LEI atstovai ETSON konferencijoje aptarė branduolinės energetikos plėtros perspektyvas

Spalio 27-29 d. LEI atstovai dr. Sigitas Rimkevičius, dr. Egidijus Urbonavičius ir dr. Mantas Povilaitis dalyvavo Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) vykusioje Europos techninių saugos organizacijų tinklo (ETSON) konferencijoje. Renginyje vyko diskusijos apie branduolinės energetikos technologijas, ypač mažuosius modulinius reaktorius (MMR) ir priežiūros institucijų bei techninės saugos organizacijų vaidmenį eksploatuojant branduolinės energetikos objektus ir planuojant naujų objektų statybą įvairiose šalyse.

Apžvelgė nacionalines programas

Atskira konferencijos sesija buvo skirta ETSON jaunųjų tyrėjų programos konkursui, kurio vertinimo komisijoje dirbo dr. S. Rimkevičius. Pirminę atranką praėję jaunieji tyrėjai pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus konferencijos dalyviams. Po ekspertų vertinimo ir visų konferencijos dalyvių balsavimo paaiškėjo, kad šiais metais konkurse nugalėjo Prancūzijos organizacijos French Authority for Nuclear Safety and Radiation atstovas.

S. Rimkevičius pirmininkavo konferencijos sesijai, kuri buvo skirta ETSON narių nacionalinių programų aptarimui. Pristatydamas Lietuvos energetikos institutą, S. Rimkevičius apžvelgė Lietuvos branduolinės energetikos plėtros perspektyvas, numatytas „Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje“, ir instituto, kaip techninės saugos organizacijos vykdomas veiklas, siekiant užtikrinti saugią branduolinės energetikos objektų eksploataciją ir eksploatacijos nutraukimą.

Tikslas – harmonizacija

Apibendrinant ETSON konferenciją, galima išskirti esminius dalykus, akcentuotus ne viename pranešime ir aktualius greitai besikeičiančioje branduolinės energetikos ekosistemoje – tai branduolinės energetikos saugos reikalavimų harmonizacija, bendradarbiavimas, saugos ir žmogiškųjų išteklių užtikrinimas. Platus kuriamų mažųjų modulinių reaktorių projektų spektras ir bendrų, vienodai suprantamų reikalavimų branduolinėms elektrinių projektams trūkumas iššaukia poreikį šiuos reikalavimus harmonizuoti, t. y. suderinti, kas įmanoma tik bendradarbiaujant. Harmonizavimas ir bendradarbiavimas yra būtinos sąlygos siekiant tvarios branduolinės energetikos plėtros Europoje ir kompetencijų didinimui.

Konferencijoje aptarti būdai, kaip sustiprinti bendradarbiavimą tarp mokslinių tyrimų ir branduolinę saugą reguliuojančių institucijų. Pavyzdžiui, gali būti steigiamos bendros darbo grupės, įtraukiant branduolinę saugą reguliuojančias institucijas, ETSON organizacijas ir universitetus, taip pat inicijuojami tarptautiniai projektai branduolinės energetikos infrastruktūrų vystymui ir bendram naudojimui. ETSON partneriai galėtų aktyviau dalyvauti bendruose Europos horizonto Euratom ir kitų tarptautinių programų projektuose bei tęsti gražią iniciatyvą inicijuojant ir vykdant vidinius ETSON projektus.

Artimiausi posėdžiai – Lietuvoje

Po konferencijos vykusioje Europos techninių saugos organizacijų tinklo Generalinėje asamblėjoje aptarti ETSON organizaciniai klausimai, bendradarbiavimas su partneriais (Europos komisijos mokslinių tyrimų centru (JRC), Tarptautine branduolinės energetikos agentūra (TATENA)). Veiklos ataskaitas pristatė Techninės reaktorių saugos tarybos (TBRS) ir ETSON mokslinių tyrimų grupės (ERG) vadovai.

ETSON Mokslinių tyrimų grupės posėdyje daugiausia dėmesio skirta MTEP veiklų prioretizavimui rengiamame ETSON Mokslinių tyrimų grupės strateginiame dokumente (ERG Position paper). Taip pat pristatytos ETSON vidaus projekto AMHYCO baigiamosios veiklos (projekte dalyvauja ir LEI) bei aptartos iniciatyvos galimiems naujiems projektams.

Artimiausi ETSON Generalinės Asamblėjos ir Mokslinių tyrimų grupės posėdžiai planuojami Kaune, Lietuvos energetikos institute, 2026 m. liepos mėn. pirmąją savaitę.

 

S. Rimkevičiaus dalyvavimo ETSON renginiuose (konferencijoje, Generalinės asamblėjos ir Mokslinių tyrimų grupės posėdžiuose) išlaidos padengtos projekto „Narystė Europos mokslinių tyrimų koordinatorių ir administratorių asociacijoje“ lėšomis, finansuota Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojančioji institucija Lietuvos mokslo taryba (LMT).