select language:  lietuvių  |    english
Naujienos
Renginiai
Apie LEI
Mokslo padaliniai
Informacija
Išduoti sertifikatai
Ilgalaikės institucinės MTEP programos
Biblioteka
Leidiniai
Publikacijos
Naujienlaiškiai
Moksliniai žurnalai
Ginamos disertacijos
Archyvas
Stipendijos, fondų parama
Nuorodos
Skelbimai
Tarptautiniai projektai
Doktorantūra
Karjera
   spausdinti

Informacija / Ginamos disertacijos / Mariaus Urbonavičiaus daktaro disertacijos gynimas

2018 m. kovo 13 d. 12 val.
Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (AK-202 kab.)

MARIUS URBONAVIČIUS

gins daktaro disertaciją tema
VANDENILIO SINTEZĖ PANAUDOJANT PLAZMOJE AKTYVUOTŲ ALIUMINIO MILTELIŲ IR VANDENS REAKCIJAS
(technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T)

Mokslinis vadovas – dr. Darius MILČIUS
(Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, 06T).

Disertacijos gynimo taryba:

  • prof. habil. dr. Eugenijus UŠPURAS – pirmininkas
    (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, 06T);
  • prof. habil. dr. Artūrs MEDVIDS
    (Rygos technikos universitetas, Latvija, fiziniai mokslai, fizika – 02P);
  • doc. dr. Saulius MICKEVIČIUS
    (Vytauto Didžiojo universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P);
  • prof. habil. dr. Gintautas MILIAUSKAS
    (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T);
  • dr. Raimondas PABARČIUS
    (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) skaitykloje.

Atsiliepimus siųsti el. paštu doktorantura@ktu.lt

Anotacija

Vandenilio kuro elementų taikymą nešiojamuose nedidelės galios elektroniniuose prietaisuose riboja sudėtingos ir brangios vandenilio saugojimo sistemos. Todėl pastarosios galėtų būti keičiamos į vandenilio sintezės pagal poreikį sistemas, kuriose vandenilis, išsiskyręs tiesioginės metalų reakcijos su vandeniu metu, tiekiamas kuro elementui, generuojančiam elektros energiją. Perspektyviausiu metalu, dalyvaujančiu reakcijoje su vandeniu yra laikomas sąlyginai pigus ir lengvai prieinamas aliuminis.
Įprastomis sąlygomis aliuminio paviršiuje susidaro plonas oksido barjero sluoksnis, kuris stabdo vandens molekulių patekimą ant metalinės aliuminio dalies ir tuo pačiu vandenilio išsiskyrimą. Dauguma Al paviršiaus aktyvacijos metodų vadovaujasi brangių arba aplinką teršiančių papildomų medžiagų naudojimu bei labai aukštos temperatūros taikymu, o vandenilio sintezės procesas būna gana lėtas ir neužbaigtas (t. y. sureaguoja ne iki galo). Taigi, reikia kitokių, unikalių sprendimų, norint pašalinti arba pakeisti barjero sluoksnį Al paviršiuje, nenaudojant brangių priemaišų bei su kiek įmanoma mažesnėmis energijos sąnaudomis.
Šio darbo metu buvo siekiama sukurti žematemperatūrės dujų plazmos aktyvacijos technologiją, skirtą aliuminio miltelių paviršiui modifikuoti, ir panaudoti gautas struktūras vandenilio, skirto elektros energijai generuoti, gavyboje iš vandens Plazmoje aktyvuotų aliuminio miltelių ir vandens reakcijos metu išsiskiria apie 96 % teorinės vandenilio kiekio vertės.


Disertacijos santrauka

© Lietuvos energetikos institutas, 2005-2019. Visos teisės saugomos.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111955219 | PVM kodas LT119552113