select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Naujienų archyvas
2017 metai
2016 metai
2015 metai
2014 metai
2013 metai
2012 metai
2011 metai
2010 metai
2009 metai
2008 metai
2007 metai
2006 metai
2005 metai
2004 metai
2003 metai
2002 metai
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Informacija
Tarptautiniai projektai
Doktorantūra
Karjera
   spausdinti

Naujienos / Naujienų archyvas / 2009 metai

2009/03/31 - Pretendento į Lietuvos energetikos instituto Direktoriaus pareigas mokslinių tyrimų ir mokslo taikomosios veiklos plėtros koncepcija ir strategija

Pastaruosius penkis metus vadovavau Lietuvos energetikos institutui. Bet kokioje pozicijoje svarbios yra ne pareigos, bet darbas, kurį galima atlikti vykdant tas pareigas. Per praeitus instituto direktoriaus rinkimus aš pateikiau instituto plėtros koncepciją ir pagrindinių darbų, kuriuos mes kartu turėjome atlikti, idėjas. Koncepcijoje numatyti instituto mokslinių tyrimų ir mokslo taikomosios veiklos plėtros darbai įvykdyti arba toliau sėkmingai vykdomi. Nepaisant krizės per kitą direktoriaus kadenciją siekčiau ne tik užbaigti pradėtus darbus, bet ir pradėti naujus.
Dirbdami kartu LEI mokslininkai sėkmingai įsijungė į bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvę, tapo lygiateisiais Europos ir pasaulio mokslo bendrijos nariais. Instituto mokslininkai sėkmingai dalyvavo vykdant 14 Europos Sąjungos Bendrosios mokslinės programos projektų, visoje eilėje kitų ES finansuojamų programų Pažangi energetika Europai, Leonardo da Vinči, EUREKA, COST, PHARE ir INTERREG III projektuose bei Šiaurės šalių energetikos tyrimų programos ir Šiaurės šalių ministrų tarybos programos  projektuose. Įgyta patirtis sudarė prielaidas sėkmingai startuoti ir 7BP projektuose, nes iš 19 projektų paraiškų, kuriose LEI dalyvavo kaip partneris, 10 projektų praėjo vertinimo slenkstį, 6 iš jų jau yra vykdomi. Dar laukiame sprendimo dėl 3 paraiškų, sėkmingai praėjusių vertinimo slenkstį, finansavimo. Bendra šių projektų vertė sudaro apie milijoną eurų.
Vienas svarbiausių 7BP prioritetų yra Technologinės platformos. Siekiant sėkmingai dalyvauti 7BP, instituto darbuotojai kartu su kitomis Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis bei pramonės ir verslo įmonėmis dalyvavo steigiant penkias technologinės platformas – Vandenilio ir kuro elementų (H2/FC), Ateities gamybos, Nacionalinės šilumos energetikos, Nacionalinės biomasės ir kuro gamybos ir naudojimo, Lietuvos nacionalinės biodegalų bei formuojant jų darbo kryptis.
Institutas sėkmingai dalyvavo rengiant paraiškas ir vykdant projektus pagal Bendrojo Programavimo Dokumento (BDP) ES Struktūrinių fondų (SF) kvietimus. Vienas sėkmingiausių 2004-2006 ir 2007-2013 m. SF lėšų įsisavinimo institute pavyzdys – Vandenilio energetikos technologijų centro sukūrimas. LEI, vienas iš 19 partnerių, dalyvavo Lietuvos Mokslo Tarybos vykdomame projekte Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas ir įdiegimas. Pastaraisiais metais kartu su KTU ir KMU bei verslo partneriais pateikta sėkminga paraiška ir jau pradedami darbai kuriant valstybinės reikšmės atviros prieigos integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Santaka“. Dalyvavimas ES Struktūrinių fondų projektuose yra svarbus ir tuo, kad leidžia institutui įsigyti naujausią mokslinę aparatūrą, nes fundamentinių mokslo rezultatų neįmanoma pasiekti be šiuolaikinės matavimo aparatūros ir specializuotos programinės įrangos. Per 2004-2008 m. laikotarpį institutas investavo virš 11 milijonų litų (iš jų apie 8 milijonus litų iš ES SF lėšų) moderniai mokslinei aparatūrai įsigyti.
LEI dalyvavo dviejuose LR Ūkio ministerijos kuruojamuose ES SF projektuose. Viename jų buvo sprendžiami vietinio ir atliekinio kuro panaudojimo klausimai, leidžiantys gamybos procesuose net iki 30% sumažinti įprastinio kuro (dujų) panaudojimą. Kitame, įvykdytame mūsų institute, buvo pagerintos pastatų šiluminės charakteristikos ir užtikrintas efektyvesnis šiluminės energijos panaudojimas.
Instituto mokslininkai kasmet vykdė 18-20 iš valstybės biudžeto subsidijų finansuojamų darbų, kuriems skiriamas ypatingas dėmesys, jų vykdymas ir gauti rezultatai analizuojami mokslinių darbų vertinimo ekspertų komisijoje, o metinės ir baigiamos mokslinių darbų ataskaitos tvirtinamos instituto Taryboje.
Pažymėtina, kad iš valstybės biudžeto finansuojami Lietuvai ypač reikšmingi fundamentiniai ir taikomieji darbai. Apie tai byloja ir dvigubai padidėjęs instituto mokslininkų straipsnių skaičius Mokslinės informacijos instituto (ISI) pagrindinio sąrašo leidiniuose – nuo 25 straipsnių 2004 m. iki 50 straipsnių 2008 m. Per 5 metus LEI darbuotojai išleido 22 mokslines knygas ir monografijas, dvi iš jų užregistruotos JAV Kongreso kataloge. Institute buvo atliekami tokie fundamentiniai moksliniai tyrimai, kurie suteikia galimybes bendradarbiaujant su Lietuvos įmonėmis ir verslo organizacijomis diegti naujas ir konkurencingas technologijas bei procesus. Tai leido instituto padaliniams gauti daugiau mokslo taikomųjų darbų užsakymų iš pramonės įmonių bei verslo organizacijų. Per 2004-2008 m. laikotarpį institutas iš kontraktų uždirbdavo nuo 7 iki 10 milijonų litų per metus, kas ženkliai viršydavo institutui teikiamas valstybės subsidijas.
Kadangi Lietuvos studijų ir mokslo institucijų biudžetinis finansavimas didžiąja dalimi priklauso nuo institucijos mokslinės veiklos rezultatų ir kontraktų su verslo įmonėmis bei tarptautinių programų, LEI biudžetinis finansavimas išaugo nuo 5515 tūkst. litų 2004 m. iki 9911 tūkst. litų 2008 m., o kartu su kontraktais su Lietuvos ir užsienio verslo subjektais bei SF lėšomis nuo 13700 tūkst. litų 2004 m. iki 26800 tūkst. litų 2008 m. Tai pajuto kiekvienas LEI mokslininkas, kurių vidutinis atlyginimas padidėjo nuo 2580 litų per mėnesį 2004 m. iki 4250 litų per mėnesį 2008 m., t.y. 1,65 karto.
Pastaraisiais metais išryškėjo tendencija, kad mokslo institucijos negali tikėtis pramonės įmonių užsakymų, neturėdamos priežiūros institucijų sertifikatų numatytai veiklai vykdyti ir neįdiegusios įstaigoje Kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9000 bei Aplinkos apsaugos vadybos sistemos, atitinkančios ISO 14000 serijos standartų reikalavimus. LEI – pirmasis iš mokslo ir studijų institucijų 2004 m. įdiegė Kokybės vadybos sistemą ir gavo atitikties sertifikatą. 2007 m. vasario 15 d. Viešoji įstaiga LSTsert sertifikavo instituto Aplinkos apsaugos vadybos sistemą bei išdavė institutui atitikties LST EN ISO 14000:2005 standarto reikalavimams sertifikatą ir pratęsė LST EN ISO 9001:2001 sertifikato galiojimą.
Instituto mokslininkų darbai neliko nepastebėti Lietuvos mokslo ir verslo visuomenės bei tarptautinių mokslo organizacijų. Per 2004-2008 m. laikotarpį LEI mokslininkams įteiktos trys Lietuvos mokslo premijos, o akad. J. Vilemas 2007 m. tapo tarptautinės akad. V. Lykovo premijos laureatu. Už sukurtas technologijas branduolinės energetikos srityje institutas apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkursų „Lietuvos metų gaminys 2007“ ir „Lietuvos metų gaminys 2008“ aukso medaliais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos energetikos instituto Statute apibrėžtos svarbiausios instituto veiklos sritys. Nors pagrindinės instituto mokslinių tyrimų kryptys yra perspektyvios, tačiau siekiant užtikrinti instituto darbų tęstinumą ir tyrimų galimybes bendroje Europos mokslinių tyrimų erdvėje bei atsižvelgiant į naują Valstybinių mokslinių tyrimų institutų vaidmenį, kuris yra apibrėžtas LR Mokslo ir studijų įstatymo projekte („Valstybinis mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą steigėjo (juridinio asmens dalyvių) nustatytose kryptyse“), bei LEI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ veikloje, būtina peržiūrėti instituto mokslinės veiklos kryptis bei nustatyti naują instituto struktūrą.
Atvirai diskusijai siūlau šias naujai suformuluotas Lietuvos energetikos instituto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis:
1.       Darnus energetikos vystymas ir planavimas.
2.       Branduolinė ir termobranduolinė energetika bei industrinių objektų sauga.
3.       Vandenilio energetika, kuro elementai ir nanotechnologijos.
4.       Darnios (atsinaujinančios, vietinės ir atliekines) energetikos technologijos.
5.       Metrologija ir šiluminė fizika.
6.       Branduolinių atliekų tvarkymas ir AE eksploatacijos nutraukimas.
 
Šios kryptys sutampa su ES 7BP kryptimis, instituto tikslais mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ veikloje bei labiau suprantamos instituto darbų užsakovams.
Nors per pastaruosius metus LEI tapo lygiateisiu Europos ir pasaulio mokslo bendrijos nariu, tačiau vienu pagrindiniu LEI tikslu lieka tolimesnė sėkminga veikla bendroje Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Norint tai pasiekti, būtina:
-           plačiau integruotis į įvairių Europos ir pasaulio mokslų programų ir organizacijų veiklą, pirmiausiai į Europos energetinių mokslinių tyrimų erdvę;
-           skatinti ir plėtoti bendradarbiavimą tarp instituto ir kitų Europos Sąjungos šalių mokslo centrų;
-           aktyviai teikti paraiškas kad užsitikrintume dalyvavimą 7-ojoje Europos Sąjungos Bendroje mokslinių tyrimų programoje;
-           dalyvauti ES Technologinių platformų, nesenai sukurto Europos inovacijų ir technologijų instituto (ypač Žinių ir inovacijų bendrijų kūrime) bei Europos energetinio aljanso grupės veikloje;
-           skatinti bendrus įvairių disciplinų fundamentinius tyrimus ir palaikyti aukštą šių tyrimų lygį;
-           plėtoti Lietuvai ir ES ekonomiškai svarbius taikomuosius mokslinius tyrimus.
 
Žinių valdymas. Siekdami gerų darbo rezultatų, turime užtikrinti glaudų sinergetinį ryšį tarp fundamentinių mokslinių tyrimų ir mokslo taikomųjų darbų. Institute būtina plėtoti tuos fundamentinius mokslinius tyrimus, kurie ateityje suteiks galimybių kartu su Lietuvos įmonėmis ir verslo organizacijomis diegti naujas ir konkurencingas technologijas bei procesus. Tai leis instituto padaliniams gauti mokslo taikomųjų darbų užsakymų iš pramonės įmonių bei verslo organizacijų.
Taip pat būtina taip organizuoti instituto žinių valdymo strategiją, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis tarp instituto padalinių. Būtina skatinti mokslinių konferencijų institute organizavimą, toliau remti instituto Jaunųjų mokslininkų sąjungos iniciatyvą rengti kasmetinę doktorantų konferenciją, organizuoti geriausių instituto jaunųjų mokslininkų ir doktorantų konkursus, teikti geriausių jaunųjų mokslininkų kandidatūras Lietuvos MA ir kitų Lietuvos ir tarptautinių mokslinių organizacijų premijoms gauti.
Institutas turi likti nuolat besimokanti organizacija. Geriausias būdas išlaikyti kompetenciją – ją plėtoti. Būtina kiekvienam darbuotojui parengti mokymosi planus ir kontroliuoti jų vykdymą. Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, LEI mokslininkams, ypač jauniesiems, turėtume sudaryti geresnes sąlygas stažuotis bei galimybę padirbėti prestižiniuose ES ir kitų šalių mokslo centruose. Taip pat reikėtų aktyviau į mokslo tyrimus ir projektus, vykdomus ES programose bei pagal įmonių užsakymus, įtraukti jaunuosius mokslininkus ir doktorantus. Taip jaunimui bus sudarytas geriausias būdas tapti tikru tyrėju – mokytis dirbant. Daugiau dėmesio turėtume skirti doktorantūros procesui, skatinti bendradarbiavimą su Lietuvos ir kitų šalių universitetais.
Skatindama bendradarbiavimą tarp Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir verslo organizacijų Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo Nacionalinių kompleksinių programų (NKP) kūrimą. LEI mokslininkai jau įsitraukė į NKP „Mechatronika“. Šiuo metu kartu su kitais institutais ir universitetais bei verslo partneriais pradėta rengti Nacionalinė kompleksinė programa „Energetika“,kuri taip pat bus pateikta Švietimo ir mokslo ministerijai.
Būtina siekti, kad LEI turėtų didesnę įtaką valstybinėms institucijoms, kad stiprėtų LEI prestižas Lietuvos visuomenėje. Todėl LEI turėtų ne tik glaudžiai bendradarbiauti su šalies ir vietos valdžios institucijomis bei aktyviai dalyvauti sprendžiant valstybės energetikos problemas, bet ir propaguoti savo pasiekimus.
Rūpinantis žinių taikymo rezultatais, LEI turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Švietimo ir mokslo, Energetikos, Ūkio, Aplinkos ir kitomis ministerijomis bei institucijomis. Svarbu ir toliau stiprinti instituto bendradarbiavimą su šalies ir užsienio verslo struktūromis, t.y., ne tik su didelėmis pramonės bendrovėmis, bet ir mažomis bei vidutinėmis privačiomis įmonėmis, verslo inkubatoriais, technologiniais parkais - visomis institucijomis, kurios susijusios su naujovėmis ir pažangių technologijų kūrimu. Reikėtų pabrėžti, kad esminė ES struktūrinių fondų parama, skirstoma per Ūkio ministeriją, skiriama būtent mažoms ir vidutinėms verslo įmonėms ir jų diegiamoms naujovėms. LEI būtų tikslinga kartu su mažomis ir vidutinėmis verslo struktūromis teikti paraiškas dėl naujovių diegimo ir jų komercializavimo darbų iš ES fondų finansavimo. Todėl vienas pirmųjų išrinkto LEI direktoriaus darbų turėtų būti dalykiniai susitikimai su ministerijų ir kitų valstybinių institucijų, įmonių bei verslo organizacijų vadovais, kurių metu būtų aptarti bendradarbiavimo, siekiant plėtoti mokslo naujoves bei pažangias technologijas, klausimai. Tokie susitikimai instituto direktoriaus iniciatyva turėtų vykti nuolat.
Kaip jau buvo minėta, Pasaulio banko ekspertų ataskaitoje pabrėžta, kad ateityje Lietuvos mokslo institucijos turi labiau orientuotis į naujų technologijų kūrimą. Tai įmanoma pasiekti tik bendromis instituto, pramonės įmonių, verslo organizacijų, mokslo ir technologijų parkų pastangomis. Turime nemažai tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Kartu su Ignalinos AE ir Rusijos mokslo institucijomis buvo sukurti nauji RBMK-1500 eksploatavimo būdai, kurie apginti Lietuvos Respublikos patentais.
Kitas teigiamas bendradarbiavimo su pramonės įmonėmis ir verslo organizacijomis pavyzdys - instituto dalyvavimas „turn key“ (iki rakto pasukimo) tipo projektuose. Bendradarbiaujant su Lietuvos ir Rusijos, Čekijos ir Estijos mokslo, pramonės ir verslo organizacijomis, sukurta branduolinio kuro pervežimo papildomam išdeginimui iš Ignalinos AE 1-ojo bloko į 2-ojo bloko reaktorių technologija.
„Turn key“ projektai duoda abipusę naudą: institutui atsiranda galimybių gauti ilgalaikį ir didesnį finansavimą, o pramonės įmonėms ir verslo organizacijoms - nuo pat projekto pradžios, kai dar svarstomos idėjos ir aptariami galimi variantai, gauti reikiamą mokslinę-techninę paramą, o tuo pačiu išvengti klaidų bei sumažinti finansinę riziką. Lietuvos energetikos institutas turi galimybių ir galėtų aktyviau įsijungti į „turn key“ tipo projektus.
Nemažos galimybės bendradarbiavimui su verslu atsiveria per atviros prieigos integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Santaka“, todėl šio centro kūrimui ir plėtrai bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Mokslo tiriamųjų darbų finansavimas. Vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti ilgalaikį instituto mokslo tiriamųjų darbų finansavimą. Todėl būtina atsižvelgti į naująjį LR Vyriausybės valstybinių tyrimo institucijų finansavimo mechanizmą, kuris skatina konkurenciją tarp mokslo įstaigų. Pagal šį mechanizmą numatyti šie finansavimo šaltiniai: konkurso būdu per Lietuvos mokslo tarybą ir tiesioginis mokslo institucijų finansavimas.
Tiesioginis mokslo institucijų finansavimas skiriamas atsižvelgus į trejų pastarųjų metų veiklą:
·          mokslo produkciją (monografijos; straipsniai leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašą bei leidiniuose, įrašytuose į Mokslo ir studijų departamento patvirtintą sąrašą; Europos, JAV ir Japonijos patentai);
·          tarptautinių mokslo programų, kurios finansuojamos konkurso keliu, vykdymą;
·          ūkio subjektų mokslo užsakymai.
 
Todėl reikėtų aktyviau teikti paraiškas Lietuvos mokslo tarybai, Europos Sąjungos finansuojamoms ir tarptautinėms programoms bei didinti instituto ,,sėkmės indeksą”. To siekdami, turime sukoordinuoti instituto politiką, rengiant paraiškas konkursiniams darbams, propaguoti instituto veiklą šalyje ir užsienyje, demonstruojant rezultatus.
Žinant, kad įgyvendinus mokslo ir studijų reformą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, nacionalinės mokslo ir nacionalinės kompleksinės programos bus finansuojamos konkursiniu būdu per naujai suformuotą Lietuvos mokslo tarybą, bendradarbiavimui su šia institucija turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Instituto bendradarbiavimas su šia institucija jau prasidėjo, Lietuvos mokslo tarybos pavedimu parengta Nacionalinė mokslo programa „Ateities energetika“ bei jos galimybių studija, kuri LR Vyriausybės nutarimu įtraukta į šešių Lietuvos Nacionalinių mokslo programų sąrašą. Pagrindinis Programos tikslas yra naujų fundamentinių ir taikomųjų mokslo žinių sukūrimas, kurios sudarytų mokslines prielaidas energetinio Lietuvos saugumo ir patikimumo padidinimui, darniam ir konkurencingam energetikos vystymui bei efektyviam energijos naudojimui, vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių platesniam panaudojimui, aplinkos taršos mažinimui, ateities energetikos krypčių pagrindimui. Programos tikslas taip pat yra Lietuvos mokslinio konkurencingumo padidinimas Europos mokslinių tyrimų erdvėje.
LEI direktorius turėtų atstovauti visoms institute plėtojamoms mokslo kryptims ir technologijoms ir visų mokslo padalinių interesams, direktoriui tenka pagrindinė atsakomybė už instituto veiklos rezultatus. Vienas pagrindinių direktoriaus veiklos uždavinių - sėkmingas instituto darbo planavimas ir įgyvendinimo kontrolė. Instituto efektyviam ir kokybiškam darbui svarbus nuolatinis dalykiškas direktoriaus bendradarbiavimas su instituto Taryba bei padalinių vadovais, kontaktų tarp instituto ir valstybinių institucijų, šalies ir užsienio mokslo organizacijų bei visuomenės užtikrinimas, gebėjimas pastebėti ir spręsti žmogiškuosius LEI darbuotojų lūkesčius ir problemas. Svarbu ir tai, kad per savo kadenciją direktorius kartu su instituto Taryba parengtų naująjį kandidatą į direktorius.
 
 
 
Pagarbiai                                                                                                                                         Eugenijus Ušpuras
 
 
2009 m. kovo 31 d.,
Kaunas

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2017. Visos teisės saugomos.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111955219 | PVM kodas LT119552113