Kovo 24 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vyko nacionalinė konferencija „Šilumos energetika ir technologijos – 2026“. Konferenciją organizavo KTU kartu su partneriais – Lietuvos energetikos institutu (LEI), Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) ir Lietuvos termoinžinerijos asociacija (LTERA). Renginyje aptarti aktualiausi šilumos energetikos sektoriaus klausimai, technologiniai sprendimai bei ateities vystymosi kryptys.
Dėmesys energetikos transformacijai
Konferencijoje daug dėmesio skirta energetikos transformacijai – nagrinėti technologiniai sprendimai, ekonominiai rodikliai ir energetinio saugumo klausimai. Diskutuota apie Lietuvos energetikos sistemų transformacijos prioritetus, pastatų energinio efektyvumo politiką, inovacijų poreikį centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, taip pat energetikos sistemų saugumą, atsparumą.
Akcentuota atsinaujinančių energijos išteklių integracija, šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir ilgalaikės energetikos sektoriaus plėtros kryptys.
Žvilgsnis į ateities specialistus
Konferencijos dalyvius sveikino KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas doc. Dr. Kazimieras Juzėnas ir LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius. Sveikinimo žodyje pabrėžta mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo svarba įgyvendinant energetikos transformaciją.
Antrojoje konferencijos dalyje diskutuota apie inžinerijos studijų transformacijas ir būsimų energetikos specialistų kompetencijas. Diskusijoje „Energetikos profesionalo kompetencijos 2030: technologijų, ekonomikos ir sistemų atsparumo integracija“ aptartas mokslo vaidmuo rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus bei stiprinant sektoriaus konkurencingumą.
Mokslo ir inovacijų sprendimai praktikoje
Trečiojoje konferencijos dalyje pristatyti ES, „Interreg“ ir Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų rezultatai, akcentuojant mokslo ir verslo bendradarbiavimo naudą bei technologinių sprendimų praktinį pritaikomumą.
LEI pristatė „Horizon Europe“ programos finansuojamą projektą „Atsinaujinančių išteklių ir atliekinės šilumos panaudojimas pramonėje naudojant vėsinimo bei energijos surinkimo technologijas“ (RE-WITCH), kurio tikslas – kurti ekonomiškai konkurencingus sprendimus tvaraus pramoninio vėsinimo ir šildymo srityje.
Taip pat pristatyti du LIFE programos finansuojami projektai. Vienu iš jų – „Re-Energize“ siekiama stiprinti šilumos siurblių sektoriaus darbuotojų kompetencijas, atliekant išsamų kompetencijų poreikio vertinimą ir planuojant strateginius veiksmus. Kitas projektas – „Žemo potencialo energijos išteklių integravimo į aukštesnės temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo tinklus metodikų kūrimas“ (Low2HighDH) – orientuotas į centralizuoto šilumos tiekimo tinklų transformaciją, diegiant žemo potencialo ir atliekinės šilumos panaudojimo technologijas.
Be to, pristatyti du LEI vykdomi INTERREG programų finansuojami projektai. Projektas „Vietos šilumos planavimas – šilumos ūkio perėjimo įgyvendinimas BJR savivaldybėse“ (PlanHeat) suburia savivaldybes ir ekspertų organizacijas iš septynių Baltijos jūros regiono šalių bendram tikslui – parengti tarptautinį vadovą vietos šilumos planų rengimui. Tuo tarpu projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija“ (DecarbonDHS) siekia skatinti šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją ir palengvinti perėjimą prie tvarių, mažai anglies dioksido išskiriančių sprendimų, integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius, didinant energijos vartojimo efektyvumą, panaudojant pramonės atliekinę šilumą ir taikant energijos kaupimo technologijas.
Šią konferencijos dalį moderavo LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Rimantas Bakas.
