select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija (12)
Degimo procesų laboratorija (13)
Branduolinės inžinerijos problemų laboratorija (14)
Plazminių technologijų laboratorija (15)
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija (16)
Branduolinių įrenginių saugos laboratorija (17)
Vandenilio energetikos technologijų centras (18)
Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija (20)
Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorija (21)
Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)
Hidrologijos laboratorija (33)
Informacija
Tarptautiniai projektai
Doktorantūra
Karjera
JMS
   spausdinti

Mokslo padaliniai / Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija (20)

Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija (20)

Laboratorijos vadovas

Mantas Marčiukaitis, Dr.
(Technologijos mokslai)

Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas

Tel.: 8-37-401847
Faks.: 8-37-351271
Mantas.Marciukaitis


 
2015 m. sausio 2 d. atlikus instituto padalinių restruktūrizaciją įkurta Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija, apjungianti tris buvusius padalinius: Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratoriją (10), Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centrą (11) ir Regionų energetikos plėtros laboratoriją (19). Čia pateikiamos atskiros buvusių padalinių 2014 m. veiklos apžvalgos.
 
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ LABORATORIJA
 
Pagrindinės laboratorijos tyrimų kryptys:
 
                   vėjo srautų kaitos įvairiuose Lietuvos regionuose tyrimai ir modeliavimas;
                   vėjo elektrinių galios kitimo prognozavimo modelių ir metodikų kūrimas ir tyrimas;
                   biodujų ir biodegalų gamybos procesų ir aplinkosauginių problemų tyrimai;
                   pramoninių ir mažųjų vėjo elektrinių darbo efektyvumo ir poveikio aplinkai aspektų tyrimai, vėjo elektrinių priešprojektinių studijų rengimas;
                   kietosios biomasės išteklių, kuro paruošimo ir deginimo technologijų plėtros tyrimai;
                   biodujų ir biodegalų gamybos procesų ir aplinkosaugos problemų tyrimai; 
                   atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo darnios plėtros analizė ir tyrimai;
                   pažangių energijos gamybos technologijų, naudojančių vietinius iratsinaujinančius energijos išteklius, analizė, duomenų bazių formavimas, paslaugos ir konsultacijos vartotojams, informacijos sklaida visuomenei.
 
Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų plėtros tyrimai
 
Laboratorijoje atliekami vėjo, saulės ir biomasės energijos panaudojimo bei technologijų plėtros tyrimai, skirti darniai atsinaujinančiųjų energijos išteklių (toliau AEI) naudojimo plėtrai šalyje užtikrinti, skatinti naujų technologijų plėtojimą ir diegimą, mažinti priklausomumą nuo energijos išteklių importo.
 
2014 m. pabaigtas valstybės subsidijomis finansuojamas mokslinis darbas Mažos galios vėjo elektrinių ir saulės energijos sistemų panaudojimo intensyvinimo ir plėtros galimybių Lietuvoje tyrimai. Vykdant šį darbą atlikta mažos galios vėjo elektrinių (VE) techninių charakteristikų bei plėtros galimybių šalyje analizė, įvertintas mažos galios vėjo elektrinių efektyvumas ir jo priklausomumas nuo vėjingumo sąlygų. Tyrimo rezultatai rodo, kad vėjo elektrinės, kurių santykinis vėjaračio plotas yra didesnis, gali pagaminti iki 2 kartų daugiau energijos už įprastas MVE, todėl mažesnio vėjingumo regionuose tikslinga statyti MVE su santykinai didesniais vėjaračiais.
 
 
Krypties stabilizatoriaus tvirtinimas vėjo elektrinei ant instituto stogo
 
Tiriant mažos galios VE pritaikius kompleksinė techninio-ekonominio efektyvumo įvertinimo metodika, pagal kurią nustatyta, jog tirtos horizontalios ašies MVE yra apie 5,5 karto efektyvesnės už vertikalios ašies MVE. Ant LEI stogo įrengtos vėjo elektrinės efektyvumo tyrimų rezultatai paskatino elektrinei pritaisyti krypties stabilizatorių – „uodegą“. Elektros energijos gamyba stabilizavosi, elektrinės galios panaudojimo koeficientas padidėjo. 
Sudaryta duomenų bazė vėjo greičio prognozavimo modeliui, įvertintas statistinių metodų tikslumas prognozuojant vėjo greitį 6–48 valandoms, dirbtinio neuroninio tinklo metodas pritaikytas vėjo greičio prognozavimui. Neuroninio tinklo naudojimas prisideda prie vėjo greičio prognozių paklaidų mažinimo. Taip pat nustatyta, kad paklaidų dydis priklauso nuo skaičiavimams naudojamų duomenų apimties.
Vykdant vėjingumo sąlygų tyrimus atliekami vėjo greičio ir krypties matavimai Kaišiadorių ir Lazdijų rajonuose, tiriama meteorologinių sąlygų, paviršiaus šiurkštumo ir reljefo įtaka vėjo elektrinių darbui.
Darbe taip pat išanalizuotas elektros energijos gamybos efektyvumas saulės fotoelektrinėse įvairiuose šalies regionuose, įvertinta aplinkos oro temperatūros įtaka, atlikti elektros energijos gamybos neintegruotose į elektros tinklą saulės elektrinėse bei hibridinėse saulės–vėjo elektrinėse galimybių tyrimai.
 
 
 
Elektros energijos gamyba iš skirtingų AEI rūšių Lietuvoje 2014 m
 
Nuo 2013 m. atliekant mažųjų vėjo elektrinių tyrimus rengiama daktaro disertacija Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų tyrimai ir taikymas urbanistinėje aplinkoje. Vėjo elektrinių galios prognozavimo metodų tyrimai atliekami rengiant kitą daktaro disertaciją Meteorologinių ir topografinių sąlygų įtakos vėjo elektrinių galios prognozei tyrimas.
2014 m. kartu su kitais instituto padaliniais buvo tęsiamas ilgalaikis institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) programų projektas Atsinaujinančių išteklių naudojimo efektyviai energijos gamybai ir poveikio aplinkai tyrimas. 2014 m. surinkta informacija apie mažus ūkius, galimybes juose naudoti mažos galios bioreaktorius, jų konstrukcijas, veikimo principus, pritaikomumą. Įvertinti bioreaktoriaus techniniai ir ekonominiai rodikliai, įrengimo ir montavimo išlaidos. Nustatyta, kad ūkiuose, kuriuose auginama iki 20 galvijų tinkamiausias yra 20 m3 bioreaktoriaus modulis. Auginantiems daugiau galvijų efektyviau diegti 50 m3 bioreaktorius.
Vėjingumo sąlygų tyrimais nustatyta, kad vidutinis metinis vėjo šlyties koeficientas Kaišiadorių rajone 30–50 m aukštyje siekia 1,55. Matavimai didesniame aukštyje rodo, kad vėjo šlytis 80–100 m aukštyje yra apie 20 % mažesnė. Dėl šios priežasties žemesnių vėjo elektrinių vėjaračiai patiria didesnes dinamines apkrovas, o tai turi įtakos elektrinių efektyvumo rodikliams.
 
 
 Atliekami triukšmo matavimai prie 250 kW galios vėjo elekrinių
 
 
Apžvelgta elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių situacija: 2014 m. apie 12 % visos sunaudojamos elektros energijos pagaminta iš AEI, iš jų didžiausią dalį (44 %) sudarė VE parkuose pagaminta energija.
Sprendžiant vėjo elektrinių poveikio aplinkai problemas, sukeliančias vietinių bendruomenių nepasitenkinimą, buvo tęsiami vėjo elektrinių skleidžiamo triukšmo tyrimai, atlikti bendradarbiaujant su VDU Gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros mokslininkais. Šiems tyrimams naudojamas nešiojamas triukšmo analizatorius 2250 Bruel&Kjaer ir speciali programinė įranga. Triukšmo matavimai atlikti Kalvarijos ir Vilkaviškio r. savivaldybėse prie 250 kW galios vėjo elektrinių įvairiais atstumais. Nustatyta, kad ramią saulėtą dieną foninis aplinkos triukšmo lygis siekia vos 33–35 dBA, o pučiant stipresniam kaip 10 m/s greičio vėjui aplinkos foninis triukšmo lygis (50–60 dBA) viršija VE skleidžiamą triukšmą. Pučiant 5-6 m/s vėjui leistinas 45 dBA triukšmo lygis viršijamas tik iki 50 m atstumu nuo VE.
 
Dalyvavimas tarptautinėse programose
 
COST programa
Nuo 2014 m. kovo laboratorijos mokslininkai dalyvauja COST veikloje  Vėjo energetikos technologijų analizė siekiant sustiprinti išmaniųjų miestų koncepciją (WINERCOST). Šia veikla siekiama surinkti ir susisteminti informaciją apie Europos šalių patirtį plėtojant vėjo energetiką miestų aplinkoje ir įvertinti vėjo elektrinių taikymo galimybes ateities išmaniuosiuose miestuose. Analizuojamos techninės, ekonominės ir socialinės kliūtys bei efektyviausios priemonės, skatinančios vėjo elektrinių plėtrą urbanistinėje aplinkoje. Vykdant šią veiklą vyksta darbo grupių susitikimai, tarptautinės konferencijos, organizuojamos vasaros stovyklos įvairių lygių specialistams.
 
Moksliniai taikomieji darbai 

 
2014 m. buvo tęsiamas bendradarbiavimas su verslo įmonėmis: laboratorijos mokslininkai atliko taikomuosius tyrimus 6 projektus, finansuotus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) pagal paramos priemonę Inočekiai. Projektų metu buvo atliekami mažos galios vėjo elektrinių efektyvumo ir poveikio aplinkai aspektų tyrimai, modeliuojamos triukšmo ir šešėliavimo zonos, atliekama vėjingumo sąlygų analizė, vertinamos įvairios galios VE statybos perspektyvos, atliekamos galimybių studijos.
 
 
Vėjo elektrinių šešėliavimo zonų modeliavimo rezultatai
 
Taip pat atlikta Lietuvoje įdiegtų saulės elektrinių techninių charakteristikų analizė bei elektros energijos gamybos pasirinktoje saulės elektrinėje dėsningumų tyrimas – sumontuota meteorologinių sąlygų monitoringo sistema prie veikiančios 30 kW saulės elektrinės Alytaus rajone. Atlikti saulės spinduliuotės intensyvumo bei saulės elektrinės gaminamos energijos matavimai, įvertintas energijos gamybos efektyvumas ir jo kaita įvairiais metų laikais, ištirta oro temperatūros įtaka energijos gamybai saulės elektrinėse.
 

Atliekamas vėjo ir VE galios monitoringo sistemos montavimas

Sumontuoti meteorologinių sąlygų monitoringo sistemos jutikliai saulės elektrinėje

 
Bendradarbiaujant su IĮ Entiumas ir UAB Aedilis buvo sukurta unikali mobili vėjo greičio, krypties ir vėjo elektrinių Vėjo fabrikas galios duomenų registravimo ir kaupimo įranga. Naudojant šią įrangą galima nustatyti ir koreguoti VE galios kreives, stebėti VE darbą įvairiomis vėjingumo sąlygomis ir analizuoti jų efektyvumą.
 
Mokslo populiarinimo veikla
        
Vykdant mokslinius tyrimus bei tarptautinius projektus, visuomenei skleidžiamos mokslo idėjos bei atliekamų tyrimų rezultatai, kurie skatina visuomenę domėtis atsinaujinančiųjų energijos išteklių įvairove ir praktinio taikymo galimybėmis.
 
 

Praktiniai užsiėmimai VDU studentams: fotoelementų efektyvumo tyrimas (kairėje); Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos septintokų vizitas LEI (viduryje); Paskaita Šiaulių r. Pakapės pagrindinės mokyklos dešimtokams (dešinėje)
 
Laboratorijoje įkurtame Vėjo energetikos informacijos centre 2014 m.vyko praktiniai užsiėmimai VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros 3-iojo kurso studentams, kurie nagrinėjo elektros energijos gamybos vėjo jėgainėse ypatumus bei susipažino su saulės fotoelementų veikimo principais. Taip pat suorganizuota 10 ekskursijų mokiniams iš įvairių Lietuvos mokyklų. Užsiėmimų ir ekskursijų dalyviai susipažino su mažųjų vėjo elektrinių taikymo galimybėmis, nagrinėjo konkrečius praktinius pavyzdžius, tobulino skaičiavimo, konstravimo ir mokslinio bandymo atlikimo įgūdžius.
 
Studentai aktyviai domisi AEI naudojimo plėtra, laboratorijoje atlieka praktiką, vadovaujami laboratorijos mokslininkų rašo kursinius ir diplominius darbus. Laboratorijos darbuotojai 2014 m. vadovavo vienam VDU Gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros magistro baigiamajam darbui Mažos galios vėjo elektrinių efektyvumo tyrimas, dvi III kurso studentės laboratorijoje atliko praktiką – kūrė saulės fotomodulio generuojamos galios apskaitos prietaisą ir atliko vėjo elektrinių galios kreivių statistinę analizę. Ateityje, padedami laboratorijos darbuotojų, studentai planuoja atlikti išsamesnius tyrimus ir rinktis studijų kryptis, susijusias su AEI technologijų naudojimu.
 
Laboratorijos darbuotojai 2014 m. paskelbė 4 mokslinius straipsnius užsienio ir Lietuvos recenzuojamuose mokslo leidiniuose, perskaitė 4 pranešimus mokslinėse konferencijose, paskelbė 1 mokslo populiarinimo straipsnį.
 

 
 
EFEKTYVAUS ENERGIJOS NAUDOJIMO TYRIMŲ IR INFORMACIJOS CENTRAS
 
Pagrindinės Centro tyrimų kryptys:
 
                   vykdant mokslinius tyrimus kaupti, analizuoti bei specialistams ir visuomenei perteikti efektyvaus energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo bei galutinio naudojimo Lietuvoje ir užsienyje patirtį;
                   darbai, susiję su Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa;
                   dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, seminarų ir mokymo kursų rengimas.
 
Energijos gamybos bei naudojimo efektyvumo Lietuvoje tyrimai
 
2014 m. buvo tęsiamas ir užbaigtas valstybės subsidijomis finansuotas mokslo tiriamasis darbas Naujos kartos šilumos siurblių panaudojimo šilumos gamybai tyrimas.
Atliekant darbą susisteminti ir išanalizuoti statistiniai duomenys apie esamus Lietuvoje vienbučius (1–2 butų), daugiabučius (3-ų ir daugiau butų) bei kitos paskirties pastatus.
Energijos vartojimo pastatuose mažinimas bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas pastatų sektoriuje yra ir viena prioritetinių strateginių krypčių Europos Sąjungoje. Šiems tikslams įgyvendinti 2010 m. patvirtinta nauja ES Direktyva 2010/31/ES (PEND), skirta pastatų energetiniam efektyvumui didinti. Įgyvendinant šią direktyvą Europos Komisija skatina, kad ne vėliau nei nuo 2020 m. gruodžio 31 d. visi naujai statomi namai atitiktų pasyvių arba nulinės energijos pastatų energinio efektyvumo rodiklius arba būtų artimi jiems.
Tai atveria naujas galimybes tokioms technologijoms, kaip šilumos siurbliai, šiluminės energijos, skirtos pastatams šildyti, gamybos srityje.
Darbe aptarti pagrindiniai reikalavimai, kurių privalu laikytis projektuojant šildymo, vėdinimo ir karšto vandens ruošimo sistemas su šilumos siurbliais. Atlikta geoterminio šildymo sistemų su horizontaliais paviršiniais ir vertikaliais giluminiais kolektoriais, taip pat pastato aprūpinimo šiluma, naudojant šilumos siurblį su šiluminiu poliumi, analizė.
Apžvelgti 2009–2013 m. patvirtinti Lietuvos teisės aktai, kuriuose numatytos priemonės šilumos siurbliams Lietuvoje diegti. Apžvelgti negausūs šilumos siurblių, veikiančių realiomis sąlygomis Lietuvoje, veiklos stebėsenai skirti darbai. Pateiktas šilumos siurblių naudojimo daugiabučiuose namuose galimybių techninis ekonominis ekspertinis įvertinimas.
Apie geoterminį šildymą, naudojant šilumos siurblius, Lietuvoje kalbama jau ne vienerius metus, jis vadinamas būsto šildymo lyderiu. Įdiegtų šio šildymo technologijų skaičius Lietuvoje vis didėja. Tačiau vienas veiksnių, stabdančių šių technologijų spartesnį diegimą Lietuvoje, yra per didelis šilumos suvartojimas pastatuose, kuris šiuo metu daugiabučiuose namuose siekia iki 120 kW/m2 per metus, o vienbučiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose šis skaičius yra dar didesnis. Esant tokiam dideliam šilumos suvartojimui, radiatorinėms (ne grindinio šildymo) šildymo sistemoms pastatuose, šilumos siurblių panaudojimas ekonominiu požiūriu nėra labai patrauklus. Nuo 2020 m., vykdant ES Direktyvą 2010/31/ES (PEND), šiluminės energijos suvartojimas pastatuose bus itin sumažintas ir negalės viršyti 15 kWh/m2 per metus.
Šiomis sąlygomis pažangiausia šiluminės energijos gamybos technologija gali tapti šilumos gamyba naudojant šilumos siurblius. Tai padėtų iš esmės sumažinti iškastinio kuro sunaudojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Ruošiantis minėtam laikotarpiui būtina plėsti mokslinius tyrimus, bandomuosius projektus, taikomuosius mokslinius darbus, skirtus šilumos siurblių diegimui Lietuvoje. Tam būtinas šioje srityje dirbančių specialistų žinių ir kompetencijos tobulinimas, švietėjiška veikla.
Ataskaitoje pateikta Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių freonų naudojimą, šildymo sistemų su šilumos siurbliais projektavimą ir gamybą bei šias sistemas montuojantiems ir aptarnaujantiems fiziniams ir juridiniams asmenims keliamus kvalifikacinius reikalavimus, apžvalga. Pateiktos šilumos siurblių diegimo Lietuvoje skatinimo priemonės.
Atlikto darbo rezultatus numatoma panaudoti atnaujinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, ruošiant naujus LR teisės aktus, reglamentuojančius pasyvių ir beveik nulinės energijos pastatų statybą bei šiluminės energijos gamybą, skirtą minėtiems pastatams šildyti, taip pat reglamentuojančius šilumos siurblių plėtrą Lietuvoje.
Gauti rezultatai pristatyti tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose, moksliniuose žurnaluose. Su darbo rezultatais supažindinti suinteresuotų gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų bei kitų organizacijų atstovai bei specialistai. Visa tai padės sparčiau plėtoti technologinę pažangą Lietuvoje.
Darbo rezultatai panaudoti vykdant tarptautinius projektus Energetikos alternatyvos viešajame sektoriuje – Darnios energetikos strategija kaip regiono vystymo galimybė (BSR Interreg IV B 2007–2013 programa) bei Energetinių paslaugų rinkų skaidrumo didinimas (ES programa Pažangi energetika Europai).
 
Dalyvavimas tarptautinėse programose
 
2014 m. buvo tęsiamas nuo2013 m. vykdomas tarptautinis projektas Transparense – Energetinių paslaugų rinkų skaidrumo didinimas (angl. Increasing transparency of Energy service markets). Projektas vykdomas pagal ES Pažangi energetika Europai programą, kartu su partneriais iš 20-ies Europos šalių (Čekijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Slovėnijos, Švedijos, Belgijos, Austrijos, Bulgarijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos, Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Danijos, Norvegijos, Latvijos ir Lietuvos). Projekto vykdymo trukmė – 3 metai. Projekto koordinatorius – Čekijos efektyvaus energijos vartojimo centras (SEVEn).
ES energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams finansuoti šiuo metu taikomas Sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo (angl. Energy Performance Contracting – EPC) modelis, kuris leidžia pasiekti gerų energijos taupymo rezultatų. Sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo, t. y. sutarties tarp naudos gavėjo ir paslaugos teikėjo (Energetinių paslaugų bendrovė – EPB, angl. ESCO), esminis bruožas yra tai, kad paslaugų teikėjas užtikrina (savo finansiniais ištekliais) sutartyje numatytą energijos sutaupymo kiekį, kuris bus pasiektas įdiegus energiją taupančias priemones pas užsakovą. Naudos gavėjas (užsakovas) už Jam suteiktas paslaugas atsiskaito (visiškai ar iš dalies, atsižvelgiant į abipusį susitarimą) ne iš karto, o per tam tikrą laikotarpį (numatytą sutartyje) iš pajamų, gautų už faktiškai sutaupytą energiją ar energijos išteklius.
Šio modelio taikymą bei jo plėtrą įpareigoja ir naujoji Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES. Šia direktyva numatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 m. būtų pasiektas Sąjungos 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos vėliau toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Tarptautinio projekto Transparense pagrindinis tikslas yra surinkti kuo išsamesnę informaciją apie energetinių paslaugų bendrovių veiklą ES, sudaryti sąlygas pasikeisti tarp atskirų šalių patirtimi apie minėtų bendrovių veiklos pasiekimus bei problemas.
Sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo pavyzdinė forma buvo parengta ir patvirtinta LR ūkio ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 4-511. Ši sutarties forma patvirtinta įgyvendinant 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2006/32/ES.
 
Sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo vykdymo schema
 
Pagrindinis Sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo skirtumas, palyginus ją su šiuo metu naudojamomis įvairios kitos formos sutartimis, yra tai, kad pasirašius minėtą sutartį, paslaugų teikėjas užtikrina paslaugų gavėjui sutartyje numatytą energijos sutaupymo kiekį, kuris bus pasiektas įdiegus energijos taupymo priemones pas paslaugų gavėją. Jeigu realus sutaupytos energijos kiekis bus mažesnis negu numatytas sutartyje, patirtus finansinius nuostolius apmoka paslaugų teikėjas. Tokiu būdu paslaugų teikėjas (energetinių paslaugų bendrovė) prisiima visą techninę bei finansinę riziką, susijusią su energijos taupymo priemonių įdiegimu pas paslaugų gavėją.
 
2014 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos energetikos institute įvyko mokymai, skirti ESCO modelio taikymui, įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumą didinančius projektus. Mokymuose buvo pristatyti „Sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo“ taikymo pagrindai, ES dokumentai, skatinantys energetinių paslaugų rinką ES šalyse, projektų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti, finansavimo schemos, jų paramos strategija ir kiti klausimai. Mokymuose dalyvavo Energetikos ministerijos, Energetikos agentūros, Viešųjų investicijų plėtros agentūros, Policijos departamento, energetinių paslaugų bendrovių, gyvenamųjų namų bendrijų ir kitų organizacijų atstovai.
 
 
Mokymų dėl ESCO modelio taikymo pagrindų įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo projektus akimirka
 
Vykdant projektą buvo parengtas Energetinių paslaugų bendrovių elgesio kodeksas. Šio kodekso laikymasis padidina Energetinių paslaugų bendrovių veiklos skaidrumą bei užtikrina suteikiamų paslaugų kokybę. Gauti rezultatai padidina žinias apie energetinių paslaugų bendrovių veiklą ir jų galimybes atskirose ES šalyse. Pagrindiniai klausimai, kurie buvo nagrinėjami projekte, pateikti schemoje.
Projekto vykdymo metu gauti rezultatai pagausins žinias apie energetinių paslaugų bendrovių veiklą ir jų galimybes skirtingose ES šalyse. Projekto rezultatai nuolat bus pateikiami mokymų bei įvairių seminarų metu. Patyrę ES energetikos ekspertai padės inicijuoti bei įgyvendinti bandomuosius projektus 20-yje projekte dalyvaujančių šalių.
 
2014 m. laboratorijos mokslininkai paskelbė 4 straipsnius užsienio mokslo leidiniuose, perskaitytas 1 pranešimas Lietuvos mokslinėje konferencijoje, paskelbti 5 mokslo populiarinimo straipsniai.
 
 
 
 
  
REGIONŲ ENERGETIKOS PLĖTROS LABORATORIJA
 
Pagrindinės laboratorijos mokslinių tyrimų kryptys:
 
                   energetikos darnios plėtros koncepcijos metodologinis pagrindimas;
                   metodų ir priemonių kūrimas energetikos planavimo poreikiams savivaldybių ir regionų lygiu;
                   darnią energetikos plėtrą skatinančių priemonių poreikio ir jų taikymo poveikio vertinimas.
 
LABORATORIJOJE ATLIEKAMI MOKSLINIAI TYRIMAI
 
2014 m. buvo pradėtas vykdyti naujas valstybės biudžeto finansuojamas mokslinis darbas Savivaldos lygiu įgyvendinamų darnios energetikos priemonių efektyvumo tyrimas. Pirmaisiais metais buvo vykdyta darnios energetikos plėtros priemonių vertinimo būdų ir patirties, taikomų metodų ir kriterijų analizė, tirtos jų taikymo Lietuvos sąlygomis galimybės. Vadovaujantis įgyvendintų priemonių ataskaitų analize, parengtas šių priemonių vertinimo metodinis pagrindimas, atsižvelgiant į strateginius šalies energetikos tikslus.
Vykdant šį darbą siekiama susisteminti ir apibendrinti teisinės bazės (Šilumos, AEI, Teritorijų planavimo, Daugiabučių renovavimo ir kitų įstatymų) nuostatas, leidžiančias ir įpareigojančias savivaldybes dalyvauti plėtojant AIE (atsinaujinančių išteklių energetika) ir sąlygoti didesnio masto AEI technologijų įsisavinimą bei galimybes. Išanalizuotos ir apibendrintos ekonominės, finansinės ir teisinės prielaidos AEI ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui savivaldos lygyje.
 
Ilgalaikė institucinė mokslinių tyrimų programa Energetikos sektoriaus plėtros ekonominė ir darnumo analizė.
Programos pirmasis uždavinys: suformuoti energetikos harmoningos pažangos teoriją darnios raidos ir žiniomis grindžiamos ekonomikos koncepcijų sąsajų pagrindu.
2014 m. buvo atliekami tyrimai šiam uždaviniui spręsti dviem kryptimis: 1) Pažangių energetikos technologijų kūrimo šalyje ekonominių prielaidų analizė ir 2) Lietuvos švietimo sistemos analizė darnios raidos mentaliteto formavimo aspektu ir jos palyginimas su pažangiausių užsienio šalių patirtimi.
 
Ilgalaikė institucinė Ekonomikos mokslinių tyrimų programa 2012 – 2014 m. Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai.
Vykdant programą dalyvavo 7 universitetų ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Programa pabaigta 2014 m. Dalyvauta 2 temų veikloje:
2.3. tema. (Vadovas V. Klevas) Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir energijos taupymo technologijų įsisavinimo plačiu mastu įtakos BVP ir užsienio prekybos balansui vertinimas, siekiant sudaryti ekonomines prielaidas valstybės paramos pagrindimui. Atlikta AEI technologijų kūrimo ir jų sklaidos ekonominių prielaidų analizė.
5.1. tema. (Vadovas V. Klevas) Valstybės biudžeto ir disponuojamų struktūrinių fondų lėšų panaudojimo bei įvairių fiskalinių-finansinių priemonių panaudojimo pažangioms energetikos technologijoms (AEI, energijos taupymo ir kt.) vertinimo principų nustatymas.
Abi temos baigtos, parengtos ataskaitos ir monografija anglų kalba.
 
Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose
    
Naujos verslo galimybės panaudoti saulės energiją centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui
2014 m. buvo tęsiamas 36 mėnesių trukmės projektas Naujos verslo galimybės naudojant saulės energiją centralizuotos šilumos ir vėsumos tiekimui (SDHplus), kurį koordinuoja partneriai iš Vokietijos – Saulės ir darnių energetinių sistemų tyrimo institutas, SFZ Solites. Projektas SDHplus apjungia 18 partnerių iš 12 ES šalių ir yra   orientuotas į platesnį saulės jėgainių integravimą centralizuotuose šilumos tinkluose bei šilumos poreikių tenkinimą pastatuose.
SDHplus projekto tikslai – skatinti platesnį saulės energijos naudojimą centralizuoto šilumos tiekimo sistemose aprašant ir skleidžiant sėkmingo saulės energijos integravimo į CŠT sistemas pavyzdžius, plėtojant ir diegiant naujus bandomuosius verslo modelius ir sutelkiant dėmesį į aplinkybę, kad AEI naudojimas pastatuose priskiriamas energinio naudingumo didinimo priemonėms, taip pat plėtojant ir realizuojant naujas rinkos strategijas saulės energijai CŠT sektoriuje (pvz., žaliasis tarifas, supirkimo modeliai).
Numatoma, kad projekto veiklos padės sukurti naujus verslo modelius ir rinkos strategijas, atvers naujas galimybes šilumos tiekėjams ir kitiems rinkos dalyviams ir tiesiogiai prisidės prie saulės centralizuoto šilumos tiekimo (SCŠT) rinkos augimo. Parengiant bandomuosius projektus bus nustatytos galimos kliūtys (kombinuotas saulės kolektorių ir kogeneracijos veikimas, dideli kaštai ir pan.). Europos ekspertų įvertinimais, naujosiose ES šalyse narėse iki 2020 m. saulės šilumos jėgainių galia gali pasiekti 500 MW.
Itin svarbi yra informacinė sklaida – tarptautiniai SCŠT seminarai ir centralizuoto šilumos tiekimo rinkos dalyvių vizitai į esančias SCŠT jėgaines. 2013 m. suorganizuoti du projekto dalyvių susitikimai. Balandį Švedijoje, Malmės mieste, įvyko konferencija, skirta saulės CŠT sistemų techniniams sprendimams ir miestų planavimo bei verslo modeliams aptarti.
Antrasis projekto partnerių susitikimas įvyko Graco mieste Austrijoje, kur sumontuoti 1 MW galios saulės kolektoriai tiesiogiai tiekia šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą. Austrijoje decentralizuotą saulės šilumos tiekimą miesto CŠT paprastai vykdo energetinių paslaugų kompanijos (ESCO).
 
 
Saulės šilumos kolektoriai Graco mieste, Austrijoje 
 
 
Saulės terminių kolektorių sistemų integravimas į didelio miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą – inovatyvi ir šiuo metu nepigiausia galimybė gaminti šilumą pritaikant jau esamą infrastruktūrą. Hamburgo miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje saulės terminiai kolektoriai su sezonine šilumos saugykla pagamina tik 3 % metinio šilumos poreikio. Projekto investicijų dydis siekė net 22 mln. €, kurį finansavo ES ir privatūs fondai.    
                     
2014 m. birželį Hamburge vykusiame projekto susitikime ir konferencijoje pristatytas simbiozinis požiūris į saulės terminių kolektorių sistemų panaudojimą derinant kogeneracinių ar vėjo jėgainių veiklą, atsižvelgiant į elektros energijos kainų pokytį rinkoje. Taip pat vertintos ir diskutuotos priežastys, dėl kurių sunkiai plėtojama žaliųjų gyvenviečių idėja net aukštą pragyvenimo lygį turinčiose Vakarų Europos šalyse.
Paskutiniais projekto metais atsigręžta į Lietuvą, kur klimatinės saulės šilumos panaudojimo galimybės praktiškai nesiskiria nuo Vokietijos, Danijos ar Švedijos. Jau keliose Lietuvos CŠT įmonėse įrengti saulės kolektoriai, kurių gaminama šiluma naudojama savo reikmėms karštam vandeniui ruošti. CŠT sistemoje Dūkšte jau yra įgyvendintas pirmasis projektas, kur saulės generuojama šiluma paduodama į miestelio šilumos tiekimo sistemą. Projekto dalyviai apsilankė Dūkšto katilinėje, kur apžiūrėjo įrengtą saulės šildymo sistemą, susipažino su jos darbo ypatumais, projektavimo ir eksploatacijos trūkumais.
 
 
Vizitas į Dūkšto katilinę
 
Saulės energijos panaudojimo šilumai gaminti bandomiesiems galimybių skaičiavimams buvo atrinktos kelios nedidelės CŠT sistemos Lietuvoje, esančios nedideliuose miestuose, kur tokios saulės sistemos įrengimas galėtų būti techniškai ir ekonomiškai tikslingas. Radviliškio ir Raseinių CŠT sistemoms buvo paruošti pirminiai galimybių vertinimai. Juose, vadovaujantis įmonių pateiktais techniniais ir ekonominiais duomenimis, taip pat Danijos patirtimi, buvo atlikta saulės šilumos gamybos ir tiekimo techninė-ekonominė analizė.
2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos energetikos institute surengtas seminaras – apmokymai, kur LEI ir Danijos specialistai suinteresuotiems šilumos tiekėjams, saulės kolektorių gamintojams bei montuotojams, taip pat konsultantams bei ekspertams papasakojo apie įvairių šalių patirtį, diegiant saulės šilumos kolektorius centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, techninius bei ekonominius tokių sistemų aspektus, pirmąją patirtį Lietuvoje ir galimybes įgyvendinti daugiau projektų.
Vykdant projektą analizuojamos galimybės naudoti saulės energijos šilumą ir kituose Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose. Analizė apėmė 17 CŠT sistemų, esančių daugiausiai mažesniuose miestuose. Pirminiai analizės rezultatai leidžia tikėtis, kad saulės energijos sistemos gali būti konkurencingos su kitomis, pavyzdžiui, biomasės technologijomis, esant atitinkamai paramai investicijoms. Tokios sistemos kartu su trumpalaikėmis šilumos energijos saugyklomis leistų padengti šilumos poreikius vasaros sezonu ir sutaupyti ženklius biokuro ar kito kuro kiekius. Pagrindinis saulės energijos integravimo į CŠT sistemas privalumas, palyginti su individualiais įrenginiais – masto ekonomija ir mažesnės investicijos dėl to, kad nereikia kiekviename name instaliuoti reguliavimo ir valdymo įrangos, šilumos akumuliatorių, vamzdynų, cirkuliacinių siurblių, lengviau sprendžiamos kolektorių perkaitinimo problemos.
Išsamesnė informacija apie projekto veiklas pateikiama internetinėje svetainėje www.solar-district-heating.eu .
 
Laboratorijos teikiamos paslaugos
 
Konsultacinė veikla
Laboratorijos darbuotojai plačiai panaudoja savo turimą mokslinę kompetenciją ir patirtį teikdami konsultacijas savivaldybių darbuotojams, pramonės įmonėms, valstybės institucijų darbuotojams, skaito paskaitas kvalifikacijos tobulinimo kursuose valstybės institucijų specialistams ir tarnautojams.
 
 
Pastatų termoviziniai tyrimai
 
Pastatų, elektros ūkio ir technologinių procesų termovizinė diagnostika
Termovizija – tai nekontaktinio paviršių temperatūros matavimo technologija, pagrįsta šilumos spinduliavimo intensyvumo matavimu. Termoviziniai tyrimai naudojami gyvenamiesiems ir pramonės pastatams, stogams, vamzdynams, elektros ūkiui, kaminams, mechaniniams įrengimams tirti ir prižiūrėti, skysčių ištekėjimo problemoms, bakų/talpų užpildymo lygiui nustatyti, procesams stebėti ir kokybei kontroliuoti. Termoviziniai tyrimai atliekami termovizoriumi Flir B400, kurio paviršių temperatūros matavimo diapazonas yra nuo -20 iki +350 °C.
 
 
Elektros ūkio ir šilumos vamzdynų termoviziniai tyrimai
 
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas atlieka pastatų energinio naudingumo sertifikavimą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.
 
Pastato energinio naudingumo sertifikato pavyzdys
 
Energiniai auditai
2014 m. laboratorijos ekspertui S. Masaičiui VĮ Energetikos agentūra suteikė auditoriaus kvalifikaciją atlikti energijos vartojimo auditą įrenginiuose ir technologiniuose procesuose.
 
Mokslinių tyrimų rezultatų sklaida
 
Aktyviausia 2014 m. instituto doktorantė L. Murauskaitė laimėjo LMT skelbtą jaunųjų mokslininkų konkursą ir teisę dalyvauti konferencijoje Švedijoje, Stokholme. Ten 2014 m. rugsėjo 6–10 d. ji perskaitė pranešimą Challenges and options for the interaction of producers and consumers in district heating: a case study in Lithuania.
 

Doktorantė Lina Murauskaitė skaito pranešimą Švedijos simpoziume. (Tarptautinis centralizuotos šilumos ir vėsumos tiekimo simpoziumas – International Symposium on District Heating and Cooling)
 
2014 m. laboratorijos darbuotojai pateikė 1 knygą, 1 straipsnį Thomson Reuters duomenų bazėje Web of Science Core Collection referuojamame žurnale, 1 straipsnį mokslo leidinyje, registruotame tarptautinėje mokslinės informacijos duomenų bazėje. Perskaityti 5 pranešimai tarptautinėse bei respublikinėse konferencijose, paskelbti 5 mokslo populiarinimo straipsniai profesiniuose žurnaluose bei internetiniuose tinklalapiuose, taip pat išleistas 1 lankstinukas.
 
 

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2015. Visos teisės saugomos.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111955219 | PVM kodas LT119552113