2025 m. lapkritį LEI pradėjo projektą „Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir savižudybių rizikos sąsajos su ekstremaliais orų reiškiniais Lietuvoje klimato kaitos kontekste (CliMed-LT)“. Jo tikslas – išsiaiškinti, kaip ekstremalūs orų reiškiniai veikia žmonių sveikatą ir mirtingumo riziką Lietuvoje bei padėti geriau pasirengti klimato kaitos iššūkiams.
Nerimą kelianti statistika
Mirtingumas nuo insulto, ūminio miokardo infarkto ir savižudybių Lietuvoje ir pasaulyje išlieka viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų. Insultas yra antra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje ir viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Mirčių nuo insulto skaičius šalyje net du kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. 38 proc. moterų ir 44 proc. vyrų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų lemia ūminis miokardo infarktas.
Lietuva taip pat jau ilgą laiką patenka tarp dešimties pasaulio šalių, kuriose savižudybių skaičius yra didžiausias. Šie rodikliai rodo, kad visuomenės sveikatai kyla rimtų iššūkių, kuriems reikia gilesnio supratimo ir naujų sprendimų.
Ekstremalūs orai ir sveikatos rizikos
JAV, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Europos šalyse atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ekstremalūs klimato (orų) reiškiniai gali turėti reikšmingą poveikį žmonių sveikatai. Karščio ir šalčio bangos, oro slėgio svyravimai, kritulių kiekis, drėgmė bei saulės spindėjimo trukmė siejami su didesne insulto, ūminio miokardo infarkto ir savižudybių rizika.
Tačiau Lietuvos kontekste šios sąsajos vis dar menkai suprantamos ir nepakankamai ištirtos. Trūksta išsamių tyrimų, kurie leistų įvertinti, kaip būtent mūsų šalies klimato sąlygos veikia visuomenės sveikatą.
Kuriami pažangūs prognozavimo modeliai
Kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) vykdomo CliMed-LT projekto metu bus siekiama nustatyti sąsajas tarp ekstremalių orų reiškinių ir jų poveikio visuomenės sveikatai Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skiriamas savižudybių skaičiui ir mirtingumui nuo neinfekcinių ligų – insulto ir ūminio miokardo infarkto.
Šiam tikslui pasiekti bus jungiami skirtingų sričių duomenys – aukštos skiriamosios gebos meteorologiniai duomenų rinkiniai ir mirčių registrų informacija. Naudojant statistinius metodus bus kuriami pažangūs prognozavimo modeliai, leidžiantys atpažinti svarbiausius rizikos veiksnius, kiekybiškai įvertinti jų poveikį ir modeliuoti galimus ateities scenarijus klimato kaitos kontekste.
Nuo tyrimų – prie praktinių sprendimų
Projektas orientuotas ne tik į teorinius tyrimus, bet ir į praktinę naudą. Siekiama sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kurios padėtų stiprinti nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ir atsparumą ekstremaliems orų reiškiniams.
Sujungdamas aplinkos ir sveikatos duomenis, CliMed-LT projektas prisidės prie gilesnio klimato kaitos ir visuomenės sveikatos sąveikos supratimo bei padės kurti atsparesnę ir geriau pasirengusią sveikatos sistemą Lietuvoje.
