select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija (12)
Degimo procesų laboratorija (13)
Branduolinės inžinerijos problemų laboratorija (14)
Plazminių technologijų laboratorija (15)
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija (16)
Branduolinių įrenginių saugos laboratorija (17)
Vandenilio energetikos technologijų centras (18)
Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija (20)
Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorija (21)
Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)
Hidrologijos laboratorija (33)
Informacija
Tarptautiniai projektai
Doktorantūra
Karjera
JMS
   spausdinti

Mokslo padaliniai / Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)

Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)

Laboratorijos vadovas

Arvydas Galinis, Dr.


Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas

Tel.: 8-37-401957
Faks.: 8-37-351271
Arvydas.Galinis


Pagrindinės laboratorijos tyrimų kryptys:
  • Makroekonomikos plėtros scenarijų analizė, energijos poreikių modeliavimas ir prognozavimas;
  • Vidutinės ir ilgalaikės trukmės energijos tiekimo scenarijų analizė, taikant plačiai aprobuotus optimizacinius modelius;
  • Energetikos įtakos aplinkai vertinimas, teršalų mažinimo technologijų analizė ir aplinkosaugos politikos diegimas;
  • Energetikos vadybos ir rinkodaros tyrimai;
  • Atsinaujinančių energijos išteklių paramos priemonių efektyvumo tyrimai;
  • Energetikos restruktūrizavimo ir liberalizavimo patirties ES ir Vidurio bei Rytų Europos šalyse apibendrinimas ir taikymas, vykdant reformas Lietuvos energetikos sektoriuje;
  • Energetikos informacinės sistemos kūrimas, Lietuvos ir užsienio šalių energetikos raidos statistinių duomenų kaupimas.

2016 m. sėkmingai baigta ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programa Energetikos sektoriaus plėtros ekonominė ir darnumo analizė, kuri buvo vykdoma kartu su Regionų energetikos plėtros ir Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorijomis.

Ilgalaikėje programoje išspręsti šie uždaviniai: 1) suformuota energetikos harmoningos pažangos teorija darnios raidos ir žiniomis grindžiamos ekonomikos koncepcijų sąsajų pagrindu; 2) išnagrinėtos Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos galimybės ir parengtos rekomendacijos dėl racionalių perspektyvinės techninės energetikos sektoriaus raidos krypčių, kuro ir energijos balanso pokyčių, gamtosauginių veiksnių; 3) suformuoti metodiniai pagrindai valstybės ir savivaldybių įgyvendinamų darnios energetikos plėtros skatinimo priemonių ir kitų taikomų skatinimo priemonių efektyvumui įvertinti; 4) ištirtos Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchroninio darbo su ENTSO-E galimybės, atsižvelgiant į perspektyvinę generuojančių galių plėtrą.

Vykdant antrąjį Programos uždavinį, laboratorijoje buvo apibendrinti tyrimai, skirti energetikos sektoriaus raidos modeliavimo bazei plėtoti. Energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo ilgalaikėje perspektyvoje analizė susiduria su globalizacijos, rinkų integracijos, neatidėliotinais klimato kaitos švelninimo ir kitais iššūkiais, kuriuos analizuojant svarbu atitinkamai išplėsti bendrą tyrimų sritį, kuri aprėpia:
  • įvairiapusę energetikos sektoriaus bendro konteksto analizę, įvertinant geopolitinius aspektus, tikėtinas energijos vartojimo tendencijas, siekius maksimaliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, teisinės aplinkos pokyčius ir pan.;
  • energetikos platesnio poveikio tyrimus, akcentuojant išsamesnius energetinio saugumo, energetikos ir ekonomikos sąsajų bei išorinių ekonominių efektų, taip pat ir aplinkosaugos ribojimų tyrimus;
  • energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo modeliavimą ir svarbiausius valstybės tikslus bei interesus atitinkančių strategijų formavimą.

Toks energetikos sektoriaus raidos modeliavimas pasižymi įvairiapusiškumu, kompleksiškumu, universalumu ir leidžia išsamiai analizuoti bei sudaryti prielaidas subalansuotai atskirų šalies energetikos sistemų plėtrai, įvertinant jų poveikį šalies ekonomikai.
Programos vykdymo laikotarpiu buvo rengiami ir nuosekliai tobulinami matematiniai modeliai, skirti išsamiai energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo analizei atlikti. Šie modeliai realizuoti taikant MESSAGE programinį paketą, ir juos rekomenduojama taikyti konkretiems uždaviniams spręsti, atsižvelgiant į uždavinių specifinius ypatumus. Naujai suformuota energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir funkcionavimo analizės matematinio modelio struktūra leidžia adekvačiai aprašyti šalies energetikos sektoriaus perspektyvinę raidą, įvertinant esminius vidaus ir išorės ryšius, energetikos politikos nuostatas, aplinkosaugos ribojimus, išorinius veiksnius. Suformuota tyrimų bazė suteikia galimybę atlikti įvairiapusę Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir funkcionavimo analizę.

Energetikos sektoriaus raidą galima modeliuoti išsamiai įvertinant įvairių rūšių energetikos objektų eksploatavimo sąlygas ir ekonomiškumą skirtingais darbo režimais, adekvačiai subalansuojant šilumos ir elektros energijos gamybą ir vartojimą Lietuvoje bei iš Skandinavijos šalių ir Kontinentinės Europos tinklų, taip pat iš trečiųjų šalių importuojamos arba į kaimynines rinkas eksportuojamos elektros energijos srautus.

Modeliavimo rezultatai gali būti apibendrinami pateikiant sprendimų priėmėjams daug alternatyvių energetikos sektoriaus raidos scenarijų, kurie apibrėžia sprendimus, atitinkančius pasirinktus ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius kriterijus. Daugelis siektinų aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių energetikos plėtros tikslų gali vienas kitam prieštarauti. Todėl atliekant energetikos raidos scenarijų analizę gali būti taikomos daugiakriterinės sprendimų priėmimo priemonės, papildančios integruotus vertinimo metodus. Stiprioji šių modelių pusė yra galimybė struktūrizuoti problemą ir įvertinti kelias alternatyvas pagal vienas kitam prieštaraujančius kriterijus.

Pagrindinis darnios energetikos raidos politikos tikslas yra patikimas energijos paslaugų tiekimas, mažinant energijos gamybos ir vartojimo poveikį aplinkai. Energetikos bei aplinkos apsaugos politika glaudžiai susijusios, ypač dėl energetikos sektoriaus poveikio klimato kaitai. Svarbiausi ir tiesiogiai susiję ES energetikos ir aplinkos politikos tikslai apima atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir energijos gamybos bei vartojimo efektyvumo didinimą, taip pat ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

Siekiant nustatyti, kuris scenarijus leidžia mažiausiais kaštais užtikrinti geriausius rezultatus, atitinkančius prioritetinius ES politikos tikslus, atliktas energetikos plėtros scenarijų daugiakriterinis vertinimas. Parinkti 4 pagrindiniai vertinimo kriterijai: a) scenarijaus kaštai, mln. EUR/metus; b) energijos intensyvumas, kJ/EUR; c) atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutinėse energijos sąnaudose, %; d) į atmosferą išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, MtCO2 ekv.
Geriausių energetikos plėtros scenarijų parinkimo uždaviniui spręsti pasirinkti šiam tikslui tinkamiausi daugiakriterinio vertinimo metodai: neraiškusis adityvusis kriterijų santykių įvertinimo metodas (ARAS), svorinės agreguotos sumos metodas (WASPAS) ir artumo idealiajam taškui metodas (TOPSIS). Šie metodai atitinka tinkamumo, patikimumo, prieinamumo vartotojui bei paprastumo kriterijus.

Šalies energetikos sektoriaus raidos kryptims pagrįsti taip pat naudingas buvo informacinės bazės atnaujinimas ir papildymas. Atlikus Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje esančių rodiklių analizę, buvo atnaujinti šalies energetikos sektoriaus darnios raidos tendencijas apibrėžiantys rodikliai. Apibendrinus naujausius šalies ekonominius ir energetinius duomenis, išryškinta energijos vartojimo efektyvumo didėjimo tendencija – 2010-2015 m. pirminės energijos sąnaudos šalyje sukurto bendrojo vidaus produkto vienetui mažėjo vidutiniškai 3,3 % per metus. Galutinės energijos intensyvumas šiuo laikotarpiu mažėjo vidutiniškai 3,4 % per metus. Lyginamoji Eurostato bazėje skelbiamų duomenų analizė parodė, kad energijos vartojimo efektyvumo pokyčius apibūdinantys pirminės ir galutinės energijos intensyvumo rodikliai Lietuvoje šiuo laikotarpiu mažėjo sparčiau nei daugumoje ES šalių. Išsami atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energetinėms reikmėms analizė, pagrįsta energijos srautų diagramomis, patvirtina stabilų šių išteklių vaidmens augimą: 2015 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis pirminės energijos balanse jau sudarė 19,9 %, bendrosiose elektros energijos sąnaudose – 13,8 %, o bendrosiose galutinės energijos sąnaudose – 25,6 %.

 

Pagal Lietuvos mokslo tarybos priemonę Mokslininkų grupių projektai sėkmingai baigtas projektas Energetikos raidos išoriniai ekonominiai efektai: kiekybinis vertinimas. Vykdant šį projektą, sukurta energetikos raidos scenarijų ekonominių efektų kiekybinio vertinimo sistema, kurios ašį sudaro dinaminis bendrosios ekonominės pusiausvyros modelis, leidžiantis analizuoti energetikos raidos scenarijus, išvengiant kitiems modeliams būdingų supaprastinimų. Tai itin svarbu svarstant strateginius energetikos sprendimus, nes sukurtas modelis leidžia įvertinti tokius išorinius ekonominius efektus, kaip energetikos poveikis kitose šakose sukuriamai pridėtinei vertei ir bendrajam vidaus produktui, užimtumui, biudžeto pajamoms ir pan. Būtent šių aspektų išsami analizė leidžia suprasti bei įvertinti energetikos poveikį visos šalies ekonomikos raidai ir parinkti visuomenei naudingiausias energetikos raidos kryptis.

Šis laboratorijos mokslininkų sukurtas Lietuvos bendrosios ekonominės pusiausvyros modelis buvo orientuotas atskleisti energetikos specifiką, tačiau atlikus tam tikras korekcijas bei papildymus, jis gali būti pritaikytas ir kitų ūkio šakų raidos sąlygojamiems išoriniams ekonominiams efektams tirti.

 

MOKSLO TIRIAMIEJI DARBAI ŠALIES ŪKIUI

Pagal 2015–2016 m. sutartį su LR energetikos ministerija parengta studija Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros tyrimas. Galutinėje ataskaitoje pateikta bendra šalies energetikos sektoriaus charakteristika, aptarti esminiai esamą atskirų energetikos sistemų būklę apibrėžiantys ypatumai, pateiktas energetikos sektoriaus raidos galimybių įvertinimas ir reikšmingi jai įtakos turintys veiksniai, pateikta energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo analizės koncepcija. Matematinio modeliavimo rezultatų analize pagrįstos Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos kryptys, racionalūs energetikos sektoriaus plėtros ilgalaikėje perspektyvoje scenarijai ir apibendrinti pagrindiniai energetikos raidą apibūdinantys rodikliai.

2016 m. atlikta pasirinktų scenarijų, kurie skiriasi Visagino AE buvimu ar nebuvimu, skirtinga įrengtąja elektrinių galia arba vietinės elektros energijos gamybos lygiu, skirtingomis importuojamos elektros energijos apimtimis ir ambicingais atsinaujinančių energijos išteklių vaidmens šalies energijos balanse augimo siekiais, t. y. veiksniais, labai reikšmingais šalies energetiniam saugumui, įvairiapusė analizė. Apibendrinus gautus energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos modeliavimo rezultatus, nustatyti pagrindiniai racionalūs ir stabilūs technologiniai sprendiniai. Šie tyrimų rezultatai ir pagrindinės strateginės nuostatos pristatyti pasitarimuose ir išdiskutuoti su ministerijos nurodytų institucijų specialistais, socialiniais ir ekonominiais partneriais.

Išsami atliktų optimizacinių skaičiavimų rezultatų analizė įgalino nustatyti Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo pagrindinius tikslus, apibrėžti valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis laikotarpiu iki 2030 m. bei gaires iki 2050 m. Šios nuostatos ir kryptys pagrįstos ekonomiškumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais, visapusiškai jas derinant su valstybės poreikiais ir naujausiomis ES direktyvomis bei šalies tarptautiniais įsipareigojimais. Parengtas atnaujintos Nacionalinės energetikos strategijos projektas perduotas LR energetikos ministerijai.

 

Pagal sutartį su LR energetikos ministerija 2016 m. parengta studija Energetikos sektoriaus teisinės bazės analizė ir įvertinimas bei rekomendacijų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo parengimas. Galutinėje ataskaitoje pateiktos rekomenduojamos metodinės priemonės, kurių reikia darbo specifikacijoje numatytų teisės aktų vertinimui įgyvendinti. Atlikta elektros tinklų kodeksų, atskirų Europos šalių praktikos analizė, taip pat pagal iš anksto suformuotus vertinimo kriterijus išanalizuoti ir įvertinti teisės aktai, nustatantys reikalavimus, sąlygas ir tvarką Lietuvos energetikos objektams ir įrenginiams įrengti, eksploatuoti, naudoti, techninei saugai, kontrolei ir priežiūrai vykdyti. Pagal šiuo tikslu parengtas anketas atlikta Lietuvoje veikiančių asmenų apklausa, įvertintos jų nuomonės ir pasiūlymai dėl racionalios teisinio reguliavimo sistemos, skirtos energetikos objektams ir įrenginiams įrengti, eksploatuoti, naudoti, techninei saugai, kontrolei ir priežiūrai užtikrinti. Apibendrinus atliktus tyrimus, Energetikos ministerijai pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos dėl teisinės bazės tobulinimo.


Pagal sutartį su LR Aplinkos ministerija atlikta studija Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas. Pagrindinis darbo tikslas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido, metano, azoto suboksido) nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje atnaujinimas ir patikslinimas pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komiteto (TKKK) rekomenduotas šaltinių kategorijas ir atitinkamas kuro rūšis. Studijoje atliktas nacionalinių emisijų rodiklių atnaujinimas ir patikslinimas, pagrįstas Lietuvos energetikos sektoriaus ir kitų ūkio šakų įrenginiuose, kuriuose deginamas kuras, aplinkosauginių duomenų analizę, įvairių mokslinių studijų bei tyrimų metu nustatytais rodikliais, laboratorinių tyrimų rezultatais bei išsamia kitose ES šalyse taikomų nacionalinių emisijų rodiklių palyginamąja analize.

 

Pagal sutartį su LR Aplinkos ministerija atlikta studija Nacionalinių išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių rengimo metodinių gairių parengimas. Nors Lietuvoje į atmosferą išmetama palyginti nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), šalies indėlis yra svarbus įgyvendinant tarptautinius klimato kaitos susitarimus: Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvenciją, jos Kioto protokolo Dohos pakeitimą, Paryžiaus susitarimą ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintus klimato kaitos švelninimo tikslus, bei siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų gerokai mažiau nei 2°C, o temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, lyginant ją su iki pramoninio laikotarpio lygiu (1750 m.). Siekiant pagerinti Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo kokybę, atsižvelgiant į ES ŠESD prognozių rengimo gairėse pateiktas rekomendacijas, susiejant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimą su Lietuvos ūkio sektorių perspektyvine raida, buvo parengtos metodinės gairės dėl išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimo atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose. Atliekant darbą pasiūlytos ir įdiegtos valstybės institucijose programos, tinkamos ŠESD kiekiui modeliuoti atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose. Siekiant geriau įsisavinti prognozių rengimo programas ir mokėti interpretuoti gaunamus rezultatus, buvo organizuoti mokymai specialistams, atsakingiems už nacionalinių išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimą atskiruose sektoriuose. Mokymuose dalyvavo 15 specialistų iš įvairių institucijų: Aplinkos apsaugos agentūros (7), Aplinkos ministerijos (2), Energetikos ministerijos (2), Susisiekimo ministerijos (1), Žemės ūkio ministerijos (1) ir Valstybinės miškų tarnybos (2). Mokymų metu paskaitas skaitė ir sukaupta patirtimi su mokymų dalyviais dalijosi laboratorijos darbuotojai: A. Galinis, V. Miškinis, I. Konstantinavičiūtė, V. Lekavičius, E. Norvaiša, V. Bobinaitė ir E. Neniškis.

Gruodį I. Konstantinavičiūtė dalyvavo baigiamajame (viešinimo) seminare „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektas“ ir pristatė pranešimą, kuriame apibendrino studijų, vykdytų pagal sutartis su Aplinkos ministerija, rezultatus.


Pagal sutartį su LR Aplinkos ministerija atliktas mokslo tiriamasis darbas Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų 2016 m. apskaitos ekspertinės duomenų analizė energetikos sektoriuje. Vykdant šį mokslo tiriamąjį darbą, parengta Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacija energetikos sektoriuje už 1990-2014 metus pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje stebėsenos mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo reikalavimus bei Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės metodologiją.

Dr. I. Konstantinavičiūtė, būdama Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos rengimo komisijos ir Nacionalinio klimato kaitos komiteto nare, aktyviai prisidėjo prie sprendimų paieškos šioje tyrimų srityje.

Pagal sutartį su AB Kauno energija 2016 m. buvo vykdomas mokslo tiriamasis darbas AB „Kauno energija“ vystymosi strategija, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis. Parengta Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategija apibrėžia pagrindines vartotojų aprūpinimo šiluma nuostatas ir kryptis laikotarpiu iki 2021 m. Strategijoje siekiama užtikrinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninį, ekonominį ir valdymo efektyvumą bei šilumos tiekimo patikimumą, nepažeidžiant gamtosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų nuostatas ir Europos Sąjungos direktyvų įpareigojančius siekius. Galutinėje darbo ataskaitoje pateikta Bendrovės esamos būklės analizė, pateikti pagrindiniai pokyčiai šilumos gamybos ir tiekimo grandyse, įvardytos pagrindinės grėsmės Bendrovės veiklai ir galimi neapibrėžtumai, pateikta Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo hidraulinio modeliavimo rezultatų analizė, suformuluotos rekomenduojamos strateginės Bendrovės raidos kryptys ir tikslai. Investicijos į modernias technologijas, atnaujinant energijos gamybos šaltinius ir plečiant šilumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimtis, nuolat vykdomi magistralinių vamzdynų rekonstrukcijos ir atnaujinimo projektai, nuosekliai mažinami technologiniai šilumos nuostoliai perdavimo tinkluose sudaro palankias prielaidas Bendrovei rekomenduojama siekti bendrųjų nacionalinę energetikos politiką atitinkančių strateginių tikslų: 1) įgyvendinti efektyvią šilumos gamybą; 2) užtikrinti efektyvų ir patikimą šilumos tiekimą; 3) veiksmingai pasinaudoti konkurencinės rinkos privalumais; 4) įgyvendinti tolesnę darnią plėtrą.

 

DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE PROGRAMOSE

Tęsiamas ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos finansuojamas projektas Išteklius efektyviai naudojantys miestai, įgyvendinantys pažangius išmanaus miesto sprendimus (anglų k. READY), kuriuo siekiama nustatyti inovatyvių technologijų perspektyvas Lietuvoje, iš jų:

  • įvertinti išmaniųjų virtuvių įdiegimo galimybes;
  • įvertinti inovatyvių energetikos sistemų įdiegimo galimybes;
  • identifikuoti potencialias technologijas, kurios gali panaudoti perteklinę pramonės energiją ir kurias tikslinga taikyti Lietuvoje;
  • įvertinti inovatyvių vėsinimo technologijų taikymo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose galimybes;
  • įvertinti integruotų energetikos sistemų miesto kvartaluose replikavimo galimybes.
2016 m. buvo tęsiamas Europos Komisijos finansuojamos programos Horizontas 2020 projektas Baltijos regiono iniciatyva dėl ilgalaikių inovatyvių branduolinių technologijų (angl. BRILLIANT), kurio tikslas – nustatyti kliūtis, trukdančias branduolinės energetikos plėtrai Baltijos jūros regiono valstybėse ir parengti rekomendacijas joms pašalinti. Projekte, kurį koordinuoja LEI, laboratorijos darbuotojams kartu su partneriais iš Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Švedijos teko svarbus vaidmuo modeliuoti energetikos raidos scenarijus ir įvertinti įvairių technologijų įdiegimo socialines ir makroekonomines pasekmes. 2016 m. birželio 6-10 d. institute buvo organizuoti energetikos sistemų plėtros modeliavimo mokymai. Šiuose mokymuose dalyvavo Nacionalinio branduolinių tyrimų centro (Lenkija), Latvijos universiteto bei Tartu universiteto (Estija) atstovai. Mokymus organizavo ir vedė 31 laboratorijos darbuotojai (A. Galinis, E.Norvaiša, D. Tarvydas). Šių mokymų pagrindinis tikslas – patobulinti atskirų šalių kuriamus energetikos sistemos plėtros modelius taikant MESSAGE programinį paketą, daugiausia dėmesio skiriant specifinių energetikos technologijų modeliavimui, šalių energetikos sistemų modelių apjungimui į multiregioninį modelį ir pan. Taip pat vyko diskusijos, kurių metu aptartos visos iškilusios modeliavimo problemos bei patikslinti tolesni projekto veiklos etapai.

2016 m. pradėtas Europos Komisijos finansuojamos programos Horizontas 2020 projektas Technologijų vaidmuo energetiškai efektyvioje ekonomikoje; modeliavimo pagrindu paremta politinių priemonių analizė bei keliai tvarios energetikos sistemos vystymui (angl. Role of technologies in an energy efficient economy – model-based analysis of policy measures and transformation pathways to a sustainable energy system REEEM). Tai didžiausias energetikos sistemoms modeliuoti skirtas Horizontas 2020 programos projektas. Juo siekiama aiškiai ir visapusiškai įvertinti poveikį, kurį sukels energetikos strategijoje nustatytas siekis pereiti prie mažo anglies dvideginio išskyrimo. Vertinant technologijų įtaką, susitelkiama ne į atskirus aspektus, bet į jų integravimą, taikant esamus ir naujus analizės modelius. Energetikos raidos ir technologijų kaitos poveikio aplinkai, ekonomikai ir visuomenei vertinimai bus naudojami rengiant rekomendacijas, kurios galės būti taikomos tiek Europos Sąjungos lygiu, tiek ir atskirose šalyse. Dėl šios priežasties, vykdant projektą daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su sprendimų priėmėjais, ypač su Europos Komisija.

Laboratorijos darbuotojai dalyvauja vykdant daugelį projekto uždavinių, tačiau daugiausia dėmesio skiriama darbo paketams „Ekonomika“, „Energetikos sistemų integravimas“ bei „Visuomenė, vartotojai ir elgsena“. Ekonomikos darbo pakete prisidedama prie Štutgarto universitete (Vokietija) sukurto NEWAGE bendrosios pusiausvyros modelio tobulinimo, siekiant jame geriau perteikti energetikos sektoriaus transformacijas. Nagrinėjant energetikos sistemų integravimo klausimus, rengiama Baltijos šalių ir Suomijos energetinio saugumo studija, kurią sudarys ne tik kiekybiniai vertinimai, bet ir naratyvinė analizė. Prie šios studijos įgyvendinimo prisideda ir Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos atstovai. Taip pat bus atlikta miestų atvejų analizė, nukreipta į centralizuotą šilumos tiekimą, kaip vieną svarbių veiksnių, pereinant prie mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančios energetikos.


Aktualūs Lietuvai energetikos sektoriaus plėtros klausimai, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių platesnio naudojimo bei energijos vartojimo efektyvumo didinimo aspektai nagrinėjami tarptautiniuose programos Pažangi energetika Europai projektuose.

2016 m. sausį organizuotas projekto, vykdyto pagal Pažangi energetika Europai programą Atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo ir konvergencijos politikos dialogas tarp ES šalių narių (DIA-CORE), baigiamasis regioninis seminaras „Geriausia politika finansuojant atsinaujinančių energijos išteklių energetiką“ (angl. Best Practice Policies to Finance Renewable Energy). Seminaro pagrindinis tikslas – pristatyti pasiektus projekto rezultatus, vertinant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) paramos schemų efektyvumą bei analizuojant AEI technologijų finansavimo priemones ir galimą riziką. Seminaro metu buvo diskutuojama apie būsimą AEI panaudojimo elektros, šilumos gamyboje ir transporto sektoriuje skatinimo politiką Baltijos šalyse.


3 pav. DIA-CORE baigiamasis regioninis seminaras „Geriausia politika finansuojant atsinaujinančių energijos išteklių energetiką“

2016 m. vasarį pradėtas vykdyti naujas H2020 projektas Energijos vartojimo efektyvumo politikos vertinimo sprendimų priėmimo įrankis (ODYSEE MURE 2015), kurio pagrindinis tikslas – atlikti išsamų energijos vartojimo efektyvumo bei energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių visose ES šalyse bei visuose ekonomikos sektoriuose stebėseną. Projekte, kurio koordinatorius yra ADEME (Prancūzija), dalyvauja 33 partneriai iš visų ES šalių.

2016 m. pradėtas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) koordinuojamas 3 metų trukmės projektas Ilgalaikių šiltnamio dujų sumažinimo mažiausių kaštų strategijos Lietuvai modeliavimas. Šiame darbe numatyta plačiai analizuoti metodinius ir praktinius sprendimus, apimančius: šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išsiskiriančių į atmosferą deginant iškastinį kurą atskiruose sektoriuose, apskaitos metodinių gairių parengimą; ilgalaikių šių teršalų mažinimo tikslų nacionaliniu lygiu identifikavimą; priemonių, tarp jų ir paramos schemų, kurių įgyvendinimas Lietuvoje leistų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, identifikavimą; metodikų ir matematinių modelių, kuriuos tikslinga taikyti, siekiant nustatyti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, išsiskiriančius gaminant elektros energiją ir šilumą, taip pat ir transporto sektoriuje, parengimas; technologijų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius elektros energijai ir šilumai gaminti, integravimą į energetikos sistemas ir kt.


LABORATORIJOJE SUKAUPTA PATIRTIS PLAČIAI PRITAIKYTA TARPTAUTINIU MASTU:

•    Dr. A. Galinis 2016 gegužės 2–7 d. Vienoje, TATENA būstinėje, dalyvavo techniniame pasitarime, kuriame buvo nagrinėjamas agentūros taikomų metodikų ir analitinių priemonių, skirtų energetikos darniai plėtrai analizuoti, taip pat mokymo programų ir paketų, atitikimas šalių narių nūdienos poreikiams. A. Galinis dalyvavo ir kitame pasitarime, įvykusiame gegužės 30 – birželio 4 d., kuriame TATENA ekspertai-lektoriai iš viso pasaulio dalijosi patirtimi apie agentūros organizuojamų mokymų energetikos darnios plėtros srityje organizavimą, aptarė įvairius būdus specialistų rengimui pagerinti ir besimokančiųjų suinteresuotumui padidinti;

•    Dr. A. Galinis 2016 m. birželio 19 – liepos 2 d. Švedijos Karališkajame universitete dalyvavo TATENA organizuotuose mokymuose energetikos perspektyvinės plėtros analizės klausimais. Čia jis skaitė paskaitas ir vadovavo praktiniams mokymams energetikos sektoriaus modeliavimo specialistams, kurie rengiami ateityje tapti regioninių energetikos modeliavimo kursų lektoriais;

•    Atliekant praktinius mokymus modeliavimo specialistams Svazilande 2016 m. birželio 26 – liepos 10 d., patirtį perteikė TATENA deleguotas ekspertas dr. D. Tarvydas, kuris TATENA būstinėje 2016 m. liepos 11–16 d. dalijosi su kitų šalių ekspertais patirtimi apie mokymų organizavimą ir vedimą, aptarė būdus specialistų rengimui pagerinti;

•    Dr. I. Konstantinavičiūtė 2016 m. rugsėjį dalyvavo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriato organizuotame Italijos, Austrijos ir Liuksemburgo šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijų centralizuotame vertinime Bonoje;

•    Dr. D. Štreimikienė dalyvavo Europos Komisijos Programos Horizontas 2020 FTI (Fast Track to Innovation) Pilot trijų šaukimų projektų vertinime, taip pat JTKKK šalių BR2 ataskaitų vertinime (JAV BR2 atskaita) 2016 gegužės 29-birželio 5 d. Bonoje;

•    Akcentuotinas D. Štreimikienės indėlis Nacionaliniame akreditacijos biure prie Ūkio ministerijos, vykdant ŠESD kiekio vertintojų akreditavimo procesą ir rengiant dokumentus bei mokymus. Latvijos Nacionalinio Akreditacijos biuro kvietimu ji atliko Bureau Veritas Latvia Ltd AB „Orlen Lietuva“ ŠESD emisijų ataskaitos verifikavimo išorinį vertinimą;

•    Dr. D. Štreimikienė dirbo Clarivate Analytics WoS žurnalų (Transformations in Bussines and Economics, Technological and economic development of economy, Economics & Sociology, Montenegrin Journal of Economics) ir kitų mokslinių žurnalų redkolegijose.


2016 M. BUVO TOBULINAMA LABORATORIJOS DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA:

•   Inž. Eimantas Neniškis 2016 m. gegužės 8–14 d. tobulino kvalifikaciją Vienoje, TATENA būstinėje, rengtuose kursuose. Eimantas kursų metu išklausė 11 paskaitų ir dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuose susipažino su FINPLAN programine įranga, skirta energetikos projektų ekonomiškui įvertinti. Taip pat sužinojo naujausią informaciją apie galimus projektų finansavimo ir refinansavimo šaltinius bei kokiais ekonominiais rodikliais pasižymi finansiškai subalansuotas energetikos projektas;
•    Inž. Eimantas Neniškis 2016 m. lapkričio 6–19 d. Budapešte TATENA rengtuose kursuose pasinaudojo galimybe teorinėse paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose išsamiai susipažinti su multikriterinės sprendimų analizės metodologija ir jos taikymu prognozuojant šalies elektrinių įrengtųjų galių pokyčius, naudojant MESSAGE programinę įrangą.

2016 m. laboratorijos mokslininkai tyrimų rezultatus pristatė 6 pranešimuose tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, paskelbė 13 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio žurnaluose, tarptautinių konferencijų ir kt. leidiniuose (iš jų 8 straipsnius Clarivate Analytics duomenų bazėje „Web of Science Core Collection“ referuojamuose žurnaluose).

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2017. Visos teisės saugomos.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111955219 | PVM kodas LT119552113