Spalio 29 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai dalyvavo energetikos, transporto ir žaliosios ekonomikos forume „GreenTech Vilnius“. Verslo, politikos ir visuomenės lyderiams skirtame renginyje jie skaitė pranešimus apie pažangias energetikos technologijas ir išsakė savo įžvalgas ekspertų diskusijose.
Mažųjų modulinių reaktorių perspektyvos
Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkas dr. Egidijus Urbonavičius forume skaitė pranešimą „Mažieji moduliniai reaktoriai: kokį potencialą galime įžvelgti šiandien?“, kuriame apžvelgė dabartinę branduolinės energetikos situaciją pasaulyje ir mažųjų modulinių reaktorių (MMR) technologijų vystymą. Pranešimo metu dr. E. Urbonavičius pristatė MMR tipus, jų plėtros projektus įvairiose šalyse, panaudojimo galimybes, kylančius iššūkius, jų sprendimo būdus, ir pabrėžė, kad Lietuva turi reikiamą patirtį ir infrastruktūrą plėtoti šią energetikos kryptį.
Po pranešimo dr. E. Urbonavičius dalyvavo ekspertų diskusijoje „Kada Lietuva turės pirmą mažąjį branduolinį reaktorių?“ Diskusijos dalyviai svarstė, ar branduolinės energetikos renesanso galimybė Europos Sąjungoje Lietuvoje yra reali. Taip pat buvo aptartos priežastys, skatinančios orientuotis į branduolinės energetikos vystymą bei sprendimai, kuriuos turėtume priimti, norėdami pasiruošti šiam proveržiui.
Diskusijoje dalyvavę ekspertai pabrėžė, kad Lietuva jau turi teisinę bazę ir yra sukaupusi patirtį, reikalingą saugiai branduolinių elektrinių eksploatacijai. Dr. E. Urbonavičius atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinėje branduolinės energetikos technologijų plėtroje svarbiausias prioritetas teikiamas saugumui – kuriant ir tobulinant šias technologijas, taikomi aukščiausi gamybos bei technologinių procesų valdymo standartai. Pasak jo, siekiant naujai vystyti branduolinę energetiką Lietuvoje, svarbus glaudus visų suinteresuotųjų bendradarbiavimas.
DI įtaka energetikos ateičiai
LEI energetikos ekspertas Daivis Virbickas renginio dalyviams skaitė pranešimą „Akumuliacinės technologijos energetikoje. Ar turime pavyzdžių Lietuvoje?“, kurio metu pristatė įvairias pasaulyje naudojamas energijos kaupimo technologijas, aptarė jų privalumus, trūkumus ir veikimo galią. Tuo pačiu jis pateikė realų hibridinės energijos kaupimo sistemos projektą Lietuvoje, kuris mažina pastatų energijos sąnaudas ir CO₂ emisijas.
D. Virbickas kartu su LEI Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovu dr. Dariumi Naujokaičiu taip pat dalyvavo diskusijoje „Ar didžiausią įtaką energetikos ir transporto ateičiai turės DI?“ Ekspertai aptarė, kurios technologijos artimiausiais metais labiausiai didins ekonominį valstybių potencialą ir padės realizuoti žaliąją energetikos, transporto bei pramonės transformaciją. Diskutuota, į kokias technologijas turėtų investuoti verslas, o kurių technologijų ir pažangių verslų vystymą turėtų remti valstybė.
Diskusijos metu D. Virbickas akcentavo, kad energetikoje, kaip ir kitose srityse, dirbtinis intelektas sukurs ir galimybių, ir problemų. Jo įtaka bus didelė, tačiau ne vienintelė. Tuo tarpu dr. Darius Naujokaitis atkreipė dėmesį, kad dirbtinis intelektas jau dabar mokslininkams padeda greičiau ir efektyviau atlikti tyrimus, tad šios technologijos įtaka tik didės. Tačiau kuriant ir taikant DI, būtinos ekspertinės žinios.
