Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. dr. Saulius Gudžius spalio 22 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje vykusios tarptautinės konferencijos „Interdisciplinary approach towards research security for managing geopolitical risks and building resilient society“ (Tarpdisciplininis požiūris į mokslinių tyrimų saugumą geopolitinėms rizikoms valdyti ir atspariai visuomenei kurti) panelinėje diskusijoje. Konferencija buvo viena iš penkių tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ renginių, vykusių spalio 19–23 dienomis.
Ieškojo sprendimų saugiam mokslui
Tarptautinė mokslo savaitė „(re)SEARCH 2026“ buvo skirta mokslo diplomatijos, technologinio konkurencingumo ir mokslinių tyrimų saugumo klausimams. Savaitės renginiai subūrė Lietuvos ir užsienio mokslo, politikos, diplomatijos bei inovacijų bendruomenių atstovus.
Konferenciją „Interdisciplinary approach towards research security for managing geopolitical risks and building resilient society“ organizavo Mykolo Romerio universitetas kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Renginyje daugiausia dėmesio skirta mokslinių tyrimų saugumo raidai Europos ir tarptautiniu mastu, saugumo principų pritaikymui skirtinguose instituciniuose ir nacionaliniuose kontekstuose, taip pat ilgalaikės ir tvarios mokslinių tyrimų saugumo politikos Lietuvoje kūrimui. Dalyviai diskutavo apie poreikį derinti akademinę laisvę, atvirumą ir tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą su tinkamomis saugumo priemonėmis, atsižvelgiant į geopolitines rizikas.
Prof. dr. S. Gudžius dalyvavo konferencijos panelinėje diskusijoje „Establishing a framework for long-term sustainable development of research security in Lithuania“ (Tvarios ilgalaikės mokslinių tyrimų saugumo sistemos Lietuvoje kūrimas). Joje kartu su kitais ekspertais jis aptarė mokslo ir mokslinių tyrimų saugumo užtikrinimą, siekiant išlaikyti atviro mokslo principus ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, bei ieškojo sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje kurti ilgalaikę ir tvarią mokslinių tyrimų saugumo sistemą tiek nacionaliniu, tiek instituciniu lygmeniu. Diskusijoje taip pat aptartos konferencijos metu LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vedėjo Tado Juknevičiaus pristatytos nacionalinės mokslinių tyrimų saugumo gairės.
Svarbiausia – užtikrinti pusiausvyrą
Diskusijoje, kurią moderavo JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto Tarptautinių mokslinių tyrimų biuro direktorė Joyelle Kalei Dominique, kartu su prof. dr. S. Gudžiumi dalyvavo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, Lietuvos mokslo tarybos teisininkas Ernestas Pravilionis ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkė dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.
Prof. dr. S. Gudžius diskusijos metu pabrėžė, kad energetikos srityje atliekamuose tyrimuose naudojami duomenys dažnai yra jautrūs ir konfidencialūs, todėl jų apsaugai būtinas ypatingas dėmesys. Kartu jis akcentavo, kad mokslinių tyrimų saugumą reglamentuojančios gairės ir reikalavimai turėtų padėti mokslininkams saugiai vykdyti tyrimus, o ne apsunkinti jų darbą. Pasak LEI vadovo, mokslininkas, kuris geriausiai išmano kuriamas technologijas ir su jomis susijusias rizikas, yra viena svarbiausių mokslinių tyrimų saugumo sistemos grandžių. Todėl šios sistemos taisyklės turėtų būti aiškios, paprastos ir patogios taikyti praktikoje.
Prof. dr. S. Gudžius taip pat atkreipė dėmesį, kad moksliniai tyrimai vykdomi ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuje, kuriame gali būti taikomi griežti duomenų ir tyrimų rezultatų sklaidos apribojimai. Todėl kuriant veiksmingą mokslinių tyrimų saugumo sistemą svarbu atsižvelgti į skirtingų sektorių veiklos specifiką ir užtikrinti tinkamą saugumo, atvirumo bei dalijimosi žiniomis pusiausvyrą.
Tikimasi, kad konferencijoje vykusios diskusijos ir išsakytos įžvalgos taps pagrindu tolesniems sprendimams, padėsiantiems kurti ilgalaikę ir tvarią mokslinių tyrimų saugumo sistemą Lietuvoje.
