2017/01/18 - LEI ir „Enerstena“ – mokslo ir verslo bendradarbiavimo sėkmės istorija

 
Apie „Enerstenos“ įmonių grupės bendradarbiavimą su mokslo institucijomis, bei apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo ypatumus rašoma didžiausio Lietuvoje naujienų portalo Delfi.lt straipsnyje (2017.01.18) , kuriame ilgametis abipusis Lietuvos energetikos instituto ir „Enerstenos“ įmonių grupės bendradarbiavimas minimas kaip viena mokslo ir verslo partnerystės sėkmės istorijų.

Lietuvos energetikos institute (LEI) dirba gausus būrys patirtį turinčių mokslininkų profesionalų, čia įsteigto Atviros prieigos centro moderni įranga suteikia galimybę atlikti įvairius tyrimus, reikalingus verslui.

„Enerstenos“ įmonių grupė teikia efektyvius energijos gamybos sprendimus: projektuoja ir gamina biokuro katilus, kondensacinius ekonomaizerius, pakuras ir kitą technologinę biokuro katilinių ir dujinio-skysto kuro katilinių įrangą, tad nuolat užsako techninius bandymus bei tyrimus Lietuvos energetikos institute. Drauge su LEI dirba rekonstruojant senesnės statybos energetinių katilų degiklius ir optimizuojant degimo procesų valdymą. Vienas naujausių bendradarbiavimo pavyzdžių – AB „Panevėžio energija“ užsakymu rekonstruoti gamtines dujas ir mazutą deginančių katilų degikliai, kurie efektyviai mažina azoto oksidų išmetimą į aplinką.  Įmonių grupės užsakymu LEI sukurta eksperimentinio dujinimo reaktoriaus valdymo sistema, elektrostatinio filtro automatizavimo sistemų kompiuterinės programos ir kt.

Straipsnio ištraukoje – LEI direktoriaus komentaras:

„Kaip tikina LEI direktorius dr. Sigitas Rimkevičius, bendradarbiavimas su verslo įmonėmis paskutiniu metu aktyvėja. „Mezgasi vis naujos bendradarbiavimo formos. Džiugina tos verslo įmonės, kurios suvokia inovacijų svarbą ir nebijo prisiimti rizikos. Tik tokiu būdu drauge galime pasiekti proveržį“, – pabrėžia S. Rimkevičius.

Kita vertus, bendradarbiavimui su verslu dažnai trukdo biurokratinės kliūtys. „Norėtųsi, jog mokslo institucijoms, norinčioms dalyvauti bendruose projektuose su verslu, mokslinių publikacijų skaičius nebūtų svarbiausias atskaitos taškas. Tokie reikalavimai tik stabdo progresą, neleidžia susitelkti į pagrindinę mokslinę veiklą ir sumažina patentų pateikimą“, – tikina S. Rimkevičius.“