2015 m. balandžio 23 d. 10 val.
Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (202 kab.)
 
ANDRIUS TONKONOGOVAS
 
gins daktaro disertaciją tema
 
PULSUOJANČIO SRAUTO POVEIKIO MATUOKLIŲ SU BESISUKANČIOMIS DALIMIS DARBUI TYRIMAS
 
(technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T)
 
 
Mokslinis vadovas – habil. dr. Antanas PEDIŠIUS
(Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija - 06T).
 
 
Disertacijos gynimo taryba:
 
prof. habil. dr. Stasys ŠINKŪNAS – pirmininkas
(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T),
prof. habil. dr. Juozas AUGUTIS
(Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T),
prof. dr. Gvidonas LABECKAS (Aleksandro Stulginskio universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T),
dr. Raimondas PABARČIUS
(Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, 06T),
 
prof. habil. dr. Eugenijus UŠPURAS
(Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, 06T).
 
Oficialieji oponentai:
 
doc. dr. Audrius JONAITIS
(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, 06T),
 
prof. habil. dr. Vytautas MARTINAITIS
(Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, 06T).
 
 
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) bibliotekose.
 
Atsiliepimus siųsti el. paštu  doktorantura@ktu.lt
  
Anotacija
 
Darbe ištirtas oro srauto pulsacijų poveikis tachometrinių debito ir greičio matuoklių darbui paklaidoms esant pulsuojančiam srautui. Vykdant darbą sukurtas aerodinaminis įrenginys matuoklio inercijos jėgoms tirti bei matuoklio rotoriaus laiko pastoviosios nustatymo pagal staigų debito pokytį pusiau eksperimentinis metodas. Be to sudarytas skaitinis modelis, leidžiantis nustatyti tachometrinių matuoklių atsaką ir dinamines paklaidas esant bet kokiems pulsacijų dėsniams, bei naudojant nedimensinių parametrų modelį apibendrintos jų atsako ir dinaminės paklaidos priklausomybės. Analizuojant gautus eksperimentinius tyrimo ir teorinio modeliavimo rezultatus parengtos rekomendacijos dėl dinaminės paklaidos prognozavimo ir mažinimo.
Būtina pabrėžti, kad turbininiai dujų matuokliai yra vienos svarbiausių gamtinių dujų vartojimo matavimo priemonių Jais matuojama iki 70% bendrojo gamtinių dujų vartojimo, be to turbininiai dujų matuokliai plačiai naudojami kaip pamatinės matavimo priemonės etaloniniuose įrenginiuose oro (dujų) tūrio ir srauto vieneto vertėms atkurti. Taigi darbe sprendžiami uždaviniai turintys praktinį taikomą pobūdį, o taip pat nemažiau svarbūs moksliniu požiūriu.