2025 m. lapkritį LEI pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų projektas „β-Kaprolaktamo atgavimas iš žvejybos tinklų atliekų taikant termocheminius metodus ir gyvavimo ciklo vertinimą (ReCap)“. Juo siekiama spręsti aktualią aplinkosauginę problemą – jūrų taršą plastiku.
Plastiko tarša vandenyse
Žvejybos tinklai yra vienas iš pagrindinių jūrų taršos plastiku šaltinių. Nustatyta, kad kasmet į vandenynus ir atvirus vandenis patenka nuo 500 000 iki 1 000 000 tonų žvejybinių tinklų, o tai sudaro apie 10 proc. viso vandenyse randamo plastiko. Pramoniniai žvejybiniai tinklai gaminami iš skirtingų plastikų, kurių didžioji dalis yra nailonas-6. Tai – sintetinė medžiaga, kuri dėl savo savybių gali būti ypač tinkama perdirbimui.
Prie projekto įgyvendinimo prisideda antrinių žaliavų rūšiavimo įmonė UAB „Nofir“, kuri užtikrina plastiko atliekų tiekimą moksliniams tyrimams.
Vertinga žaliava
ReCap projekto tikslas – sukurti ir optimizuoti naują technologiją, leidžiančią suskaidyti žvejybos tinklų atliekas ir iš jų atgauti β-Kaprolaktamą. Tai vertinga žaliava, kuri galėtų būti pakartotinai naudojama naujų medžiagų gamyboje. Projekte bus taikomi termocheminiai metodai, naudojant naujo tipo katalizatorių.
Sprendimai ateičiai
Tyrimų metu bus analizuojami trys skirtingi pirolizės būdai: įprasta pirolizė, katalitinė pirolizė ir pirolizė padidintame slėgyje. Šios technologijos pasižymi skirtingu efektyvumu, selektyvumu ir poveikiu aplinkai, todėl jų palyginimas leis geriau įvertinti galimus sprendimus žvejybinių tinklų perdirbimui. Gauti rezultatai gali prisidėti prie ekonomiškai perspektyvių ir aplinkai palankesnių sprendimų, padedančių mažinti jūrų taršą plastiku.
Plačiau apie projektą ČIA.
