Gegužės mėnesį LEI pradėjo vykdyti tarpinstitucinį „RTO Lietuva“ asociacijos narių projektą „Mikroplastikų transporto augaluose modeliavimas naudojant mikrofluidines sistemas“. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centru bei Fizinių ir technologijos mokslų centru. Juo siekiama ištirti mikroplastiko migraciją augalo indų sistemoje, o tai ateityje leistų identifikuoti augalų rūšis, galinčias toleruoti mikroplastiko taršą ar net ją išnaudoti savo naudai.
Pasaulinis iššūkis
Mikroplastikų tarša šiandien laikoma viena opiausių pasaulinių ekologinių problemų. Nors šios mikroskopinės dalelės yra beveik nematomos plika akimi, jų poveikis gamtai ir žmogaus sveikatai – milžiniškas.
Europos Sąjungos šalyse apie 35 proc. visų mikroplastikų (MP) aplinkoje sudaro sintetiniai tekstilės pluoštai. Didelė jų dalis patenka į aplinką tiesiog skalbiant drabužius. Šios dalelės aptinkamos visur – nuo upių ir jūrų iki dirvožemio, atmosferos ir net žmogaus organizmo. Jos keičia dirvožemio savybes, o kartu – ir augalų, kuriuos valgome, fiziologiją.
Tvari žemės ūkio ateitis
Kiekvienas augalas skirtingai reaguoja į MP taršą, todėl tyrėjai ieško rūšių, galinčių ją toleruoti ar net išnaudoti savo naudai. Vienas iš tokių kandidatų – grikiai (Fagopyrum tataricum). Pastebėta, kad esant mažoms MP koncentracijoms (5–10 mg/L), jų šaknys pradeda sintetinti daugiau oksalo rūgšties – junginio, galinčio dalyvauti gynybinėse reakcijose.
Detalių tyrimų šioje srityje vis dar trūksta. Todėl LEI mokslininkai su partneriais siekia išanalizuoti, kaip MP migruoja per augalo šaknis, stiebą ir lapus. Taip pat bus tiriama, kaip šių dalelių kaupimasis veikia augalo augimo dinamiką, fotosintezės efektyvumą ir atsparumą aplinkos sukeliamam stresui, bei kaip tai gali lemti jų patekimą į žmogaus mitybos grandinę. Tyrimo rezultatai gali atverti kelią atsparių kultūrų atrankai ir tvaresnės žemės ūkio praktikos plėtrai.
Jei pavyktų išnaudoti MP poveikiui atsparius augalus, tai galėtų tapti ne tik ekologine, bet ir ekonomine inovacija, padedančia kovoti su viena didžiausių XXI amžiaus taršos grėsmių.
