

 

 

W7-X stelatorius (Vokietija)	Konsultacijos Makso Planko institute (Vokietija)

 

2009 m. toliau vykdyti darbai pagal LEI ir EK pasirašytą Asociacijos sutartį dėl bendradarbiavimo termobranduolinės sintezės energetikos mokslinių tyrimų srityje. Bendradarbiaujant su Makso Planko institutu IPP (Vokietija) išanalizuota šiame institute statomo stelatoriaus tipo termobranduolinės sintezės eksperimentinio įrenginio W7-X pasirinkta avarija ir šio įrenginio dalies struktūra.

 

 

 

2009 m. kompiuterinėmis programomis Solidworks ir Brigade/Plus atliktas plazmos indo angų AEU30suvirinimo siūlių modeliavimas. Geometriniai plazmos indo angų suvi­ri­nimo siūlių modeliai parengti taikant kompiuterinio mode­liavimo programą SolidWorks. Kompiuterine programa Brigade/Plus parengti atitinkami suvirinimo siūlių baigtinių elementų modeliai bei atlikti patikrinamieji skaičiavimai.

Praėjusiais metais kartu su kitomis EURATOM asocia­cijomis IPP (Max-Plank-Institut für Plasmaphysik, Vokietija), CIEMAT (Centro de Investigaciones Energéticas, Medio­ambientales y Tecnológicas, Ispanija), KIT (Karlsruhe Institute of Technology, Vokietija) ir CEA (Institut de Recherche sur la Fusion par confinement Magnétique, Prancūzija) pateikta paraiška dalyvauti EFDA (European Fusion Development Agreement – Europos termobranduolinės energijos vystymo sutarties organizacija) organizuojamoje mokymų programoje. Numatoma įsitraukti į tyrimų erdvę, susijusią su didelių komponentų projektavimu (angl. Engineering of Large Components), LEI prisidėtų prie ITER vakuuminio indo projektavimo, atliekant struktūrinę analizę. Ši programa patogi tuo, kad joje yra numatyti jaunų mokslininkų mokymai ir jų įtraukimas į termobranduolinės sintezės tematiką. 

Kondensacijos pliūpsnio tyrimai 

2009 m. pradėtas LR biudžeto subsidijomis finansuo­ja­mas mokslinis darbas Besikondensuojančio dvifazio tekėjimo ekspe­rimentinis ir skaitinis tyrimas. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti besikondensuojantį stratifikuotą vienakryptį dvifazį tekėjimą uždarame horizontaliame kanale ir nustatyti jo metu vykstančių reiškinių sąveikas. Tuo pat metu siekta sukurti skaitinį šiluminės-hidraulinės sistemos, cirkuliacijai naudo­jan­čios kondensacijos pliūpsnius, modelį ir parengti reko­mendacijas tokios sistemos konstrukcijai. Toks modelis buvo sukurtas ir modeliavimo rezultatai parodė, kad sistema gali veikti cirkuliacijai naudodama kondensacijos pliūpsnius. Tęsiant dvifazio tekėjimo eksperimentinius ir skaitinius tyri­mus ištirta termodinaminio FLUENT 3D dvifazio tekėjimo modelio (naudojamo tarpfazinei trinčiai apskaičiuoti) pato­bulinimo galimybė.

 

 

Geriausio įverčio metodologijos taikymas 

2009 m. baigtas trejų metų trukmės LR biudžeto sub­si­dijomis finansuotas mokslinis darbas Geriausio įverčio metodo­lo­gijos taikymas modeliuojant procesus techninėse, gamtinėse ir socialinėse sistemose. Šiame darbe taip pat dalyvavo Hidro­logijos ir Energetikos kompleksinių tyrimų labo­ratorijų moks­lininkai. Darbo tikslas – neapibrėžtumų analizės metodologijos tai­kymas techninių ir socialinių mokslų srityje bei atliekant hidro­loginių procesų modeliavimą.

Atliekant skaitinius tyrimus techninėse sistemose, nau­do­jantis Kurčiatovo instituto mokslininkų skaičiavimo rezul­tatais, patikrintas sukurtas RBMK-1500 ŠIEL’o skaitinis mo­delis bei patobulintas FEMAXI-6 programų paketas. Taikant ge­­riausio įverčio metodologiją bei naudojantis jautrumo ir nea­pi­brėžtumo analizės metodais parodyta, kad patobulintu FEMAXI-6 programų paketu gaunamas gerokai geresnis skai­čiavimo rezultatų sutapimas su Kurčiatovo instituto specialistų atliktais skaičiavimais.

 

 

Tipinis suslėgto vandens korpusinis reaktorius (PWR) 

 

 

Geriausio įverčio metodologijos taikymo socialinėse sis­te­­mose (energetikos ekonomikos uždaviniams) rezultatai išsa­miai pateikti Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos skiltyje.

Sprendžiant gamtinių sistemų uždavinius, sukurtas Ne­muno hidrologinis modelis, kurio dėka galima modeliuoti Kauno HE prietaką įvairiomis gamtinėmis sąlygomis ir pagal numa­tomus klimato kaitos scenarijus. Taikant GLUE metodą, atlikta Merkio upės (priklausančios Nemuno baseinui) hidro­loginio modelio kalibravimo parametrų analizė. Ši neapib­rėž­tumo ana­lizė leido sumažinti modelio parametrų įtaką atliktai nuotė­kio prognozei. Taikant sukurtą ir sukalibruotą modelį, pagal geriausio įverčio metodologiją, atliktas Merkio upės nuotėkio modeliavimas pagal pasirinktus globalinius klimato modelius ir emisijų scenarijus.

Darbo ataskaitos priede pateikta: medžiaga apie neapib­rėžtumų kilmę bei pagrindinius neapibrėžtumų įvertinimo būdus; aptarti avariniai ir pereinamieji procesai, vykstantys leng­vojo vandens korpusiniuose ir kanaliniuose reaktoriuose; paruoštas suslėgto vandens reaktoriaus (PWR) aktyviosios zo­nos ir reaktoriaus aušinimo kontūro modelis termohidrau­linių procesų analizei; pateiktas projektinės PWR reaktoriaus avarijos analizės, taikant geriausio įverčio metodologiją, pavyzdys.

 

Energijos tiekimo saugumo vertinimas 

2009 m. pradėtas naujas LR biudžeto subsidijomis finan­suojamas mokslinis darbas Lietuvos energetinio saugumo tyrimas. Pagrindinis darbo tikslas – taikant anksčiau labo­ratorijos darbuotojų parengtą energetinio saugumo vertinimo metodiką, įvertinti Lietuvos energetinį sau­gumą įvairiais laikotarpiais iki 2025 m. bei atlikti Lietuvos ener­ge­tinio sau­gumo palyginimą su kai kurių ES šalių sau­gumu. 2009 m. sudaryta Lietuvos energetinio saugumo indi­katorių sistema, suskaičiuotos indikatorių reikšmės, parinkti indikatorių, jų pablokių ir blokų svoriai.

 

2009 m. buvo tęsiamas 7BP projektas Energijos tiekimo saugumas atsižvelgiant į neapibrėžtumus, rizikas ir ekonominius poveikius (Security of Energy Considering Its Uncertainty, Risk and Economic Implications, SECURE), kuriame dalyvauja 15 partnerių iš 11 Europos Sąjungos ir Euro­pos ekonominės zonos šalių. Projekto tikslas – sukurti ener­getinio saugumo vertinimo metodiką, atsižvelgiant į ener­gijos tiekimo saugumo problemas, vertinant geopolitinius po­kyčius, kainų formavimą, energijos rinkų ES viduje ir išorėje kūrimą, terorizmo grėsmes ir pan. 2009 m. sukurta bran­duo­linės energetikos sektoriaus energetinio saugumo vertinimo metodologija, sudaryti branduolinės energetikos vystymosi scenarijai. Ateityje bus įvertinta geopolitinė, ES ir nacionalinė politinė, techninė ir ekonominė įtaka branduolinės energijos tiekimo saugumui. Papildomai bus sukurta bei testuota prie­monė, kuria siekiama įvertinti visą įmanomą įtaką bran­duo­linės energijos tiekimo saugumui, atsižvelgiant į technines problemas, bet kurio pobūdžio trikdžius ir ekonominius bei politinius neapibrėžtumus. Taip pat bus atlikta jautrumo ir neapibrėžtumo analizė modeliams kurti ir modeliavimams testuoti. Projektas, kurio koordinatorius – Observatoire Médi­terranéen de l’Energie (Prancūzija), labai svarbus ES ener­getinio saugumo atžvilgiu.

 

2009 m. su AB Kauno energija atlikti darbai pagal sutartį Šilumos tiekimo tinklo vamzdyno per Kleboniškio tiltą stipruminė analizė. Šiame projekte išanalizuota Kauno miesto šilumos tiekimo tinklo vamzdyno Kleboniškio tiltu techninė būklė po įvykusios avarijos, sudarytas šio vamzdyno baigtinių elementų modelis ir atlikta stipruminė analizė, taikant kom­piuterines programas PepS v2.0 (konservatyvi vamzdyno stipruminė analizė) ir BRIGADE/Plus (išsami vamzdyno stipruminė analizė). PepS programa – tai sudėtinė programa, susidedanti iš PIPESTRESS ir EditPipe modulių ir skirta vamzdynams, naudojamiems cheminėje pramonėje, atomi­nėse, šiluminėse elektrinėse ir kituose objektuose, analizuoti. PepS programa gerai analizuoja vamzdynų konfigūracijos pasikeitimus ir susidarančius įtempius, veikiant išorinėms bei vidinėms apkrovoms, tačiau negali įvertinti vamzdžio skers­pjūvio geometrijos pasikeitimo dėl apkrovų poveikio, bei atramų geometrijos įtakos vamzdžiui. Todėl buvo taikoma ir baigtinių elementų BRIGADE/Plus programa, skirta tiesi­niams ir netiesiniams uždaviniams spręsti veikiant statinėms ir dinaminėms apkrovoms. Šia programa galima atlikti įvairių geometrinių formų konstrukcijų stipruminę ana­lizę. Darbe atlikta šilumos tiekimo tinklų per Kleboniškio tiltą stiprumo analizė, įvertinus avarijos faktines ir menamas pasekmes.

 

Įvertinus šilumos tiekimo tinklų Kleboniškio tiltu vamz­džio stiprumo analizės rezultatus, tilto perdengimo plokštei pasislinkus vertikalia kryptimi žemyn, taip pat įvertinus suvi­rinimo siūlių radiografinės kontrolės rezultatus, reko­men­duota pakeisti vamzdynų, esančių po pažeistu tiltu, dalį.

 

AB Kauno energija užsakymu 2009 m. atlikta Perei­na­mųjų ir avarinių procesų Kauno m. integruotame šilumos tinkle termohidraulinė analizė. Šiame darbe pateikta slėgio kitimo Kauno miesto integruotame šilumos tinkle, staiga susto­jus Jonavos siurblinės vandens perpumpavimo siurb­liams, ana­­lizė, kuri parodė, kad dėl Jonavos siurblinės siurblių stai­gaus išsijungimo sumažėja tiekimo ir grįžimo magistralių slė­gių skirtumas – tai pablogins šilumos tiekimo sąlygas varto­tojams, esantiems kitapus Jonavos g. siurblinės. Po stai­gaus vandens perpumpavimo siurblių sustojimo, slėgiai tiekimo ir grįžimo magistralėse kurį laiką kinta, tačiau šie svyravimai praktiškai neviršija slėgio kitimo ribų, buvusių prieš paleidžiant Jonavos siurblinę. Tai negali sukelti papildomų gedimų kitose Kauno miesto integruoto šilumos tinklo vietose. Taip pat analizė parodė, kad jei būtų trūkęs vandens tiekimo magistralės vamz­dis po Kleboniškio tiltu ir jei nebūtų imtasi priemonių sustabdyti vandens ištekėjimą, per 4,5 val. pro trūkį būtų išleista apie 5000 tonų vandens. Tad tokios avarijos pasekmės būtų labai nepageidautinos. Tai patvirtina, kad laiku atlikti deterministiniai avarijų tyrimai yra labai reikalingi, nes pagal jų rezultatus gali­ma numatyti įvairių galimų avarijų pasekmių likvidavimo priemones. 

Parama kitų šalių branduolinę saugą kontroliuojančioms organizacijoms 

2009 m. sausį įvyko pirmasis EK finansuojamo projekto Parama Armėnijos branduolinę saugą kontroliuojančiai organizacijai susitikimas. Šį projektą koordinuoja Riskaudit (Prancūzija) ir jame dalyvauja 8 ES šalių organizacijos. Projekto tikslas – suteikti paramą Armėnijos branduolinę saugą kont­roliuojančiai organizacijai ANRA, sie­kiant užtikrinti branduolinę ir radiacinę saugą šalyje. Vykdant šį projektą bus siekiama remti ir stiprinti nacionalinę Armėnijos branduolinės saugos kont­rolės sistemą, Branduolinės saugos konvencijos princi­pais skatinti efek­tyvią saugos kultūrą, plačiau šalyje diegti Europos šalyse taikomą kont­rolės metodologiją ir praktiką. Labora­torijos darbuotojai sprendžia vieną šio projekto užduo­čių – sukurti ANRA darbuotojų mokymų sistemą. 2009 m. LEI įvyko šios darbo grupės susitiki­mas, kurio metu apibū­dinta dabartinė ANRA darbuotojų moky­mų sistema, pristatytos Suomi­joje, Bel­gi­joje ir Lie­tu­voje taiko­mos darbuotojų moky­mo metodikos ir aptartos TATENA reko­mendacijos darbuotojams mokyti. Projektas bus baigtas 2010 m.

 

Ignalinos AE saugos vertinimas ir jos gerinimas 

2009 m. buvo tęsiamas bend­ra­darbiavimas su Ignalinos AE. Vykdant projektą Panaudotų šilumą išskiriančių rinklių (PŠIR) šilumą išskiriančių elementų (ŠIEL) apvalkalų her­me­tiškumo kontrolės sistema 1-ojo energijos bloko „karšto­joje“ kameroje įdiegta kuro sandarumo kontrolės sistema Ignalinos AE 1-ajame energijos bloke.

Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro rinklės iš reak­to­riaus pakraunamos į kuro išlaikymo baseinus, kuriuose jos laikomos ne mažiau kaip 12 mėnesių. Po to kuro rinklės nukrei­piamos į „karštąją“ kamerą, kurioje dalijamos į dvi dalis (du šilumą išskiriančių elementų (ŠIEL) pluoštus) ir pakrau­namos į transportavimo dėklus, į kuriuos galima pakrauti tik sandarius ŠIEL pluoštus. Todėl būtina kontroliuoti branduolinio kuro rinklių sandarumą viso proceso „karštojoje“ kameroje metu. 2009 m. įgyvendinto projekto metu branduolinio kuro apvalkalų sanda­rumo kontrolės sistema įdiegta Ignalinos AE 1-ajame energijos bloke. Sistema galima aptikti kuro rinkles su nesandariais ši­lu­­mą išskiriančių elementų apvalkalais Ignalinos AE 1-ojo energijos bloko „karštojoje“ kameroje tiek iškraunant kuro rinkles iš dėklo, tiek rinklių dalijimo į du ŠIEL‘o pluoštus metu. Įdiegta sistema padeda užtikrinti radiacinę saugą tiek bran­duolinį kurą saugant kuro išlaikymo baseinuose, tiek jį pakrau­nant ir saugant apsauginiuose konteineriuose „sausoje“ panau­doto branduolinio kuro saugykloje.

 

 

 

 

2009 m. baigtas vykdyti projektas IAE A2 bloko 101/2 pastatų reakcijos seisminiam poveikiui analizės darbų atlikimas. Šiame projekte subrangovais dalyvavo Geologijos ir geografijos institutas ir Vilniaus Gedimino technikos univer­sitetas. Pagal seisminių įvykių ir seismotektoninių sąly­gų Igna­linos AE regione analizės rezultatus įvertintas seisminis pavo­jin­gumas. Paruošti grunto, esančio po elektrine, sąvei­kos su pastatu ir pastato modeliai. Taikant tikimybinę grunto analizės metodiką, paskaičiuotas horizontalaus grunto po Ignalinos AE pagreitis didžiausios apkrovos metu. Tai prilygsta maksimaliai galimam penkių balų žemės drebėjimui. Naudo­jant paskai­čiuo­tus grunto atsako spektrus Ignalinos AE aikš­telėje ir įver­tinus grunto sąveiką su pastatu, paskaičiuoti Igna­linos AE bloko A2 pastato 101/2 grindų atsako spektrai. Gauti kuro išlaikymo baseinų grindų atsako spektrai.

  

 

 

	Lenkimo momentų pasiskirstymas bloko A2 pastato 101/2 sienose, veikiant seisminėms apkrovoms
IAE reaktoriaus pastato baigtinių elementų modelis

 

 

Ignalinos AE bloko A2 pastato 101/2 stiprumo analizė atlikta ne tiktai patalpoms, kurios yra svarbios eksploatacijos metu, bet ir patalpoms, kurių sauga turi būti užtikrinama ir sustabdytame reaktoriuje. Rezultatai patvirtino, kad nagrinėtų bloko A2 pastato 101/2 patalpų struktūrinis vientisumas nebus pažeistas, t. y. pastatas atlaikys galimo žemės drebėjimo atveju susidarančias apkrovas.

 

2009 m. viduryje baigtas keletą metų vykdytas projektas Išorinių įvykių ir įvykių sustabdytame reaktoriuje tikimybinė saugos analizė; Saugai svarbių sistemų bandymų intervalų optimizacija. Pagal sutartį pirmiausia sudaryti tikimybinės analizės modeliai, atliktas statistikos duomenų tyrimas ir įvykių scenarijų analizė. Tuo pačiu metu buvo vykdomi ir kitos sutarties dalies darbai, t. y. tyrimų metodologijos papildymas, analizės modelių sudarymas, statistikos duomenų analizė ir bandymų intervalų tyrimas. Vienu metu vykusių tyrimų metu atlikti skaičiavimai ir parengtos kelios tarpinės ataskaitos bei pasirengta pagrindiniams 2009 m. darbams. Vykdant baigia­muosius darbus, susijusius su Saugai svarbių sistemų ban­dymų intervalų optimizacija, papildyta tyrimų me­to­dologija, patikslinti analizės modeliai, atlikta neparengtumo ribų analizė ir bandymų intervalų optimizavimas, taip pat atliktas rezultatų neapibrėžtumo ir jautrumo tyrimas. Rezultatai api­bendrinti ata­skaitoje. Išorinių įvykių ir įvykių sustabdytame reaktoriuje tiki­mybinė saugos analizė tema tobulinti tikimybiniai analizės modeliai, atnaujinti statistikos duomenys, atliktas ava­­ri­nių sce­narijų tyrimas bei įvykių pasekmių analizė. Rezultatai api­bendrinti galutinėje ataskaitoje.

 

Pagal sutartį su Ignalinos AE atliktas darbas Daviklių iš­brokavimas pagal diagnostikos rezultatus 2-ajame ener­gijos bloke 2009 metais. Kiekviename RBMK-1500 tipo reaktoriaus technologiniame kanale įrengtas šilumnešio srau­to matuoklis, nustatantis pratekančio šilumnešio srauto dydį. Sugedus matuokliui, atitinkamo technologinio kanalo darbas nutraukiamas iki kito reaktoriaus sustabdymo, kurio metu su­ge­dęs srauto matuoklis pakeičiamas nauju. Siekiant išvengti srauto matuoklių gedimų, prieš kasmetinį planinį re­montą atlie­kama srauto matuoklių daviklių patikra. Darbe atlikta 2008–2009 m. diagnostinių matavimų rezultatų analizė ir nustatyta, kad norint iki numatytos eksploatacijos nutraukimo datos užtik­rinti saugų 2-ojo bloko darbą, reakto­riuje reko­men­duojama pa­keisti 177 srauto matuoklius. Analizės metu atrinkti la­biau­siai susidėvėję srauto matuokliai, kuriuos pakeitus ge­ro­kai pa­gerėja vi­sos srauto matavimo siste­mos patiki­mu­mas.

 

 

 

 

 

 

2009 m. baigti projektai Pakei­timų, įtraukiamų į IAE simptomiškai orientuotų avarijų instrukciją, pagrin­dimasir Pakeitimų, įtraukiamų į IAE avarijų klasifikavimo instrukciją, pagrin­di­mas. Atliekant darbus šiuose ūkiskai­tiniuose darbuose buvo pagrįsti pakei­timai, atlikti Ignalinos AE avarijų klasifi­ka­­­vimo ir simptomiškai orien­tuo­tų ava­ri­jų instrukcijose. Tyrimo sritis ap­ė­mė RBMK-1500 Ignalinos AE reak­toriaus darbą projektinių ir nepro­jek­tinių avarijų atvejais. Jei projektinės ava­rijos buvo tiriamos dar projek­tuo­jant šį reaktorių (LEI tokie tyrimai atlie­kami apie 20 metų), tai nepro­jektinės avarijos pradėtos nagrinėti tokio tipo reaktoriuose palyginus neseniai. Tokiai analizei atlikti, taikant termo­hid­raulinės analizės prog­ramų paketus RELAP5 ir COCOSYS, buvo sukurti specialūs skaitiniai modeliai neprojektinėms avarijoms analizuoti. Tai­kant šiuos modelius atlikta neprojektinių avarijų analizė, nusta­tyti RBMK kanaliniuose reaktoriuose, jų auši­nimo kontūre bei šį kontūrą gaubiančiose patalpose vykstantys specifiniai reiš­kiniai. Atlikti darbai leidžia operatoriui ir Tech­ninės paramos centrui – Ignalinos AE – greičiau ir saugiau su­valdyti avarines situacijas ar sušvelninti jų pasekmes.

 

Pagal sutartį Ignalinos AE tikimybinio saugos analizės modelio pritaikymas VATESI veikloje tarp VATESI ir LEI 2009 m. buvo tęsiami techninėje užduotyje numatyti darbai. Įsigijus numatytą programinę įrangą „RiskSpectrum Risk­WatcherTM“ (toliau tekste vadinama neįprastų įvykių analizės sistema – NIAS) vykdytas tikimybinio saugos vertinimo ir analizės (TSA) modelio patikrinimas bei reikalingų duomenų tinkamumo įvertinimas. VATESI turimas Ignalinos AE TSA modelis pritaikytas neįprastų įvykių analizei atlikti bei dirbti „RiskSpectrum RiskWatcher“ (RiskWatcher) programine įranga, kuri palengvina darbą TSA modeliu.

RiskWatcher programinė įranga naudojama kaip rizikos monitorius, skirtas stebėti rizikos dinamiką, modeliuoti gali­mus įvykių scenarijus ir atsižvelgiant į rizikos įverčius pla­nuo­ti sistemos neparengtumą. Šios įrangos veikimo esmė yra TSA modelis, sudarytas iš aibės gedimų ir įvykių medžių, nusakančių tiriamų įvykių ir jų pasekmių scenarijus. Atsi­žvel­­giant į TSA modelio struktūrą ir naudojamus duomenis bei VATESI turimą informaciją, atliktas tyrimas dėl TSA modelio adaptacijai reikalingų duomenų tinkamumo NIAS sudaryti.

Išnagrinėjus galimybes rizikos analizę susieti su NIAS, kuri realizuota panaudojus RiskWatcher, bei pritaikius atnauji­namąją TSA ir turimą TSA modelį, atlikti demonstraciniai – ban­domieji skaičiavimai. Šiuo tikslu, apžvelgus penkis įvairius neįprastus įvykius ir atrinkus įvykį, kuris gali būti analizuo­ja­mas rizikos analizės priemonėmis, atliktas analizei reikiamų duomenų vertinimas ir apžvelgta neįprastų įvykių rizikos ana­li­zės eiga. Kartu aprašyta, kaip tiesiogiai taikoma atnaujinama TSA ir panaudojamos RiskWatcher priemonės.

 

 

Be to, kaip numatyta techninėje užduotyje, suorganizuoti VATESI personalo mokymai, kurių metu pristatyti TSA teoriniai pa­grindai, atlikta TSA modelio taikymų apžvalga bei apibūdintos TSA ir NIAS praktinio naudojimo galimybės. Sutarties įgyven­di­nimo metu buvo teikiamos konsultacijos, kurios, kaip numa­ty­ta kalendoriniame plane, kartu su technine parama bus vyk­do­mos ir toliau. Šios temos baigiamieji darbai bus vykdomi 2010 m.

 

Branduolinių įrenginių saugos laboratorija dalyvavo ren­giant Ignalinos AE antrojo bloko galutinio sustabdymo ir kuro iškrovimo fazės saugos analizės ataskaitą. Šioje ataskaitoje, įvertinant tai, jog Ignalinos AE antrasis blokas yra negrįžtamai sustabdytas ir kuras iš jo bus iškraunamas į pa­naudoto kuro saugyklas, laboratorijos mokslininkai atliko tokius darbus:

 

•    pradinių įvykių, galinčių sukelti avarijas, parinkimas;

•    avarijų analizė, apimanti avarijas reaktoriuje kol kuras dar neiškrautas iš aktyviosios zonos ir avarijas pa­nau­doto kuro baseinuose, kai kuro rinklės iš reakto­riaus perkeltos į baseinus;

•    branduolinio kuro charakteristikų nustatymas;

•    sistemų, struktūrų ir komponentų senėjimo įverti­ni­mas.

 

Gauti rezultatai palyginti su priimtinumo kriterijais ir vado­vaujantis pademonstruotu priimtinumu suformuotos darbo išvados.

Avarijų analizė negrįžtamai sustabdytame reaktoriuje anksčiau nebuvo atlikta. Šiame darbe, siekiant konservatyviai įvertinti galimų avarijų pasekmes, buvo peržiūrėtos ne tik pro­­jektinės, bet ir neprojektinės avarijos, kai daroma keleto saugos sistemų gedimo vienu metu prielaida. Siekiant atlikti visapusišką galimų avarijų analizę, nepraleidžiant nei vieno galimo pradinio įvykio, Branduolinių įrenginių saugos labo­ratorijos darbuotojai išnagrinėjo įvairias galimų avarijų grupes:

 

•    radioaktyviųjų medžiagų galimas išmetimas dėl avarijų už aktyviosios zonos ribų (avarijos panaudoto kuro saugojimo baseinuose – kuro kasečių ar konteinerių kritimas, vandens ištekėjimas iš baseinų, šviežio kuro saugyklų užliejimas vandeniu ir t. t.);

•    avarijos, sukeliančios didesnį radioktyvumą panau­doto kuro baseinuose, dėl vandens praradimo, kuro tvarkymo klaidos, konteinerio su panaudotu kuru pa­tvirtinimo ir t. t.;

•    mechaninius kuro pažeidimus sukeliančios avarijos;

•    radioaktyviųjų medžiagų išmeti­mas dėl reaktoriaus erdvės ar grafito klojinio pažeidimo;

•    kuro perkaitinimas dėl staigaus reaktyvumo padidė­jimo;

•    kuro perkaitinimas dėl šilum­ne­šio praradimo ar jo srauto sumažėjimo;

•    technologiniai procesai, suke­lian­tys gedimus dėl bend­ros priežas­ties (elektros energijos praradimas, venti­liacijos gedimas, šilumos tiekimo patalpoms gedimas, šilumą nukrei­pian­čių technologinių aušintuvų gedi­mai ir t. t.);

•    vidiniai įvykiai (gaisras, patalpų užliejimas, sprogi­mas, sunkių daiktų kri­timas trans­por­ta­vimo metu, šilu­mos tiekimo praradimas, sprogių dujų susidarymas reaktoriaus aušinimo kontūro deak­ty­vavimo eigoje);

•    išoriniai įvykiai (lėktuvo kritimas, išorinis gaisras, že­mės drebėjimas, stiprūs vėjai, išorinis užliejimas, stai­gus atšalimas).

Peržvelgus visų galimų avarijų scenarijus, pademonst­ruo­tas tinkamas esamų saugos priemonių lygis, nustatyti parametrai, parodantys reaktoriaus ir kuro baseinų būseną, aptarti veiksniai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį kurą per­kraunant iš aktyviosios zonos į panaudoto kuro baseinus. Pa­rengtos šios sudėtinės ataskaitosdalys – Reaktoriuje esančio panaudoto kuro charakteristikų įvertinimas, Sistemų, statinių ir įrenginių senėjimo valdymas, Pradinių įvykių parinkimas, Avarijų analizė, Išvadų ir priimtinumo demonstracija.

 

 

Kuro rinklės 102 vietų transportiniame konteineryje: a – normali būsena; b – avarinė būsena (parvirtus konteineriui)

 

 

Ignalinos AE įrangos deaktyvacijos ir išmontavimo projektai 

Laboratorijos mokslininkai kartu su partneriais dalyvauja dviejuose iš šiuo metu keturių vykdomų Ignalinos AE įrangos deaktyvacijos ir išmontavimo projektų (B9 serijos projektai).

 

2009 m. buvo tęsiamas darbas Ignalinos AE 117 / 1 pa­sta­te esančios įrangos deaktyvacijos ir išmontavimo projekto (B9-0) rengimas. Tai pirmasis Lietuvoje projektas, skirtas AE įrangai išmontuoti ir deaktyvuoti. Šį projektą vykdo VT Group (Jungtinė Karalystė), Nukem Technologies GmbH (Vokietija) ir LEI konsorciumas. Pagrindinis projekto tikslas – parengti optimalią RBMK-1500 reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos ir kitos Ignalinos AE 117/1 pastate esančios įrangos išmon­tavimo ir deaktyvacijos strategiją bei visą projektui įgyvendinti reikalingą projektinę ir saugos pagrindimo dokumentaciją, taip pat suteikti paramą Užsakovui projekto licencijavimo (t. y. derinant parengtą projekto dokumentaciją su Reguliuojančiomis institucijomis) bei įdiegimo metu. La­boratorijos darbuotojai šiame darbe dalyvauja rengiant Stra­te­giją, Techninį ir Darbo projektus, Saugos pagrindimo ata­skaitą bei suteikiant paramą projekto licencijavimo ir įdiegimo metu. 2009 m. baigti bei suderinti su Užsakovu Techninis projektas ir Saugos pagrindimo ataskaita. 2010 m. pradžioje numatyta šiuos dokumentus baigti derinti su Reguliuojan­čio­mis insti­tucijomis. Pagrindinė veikla, vykdant šį IAE pro­jektą 2009 m., buvo nukreipta įrangos išmontavimo ir deak­tyvacijos Darbo projekto dokumentacijai rengti. Darbo projekte pa­reng­tos visos procedūros bei brėžiniai, kurie bus naudojami atlie­kant įrangos išmontavimo ir deaktyvacijos darbus. 2009 m. parengta visa reikalinga Darbo projekto dokumentaci­ja, didžioji jos dalis su­de­rinta su Užsakovu. 2010 m., atsi­žvelgiant į Užsakovo pateiktas pastabas ir pasiūlymus, numa­toma baigti rengti likusias nepatvirtintas Darbo projekto procedūras.

 

 

Projekto įgyvendinimo metu parengta visa dokumentacija, reikalinga reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos balionų ir kitos Ignalinos AE 117 / 1 pastate esančios įrangos išardymui ir deaktyvacijai

 

2009 m. pradėtas įgyvendinti ir kitas projektas, skirtas Ignalinos AE įrangai išmontuoti ir deaktyvuoti – Ignalinos AE V1 bloke esančios įrangos deaktyvacijos ir išmontavimo projekto (B9-2) rengimas. Šį projektą vykdo VT Group (Jungtinė Karalystė), LEI, Nukem Technologies GmbH (Vokie­tija) ir Ansaldo (Italija) konsorciumas. Pagrindinis projekto tikslas – parengti optimalią Ignalinos AE V1 bloke esančių reaktoriaus dujų kontūro, išmetamų dujų išvalymo sistemos, reaktoriaus remontinio aušinimo bakų sistemos, ventiliacijos sistemų ir reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos įrangos išmontavimo ir deaktyvacijos strategiją bei visą projektui įgy­vendinti reikalingą projektinę ir saugos pagrindimo doku­men­taciją, taip pat suteikti paramą Užsakovui projekto licen­ci­javimo bei įdiegimo metu. 2009 m. parengta ir pateikta Užsakovui derinti Ignalinos AE V1 bloke esančios įrangos išmontavimo ir deaktyvacijos strategija. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos darbuotojai 2009 m. dalyvavo rengiant Techninio projekto bei Saugos pagrindimo ataskaitos dokumentaciją, kuri bus pilnai parengta 2010 m.

 

Laboratorija ruošiasi dalyvauti ir kituose Ignalinos AE įrangos išmontavimo ir deaktyvacijos projektuose,