select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Naujienų archyvas
2017 metai
2016 metai
2015 metai
2014 metai
2013 metai
2012 metai
2011 metai
2010 metai
2009 metai
2008 metai
2007 metai
2006 metai
2005 metai
2004 metai
2003 metai
2002 metai
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Informacija
Tarptautiniai projektai
Doktorantūra
Karjera
   spausdinti

Naujienos / Naujienų archyvas / 2011 metai

2011/12/02 - Branduolinės energetikos perspektyvos Baltijos jūros regione

Branduolinės energetikos perspektyvos Baltijos jūros regione
 
Prof., habil. dr. Eugenijus Ušpuras, Lietuvos energetikos instituto direktorius
 
Iš devynių Baltijos jūros regiono valstybių branduolinės energetikos projektus dėl įvairių geopolitinių bei ekonominių priežasčių tęsia septynios šalys, tarp jų ir Lietuva su regioniniais partneriais. Taigi mūsų regionas išliks naujos kartos branduolinės energetikos vystymo erdvė. Todėl itin svarbu, kad branduolinę energetiką vystančios šalys ne tik deklaruotų, bet iš tikrųjų užtikrintų savo branduolinės energetikos saugumą.
 
Šiuo metu keturiose Baltijos jūros regiono šalyse 32 atominėse elektrinėse veikia 63 branduoliniai reaktoriai. Suomijoje veikia 4, Švedijoje – 10, Vokietijoje – 17, o Rusijoje – 32 reaktoriai. Dar penkiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vyksta 16 reaktorių uždarymo darbai.
Iš Baltijos jūros regiono šalių tik Vokietija iki 2022 metų pažadėjo atsisakyti branduolinės energetikos, tuo tarpu Švedija tokių planų atsisakė. Nuosekliai branduolinę energetiką plėtoja Suomija.
Labiausiai nuo energijos išteklių importo iš vienintelio šaltinio priklausomos Baltijos šalys kartu su Lenkija plėtoja naujosios Visagino atominės elektrinės projektą, kad nuo 2020 m. smarkiai sumažintų savo energetinę nepriklausomybę bei patenkintų didėjantį konkurencingos elektros energijos poreikį. Be to, Lenkija planuoja statyti dar dvi atomines elektrines, skaičiuodama, kad 2030 m. branduolinė energetika šaliai pagamins 6 GWe elektros energijos.
Grandiozinius planus plėsti branduolinę energetiką puoselėja Rusija, ketinanti 2020 m. elektros energijos atominėse elektrinėse pagaminti beveik dvigubai daugiau nei gamina dabar.
 
Suomijos branduolinė energetika mažina importą
 
Atominė energija tapo svarbia Suomijos energetikos dalimi praėjusio amžiaus 8-tame dešimtmetyje, kai buvo atidarytos Loviisa ir Olkiluoto jėgainės. Nuo tol jos užima stabilią vietą šalies energijos balanse, teikdamos apie 21 TWh arba 25 proc. šalyje gaminamos elektros energijos kasmet. 
Suomijos mokslininkų atlikta analizė parodė, kad atominė energija – pigiausias galimas energijos šaltinis šioje Šiaurės šalyje, o palyginti su hidroelektrinėmis, jos tiekimas – daug stabilesnis.
 
Didėjant elektros energijos poreikiui ir energetinių resursų importui, Suomijos parlamentas priėmė sprendimą 2014–2015 metais pradėti statyti naują 1650 MW galios reaktorių vakarinėje šalies dalyje Olkiluoto jėgainėje ir du papildomus reaktorius Loviisoje šalia Helsinkio. Be to, svarstomas ir kompanijos „Fennovoima“ pasiūlymas pastatyti dar vieną jėgainę Pyhäjoki prie Botnijos įlankos netoli Švedijos.
 
Švedija atominių elektrinių nebeatsisako
 
Šiuo metu Švedijoje atominių elektrinių gaminamos elektros energijos dalis svyruoja apie 45 proc. (maždaug tiek pat, kiek ir hidroelektrinių gaminama energija). Švedija ne tik patenkina savo šalies elektros poreikius, bet dalį elektros eksportuoja.
Pirmąją atominę elektrinę Švedija pasistatė 1960 m., kad sumažintų priklausomybę nuo importuojamos naftos. 1980 m. referendume dėl šalies branduolinės energetikos ateities jos šalininkai, priešininkai ir susilaikiusieji surinko po trečdalį balsų. Tuomet Švedijos vyriausybė nusprendė skelbti embargo tolimesnei branduolinės energetikos plėtrai ir iki 2010 m. uždaryti 12 atominių elektrinių, jeigu šalis iki to laiko turės kuo šį energetikos šaltinį pakeisti. Nors Švedijos vyriausybės visus 30 metų stengėsi įvykdyti šį planą, tačiau dabar jau akivaizdu, kad jis nepasiektas - atominių elektrinių uždarymas Švedijai kainuotų apie 200 mlrd. Švedijos kronų, šalis pajustų didelį elektros energijos trūkumą, o jos kaina – smarkiai išaugtų.
 
Įvairių finansinių ir ekonominių krizių laikotarpiu Švedijos politikai nesiryžo šiam žingsniui ir 2009 m. pabaigoje paskelbė, kad atsisako „visiško AE uždarymo“ politikos.
 
Danija - importuoja
 
Danija, atomo sandaros ir kvantinės mechanikos pradininko, fizikos Nobelio premijos laureato Nilso Boro tėvynė, 1957-1960 metais pasistatė pirmuosius tris tiriamuosius brėanduolinius reaktorius, kuriuos baigė eksploatuoti 1975, 2000 ir 2001 metais. Danija nebeplanuoja statyti komercinių branduolinių reaktorių, tačiau visiškai atsisakyti branduolinės energetikos negali, nes importuoja Vokietijos ir Švedijos branduolinėse elektrinėse pagamintą elektros energiją, iš viso maždaug 11 proc. šalies suvartojamos energijos.
 
Itin intensyviai Danija panaudoja vėjo energiją. Jutlandijos pusiasalis yra vieta, kur daugiausia pasaulyje vėjo turbinų – iš viso jos teikia iki 25% iš apie 12,5 GWe Danijoje pagaminamos energijos.
Danijos vyriausybė paskelbė ambicingą programą iki 2050 metų atsisakyti ir iš iškastinio kuro gaunamos energijos. Šiuo metu iškastiniu kuru kūrenamos elektrinės Danijai pagamina apie 9,3 GWe energijos.
 
Vokietija be atominių liks po 11 metų
 
Vokietija apsisprendė iki 2022 metų visiškai atsisakyti branduolinės energetikos. Tai nebuvo „vienos dienos sprendimas“ – ši nuostata buvo įrašyta 1998 metais koalicinėje Socialdemokratų (SPD) ir Žaliųjų partijų programoje. Vokiečiai jau turėjo patirtį uždarant Rytų Vokietijoje veikusias AE su sovietinio tipo reaktoriais. Fukušima tarsi uždėjo „paskutinį antspaudą“.
Šiuo metu Vokietijoje branduolinė energetika pagamina apie 23 proc. elektros energijos, 67 proc. gaunama kūrenant iškastinį kurą ir 16 proc. – iš alternatyviųjų energijos šaltinių . Iki 2022 metų Vokietija turi išplėsti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, užtikrinti kuo didesnį jų teikiamos energijos stabilumą ir sukurti naujas elektros perdavimo jungtis su Čekija, Austrija ir Prancūzija.
 
Lenkija plėtoja branduolinę energetiką
 
Lenkijoje šiuo metu net 55% elektros energijos gaunama elektrinėse kūrenamose akmens anglimi, o dar 35% - rusvąja anglimi iš Silezijos baseino. Dėl didėjančio energijos poreikio ir didelės deginamų iškasenų taršos Lenkija apsisprendė grįžti prie branduolinės energetikos programos, kuri buvo nutraukta prieš 20 metų dėl protestų atsisakius pastatyti Zarnowiec AE su keturiais sovietinio tipo reaktoriais.
 
Lenkijoje priimta energetikos strategija numato iki 2020 m. pastatyti dvi branduolines jėgaines, o iki 2030 m. užsitikrinti apie 6 GWe pajėgumus, kurie leistų patenkinti apie 10% šalies elektros energijos poreikių.
 
Rusija – „pilnas pirmyn“
 
Rusija ateityje numato didelį elektros energijos vartojimo ir tuo pačiu jos gamybos augimą – 2020 metais ši šalis planuoja pagaminti beveik 2000 mlrd. kWh energijos. Ir nors didžiąją jos dalį ir toliau sudarys gamtinėmis iškasenomis kūrenamų elektrinių gamyba, naujoji Rusijos energijos strategija numato dujomis varomų elektrinių skaičių mažinti, o branduolinius pajėgumus – didinti (nuo 23,2 GWe praėjusiais metais iki 43,3 Gwe 2020-aisiais). Šiuo metu atominė energija sudaro 16% visos Rusijoje pagaminamos energijos.
 
Per šį dešimtmetį turėtų būti uždaryti kai kurie senieji RBMK tipo reaktoriai (Leningrado AE, Kursko AE), o vietoj bus statomi nauji. Rusija skelbia, kad 2016 m. Kaliningrado srityje pradės dirbti „Baltijskaja“ AE pirmasis blokas (1150 MW) ir 2020 metais - antrasis blokas.  Iki 2020 metų Rusija planuoja atnaujinti jos Europinėje dalyje veikiančias Leningrado, Smolensko, Kalinino, Kolos ir kt. branduolines elektrines.
 
Projektas Lietuvoje – Visagino AE
 
Baltijos šalys šiuo metu yra labiausiai tarp Baltijos jūros regiono šalių priklausomos yra energetinių išteklių importo. 2009 m. uždarius Ignalinos AE antrąjį bloką Lietuva iš elektros eksportuotojos (IAE gamino apie 75-88 proc. visos elektros energijos šalyje) tapo elektros importuotoja – perka daugiau kaip 60 proc. elektros energijos.
Maža Ignalinos AE gaminamos elektros energijos savikaina (pigesnė – tik hidroelektrinių energija) turėjo tam tikrą stabilizuojantį poveikį šalies ekonomikai. Lietuva, kitos Baltijos šalys bei Lenkija siekdamos sumažinti priklausomybę nuo importo ir norėdamos užsitikrinti saugų ir patikimą konkurencingos elektros energijos tiekimą, diversifikuoti gamybos šaltinius, sumažinti CO2 emisijos kiekius nusprendė plėtoti branduolinę energetiką.
2007 metų vasarį Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė susitarimą statyti naują elektrinę šalia buvusios Ignalinos AE, o 2008 metų rugpjūtį projektui suteiktas Visagino atominės elektrinės (VAE) vardas ir numatyta jo įgyvendinimo darbų pabaiga – 2020 metai.
 
Šiuo metu jau atlikta per 30 Visagino AE projekto darbų, tarp jų atliktas tarptautinis poveikio aplinkai vertinimas, pagal TATENA saugos reikalavimus įvertintos statybos aikštelės, atlikti Drūkšių ežero hidrologinio ir terminio balansų matavimai, parinkti transportavimo maršrutai ir t.t
2011 m. liepą paskelbta, kad po konkurso strateginiu investuotoju į naująjį projektą atrinktas Japonijos koncernas „Hitachi.Ltd“ kartu su „Hitachi-GE Nuclear Energy“ (kurios 80 proc. akcijų valdo „Hitachi.Ltd“ ir 20 proc. – „General Electric“).
 
Saugumas – pirmoje vietoje
 
Po 9 balų žemės drebėjimo Japonijoje ir cunamio sukeltos avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje Europos Taryba paskelbė, kad Europos Sąjungos šalių ir šalių kaimynių atominėms elektrinėms bus privaloma išlaikyti atsparumo testą (taip pat ir Ignalinos AE). Galutiniai atsparumo testo rezultatai turėtų paaiškėti šių metų pabaigoje, kai bus pateiktos visų šalių ataskaitos.

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2017. Visos teisės saugomos.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111955219 | PVM kodas LT119552113