select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija (12)
Degimo procesų laboratorija (13)
Branduolinės inžinerijos problemų laboratorija (14)
Plazminių technologijų laboratorija (15)
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija (16)
Branduolinių įrenginių saugos laboratorija (17)
Vandenilio energetikos technologijų centras (18)
Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija (20)
Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorija (21)
Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija (31)
Hidrologijos laboratorija (33)
Informacija
Tarptautiniai projektai
Doktorantūra
Karjera
JMS
   spausdinti

Mokslo padaliniai / Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija (20)

Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorija (20)

Laboratorijos vadovas

Mantas Marčiukaitis, Dr.
(Technologijos mokslai)

Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas

Tel.: 8-37-401847
Faks.: 8-37-351271
Mantas.Marciukaitis


 
Pagrindinės laboratorijos tyrimų kryptys:
 
                   vėjo srautų kaitos įvairiuose Lietuvos regionuose tyrimai ir modeliavimas;
                   vėjo elektrinių galios kitimo prognozavimo modelių ir metodikų kūrimas ir tyrimas;
                   biodujų ir biodegalų gamybos procesų ir aplinkosauginių problemų tyrimai;
            pramoninių ir mažųjų vėjo elektrinių darbo efektyvumo ir poveikio aplinkai aspektų tyrimai, vėjo elektrinių priešprojektinių studijų rengimas;
                   kietosios biomasės išteklių, kuro paruošimo ir deginimo technologijų plėtros tyrimai;
                   biodujų ir biodegalų gamybos procesų ir aplinkosaugos problemų tyrimai; 
                   atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo darnios plėtros analizė ir tyrimai;
             pažangių energijos gamybos technologijų, naudojančių vietinius iratsinaujinančius energijos išteklius, analizė, duomenų bazių formavimas, paslaugos ir konsultacijos vartotojams, informacijos sklaida visuomenei.


Laboratorijos teikiamos paslaugos

Mokslinių tyrimų paslaugos
•    vėjo greičio ir krypties matavimai;
•    vėjo energijos išteklių ir vėjo elektrinių parkų išdėstymo modeliavimas programa WindPRO;
•    AEI naudojančių technologijų taikymo ir plėtros modeliavimas;
•    atsinaujinančių išteklių energetikos projektų rengimas ir įgyvendinimas.

Konsultacijos ir edukacijos
Laboratorijos darbuotojai plačiai panaudoja savo turimą mokslinę kompetenciją ir patirtį teikdami konsultacijas savivaldybių darbuotojams, pramonės įmonėms, valstybės institucijų darbuotojams, skaito paskaitas kvalifikacijos tobulinimo kursuose valstybės institucijų specialistams ir tarnautojams.
Laboratorijos mokslininkai taip pat organizuoja edukacinius užsiėmimus, skleidžia mokslo žinias apie energetiką įvairaus amžiaus moksleiviams bei studentams.

Pastatų, elektros ūkio ir technologinių procesų termovizinė diagnostika
Termovizija – tai nekontaktinio paviršių temperatūros matavimo technologija, pagrįsta šilumos spinduliavimo intensyvumo matavimu. Termoviziniai tyrimai naudojami gyvenamiesiems ir pramonės pastatams, stogams, vamzdynams, elektros ūkiui, kaminams, mechaniniams įrengimams tirti ir prižiūrėti, skysčių ištekėjimo problemoms, bakų/talpų užpildymo lygiui nustatyti, procesams stebėti ir kokybei kontroliuoti. Termoviziniai tyrimai atliekami termovizoriumi „Flir B400“, kurio paviršių temperatūros matavimo diapazonas yra nuo -20 °C iki +350 °C.


  Pastatų termoviziniai tyrimai


Elektros ūkio ir šilumos vamzdynų termoviziniai tyrimai

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas
Laboratorija atlieka pastatų energinio naudingumo sertifikavimą – teisės aktų reglamentuotą procesą, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.


Pastato energinio naudingumo sertifikato pavyzdys

Energijos vartojimo auditai pramonės įmonėse
Nuo 2014 m. laboratorija atlieka energijos vartojimo auditus įrenginiuose ir technologiniuose procesuose.


 
Moksliniai tyrimai
 
Laboratorijoje atliekami vėjo, saulės ir biomasės energijos panaudojimo bei technologijų plėtros tyrimai, skirti darniai atsinaujinančiųjų energijos išteklių (toliau AEI) naudojimo plėtrai šalyje užtikrinti, skatinti naujų technologijų plėtojimą ir diegimą, mažinti priklausomumą nuo energijos išteklių importo.

• 2016 m. buvo tęsiamas valstybės subsidijomis finansuojamas mokslinis darbas Atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų integravimo į pastatų aprūpinimo energija sistemas tyrimas.
Darbe aprašytos AEI naudojančių technologijų charakteristikos ir jų taikymo pastatų aprūpinimui elektros ir šilumos energija pavyzdžiai, atlikta gamtinių sąlygų įtakos elektros ir šilumos energijos gamybai iš AEI analizė, įvertinti A energinio naudingumo klasės pastato savitieji šilumos nuostoliai, pateiktos galimos skirtingų energijos gamybos technologijų kombinacijos, taikomos ir taikytinos pastatuose.


1 pav. Saulės kolektorių ir šilumogrąžos įrenginio generuojama šiluma, esant optimaliam saulės kolektorių plotui


2 pav. A energinio naudingumo klasės pastato savitieji šilumos nuostoliai


• 2016 m. baigtas valstybės subsidijomis finansuotas „Savivaldos lygiu įgyvendinamų darnios energetikos plėtros priemonių efektyvumo tyrimas“, kuriame buvo suformuotas kompleksinis požiūris į savivaldos vaidmenį, kompetencijas ir galimybes įvertinti numatomų įgyvendinti projektų ir jau įgyvendintų darnios energetikos plėtros priemonių efektyvumą, kuris apibrėžiamas ne tik ekonomine – finansine nauda, bet ir aplinkosauginiais bei socialiniais rodikliais. Teorinė darnios raidos koncepcija šiame tyrime susiejama su praktinio įgyvendinimo problemomis ir patirtimi, institucine – teisine aplinka bei ekonominėmis ir finansinės paramos galimybėmis. Jis leido atskleisti atskirų priemonių racionalumą, tikslingumą ir taikymo prioritetus.
Dvi pagal lėšų poreikį svarbiausios paramos lėšų panaudojimo kryptys yra: viešųjų pastatų atnaujinimas ir AEI panaudojimas šilumai gaminti. Dėl to šios paramos panaudojimo kryptys pasirinktos pirminiam paramos priemonių efektyvumo vertinimui.


3 pav. Paramos lėšų pasiskirstymas pagal finansavimo kryptis

2016 m. daugiausia dėmesio buvo skirta gyvenamųjų pastatų atnaujinimo efektyvumui, kai buvo vertinami socialiniai bei aplinkosauginiai kriterijai, ir buvo bandoma rasti koreliacijas tarp pastato dydžio, pradinio šilumos poreikio ir panaudotų investicijų, bandant nustatyti, kiek tai turi įtakos energijos vartojimo sutaupymui. Santykiniai šilumos poreikiai yra didesni mažesniuose pastatuose. Tai matyti ir rezultatuose: koreliacija tarp šilumos poreikių ir pastato ploto yra akivaizdi ir išlaiko tą patį pobūdį po pastato atnaujinimo.


4 pav. Santykiniai šilumos poreikiai, atsižvelgiant į pastato šildomą plotą prieš ir po atnaujinimo

2016 m. taip pat atlikti tyrimai pagal biudžetinės temos vieną iš sudedamųjų dalių „Teisinės aplinkos ir įvairių finansavimo galimybių pagal realius šaltinius ir finansavimo kanalus teorinis konsolidavimas į vieningą sistemą, kuri leistų programiniu būdu pagal racionaliausius scenarijus įgyvendinti platesnio masto AEI įsisavinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo programas, tyrimas“, kuris parodė, kad AEI programų finansavimas kol kas daugiausia vadovaujasi esamais kukliais ištekliais, o iš esmės – struktūrinių fondų parama.
Darbe pagrįstas AEI įsisavinimo teisinis – ekonominis mechanizmas, kurio ašis yra finansavimas miestuose ir miesteliuose. Pagrindiniai tyrimų rezultatai atsispindi schemoje, kurioje pavaizduotos lėšų konsolidavimo galimybės miestų sąlygomis.


5 pav. Lėšų konsolidavimo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės finansavimo galimybių sistemos Lietuvoje AEI rėmimui kontekste

• 2016 m. pabaigtas ilgalaikis institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) programų projektas „Atsinaujinančių išteklių naudojimo efektyviai energijos gamybai ir poveikio aplinkai tyrimas. 2016 m. atlikta Lietuvos biomasės išteklių pasiskirstymo analizė ir įvertintos jos panaudojimo plėtros galimybės šilumos ir elektros energijos gamyboje. Atlikta biologiškai skaidžių augalinės ir gyvulinės kilmės atliekų, susidarančių žemės ūkyje ir maisto pramonėje, panaudojimo galimybių analizė parodė, kad didelė dalis šių atliekų gali būti efektyviai panaudota biodujoms gaminti. Įvertinti smulkūs kaimo ūkiai ir maisto pramonės įmonės pagal jų sąlyginį dydį ir biologiškai skaidžių atliekų kiekius bei specifiką.
Tiriant biokuro ir jo mišinių su agrokultūromis savybes nustatyta, kad iš agromasės pagamintas kuras pasižymi didesniu peleningumu ir šarminių metalų kiekiu nei mediena. Didžiausias pelenų kiekis nustatytas šiauduose. Pelenų tūrinės struktūros tyrimo metu nustatyta, jog pagrindiniai biomasės ir agromasės kure esantys junginiai yra kalcio karbonatas, kalio sulfatas bei kalio chloridas.
Atliekant mažos ir vidutinės galios kieto kuro katilų pagalbinių įrenginių efektyvumo tyrimus nustatyta, kad ekonomaizerio efektyvumą galima padidinti 30  % sumažinus vamzdžių skersmenis iki 30 mm arba iki 20 % padidinus šilumos mainų paviršių.
Darbe taip pat apskaičiuoti tikėtini bangų aukščiai Baltijos jūroje pučiant skirtingo greičio vėjams, nustatytas sezoninis bangų aukščio pasiskirstymas bei bangų energijos potencialas, siekiantis 1-2,5 kW/m ties 20 m izobata.
Nustatyta, kad pagrindiniai upių ruožų hidrokinetinės energijos panaudojimą limituojantys veiksniai yra vidutinis upės gylis ir vidutinis tėkmės greitis skerspjūvyje. Taip pat įvertintos bepatvankinių vandens turbinų išdėstymo upės vagoje galimybės bei hidrokinetiniai ištekliai.
Atliktas vėjo elektrinių skleidžiamo triukšmo lygio pasiskirstymo tyrimas bei vėjo greičio ir krypties matavimo Kaišiadorių r. duomenų analizė. Tiriant vėjo elektrinių galios prognozavimo metodų tikslumą įvertinta reljefo, paviršiaus šiurkštumo ir atmosferos stabilumo sąlygų įtaka Benaičių, Čiūtelių, Sūdėnų ir Laukžemės vėjo parkų galios prognozių paklaidų dydžiams.

• Bendradarbiaudami su Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija, darbuotojai vykdė ilgalaikę institucinę mokslinių tyrimų programą „Energetikos sektoriaus plėtros ekonominė ir darnumo analizė“. 2016 m. buvo atliekami tyrimai pagal vieną iš programos uždavinių – suformuoti energetikos harmoningos pažangos teoriją darnios raidos ir žiniomis grindžiamos ekonomikos koncepcijų sąsajų pagrindu. Pagal šiuos tyrimus laboratorijos mokslininkas Valentinas Klevas parengė monografiją „Energetikos harmoningos pažangos teorija“.
Įgyvendinant šią programą taip pat buvo galutinai suformuoti metodiniai pagrindai ir sukaupta informacinių duomenų bazė valstybės ir savivaldybių darnios energetikos skatinimo priemonių efektyvumui įvertinti, įvertintas jau taikomų ir siūlomų taikyti skatinimo priemonių efektyvumas, suformuoti metodiniai priemonių efektyvumo vertinimo kriterijai. Taip pat įvertinta ir socialinė nauda sukuriant naujas darbo vietas. Nustatyta, jog Lietuvoje 2004-2014 m. dėl biokuro gamybos ir vartojimo darbo rinkoje sukurta 6,5 tūkst. darbo vietų. Įgyvendinus visus planuojamus projektus, iki 2020 m. tokių darbo vietų bus sukurta 10 tūkst. Vidutinė su ES paramos priemonių įgyvendinimu darbo vietos sukūrimo kaina yra 30–35 tūkst. Eur. Vidutinė vienos darbo vietos kaina, investuojant į infrastruktūrą, siekė apie 33 tūkst. Eur. Investicijos į infrastruktūrą pasižymėjo stipresniu multiplikavimo efektu, todėl vidutinė vienos ilgalaikės darbo vietos kaina čia buvo truputį mažesnė lyginant su kitais lėšų paskirstymo tipais.


Užsakomieji darbai

2016 m. laboratorijoje buvo atlikti šie užsakomieji darbai:

Saulės energijos panaudojimo VĮ „Pieno tyrimai“ galimybių tyrimas.
Darbe atlikta VĮ „Pieno tyrimai“ pastato energijos vartojimo dėsningumų analizė, nustatytas elektros ir šilumos energijos poreikis, įvertintos galimybės įrengti saulės elektrinę ant pastato stogo, išanalizuoti galimi fotomodulių bei saulės kolektorių išdėstymo variantai, įvertintos galimybės panaudoti atliekinę šilumos energiją, įrengiant šilumos siurblį. Apskaičiuotas tikėtinas vidutinis metinis ir kiekvieno mėnesio elektros energijos gamybos iš saulės spinduliuotės energijos kiekis, įvertinti energijos gamybos sistemų ekonominiai rodikliai ir pateiktos rekomendacijos dėl sistemų pasirinkimo.


6 pav. Atliekama VĮ „Pieno tyrimai“ energiją vartojančių įrenginių apžiūra

Vėjo energijos išteklių įvertinimo paslaugų sutartis su UAB „Naujoji ranga“
Atliekant tyrimus rytinėje Lietuvos dalyje, vėjo greičio ir krypties matavimo įranga LSI LASTEM pritvirtinta ant telekomunikacijų bokšto konstrukcijų, 30 ir 50 m aukštyje. Matavimo duomenys nuskaityti internetu, atlikta duomenų statistinė analizė. Rezultatai bus panaudoti planuojant vėjo elektrinių statybą rytinės Lietuvos dalies savivaldybėse.


7 pav. Telekomunikacijų bokštas su vėjo matavimo įranga

• „19,02 MW garo katilo su pagalbiniais įrenginiais, esančio Jėgainės g., Kaune techninis – ekonominis ir turto vertinimas“
Darbe išanalizuotas garo katilo su priklausiniais įsigijimo tikslingumas, atsižvelgiant į AB „Kauno energija“ plėtros strategiją, ekonominę naudą ir techninių charakteristikų atitikimą numatomai įrenginio paskirčiai. Pateiktas investicijų naudos palyginimas su alternatyviu įrenginiu – vandens šildymo katilu su ekonomaizeriu, įvertinant metines šilumos gamybos apimtis ir kuro sąnaudas.


8 pav. Įmonės katilinės įrenginiai

• „Pastatų šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų energinio efektyvumo tikrinimo metodikų reikalavimų veikimo praktikoje vertinimas“.
Valstybinės energetikos inspekcijos užsakymu atliktas bandomasis tikrinimas valstybei priklausančiame pastate, esančiame Kaune, Hipodromo g. 13, kurį šiuo metu naudoja VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“.


9 pav. Ligoninės šildymo katilas (kairėje) ir vėdinimo-oro kondicionavimo sistema (dešinėje)

Pastatų šildymo sistemų su įrengtais didesnės kaip 20 kW nominalios galios šildymo katilais reguliarus tikrinimas vykdomas įgyvendinant 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (Toliau – Direktyva) 14 str. reikalavimus ir atitinkamus Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Atlikus patikrinimą, pastato naudotojui pateiktos priemonių ir techninių patobulinimų rekomendacijos, kurios leistų efektyviau naudoti kurą ir tenkinti pastato šilumos poreikius mažiausiomis sąnaudomis.

Mokslinė – techninė konsultacija UAB „Raseinių šilumos tinklai“
Suteikta konsultacija tema „Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodikos taikymo ypatumų, įsigaliojant (nuo 2017 m. birželio 15 d.) naujiems šilumos paskirstymo vartotojams metodams, analizė ir rekomendacijos“.
Darbo ataskaitoje pateikta Lietuvos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų fondo apžvalga, centralizuotai tiekiamos šilumos apskaitos šilumos vartotojų pastatuose problema ir jos sprendimas 1990-2002 metais, galiojantys ir naujai įsigaliosiantys šilumos paskirstymo vartotojams metodai ir jų palyginimas, atlikta santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodikos taikymo ypatumų, įsigaliojant (nuo 2017 m. birželio 15 d.) naujiems šilumos paskirstymo vartotojams metodams, analizė.


• „Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros Lietuvoje socialinio poveikio ir visuomenės informavimo efektyvumo tyrimas
Šis reikminių tyrimų projektas 2016 m. pradėtas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos užsakymu. Tyrimo tikslas – įvertinti AEI plėtros Lietuvoje socialinį poveikį ir pateikti rekomendacijas visuomenės informavimui apie AEI plėtros įtaką. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai:
  1. Įvertinti AEI plėtros įtaką tiesioginiam ir netiesioginiam užimtumui pagal AEI plėtros mastus, atlikti statinę ir dinaminę analizę apskritims.
  2. Įvertinti AEI technologijų sąlygojamą emisijų pokytį lyginant su iškastinio kuro technologijomis bei įvertinti poveikį visuomenės sveikatai.
  3. Išnagrinėti AEI naudojimo plėtros ir technologijų vystymosi tarpusavio koreliacinius ryšius elektros, šilumos gamybos ir transporto sektoriuose, įvertinant Lietuvos ir pirmaujančiose pasaulio šalyse pasiektą technologinę pažangą.
  4. Nustatyti efektyviausias priemones ir kanalus visuomenei šviesti ir informuoti, siekiant pagerinti visuomenės informuotumą apie AEI plėtrą ir jos naudą.
  5. Išanalizuoti įvairių politikos sričių visuomenės švietimo ir informavimo tikslus, įvertinus šių sričių specifiką ir identifikuoti tikslines grupes.
  6. Įvertinti informavimo priemonių ir sklaidos kanalų privalumus ir trūkumus, nustatyti prioritetus ir tinkamumą tikslinėms grupėms.


10 pav. Vizitas daugiabutyje Varėnoje, kuris šildomas saulės ir geotermine energija

Energijos vartojimo auditai pramonės įmonėse UAB „Granulita“ ir UAB „Justeko“
Audito tikslas – įvertinti energijos ir kitų išteklių naudojimo efektyvumą ir pateikti užsakovui ekonomiškai pagrįstas energinio efektyvumo gerinimo priemones. Audito metu taip pat įvertintos galimybės didinti energijos vartojimo efektyvumą pasitelkiant bendrą elektros ir šilumos gamybą bei atsinaujinančius energijos išteklius.

Energijos vartojimo auditai UAB „Granulita“ ir UAB „Justeko“ buvo atliekami vadovaujantis LR Energetikos ministro 2015 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1-235 „Dėl energijos vartojimo audito, kurį didelės įmonės privalo atlikti pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 8 straipsnio 4 ir 6 dalių bei VI priedo nuostatų reikalavimus, atlikimo gairių aprašo reikalavimus“.



Mokslinių tyrimų rezultatų sklaida

Laboratorijos darbuotojai 2016 m. paskelbė 3 mokslinius straipsnius užsienio ir Lietuvos recenzuojamuose mokslo leidiniuose, parengė 1 mokslo monografiją, skaitė 3 pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose.


Dalyvavimas šalies programose


2016 m. buvo tęsiamas 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ projektas „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“.
Projekto koordinatorius – Lietuvos ornitologų draugija, partneriai: Lietuvos energetikos institutas ir Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas.
Projekto tikslas – mažinti biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje.
Projekto pagrindiniai uždaviniai:
- nustatyti biologinės įvairovės apsaugai svarbias/jautrias ir konfliktines vėjo energetikos plėtros požiūriu teritorijas;
- parengti tokių teritorijų apsaugos ir vėjo energetikos darnios plėtros konfliktų valdymo priemones;
- pateikti rekomendacijas dėl vėjo energetikos plėtros konfliktų mažinimo jautriose biologinei įvairovei teritorijose šalies ir vietos lygiu.

Laboratorijos mokslininkai sudarė visų Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių (VE) parkų ir pavienių VE duomenų bazę ir žemėlapį su kiekvienos VE koordinatėmis, pavadinimais ir pagrindiniais techniniais parametrais. Žemėlapis prieinamas internete: http://corpi.lt/venbis/index.php/windmill/map.

Projekto ataskaitoje aprašyta vėjo energetikos plėtros situacija ir perspektyvos Lietuvoje, atlikta vėjo energijos išteklių pasiskirstymo Lietuvos savivaldybėse analizė, pateikta vėjo energijos išteklių skaičiavimo metodika, įvertintos vėjo elektrinių prijungimo prie elektros tinklo galimybės bei vėjo energetikos plėtros perspektyvos Lietuvoje ir atskirose savivaldybėse. Išanalizuoti savivaldybių bendrieji ir specialieji planai, skirti vėjo elektrinių plėtrai, įvertintas savivaldybių planavimo dokumentuose numatytų VE parkų steigimo prioritetinių zonų atitikimas vėjo energetikos plėtros perspektyvoms Lietuvoje.


11 pav. VENBIS projekto partnerių susitikimas institute 2016 m. vasario 4 d.


Dalyvavimas tarptautinėse programose


2015 m. buvo tęsiamas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ tarptautinis projektas „Energijos vartojimo efektyvumo daugiapakopio valdymo spartinimas“ (multEE).
Projektas vykdomas kartu su partneriais iš Vokietijos, Danijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Austrijos, Kroatijos, Makedonijos ir Graikijos. Projektą koordinuoja Vokietijos organizacija GIZ (Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit GmbH).
Pagrindinis „MultEE“ projekto tikslas – pagerinti priemonių, skirtų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui, planavimą bei jų diegimą projektą vykdančiose šalyse.

Lietuvoje įgyvendinant 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatas yra diegiama daug įvairių priemonių, skirtų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui didinti. Priemonės apima namų ūkių, paslaugų, pramonės, energetikos, transporto sektorius.

Siekiant kuo geriau panaudoti lėšas, skirtas energijos išteklių bei energijos taupymui, labai svarbu įvertinti galutinį įdiegtų priemonių rezultatą, t. y. faktinį energijos išteklių ar galutinės energijos sutaupymą. Tam būtina vykdyti įgyvendinamų priemonių stebėseną, kuri leistų nustatyti įgyvendinimo kokybės kontrolę bei gauti patikimus duomenis apie faktinius tiek energijos išteklių, tiek energijos sutaupymus po planuotų ne tik konkrečių priemonių įgyvendinimo, bet ir suminį rezultatą šalies mastu.

Šiuo metu tokių duomenų surinkimas atliekamas daugiausiai apklausos būdu, naudojant Lietuvos Statistikos departamento, energetikos įmonių, įvairių agentūrų, kitų institucijų ir organizacijų pateiktus duomenis.
Būtina sukurti vieningą šalies mastu kompiuterinę duomenų surinkimo, jų tikrinimo, vertinimo, pateikimo sistemą, kuri apjungtų aukščiau minėtas organizacijas. Tuo tikslu taip pat reikalinga gera veiksmų koordinavimo tarp įvairių organizacinių struktūrų sistema, kuri leistų patikimai koordinuoti minėtus veiksmus.

2016 m. vykdant projektą surinkta ir apibendrinta informacija apie visų ES šalių naudojamus energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos planavimo metodus, stebėsenos, vertinimo (tikrinimo) bei proceso koordinavimo tarp atsakingų organizacijų schemas.
Pagal pasirinktus kriterijus atrinkta inovatyvi kompiuterinė programa, šiuo metu naudojama Vokietijoje. Ši sistema leidžia internetu surinkti informaciją apie visas šalyje planuojamas, įgyvendinamas bei įgyvendintas energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones bei vykdyti politikos priemonių vykdymo stebėseną proceso metu.
 
Sistema leidžia apskaičiuoti sutaupytos energijos kiekius tiek atskirai energijos vartojimo efektyvumą didinančiai priemonei, tiek sutaupymus savivaldybės, regiono ar šalies mastu. Sutaupyti energijos išteklių ar energijos kiekiai šioje programoje apskaičiuojami taikant „nuo atskiro prie bendro“ (angl. bottom-up) skaičiavimo metodus, kurie leidžia tiksliau ir patikimiau nustatyti įdiegtų energijos išteklių ar energiją taupančių priemonių efektyvumą. Tokie duomenys leidžia gerokai pagerinti minėtų priemonių planavimą, bei paspartina energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo proceso valdymą. Kompiuterinė programa bus pritaikyta energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonėms Lietuvoje įgyvendinti.


Nuo 2014 m. kovo laboratorijos mokslininkas Mantas Marčiukaitis dalyvauja COST programos veikloje „Vėjo energetikos technologijų analizė siekiant sustiprinti išmaniųjų miestų koncepciją“ (WINERCOST).
Šia veikla siekiama surinkti ir susisteminti informaciją apie Europos šalių patirtį plėtojant vėjo energetiką miestų aplinkoje ir įvertinti vėjo elektrinių taikymo galimybes ateities sumaniuosiuose miestuose. Analizuojamos techninės, ekonominės ir socialinės kliūtys bei efektyviausios priemonės, skatinančios vėjo elektrinių plėtrą urbanistinėje aplinkoje. Vykdant šią veiklą vyksta darbo grupių susitikimai, tarptautinės konferencijos, organizuojamos vasaros stovyklos įvairių lygių specialistams. Veikloje dalyvauja 28 šalys. Daugiau informacijos apie veiklą: http://winercost.com

2016 m. spalio 27-28 d. Limasolyje, Kipre vyko TU1304 valdymo komiteto narių susitikimas, kurio metu pristatyta partnerių vykdyta veikla vėjo energetikos poveikio visuomenei vertinimo srityje, aptarti vykdytos apklausos rezultatai ir būsimos tarptautinės konferencijos pranešimų temos bei dalyvavimo sąlygos.


12 pav. COST programos veiklos WINERCOST partnerių susitikimas Limasolyje (Kipras) 2016 m. spalio 27-28 d.

Nuo 2016 m. gruodžio laboratorijos mokslininkai Lina Murauskaitė ir Valentinas Klevas dalyvauja COST programos veikloje „Europinis tinklas sekliosios geoterminės energijos naudojimui pastatuose ir infrastruktūrose“ (GABI). Pagrindinis tikslas – sukurti Europoje mokslininkų ir inžinierių tinklą, sprendžiantį problemas, susijusias su termoaktyvių geostruktūrų iššūkiais šiluminiam ir mechaniniam projektavimui, dalintis geoterminės energijos technologijomis ir jų naudojimo duomenimis, skleisti rezultatus visoje ES. Veikloje dalyvauja 22 Europos šalys. Daugiau informacijos apie veiklą: http://www.cost.eu/COST_Actions/tud/TU1405
2016 m. gruodžio 5-7 d. Turine, Italijoje vyko veiklos partnerių susitikimas ir seminaras „Exploiting the energy below us: from deep geothermal energy to planning, design, construction and monitoring of energy geostructures“.


13 pav. COST programos veiklos GABI partnerių susitikimas Turine (Italija) 2016 m. gruodžio 5-7 d.



2016 m. kartu su Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija pradėtas vykdyti Interreg Baltijos jūros regiono programos projektas „Baltijos regiono energetikos rajonavimas – planavimo perspektyvos“ (BEA-APP). Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2016-2019 m.
Projekto veikloje dalyvauja 11 partnerių iš 8 aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių šalių, nusprendusių bendradarbiauti, siekiant pritarti perėjimui prie energetikos sistemų, į atmosferą išskiriančių mažiau anglies dioksido.

BEA-APP projektas nagrinėja du pagrindinius klausimus: teritorijų planavimą ir regioninę energetikos politiką. Projekto tikslas – didinti regionų ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių objektų planuotojų gebėjimus:
  • parengti tikslines teritorijų planavimo priemones, skirtas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtrai;
  • parengti inovacinius suinteresuotų grupių dalyvavimo planavimo procese ir vietinių investuotojų įtraukimo metodus, siekiant didesnio socialinių grupių pritarimo atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai;
  • parengtas priemones ir metodus taikyti bandomiesiems projektams, įvertinant vietines sąlygas ir aplinkybes, bei parenkant optimalius atsinaujinančių išteklių rūšių derinius strategiškai parinktoms vietovėms.
Vykdant BEA-APP projektą bus parengtas bendras teritorijų planavimo kriterijų rinkinys, įgalinsiantis tolesnę tvarią energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtrą, atnaujinti atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planai devyniems regionams, įvertinant teritorijų planavimo ir regionų vystymo aspektus, parengti inovatyvūs metodai įvairioms suinteresuotoms grupėms įtraukti į teritorijų planavimo procesus bei priemonės, skatinančios gyventojus prisidėti finansiškai prie investicinių projektų įgyvendinimo. Daugiau informacijos apie projektą: https://www.balticenergyareas.eu/


14 pav. BEA-APP projekto partnerių susitikimas Šverine (Vokietija)


Mokslo populiarinimo veikla

Vykdant mokslinius tyrimus bei tarptautinius projektus, visuomenei skleidžiamos mokslo idėjos bei atliekamų tyrimų rezultatai, kurie skatina visuomenę domėtis atsinaujinančių energijos išteklių įvairove ir praktinio taikymo galimybėmis.
Laboratorijoje įkurtame Vėjo energetikos informacijos centre 2016 m. vyko praktiniai užsiėmimai KTU 1-ojo kurso studentams, VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros ir Fizikos katedrų 3-ojo kurso studentams, kurie nagrinėjo elektros energijos gamybos vėjo elektrinėse ypatumus bei susipažino su saulės fotoelementų veikimo principais. Taip pat suorganizuota 12 edukacinių ekskursijų mokiniams iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų. Užsiėmimų ir ekskursijų dalyviai susipažino su mažųjų vėjo elektrinių taikymo galimybėmis, nagrinėjo konkrečius praktinius pavyzdžius, tobulino skaičiavimo, konstravimo ir mokslinio bandymo atlikimo įgūdžius.


15 pav. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos mokinių edukacija LEI


16 pav. VšĮ „Vikilabas“ stovyklautojų praktinis užsiėmimas LEI


17 pav. Ekskursija KTU studentams: prie fotomodulių ant LEI stogo


18 pav. Etnokosmologijos muziejaus atstovų vizitas LEI


Kita veikla

Rengiamos disertacijos
Nuo 2015 m. atliekant mažųjų vėjo elektrinių bei vėjo energijos išteklių tyrimus rengiama daktaro disertacija „Vėjo energijos išteklių urbanistinėje aplinkoje tyrimas“.
Vėjo elektrinių galios prognozavimo metodų tyrimai atliekami rengiant kitą daktaro disertaciją „Meteorologinių ir topografinių sąlygų įtakos vėjo elektrinių galios prognozei tyrimas“.

Apginta disertacija
2016 m. spalio 7 d. laboratorijos doktorantė Lina Murauskaitė apgynė daktaro disertaciją „Atsinaujinančių energijos išteklių diversifikavimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje“ (socialiniai mokslai, ekonomika – 04S). Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Valentinas Klevas.


19 pav. Linos Murauskaitės daktaro disertacijos gynimo akimirka

Studentų praktika ir baigiamieji darbai
Bendradarbiaujant su VDU Gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedra, vadovauta vienam magistrantui, kuris parengė ir apgynė magistro darbą „Vėjo elektrinių parkų efektyvumo tyrimai“. Mokslinis vadovas – dr. Mantas Marčiukaitis.

2016 m. laboratorijoje praktiką atliko 4 praktikantai iš KTU ir VDU. Praktikos temos: Atsinaujinančių išteklių energetikos edukacinių priemonių kūrimas (vadovas M. Marčiukaitis), Lietuvoje gaminamo biokuro gyvavimo ciklo analizė (vadovas V. Kveselis), Saulės energijos svarba ir panaudojimo galimybės (vadovas J. Savickas), Biodujų gamybos technologijos ir jų poveikio aplinkai vertinimas (vadovas J. Savickas).
Ateityje, padedami laboratorijos darbuotojų, studentai planuoja atlikti išsamesnius tyrimus ir rinktis studijų kryptis, susijusias su AEI technologijų naudojimu.


20 pav. KTU praktikantas atlieka vėjo elektrinių modelių tyrimus

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2017. Visos teisės saugomos.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111955219 | PVM kodas LT119552113