Hidrologinė sausra pasireiškia neįprastu paviršinio, gruntinio bei požeminio vandens lygio sumažėjimu. Geografinė padėtis ir klimatinės sąlygos yra esminis veiksnys, lemiantis sausros sampratą vienoje ar kitoje šalyje, tarp jų ir Lietuvoje. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtoje naujausioje ataskaitoje (IPCC, 2021) teigiama, kad sausros yra sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas stichinis reiškinys, o skirtumai tarp sausrų tipų yra nevienareikšmiai, dėl to sausros negalima apibūdinti naudojant vieną universalų apibrėžimą. Hidrologinės sausros rodiklio įvertinimo būtinybė iškilo keičiantis klimatui, vis dažniau pasikartojant sausringiems laikotarpiams ir pastebint šių laikotarpių daromą žalą upių ekosistemoms.
Pagal Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ sausra Lietuvoje vertinama augalų vegetacijos laikotarpiu pagal TPI (temperatūros–kritulių indeksą), kuris skirtas žemės ūkio sausroms nustatyti. Oficialaus hidrologinės sausros kriterijaus Lietuvoje nėra.
Sausrą įprasta sieti su šiltuoju metų laikotarpiu, nors šaltuoju metų laikotarpiu taip pat gali formuotis hidrologinės sausros. Pavojingiausia yra vasaros sausra, kuriai būdinga aukšta oro temperatūra, sausi orai ir smarkus garavimas. Sausra Lietuvos upėse pasireiškia ypač žemu vandens lygiu. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse vandens lygis pakyla nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugeria sausa žemė. Didžiųjų Lietuvos upių Nemuno ir Neries hidrologinis režimas yra labiausiai sureagavęs į kelis metus besitęsiančias sausringas sąlygas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos užsakė mokslinį darbą „Tinkamiausio Lietuvai stichinio ir katastrofinio hidrologinio reiškinio hidrologinės sausros kriterijaus nustatymas ir metodikos parengimas“ (vykdytojai LEI ir VDU ŽŪA), kuris įvertintų hidrologinės sausros įvykio pradžią ir pabaigą, jos trukmę ir būtų galima kiekybiškai nustatyti vandens trūkumo sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje taikoma sausrų identifikavimo metodika, paremta faktinio vandens lygio duomenimis ir jų nuokrypiu nuo žemiausio vidutinio šiltojo sezono vandens lygio, įvertina tik kas 10 dienų pasireiškiančią situaciją upėse. Todėl nėra galimybės atsižvelgti į upės vandeningumą ir jo pokyčius laikotarpiu tarp dešimtadienio pradžios ir pabaigos.
Lietuvoje operatyvią hidrologijos tinklo informaciją sudaro kas valandą matuojami vandens lygio duomenys, todėl jie ir gali būti naudojami hidrologinėms sausroms identifikuoti. Vertinant hidrologinę sausrą konkrečioje vandens matavimo stotyje, pasiūlyta taikyti Standartizuotą vandens lygio indeksą (SWLI). Šio indekso pagalba skaičiuojamos konkretaus dydžio (vandens lygio) anomalijos per tam tikrą pasirinktą laikotarpį, remiantis to dydžio palyginimu su daugiamečio laikotarpio duomenimis. Pagrindinis kriterijus nustatant įvairaus dydžio sausrų pradžią, pabaigą ir jų trukmę yra SWLI ribinė reikšmė. Sausros pradžia fiksuojama tada, kai SWLI reikšmė yra mažesnė už nustatytą ribinę reikšmę. Minėtas rodiklis būtų įtrauktas į Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“.
