Rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) Kaune įvyko pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija „Energy Transformation Technologies for Sustainable Future“ (ENTRUST), subūrusi Lietuvos ir užsienio mokslininkus, energetikos sektoriaus ekspertus, verslo bei viešojo sektoriaus atstovus.
Keturių dienų renginyje dėmesys skirtas energetikos transformacijai ir sprendimams, kurie šiandien formuoja Europos bei Baltijos regiono energetikos ateitį. Konferencijos programa apėmė branduolinės energetikos perspektyvas, energetinį saugumą, kritinės infrastruktūros atsparumą, energetikos sistemų ir rinkų pokyčius, elektrifikaciją, dekarbonizaciją, vandenilio bei kitų naujųjų technologijų plėtrą.
Žymėjo svarbią sukaktį
Pirmoji ENTRUST konferencijos diena buvo dedikuota Lietuvos energetikos instituto 70-mečio sukakčiai. Renginį sveikinimo kalbomis pradėjo ENTRUST organizacinio komiteto vadovai prof. dr. Saulius Gudžius, prof. dr. Hussam Jouhara ir dr. Robertas Poškas.
„Septynis dešimtmečius Institutas keitėsi ir augo kartu su Lietuva, atliepdamas besikeičiančius energetikos poreikius ir išlaikydamas svarbiausią savo misiją – mokslo žiniomis prisidėti prie kylančių iššūkių sprendimo. LEI ruošiantis minėti 70-metį, natūraliai gimė ENTRUST idėja. Ši konferencija yra svarbus žingsnis į priekį – galimybė suburti mokslininkus ir verslo atstovus, dalytis žiniomis bei idėjomis ir kartu diskutuoti apie technologijas bei iššūkius, formuosiančius energetikos ateitį“, – sakė prof. dr. S. Gudžius.
Sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams ir Lietuvos energetikos institutui taip pat tarė Lietuvos Respublikos energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius.
Sveikindami Institutą 70-mečio proga, jie pabrėžė svarų LEI indėlį į Lietuvos mokslą, sėkmingą dalyvavimą tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose ir reikšmę visai šalies mokslo bendruomenei, kartu linkėdami toliau sėkmingai tęsti darbus.
Branduolinės energetikos perspektyvos Europoje
Pirmąją konferencijos dieną daugiausia dėmesio skirta branduolinės energetikos ateičiai, branduolių sintezės perspektyvoms, energetiniam saugumui bei Europos ir Baltijos jūros regiono energetikai. Diskusijose ir pranešimuose akcentuota tarptautinio bendradarbiavimo ir mokslinių tyrimų svarba sprendžiant ilgalaikius energetikos iššūkius.
Pranešimą apie ES branduolių sintezės strategiją, mokslinių tyrimų, pramonės ir politikos bendradarbiavimo svarbą skaitė Europos Komisijos atstovas dr. Darius Ancius.
„Branduolių sintezė – tai beveik neišsenkantis energijos šaltinis, kuris suteikia Europai unikalią galimybę kurti švarią ateitį. Turėdama ITER projektą, pasaulinio lygio mokslinius tyrimus ir augančią pramoninę galią, Europa jau dabar yra sukaupusi pakankamai talentų ir tiekimo grandinių, reikalingų lyderystei. Atėjo laikas suvienyti drąsias inovacijas ir sukurti tvirtą bendradarbiavimą tarp mokslo, pramonės bei politikos ir tapti pasaulio lyderiais”, – įsitikinęs jis.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Fizikos skyriaus vadovas dr. habil. Danas Ridikas pristatė branduolinio mokslo ir technologijų vaidmenį energetikos sektoriuje, aptardamas naujas branduolines technologijas, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir kompetencijų stiprinimą.
Kritinės energetikos infrastruktūros atsparumo, branduolinės energetikos ir inovacijų svarbą strateginiam saugumui aptarė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro (ENSECCOE) ekspertė Kristina Rimkūnaitė.
„Westinghouse“ Rytų ir Šiaurės Europos regiono vadovas Kim Dahlbacka kalbėjo apie naujos kartos branduolinės energetikos galimybes Baltijos regione.
„Kitas energetikos transformacijos etapas bus laimėtas ne vien ambicijomis, bet gebėjimu plačiu mastu diegti jau patikrintus sprendimus. Baltijos regione, kur energetinis saugumas ir dekarbonizacija žengia koja kojon, branduolinė energetika – kai ji standartizuota ir įgyvendinama taikant šiuolaikinius projektų valdymo metodus – siūlo aiškų kelią į priekį. Vis dėlto tikrasis pažangos variklis yra visų Baltijos regiono suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Tokiu būdu pereiname nuo diskusijų prie realaus įgyvendinimo“, – sako jis.
„Altra“ Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas dr. Gintautas Klevinskas savo pranešime atskleidė, kaip sukaupta Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo patirtis gali prisidėti prie naujų branduolinių technologijų plėtros.
Svarbi pirmosios dienos tema buvo energetikos specialistų rengimas. Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka pristatė kompetencijomis grįsto energetikos inžinierių ugdymo iššūkius ir galimybes. Varšuvos universiteto Fizikos fakulteto profesorė, Lenkijos branduolinės energetikos draugijos prezidentė prof. dr. Agnieszka Korgul aptarė būsimų branduolinės energetikos specialistų rengimą Lenkijoje.
Pasibaigus pagrindinių pranešimų sesijai, dalyvių laukė panelinė diskusija „Energy Tomorrow: Strategic Choices for Europe and Role of Lithuania“, kurioje Europos ir Lietuvos energetikos sektoriaus, mokslo bei verslo atstovai diskutavo apie strateginius Europos energetikos pasirinkimus, branduolinės energetikos vaidmenį, energetinį saugumą ir Lietuvos vietą besikeičiančiame energetikos žemėlapyje.
Nuo energetikos sistemų transformacijos iki naujųjų technologijų
Antroji konferencijos diena buvo skirta svarbiausiems energetikos transformacijos procesams – energetikos sistemų kaitai, elektrifikacijai ir naujoms technologijoms. Pranešimuose bei diskusijose nagrinėta, kaip besikeičiantis energetikos sektorius paveiks pramonę, energijos vartojimą ir ateities energetikos infrastruktūrą.
Apie besikeičiančius elektros energetikos sistemų poreikius ir rinkų raidą kalbėjo Hrvoje Požaro energetikos instituto Energijos gamybos ir energijos rinkų departamento vadovas dr. Dražen Balić. Talino technologijos universiteto profesorius dr. Ivo Palu savo pranešime atkreipė dėmesį į mažiau matomus energetikos transformacijos iššūkius – elektros instaliacijų patikimumą, saugumą ir atsparumą.
„Energetikos transformacija dažniausiai siejama su elektros gamyba, energijos kaupimu, rinkomis ir politika, tačiau vienas svarbiausių jos saugos aspektų slypi pačiuose pastatuose. Didėjant ir kintant elektros vartojimui, senstant elektros instaliacijai, prastėjant elektros jungčių būklei ir kaupiantis nepastebimam šiluminiam poveikiui, atsiranda rizikos, galinčios paveikti elektros sistemų patikimumą ir gaisrinę saugą – dažnai dar anksčiau, nei jas užfiksuoja įprastos apsaugos ar stebėsenos sistemos“, – pastebėjo jis.
Pramonės pokyčius energetikos transformacijos procese pristatė AB „ORLEN Lietuva“ Energetikos direktorius Giedrius Dapkevičius.
„Pramonės transformacija jau vyksta, o elektrifikacija tampa vienu svarbiausių jos variklių. Augantis energijos poreikis, dekarbonizacijos tikslai, technologinė pažanga ir energetinio saugumo iššūkiai keičia tradicinį pramonės vaidmenį – iš pasyvaus energijos vartotojo pramonė tampa aktyvia energetikos sistemos dalyve, integruojančia atsinaujinančią energiją, lankstumą ir naujas technologijas“, – atkreipė dėmesį pranešėjas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas dr. Valdas Lukoševičius savo pranešime kalbėjo apie centralizuotą šilumos tiekimą ateities energetikoje. AB „Ignitis grupė“ Europos ir Baltijos šalių reikalų vadovė Anu Eslas dalijosi įžvalgomis apie elektros energijos reikšmę Europos konkurencingumui.
„Ateinančio dešimtmečio lyderiais taps ne tie, kurie vien gamins žaliąją elektros energiją, o tie, kurie kurs ekosistemą, leidžiančią švariai energijai skatinti tvarų ekonomikos augimą“, – neabejojo ji.
Panelinėje diskusijoje „Smart metering and energy monitoring in power systems – innovations and research directions“ ekspertai iš mokslo ir verslo sektorių diskutavo apie išmaniųjų apskaitos sistemų dabartį ir ateitį. Dėmesys skirtas naujųjų technologijų, dirbtinio intelekto ir pažangių ryšio sprendimų vaidmeniui, taip pat jų galimybėms kurti efektyvesnę ir lankstesnę energetikos sistemą.
Technologijos tvariai energetikos ateičiai
Trečiąją dieną daugiausiai dėmesio skirta energetikos transformacijos technologijoms, tvariems sprendimams ir moksliniams tyrimams įvairiose su energetika susijusiose srityse. Pranešimuose nagrinėtos technologinės inovacijos, padedančios mažinti energijos vartojimą ir emisijas, integruoti skirtingus energetikos sprendimus bei spręsti sudėtingiausius dekarbonizacijos iššūkius.
Portugalijos kokybės instituto Tūrio ir srauto matavimų laboratorijos vadovė dr. Elsa Batista pristatė pažangias mikrofluidikos matavimo technologijas ir jų potencialą didinant energijos vartojimo efektyvumą. Stambulo technikos universiteto profesorė dr. Selma Ergin dėmesį skyrė jūrų transporto dekarbonizacijai ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo sprendimams laivuose.
Aberdyno universiteto lektorius dr. Alf Martinez-Felipe pristatė vandenilio vaidmens energetikos transformacijoje perspektyvas.
„Energetikos transformacija, ko gero, yra didžiausia galimybė ir didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame kaip civilizacija. Ji yra gyvybiškai būtina, tačiau visuomenės suvokimas apie ją gali būti lengvai iškreipiamas dėl kitų socialinių, ekonominių ir geopolitinių įvykių, taip lėtinant jos įgyvendinimą. Būtent todėl švietimas ir praktinio pritaikymo demonstravimas yra būtini, siekiant užtikrinti, kad valdžia glaudžiai bendradarbiautų su privačiu sektoriumi ir inovatoriais“, – atkreipė dėmesį jis.
Svarbia konferencijos programos dalimi taip pat buvo septynios skirtingos teminės sesijos. Jose mokslininkai pristatė savo tyrimų rezultatus, naujausius darbus ir aktualias mokslo kryptis. Šios sesijos suteikė galimybę tiek jauniesiems, tiek patyrusiems mokslininkams pasidalyti savo tyrimais, užmegzti naujus profesinius ryšius ir diskutuoti su kolegomis iš įvairių šalių.
Ketvirtoji ENTRUST diena buvo skirta konferencijos aptarimui ir neformaliam pasibuvimui drauge LEI vidiniame kiemelyje vykusioje barbekiu šventėje.
Dialogas, sujungiantis skirtingas disciplinas
Prie prasmingo dialogo kūrimo prisidėjo konferencijos moderatoriai – mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa ir energetikos ekspertas Daivis Virbickas. Įtraukdami konferencijos pranešėjus ir dalyvius į bendrą diskusiją bei užduodami taiklius klausimus, jie skatino gyvą pokalbį apie aktualiausius energetikos iššūkius ir ateities sprendimus.
Pirmoji ENTRUST konferencija tapo proga ne tik aptarti aktualiausius energetikos iššūkius ir ateities technologijas, bet ir suburti skirtingų sričių ekspertus bendram dialogui. Užsimezgę ryšiai ir diskusijos taps pagrindu naujoms mokslinio bendradarbiavimo iniciatyvoms, partnerystėms ir bendriems projektams.
Konferencija prasmingai papildė Lietuvos energetikos instituto 70-mečio programą, pažymint septynis LEI veiklos dešimtmečius energetikos inovacijų srityje.
Antroji ENTRUST konferencija vyks 2027 m. gegužės 11–14 d. Ji įtraukta į oficialų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. renginių kalendorių.
