select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Naujienų archyvas
2017 metai
2016 metai
2015 metai
2014 metai
2013 metai
2012 metai
2011 metai
2010 metai
2009 metai
2008 metai
2007 metai
2006 metai
2005 metai
2004 metai
2003 metai
2002 metai
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Informacija
Tarptautiniai projektai
Doktorantūra
Karjera
   spausdinti

Naujienos / Naujienų archyvas / 2012 metai

2012/02/27 - Kaune planuojama sukurti ir įdiegti šilumos tinklų stebėsenos sistemą

Lietuvos energetikos institutas (LEI) ir AB „Kauno energija“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią planuojama sukurti ir bendrovės valdomame šilumos tiekimo tinkle įdiegti termohidraulinių parametrų stebėsenos, avarijų analizės ir prevencijos sistemą. Apie pasirašytą sutartį, planuojamus sukurtos sistemos rezultatus ir laukiamą naudą kalbiname AB „Kauno energija“ generalinį direktorių technikos mokslų daktarą Rimantą Baką ir LEI direktorių habil. dr. prof. Eugenijų Ušpurą:

Direktoriau, kodėl gi prireikė sukurti tokią stebėsenos sistemą? Kam ji reikalinga?
 
R. Bakas
Esmė ta, kad didžioji dalis Lietuvos ir Baltijos šalių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų miestuose suprojektuoti ir įrengti daugiau kaip prieš 30 metų. Gerokai sumažėjus šilumos vartojimui, dauguma tinklų nebuvo išnaudojami visu pajėgumu. Santykinis vamzdynų bei jų priklausinių (sklendžių, movų, jungčių ir pan.) eksploatavimo amžius yra beveik kritinis. Kurioje vietoje yra didžiausias trūkio pavojus ar kur vyksta nesankcionuotas vartojimas, niekas negali pasakyti. Silpniausios vamzdynų vietos nustatomos tik hidraulinių bandymų metu ar kai įtrūksta. Papildomus tyrimus ir vertinimus atlieka daugiausia bendrovių specialistai ar sudaromos trumpalaikės sutartys su konsultantais. Iki šiol nebuvo sisteminio vertinimo ar vieningos technologijos, susijusios su realiu šilumos tiekimo vamzdynų eksploatavimo patikimumo ir rizikos faktorių vertinimu bei silpniausių sistemos mazgų identifikavimu.
 
E. Ušpuras
Kuriama sistema leis operatyviai aptikti tinklo nuotėkius dėl avarijų ir izoliuoti pažeistą elementą nuo likusio tinklo, taip sumažinant termofikacinio vandens nuostolius bei užtikrinant šilumos tiekimą tinklo vartotojams, aptikti sąmoningo tinklo sutrikdymo, pvz., nelegaliai drenuojant termofikacinį vandenį, vietą ir užkirsti kelią tokio tipo tinklo sutrikdymams ateityje, nustatyti pavojingas vietas, kuriose turi būti atlikti vamzdynų degradacijos mechanizmų tyrimai, nustatyti vamzdynų metalo degradacijos mechanizmų priežastis ir pateikti rekomendacijas šioms priežastims pašalinti arba jų poveikiui sumažinti, apskaičiuoti priimtinų plyšių dydžius vamzdynų atkarpose ir rekomenduoti neardančios kontrolės periodiškumą plyšiams nustatyti, numatyti veiksmų seką įvykus tam tikrai avarijai, siekiant užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams.
Kaip veiks naujoji stebėsenos sistema ir kaip ji bus kuriama?
 
E. Ušpuras
Sistema veiks nuotoliniu termohidraulinių parametrų nuskaitymo ir analizės principu ir įgalins, operatyviai reaguojant į avarijas ar kt. tinklo sutrikdymo atvejus, sumažinti nuostolius bei užtikrinti patikimesnį šilumos tiekimą.
Projektui įgyvendinti (sistemai sukurti ir įdiegti) bus atliekami termohidraulinių procesų šilumos tiekimo tinkluose tyrimai, vamzdynų degradaciją lemiančių veiksnių tyrimai, bus ištirtos siūlomos sistemos veikimo galimybės, nauda ir parengtos instrukcijos bei rekomendacijos sistemai įdiegti ir naudoti. Moksliniai tyrimai bus atliekami panaudojant SANTAKOS integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) projekto „Nacionalinis atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas“ lėšomis įsigytą eksperimentinę ir skaitinę įrangą. Tyrimų metu gauti rezultatai planuojami panaudoti AB „Kauno energija“ veiklai efektyvinti bei šilumos tiekimo patikimumui didinti.
Projektas bus vykdomas keturiais etapais pagal Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro „Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinių tyrimų programą“ (toliau – JTP). Pirmasis etapas, kurio metu bus atlikta šilumos tiekimo tinklų normalios eksploatacijos režimų analizė, jau pradėtas vykdyti. Visą sistemos sukūrimo projektą numatoma baigti iki 2015 m. Priėmus kvietimą, projekto idėja pateikta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai. Kvietimo sąlygose numatyta, kad atrinktos geriausios projektų idėjos bus siūlomos įtraukti į Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Projektų idėjų partnerės – įmonės – turės galimybę pasinaudoti ir Ūkio ministerijos Europos Sąjungos struktūrine parama, suteikiant jų projektams papildomus svertinius balus.
Jei teisingai suprantu, sistemą kurs būtent Lietuvos energetikos instituto ir AB „Kauno energija“ specialistai?
 
R. Bakas
Taip, teisingai. Sistemą kurs LEI ir AB „Kauno energija“ specialistai. Institute sukoncentruotos aukščiausios kategorijos mokslininkų ir specialistų grupės, dirbančios energetikos sektoriaus analizės, procesų ir sistemų patikimumo analizės ir tyrimo, naujų technologijų bei konstrukcinių sprendimų kūrimo, procesų valdymo analizės energetikoje, atskirų metalų konstrukcijų savybių tyrimų specializuotos laboratorijos, programinės įrangos kūrimo grupės. Savo ruožtu, AB „Kauno energija“ turi bazę, kurioje naujai sukurtą sistemą bus galima išbandyti praktiškai, taip pat patirtį diegiant šiuolaikines technines ir technologines priemones bei informacines technologijas. Pastaraisiais metais buvo įdiegtos šios šiuolaikinės informacinės technologijos: dispečerinis šilumos tiekimo sistemos monitoringas bei parametrų analizė, nuotolinis katilinių monitoringas ar valdymas, nuotolinė šilumos skaitiklių rodmenų nuskaitymo sistema, automatizuotas sąskaitų paruošimas („bilingas“) bei galimybė vartotojams už suvartotą šilumą atsiskaityti internetu, vieningas skambučių centras, vieninga duomenų bazė bendrovės dokumentų valdymo sistema bei kitos modernios technologijos.
Ko gero esminis klausimas, kuris domina skaitytojus, kokia gi šios sistemos nauda vartotojui?
 
E. Ušpuras
Išties, šis klausimas yra pagrindinis. Ši sistema ir yra kuriama tam, kad būtų užtikrinamas kuo didesnis šilumos tiekimo tinklų patikimumas. Kad kuo mažiau įvyktų avarijų, ypač šildymo sezono metu, kad būtų sumažinti šilumos nuostoliai tinkluose, kad būtų užtikrinamas patikimas šilumos tiekimas visuose, net ir labiausiai nuo šilumos šaltinių nutolusiuose taškuose.
 
R. Bakas
Be to, sistemos įdiegimas turėtų mažinti sąnaudas, patiriamas remontams, avarijoms likviduoti, termofikaciniam vandeniui tinkluose papildyti ir t. t. Visos šios sąnaudos įskaičiuojamos į vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Todėl, šių sąnaudų mažėjimas leistų AB „Kauno energija“ veikti efektyviau, bei sukurtų dar vieną papildomą galimybę šilumos kainai mažinti.
.
Straipsnis iš AB „Kauno energija“ internetinės svetainės: http://www.kaunoenergija.lt/Pradžia/tabid/36/EntryID/508/Default.aspx

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2018. Visos teisės saugomos.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111955219 | PVM kodas LT119552113