Šią vasarą Lietuvos energetikos instituto (LEI) Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje praktiką atlieka studentas Deimantas Šmigelskas. Būsimas Vilniaus universiteto chemijos studijų trečiakursis prieš dvejus metus sužibėjo savo akademiniais pasiekimais – valstybiniuose brandos egzaminuose pelnė net keturis šimtukus, o iki penktojo jam pritrūko vos vieno balo. Vasaros praktikai jis pasirinko LEI, kur gilina kompiuterinės chemijos žinias.
Širdį patraukė chemija
Nors D. Šmigelskui mokykloje puikiai sekėsi daug dalykų, studijoms jis nusprendė pasirinkti chemiją. Pasak jo, susidomėjimas šia mokslo sritimi prasidėjo dar 8–9 klasėje ir nuosekliai augo. Baigdamas mokyklą, Deimantas jau tvirtai žinojo, kad nori laikytis pasirinkto kelio. Chemija jam atrodė kaip tobula pusiausvyra tarp tiksliųjų mokslų ir gamtos pažinimo – arčiau gamtos nei matematika ar fizika, bet dar ne biologija. Prieš stodamas į universitetą, jis taip pat pasidomėjo, kokių specialistų darbo rinkoje trūksta, o kuriose srityse konkurencija jau per didelė. Chemija pasirodė kaip racionalus pasirinkimas – specialistų paklausa pastovi, o didelės konkurencijos studijose nėra.
„Studijų metu išryškėjo, kad man patinka dvi chemijos sritys – kompiuterinė ir organinė. Tad ieškojau institucijų, siūlančių būtent šių krypčių praktiką. Norėjosi temos, kuri būtų daugiau orientuota į teorinį modeliavimą, ir mažiau – į eksperimentinį darbą laboratorijoje. LEI buvo siūloma būtent tokio pobūdžio praktika, susijusi su kompiuteriniu modeliavimu ir teorinėmis užduotimis, tad šį Institutą ir pasirinkau. Be to, esu kilęs iš Kauno, todėl smagu vasarą grįžti ir laiką leisti gimtajame mieste“, – sako D. Šmigelskas.
Domina fundamentiniai mokslai
LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje D. Šmigelskas atlieka praktiką tema „Vandenilinio trapumo plieno lydiniuose tyrimas molekulinės dinamikos metodu“.
„Praktikos metu daugiausia laiko praleidžiu rašydamas programinį kodą, atliekantį simuliaciją proceso, kurį siekiu tirti kompiuterio, o ne fizinio įrenginio pagalba. Pavyzdžiui, simuliuoju metalo tempimo procesą. Žinoma, tai būtų galima atlikti ir laboratorijoje su atitinkama aparatūra – įdedi metalinę plokštelę į testavimo įrenginį ir ją tempi. Tačiau aš tai darau kompiuteriu, nes tokiu būdu galiu stebėti, kaip procesas vyksta molekuliniu lygmeniu. Realioje aplinkoje, tempdamas makroskopinius objektus, to pamatyti negali, – paaiškino jis. – Man svarbiausia suprasti fundamentalius procesus, jie įdomiausi. Todėl renkuosi kompiuterinę simuliaciją, nes ji leidžia užfiksuoti tai, kas žmogaus akiai yra nematoma.“
D. Šmigelskas pasakoja praktikos metu tiriantis, kaip vandenilis paveikia metalo trapumą. Nors tai yra teorinis tyrimas, pasak studento, jis gali turėti naudos ir praktikoje.
„Pirmiausia tai svarbu ekonomiškai – ypač techninėse srityse, tokiose kaip vandenilio saugojimas. Pavyzdžiui, vandenilį transportuojant vamzdynais, laikui bėgant metalai, iš kurių pagaminti vamzdžiai, sąveikaudami su vandeniliu ima degraduoti: tampa trapūs ir gali savaime lūžti. Šį reiškinį paaiškinti labai sudėtinga. Todėl pasitelkdami molekulinio lygmens simuliacijas – stebėdami sistemą, sudarytą iš kelių dešimčių tūkstančių atomų – mes siekiame suprasti, kaip ir kodėl metalų savybės blogėja. Manau, tai aktualu ne tik pramonei, kur galima taikyti prevencinius sprendimus, bet ir fundamentiniam mokslui – siekiant aprašyti ir detaliai suvokti pačius procesus, vykstančius molekuliniu lygmeniu“, – sako jis.
Vertinga patirtis
Pašnekovas prisimena pirmąjį vizitą į LEI dar paauglystėje – tada čia lankėsi su mokyklos ekskursija. Institutas tuomet paliko įspūdį, nors jaunuolis dar nė neįtarė, kad po kelerių metų pats žengs pro vienos iš jo laboratorijų duris jau kaip praktikantas. D. Šmigelskas pažymi, kad praktika LEI praturtino jo žinias ir sustiprino motyvaciją toliau gilintis į pasirinktą sritį.
„Iš profesinės pusės labiausiai džiaugiuosi tuo, kad išmokau naudotis specializuota programine įranga, skirta molekuliniam modeliavimui. Taip pat įgijau darbo planavimo įgūdžių – išmokau nusistatyti dienos tikslus, susidaryti savaitės planą, įsivardyti, ko siekiu ir per kiek laiko. Pradžioje, ypač pirmąją savaitę, dirbau gana chaotiškai, nežinojau, nuo ko pradėti, kokias užduotis išskirti, kaip svarbiausias. Dabar viskas daug aiškiau – gebu geriau organizuoti savo laiką ir darbą, – šypsosi jis. – Man labai patinka žmonės, dirbantys institute – visi labai malonūs ir paslaugūs. Jei kažko nežinau, visada galiu kreiptis į studijų administratorę – ji iškart paaiškina, kur eiti, ką daryti, kokį dokumentą užpildyti. Darbo vadovas taip pat labai supratingas, jis lanksčiai žiūri į mano klaidas, pataria, ką daryti, jei per ilgai užstringu ties kokia nors problema. Tokia aplinka skatina drąsiai klausti, tobulėti ir mokytis.“
Studentui įsiminė praktikos pradžioje vykusi ekskursija po LEI eksperimentinius mokslo padalinius. Iki tol Instituto laboratorijas jis įsivaizdavo gana tradiciškai chemiškai – su kolbomis, traukos spintomis, cheminiais reagentais. Tačiau čia Deimantas pamatė visai kitokio tipo laboratorijas, kuriose darbuotojai netgi patys konstruoja reikiamus įrenginius. Pašnekovui buvo įdomu pamatyti, kaip ir su kokia įranga iš tikrųjų dirba įvairių energetikos sričių mokslininkai. Tai leido geriau suvokti, kiek daug pastangų reikalauja net paprastas eksperimentas.
„Taip pat nustebino paties instituto dydis. Iš pradžių atrodė, kad viskas telpa viename pastate, bet vėliau paaiškėjo, kad yra ne vienas korpusas, skirtingi pastatai. Visa tai netgi primena mažą miestelį, – įspūdžiais dalinasi jis. – Galiu drąsiai pasakyti, kad LEI – puiki vieta praktikantams ir ilgalaikiams darbuotojams. Man čia tikrai patinka, o institute dirbantys mokslininkai paliko profesionalų įspūdį.“
Ugdo savarankiškumą
D. Šmigelskas atlikti praktiką LEI rekomenduoja ir kitiems studentams – ne tik studijuojantiems energetiką ar inžineriją, bet ir būsimiems chemikams, fizikams, net ekonomistams. Gali atrodyti, kad Institutas griežtai susijęs su energetika, tačiau iš tikrųjų čia dirba įvairių sričių specialistai.
Pasak pašnekovo, praktika LEI yra puiki galimybė praplėsti savo akiratį ir žinių bagažą. Nors jis pats studijuoja chemiją, tačiau praktika yra susijusi ir su kitomis sritimis – matematiniais modeliais, programavimu. Tai leidžia susipažinti su skirtingomis mokslo kryptimis, ugdyti tarpdisciplininius įgūdžius ir geriau suprasti, kaip bendradarbiauja skirtingų sričių specialistai spręsdami sudėtingas mokslines ar technologines problemas. D. Šmigelsko teigimu, tokia patirtis ne tik naudinga profesiniam tobulėjimui, bet ir motyvuoja plačiau žvelgti į savo studijas bei ateities karjerą.
„Mane nustebino tai, kiek daug savarankiškumo suteikiama praktikantui. Tikėjausi griežtesnės kontrolės, bet gavau laisvę ieškoti sprendimų pačiam. Vadovas pabrėžė, kad svarbiausia – išmokti surasti kelią, o ne aklai vykdyti nurodymus. Tad dirbu „trial and error“ principu: pastebiu klaidą, analizuoju, tobulinu, ir taip judu į priekį. Žinoma, kai reikia, vadovas pateikia kryptingas pastabas. Toks darbo pobūdis ypač tinka savarankiškiems, smalsiems studentams, – tikina jis. – LEI dirba labai draugiški ir geranoriški žmonės. Su administracija lengva susitarti, viskas paaiškinama, o bendra atmosfera yra draugiška ir palaikanti. Taip pat man patinka patogi infrastruktūra – valgykla, poilsio zonos, kiemelis, kur galima atsipūsti pertraukos metu. Praktika čia ne tik suteikia žinių, bet ir padeda augti kaip specialistui. LEI – puiki vieta savarankiškiems, smalsiems studentams, nepriklausomai nuo jų studijų krypties.“
Ateities tikslas – kuo daugiau patirti
D. Šmigelskas vis dar svarsto, kokiu profesiniu keliu pasukti ateityje. Praktika LEI jam padėjo ne tik pasisemti žinių ir patirties, bet ir geriau suprasti, kas iš tikrųjų domina. Atlikdamas praktiką, studentas susidarė pirminį vaizdą, kaip atrodo chemikų teoretikų, kurie specializuojasi kompiuterinėse simuliacijose, darbas. Ši sritis jam patinka, bet jaunuolis dar nepasiruošęs galutinai apsispręsti dėl savo profesinės krypties.
„Kadangi mano studijos dar tik įpusėjo, per likusius dvejus metus noriu išbandyti ir praktinius darbus laboratorijoje – „klasikinį“ chemiko kelią. Kol kas mano tikslas yra kuo daugiau patirti, išmokti, susipažinti su skirtingomis chemijos kryptimis. Tik baigęs bakalauro studijas jausiuosi pasiruošęs specializuotis. Noriu, kad pasirinkimas būtų sąmoningas ir paremtas tikra patirtimi, – kalbėjo jis. – Dabar įsivaizduoju du galimus savo ateities scenarijus. Vienas – akademinis: darbas universitete, laboratorijoje, tyrimų grupėje, prisidedant prie aktualių mokslinių klausimų sprendimo, galbūt dėstant paskaitas. Kitas – ne akademinis. Tai galėtų būti chemiko darbas kokioje nors pramonės įmonėje ar startuolyje, kur reikėtų kūrybiškai spręsti problemas ir nuolat mąstyti. Vadovo pareigos manęs netraukia. Kol smegenys dar jaunos ir žingeidžios, norisi jas išnaudoti maksimaliai – ieškoti, tyrinėti, kurti, suprasti.“
