Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį nefiksuojami ledo sangrūdų sukelti potvyniai didžiosiose upėse – Nemune ir Neryje. Paskutinis toks atvejis buvo užfiksuotas 2010 metais, kai ties Kaunu Neries upėje susidaręs ledo kamštis sukėlė staigų vandens lygio pakilimą ir aplinkinių teritorijų užliejimą.
Šie pokyčiai gali būti siejami su klimato kaita ir švelnėjančiomis žiemomis, kurios mažina ledo dangos susiformavimo galimybes upėse. Praeityje ledo sangrūdų sukelti potvyniai buvo vienas didžiausių iššūkių. „Švelnėjant žiemoms, ledas Nemune ir Neryje formuojasi rečiau, o tai ženkliai sumažino pavojų miestų ir gyvenviečių infrastruktūrai, bet tuo pačiu neverta per daug atsipalaiduoti, nes toks sunkiai prognozuojamas gamtos reiškinys gali smogti su dar didesne jėga ir užklupti nepasiruošusius gyventojus. Todėl siekiant užtikrinti saugumą, hidrologinių sąlygų stebėsena upėse turi būti prioretizuota“, – teigia projekto ekspertė dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė.
Prisiminus 2010 metų įvykius, dar kartą verta pabrėžti, kaip svarbu planuoti miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į gamtos veiksnius, net jei šiuo metu atrodo, kad rizika yra minimali. Dabar, Lietuvoje keičiantis klimatui, žiemos tampa žymiai šiltesnės, o upės retai užšąla, todėl ledo sangrūdų potvyniai ir jų sukelti pavojai pasitaiko rečiau. Palyginimui su 2010 m., pateikiame ir 2025 m. sausio mėnesį užfiksuotus Neries vaizdus.