Lapkričio 20 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. dr. Saulius Gudžius dalyvavo Vilniaus universitete vykusioje Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) konferencijoje „Energetikos transformacija: valstybės vaidmuo ir gaminančių vartotojų potencialas“. Renginyje jis skaitė pranešimą „Tarp progreso ir rizikos: legendinio „Titaniko“ metafora energetikos ateities kontekste“.
Istorinės pamokos
Savo pranešime prof. dr. S. Gudžius pasitelkė „Titaniko“ metaforą, iliustruodamas šiandienos energetikos sektoriaus rizikas. Jis priminė, kad prieš išplaukiant „Titanikui“ inžinieriai buvo įspėję apie saugumo trūkumus – per mažą gelbėjimosi valčių skaičių, nepakankamą projektavimo kontrolę, prastai organizuotas avarines pratybas. Tačiau ekspertų perspėjimai ir pamokos iš ankstesnių panašių incidentų buvo ignoruojamos. Perdėtai pasitikėta laivo sėkme, užuot atkreipus dėmesį į realią riziką.
Prof. dr. S. Gudžiaus teigimu, labai panaši situacija matoma ir šiandien. Energetikos sistemoje ekspertų perspėjimai dažnai lieka nuošalyje, per daug pasitikima optimistiniais vertinimais, o būtinos investicijos į atsparumą ir infrastruktūros atnaujinimą neretai atidedamos. Energetikos sistemų inžinieriai perspėja apie tinklo pažeidžiamumus – senstančią infrastruktūrą, kibernetinio saugumo grėsmes, nepakankamą atsarginių išteklių kiekį ir atsparumo klimato kaitai spragas, kurios gali sukelti kaskadinius elektros energijos tiekimo sutrikimus. Tokių ekspertinių įžvalgų ignoravimas dėl ekonominių ar politinių priežasčių ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių.
Jis akcentavo, kad energetikos transformacija turi eiti koja kojon su inžinerine kompetencija, realiais duomenimis ir sistemų atsparumo stiprinimu. Lankstumo didinimas, vietinis energijos suvartojimas, savibalansavimas ir investicijos į modernią infrastruktūrą yra būtini žingsniai, norint iki 2030 m. pasiekti saugią, patikimą ir atsinaujinančia energija pagrįstą Lietuvos energetiką.
Realūs pavyzdžiai
Pranešimo metu prof. dr. S. Gudžius taip pat pristatė KTU įgyvendintą hibridinės energijos kaupimo projektą, finansuotą APVA, kuris realiu pavyzdžiu parodė, kaip sezoninis energijos kaupimas gali veikti šiandien, o ne tik teoriniuose modeliuose.
Projektas apima 500 m³ požeminę energijos saugyklą, 380 kWp fotovoltinius modulius ir 170 kW šilumos siurblius. Ši sistema jau sumažino pastatų šildymo išlaidas 52 %, bei kasmet pagamina 375 MWh elektros energijos ir 835 MWh šilumos. Tai — išties pažangus sprendimas, atveriantis kelią didesniam lankstumui ir tvaresniam energijos vartojimui.
Aktualūs klausimai
Konferencija „Energetikos transformacija: valstybės vaidmuo ir gaminančių vartotojų potencialas“ subūrė valstybinių institucijų, akademinės bendruomenės ir verslo sektorių atstovus.
Energetikos ekspertai čia dalinosi savo žiniomis ir patirtimi, aptarė aktualiausius energijos gavybos iš saulės bei kaupimo sprendimų Lietuvoje klausimus, valstybės įsipareigojimus, ateities tendencijas ir galimybes gaminantiems vartotojams.
Pristatymo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=reIyHtlI3dk&t=8945s
