Džiaugiamės jog trys Europos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ EURATOM (Europos atominės energijos bendrijos) paprogramės projektai, kuriuose dalyvaus ir vieną jų koordinuos Lietuvos energetikos institutas yra gerai įvertinti ir bus finansuojami.
- Ateities branduolinės energetikos technologijų licencijavimo harmonizavimo link (HARMONISE)
- Suderintų teisės aktų, standartų ir patirties nauda radioaktyviųjų atliekų tvarkymui ir BEO eksploatavimo nutraukimui (HARPERS)
- Mažų modulinių reaktorių pasyviųjų saugos sistemų saugos analizė sunkių avarijų atveju (SASPAM-SA)
Aktyvus dalyvavimas ES tyrimų programose – vienas svarbiausių Lietuvos energetikos instituto prioritetų. Institutas aktyviai ir efektyviai dalyvauja Europos programose. Paraiškų sėkmės rodikliai viršija tiek vidutinius Lietuvos, tiek ES rodiklius. Be to, laimėtų projektų dalis gerokai didesnė nei instituto tyrėjų dalis Lietuvos mokslo erdvėje, o pagal dalyvavimą ankstesnėje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ LEI yra viena lyderiaujančių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų.
LEI pasiekimai ES programose didžiąja dalimi susiję su tarptautinių ryšių užmezgimu, įsitraukimu į tarptautinių asociacijų, organizacijų veiklą, bei su ypač aktyviu ir sėkmingu dalyvavimu branduolinės energetikos tyrimų paprogramoje „Euratom“. Naujai „Europos horizontas“ programai 2021-2022 m. iš viso jau pateikta 18 paraiškų, 1 paraiška „Digital Europe“ programai, „LIFE“ programai – 2 paraiškos, kuriose dalyvauja LEI mokslininkai. Šiuo metu LEI vykdomas 1 Euratom paprogramės projektas, 3 nauji yra derybų stadijoje. Kita prioritetinė LEI tematika „Europos horizontas“ programoje yra „Klimatas, energetika ir judumas“, kurioje LEI jau pateikė 8 paraiškas.
Išsamiau apie naujus projektus:
1) LEI koordinuojamas projektas „Ateities branduolinės energetikos technologijų licencijavimo harmonizavimo link“ (HARMONISE)
Naujų branduolinės energetikos technologijų licencijavimo klausimas itin aktualus, mat esama licencijavimo sistema ir branduolinės energetikos technologijų reguliavimas įvairiose šalyse skiriasi. Šiuo metu yra kuriamos inovatyvios branduolių dalijimosi (angl. fission) principu veikiančios technologijos, pavyzdžiui, mažieji moduliniai reaktoriai, ir įgauna pagreitį branduolių sintezės (angl. fusion) įrenginių projektavimas ir įgyvendinimas.
Projekto tikslas – pasirengti ateities technologijų licencijavimui įvertinant būsimų technologijų specifiką ir galimus licencijavimo ir reguliavimo reikalavimų trūkumus įvairiose šalyse. Bus nagrinėjami tokie klausimai kaip rizika pagrįstas sprendimų priėmimas (angl. risk-informed decision making), įvairių šalių patirtis inovatyvių branduolinės energetikos objektų licencijavime, ir bendrų standartų pritaikymo galimybės.
Projekte planuoja dalyvauti 17 partnerių iš 12 šalių. Planuojamas aktyvus bendradarbiavimas ne tik tarp projekto partnerių, bet ir bendradarbiavimas su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip TATENA, SNETP, WENRA, ETSON, ir kt. Įgyvendinus projektą bus pasiūlytos metodikos, kurios leistų pasirengti inovatyvių branduolinės energetikos technologijų licencijavimui ir standartizavimui Europoje.
2) Projektas „Suderintų teisės aktų, standartų ir patirties nauda radioaktyviųjų atliekų tvarkymui ir BEO eksploatavimo nutraukimui“ (HARPERS)
Projektu siekiama nustatyti labiau suderintų teisės aktų ir standartų naudą ir išryškinti jų teikiamą pridėtinę vertę prioritetinėms užduotims pasiekti branduolinės energetikos objektų (BEO) eksploatavimo nutraukimo ir pradinio radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapuose, įskaitant ir valstybių narių radioaktyvių atliekų perdirbimo įrenginių bendrą panaudojimą.
Projekte bus siekiama: stiprinti suinteresuotųjų šalių koordinavimą; sustiprinti esamus įsipareigojimus, kad būtų lengviau keistis žiniomis ir patirtimi; parengti bendrų radioaktyvių atliekų apdorojimo ir saugojimo įrenginių, tarpvalstybinių paslaugų ir bendradarbiavimo strategijas ir išnagrinėti papildomus mechanizmus valstybių narių pajėgumams didinti; įvertinti ir paaiškinti teisės aktų ir standartų harmonizacijos privalumus ir trūkumus; teikti mokslu ir technologijomis pagrįstus sprendimus ir dalytis gerąja patirtimi įtraukiant ir remiant įvairių šalių koordinavimą per saugos ir reguliavimo institucijas; išskirti sąlygas ir galimybes integravimui į didelio saugumo žiedinę ekonomiką.
Projekte Lietuvos energetikos institutas dalyvauja kaip vienas iš 24-ių projekto partnerių iš 13-os šalių. Projektą koordinuoja Norvegijos Energetikos technologijos institutas (IFE).
3) Projektas „Mažų modulinių reaktorių pasyviųjų saugos sistemų saugos analizė sunkių avarijų atveju“ (SASPAM-SA)
Mažieji moduliniai reaktoriai (angl. Small Modular Reactor SMR) yra viena iš pagrindinių artimiausios ateities alternatyvų, galvojant apie naujų branduolinių reaktorių statybą. Šiuo metu Europoje didėja susidomėjimas SMR diegimu, o daugelyje šalių ruošiamasi galimam tokių reaktorių licencijavimui. Pirmiausiai tai liečia integruotus suslėgto vandens reaktorius (angl. Integral Pressurized Water Reactor iPWR), kurie yra jau beveik paruošti licencijavimui, nes jų konstrukcija pagrįsta gerai patikrinta ir nusistovėjusia didelių lengvojo vandens reaktorių (angl. Light Water Reactor LWR) technologija, gerai žinoma jų eksploatavimo patirtis, be to egzistuoja dizaino modifikacijos, leidžiančios padidinti tokių įrenginių saugą. Šiuose įrenginiuose pirmieji trys apsaugos į gylį (angl. Defence-in-Depth DiD) lygiai sustiprinti, pritaikius pasyviąsias saugos sistemas, tačiau dar būtina pademonstruoti sunkiųjų avarijų suvaldymo iPWR reaktoriuose galimybę, t.y. užtikrinti 4 ir 5 DiD lygius.
Pagrindiniai projekto tikslai yra pritaikyti turimas LWR teorines ir praktines žinias iPWR technologijai, nagrinėjant sunkiąsias avarijas ir rengiant avarinės parengties zonas Europoje. Pagrindiniai darbo etapai: 1) tikėtinų iPWR sunkiųjų avarijų scenarijų analizė, įvertinant procesus tiek reaktoriaus korpuse, tiek ir apsauginiame gaubte; 2) esamų eksperimentinių duomenų pritaikymas iPWR ir naujų eksperimentų poreikių nustatymas; 3) tarptautiniu mastu pripažintų Europinių ir kitų skaičiavimo priemonių tinkamumo procesų iPWR sunkiųjų avarijų scenarijų modeliavimui įvertinimas; 4) tokių avarijų iPWR reaktoriuose radiologinio poveikio prognozė, įvertinant specialias sunkiųjų avarijų valdymo strategijas.
Tikėtini projekto rezultatai padės paspartinti iPWR licencijų išdavimą Europoje, taip pat šių reaktorių vietos parinkimo procesus, atsižvelgiant į galimą jų naudojimą netoli tankiai apgyvendintų vietovių.
Projekte Lietuvos energetikos institutas dalyvauja kaip vienas iš 22-jų projekto partnerių iš 14-os šalių. Projektą koordinuoja Italijos Nacionalinė naujų technologijų ir tvarios ekonominės plėtros agentūra (ENEA).
Dalyvavimas ES mokslinių tyrimų programų projektuose sudaro galimybę LEI mokslininkams tiesiogiai dalyvauti kuriant pasaulinio lygio technologijas (pvz., didžiausio pasaulyje „Stellator“ tipo branduolių sintezės reaktorių W7-X, 500 MW galios termobranduolinės sintezės eksperimentinį ITER ir 2GW galios demonstracinį DEMO įrenginius), dalintis patirtimi su pažangiausiais ES mokslinių tyrimų centrais, įgytas žinias pritaikyti Lietuvoje ir bendradarbiaujant su verslo įmonėmis diegti inovacijas Lietuvos ūkyje.