Liepos 28–31 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. dr. Saulius Gudžius ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Robertas Poškas dalyvavo 17-oje tarptautinėje tvariosios energetikos ir aplinkosaugos konferencijoje „Sustainable Energy and Environmental Protection (SEEP 2025)“, vykusioje Londono Brunelio universitete.
Energetinio lankstumo svarba
Prof. dr. Saulius Gudžius buvo vienas iš konferencijos pagrindinių pranešėjų. Savo pranešime „Elektros tinklo neužtenka: lankstumas ir sezoninis energijos kaupimas“ (angl. The Grid Is Not Enough: Flexibility & Seasonal Energy Storage) jis aptarė Lietuvos siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, poreikį didinti energijos sistemos lankstumo svarbą bei sezoninio šilumos kaupimo technologijas. Profesorius pabrėžė, kad Lietuva ryžtingai atsisakė priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, plėsdama vietinę atsinaujinančios elektros gamybą. Vis dėlto, siekiant sistemos patikimumo, būtinos kompleksinės priemonės – pažangus reguliavimas, investicijų skatinimas ir infrastruktūros lankstumo didinimas.
Prof. dr. Saulius Gudžius pabrėžė, kad energetikos sektoriuje ypatingai svarbu kurti ir diegti pažangias elektros ir šiluminės energijos kaupimo technologijas, kurios užtikrina sistemos lankstumą ir padeda valdyti atsinaujinančių šaltinių svyravimus.
Lietuvoje sparčiai daugėja saulės ir vėjo elektrinių ir didėja jų pagaminamos energijos kiekis, tačiau šie šaltiniai pasižymi nepastovumu – jie nėra prieinami nuolat. Dėl to tampa itin svarbu plėtoti ne tik trumpalaikio, bet ypač sezoninio energijos kaupimo sprendimus. Šie sprendimai leidžia sukaupti perteklinę energiją jos gamybos metu ir panaudoti ją tada, kai gamyba sumažėja, taip didinant tinklo patikimumą ir mažinant priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių. Siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės, būtina nuosekliai plėtoti energetikos infrastruktūrą, pritaikyti modernius reguliavimo mechanizmus bei skatinti investicijas į inovatyvias technologijas ir sprendimus, kurie padeda valdyti energijos poreikį ir pasiūlą ilguoju laikotarpiu.
Pramonėje susidarančių atliekinių vandens srautų atgavimas
Liepos 28 d. konferencijoje vykusio iWAYS simpoziumo metu pranešimą skaitė LEI Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos mokslininkas dr. Robertas Poškas. Jis pristatė tyrimą „Rūgštaus kondensato valymas taikant atvirkštinio osmoso pilotinį įrenginį“ (angl. Acidic Condensate Treatment Using a Reverse Osmosis Pilot Unit), kuriame nagrinėtas pramoninio rūgštaus kondensato valymas.
Šis tyrimas yra dalis ES programos „Horizontas 2020“ projekto „iWAYS“, orientuoto į tvarius išteklių atgavimo sprendimus pramonėje. Jo metu buvo analizuojama, kaip iš pramoninių srautų atgauti vandenį, šilumą ir medžiagas. Vykdant tyrimą, buvo imituojami pramoniniai atliekiniai srautai, turintys agresyvių cheminių junginių, kurie kelia didelį iššūkį šilumokaičiams – korozija trumpina jų tarnavimo laiką ir sukelia brangias prastovas. Siekta įvertinti, kokios medžiagos geriausiai atlaiko tokias sąlygas, ir kaip atgauta šiluma gali būti efektyviai panaudota.
Pasak dr. R. Poško, tyrėjų tikslas buvo ištirti, kaip iš rūgščių atliekinių srautų ne tik atgauti šilumą, bet ir efektyviai išvalyti susidariusį kondensatą, kad jis būtų tinkamas pakartotiniam naudojimui pramonėje. Užterštas kondensatas buvo valomas naudojant filtravimo sistemos su atvirkštinio osmoso filtru prototipą.
Rezultatai parodė, kad filtravimo sistemos prototipas žymiai sumažina jonų koncentracijos ir metalų kiekį apdorotame vandenyje, tačiau tik nežymiai paveikia pH – išvalytas vanduo išlieka silpnai rūgštinis. Tai rodo, kad ši technologija yra efektyvi priemaišų šalinimui iš pramonėje susidarančio kondensato.
„Galimybė pakartotinai naudoti išvalytą vandenį tampa itin svarbia tvarumo kryptimi, ypač Pietų Europos šalyse, kur vandens trūkumas vis aktualesnis“, – pabrėžė mokslininkas.
Tarptautinis dialogas
17-tą kartą vykusi tarptautinė konferencija subūrė akademikus, pramonės atstovus ir politikos formuotojus iš įvairių pasaulio šalių, suteikdama platformą aptarti naujausias tendencijas ir inovacijas tvarios energetikos bei aplinkosaugos srityse, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir keistis žiniomis, siekiant spręsti globalius iššūkius.
Dr. R. Poškas pažymėjo, kad ši konferencija buvo puiki proga susitikti su kitų šalių mokslininkais ir aptarti bendradarbiavimo perspektyvas. Be to, dalyvavimas tokio lygio renginyje stiprina Instituto žinomumą, padeda užmegzti naujus ryšius ir sudaro sąlygas tyrimų rezultatus publikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose. LEI šiemet taip pat prisidėjo prie konferencijos organizavimo.
