2025 m. vasarą Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius dalyvavo dviejuose aukšto lygio renginiuose Barselonoje, kuriuose aptartos Europos pozicijos branduolių sintezės energetikos srityje, jos komercializavimo iššūkiai ir strateginiai sprendimai.
Kelias link saugios ateities
Europos Sąjunga intensyviai investuoja į branduolių sintezės technologijas, matydama jose potencialą užtikrinti klimato atžvilgiu neutralų, saugų ir praktiškai neišsenkantį energijos šaltinį. Dr. S. Rimkevičius pastebi, kad Europa šiuo metu importuoja apie 60 proc. sunaudojamos energijos, kasdien už tai sumokėdama apie 1 mlrd. Eurų. Branduolių sintezės energetika kartu su atsinaujinančių energijos išteklių ir kitais tvarios energijos šaltiniais gali padėti patenkinti Europos energijos poreikius.
Vienas pagrindinių šios srities projektų – Prancūzijoje statomas tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius ITER. Europa yra didžiausia projekto rėmėja, skirianti beveik pusę finansavimo. ES organizacija „Fusion for Energy“ (F4E) jau investavo apie 7 mlrd. eurų ES lėšų, teikdama sudėtingus technologinius komponentus, tokius kaip superlaidūs magnetai ir vakuumo indo segmentai. Tai ne tik prisideda prie projekto sėkmės, bet ir stiprina Europos pramonės technologinį pajėgumą.
Dėmesys technologijų plėtrai, talentų ugdymui
2025 m. birželio 12–13 d. F4E į Barseloną sukvietė daugiau kaip 200 dalyvių iš ES institucijų, mokslo, pramonės ir MVĮ sektorių aptarti sintezės energetikos aktualijų.
Posėdžio atidarymo sesijoje pasisakė F4E direktorius Mark Lachaise, Europos Parlamento narys Christophe Grudler, EK Energetikos generalinio direktorato (DG-ENER) generalinio direktoriaus pavaduotojas ir EK delegacijos vadovas F4E Valdyboje p. Massimo Garribba. Atidarymo sesijoje akcentuota Europos lyderystė branduolių sintezės tyrimų srityje ir tai, kaip svarbu ją išlaikyti įdiegiant ir komercializuojant šios klimatui neutralios energetikos technologijas.
Renginyje vykusiose diskusijose akcentuotas geopolitinis kontekstas, auganti JAV, Kinijos ir kitų šalių konkurencija bei poreikis neapsiriboti vien ITER projektu. Pabrėžta, kad kartu turi būti plėtojami kiti tyrimai, infrastruktūra ir nacionalinės strategijos, kurios sustiprintų technologijų vystymą bei pramonės įtraukimą.
Svarbus dėmesys skirtas ir žmogiškiesiems ištekliams – būtina skatinti jaunimo įsitraukimą ir kompetencijų ugdymą, nes svarbu kurti ne tik technologijas, bet ir patikimą, kvalifikuotą specialistų tinklą, kuris jas įgyvendins.
Stiprina bendradarbiavimą
2025 m. liepos 9-11 d. Barselonoje vykusiuose F4E Valdybos posėdžiuose aptarta projekto pažanga ir išryškintos galimybės glaudesniam bendradarbiavimui su kitomis organizacijomis, įskaitant Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN). Buvo pabrėžtas nacionalinių branduolių sintezės energetikos strategijų, pavyzdžiui, Vokietijos vaidmuo, ir būtinybė didinti F4E indėlį į būsimą demonstracinį sintezės reaktorių DEMO.
F4E valdybos posėdyje buvo patvirtinti svarbūs sprendimai dėl Europos dalyvavimo šiuo metu Grenadoje statomo IFMIF-DONES įrenginio programoje, skirtoje neutronų šaltinio kūrimui medžiagų bandymams. Džiugu, kad prie šios iniciatyvos prisijungė ir Japonija bei planuoja prisijungti Vokietija ir Prancūzija. LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Gediminas Stankūnas dalyvauja programos valdymo komitete stebėtojo teisėmis kaip Lietuvos atstovas. Pažymėtina, kad IFMIF-DONES infrastruktūra yra įtraukta į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumo (EFRI) kelrodį ir LEI siekia įsitraukti į IFMIF-DONES programos vykdymą.
Pasak dr. S. Rimkevičiaus, Europa ryžtingai siekia išlaikyti savo lyderystę branduolių sintezės energetikos srityje, koordinuodama politiką, investicijas ir bendradarbiavimą, o Lietuva turi puikias galimybes aktyviai prisidėti prie Europos energetikos ateities.