Lietuva žengė į naują energetikos etapą: Klaipėdoje atidaryta žaliojo vandenilio bazė

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste birželio 5 d. atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio stotis.

Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.

Atidaryme dalyvavo LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Urbonavičius.

„Vandenilio užpildymo kolonėlė yra svarbus žingsnis kuriant žaliosios energetikos ekosistemą Lietuvoje ir spartinant transporto bei pramonės dekarbonizaciją. Europai toliau investuojant į švarias energijos technologijas, tokia iniciatyva parodo, kad Klaipėdos uostas gali tapti energetinių inovacijų lyderiu Baltijos regione, o sukaupta patirtis ir sukurta infrastruktūra gali paskatinti platesnį vandenilio technologijų diegimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu“, – sako dr. Š. Varnagiris.

Žaliojo vandenilio projektas Klaipėdos uoste pradėtas įgyvendinti 2023-aisiais, praėjusių metų vasarą pradėti aikštelės, ant kurios sumontuota žaliojo vandenilio įranga, statybos darbai ir projektas ėmė įgauti vis didesnį pagreitį. Jau spalio pabaigoje į Klaipėdos uostą buvo atgabenti svarbiausi įrenginiai, netrukus jie buvo pradėti montuoti, o jau šių metų balandį pagamintas pirmasis žaliojo vandenilio lašas.

Nemuno gatvėje esančioje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo stotelėje aplinkai draugiškus degalus gamins polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeris. Įrangai dirbant visu pajėgumu, per metus bus pagaminama apie 127 tonos vandenilio.

Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Planuojama, kad bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projekto vertė sieks apie 12 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. eurų.