Spalio 9–10 dienomis Lietuvoje vyko išskirtinis renginys: pasaulinio inovacijų lyderio Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai ir Lietuvos mokslo, verslo ir politikos atstovai susibūrė tarpdisciplininėje konferencijoje, skirtoje svarbiai misijai – kartu ieškoti atsakingų inovacijų ir kelių į tvarią, etišką ir įtraukią ateitį, sprendžiant aktualiausius dirbtinio intelekto, klimato kaitos, atsparių miestų, švietimo, gynybos stiprinimo, technologinių transformacijų iššūkius.
Konferenciją „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“) Vilniuje ir Kaune organizavo dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Renginys vyko šiam konsorciumui pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa.
Renginys buvo skirtas geriau suprasti sudėtingas technologijas, aptariant teisingumo ir gerovės prielaidas, būtinas sambūviui. Dalyviai samprotavo, kaip kurti ateitį, kurioje žmonės, technologijos ir gamta darniai sugyvena. Pagrindinis dėmesys skirtas naujoms idėjoms – kaip pereiti nuo vien tik „išmaniųjų“ technologijų prie savarankiškai besimokančių sistemų, kurios prisitaiko prie žmogaus bei atsižvelgia į aplinką. MIT delegacijai vadovavo Tarptautinės veiklos prorektorius prof. Duane Boning, atvykęs su maždaug dešimčia dėstytojų ir tyrėjų.
Sprendimai XXI amžiui
Renginio metu mokslininkai ir pramonės atstovai nagrinėjo šiandienos pasauliui aktualias temas – diskutavo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, energetiką, gynybą, skaitmenizaciją, tvarių miestų kūrimą bei biotechnologijas. Aptarta, kaip kurti darnų sambūvį tarp žmonių ir gamtos, derinant įvairių sričių – inžinerijos, humanitarinių mokslų, urbanistikos ir energetikos – požiūrius. Dėmesys skirtas miestų dizainui, žaliųjų technologijų diegimui, anglies dioksido emisijų mažinimui ir sveikesnės aplinkos kūrimui.
Diskusijose taip pat buvo aptarti nauji sprendimai transporto ir infrastruktūros sektoriuje, įskaitant Lietuvos geležinkelių elektrifikaciją, žaliosios energijos diegimą ir susidūrimų su gyvūnais prevencijos priemones. Akcentuotas miestų skaitmeninių dvynių pritaikymas duomenų vizualizacijai ir sprendimų priėmimui, taip pat bendros atsakomybės ir sąmoningumo svarba. Be to, konferencijoje nagrinėti gynybos, saugumo ir atsparumo klausimai bei dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos sąsajos, peržvelgtos švietimo ir daugialypio intelekto galimybės šiuolaikiniame pasaulyje.
Praktinės įžvalgos
Diskusijoje „Ateities gamyklos: nuo kvantinio tikslumo iki pažangiųjų medžiagų“ savo požiūriu pasidalino ir Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Degimo procesų laboratorijos vadovas dr. Rolandas Paulauskas. Jo vadovaujama laboratorija jau keletą dešimtmečių vykdo tyrimus, padedančius pramonei mažinti teršalų kiekį ir gaminti tvariau. Mokslininkai čia kuria ir tobulina degiklius, padedančius sumažinti teršalų kiekį deginant dujas ir skystą kurą, bei tiria probleminių atliekų – stiklo pluošto, panaudotų žvejybinių tinklų, nuorūkų ar dumblių – utilizavimą.
„Pastebiu, kad pramonė palankiai žiūri į naujas technologijas ir žengia teisingu keliu, siekdama sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir, galiausiai, jo visiškai atsisakyti. Matome investicijas į tvarias inovacijas, pavyzdžiui, anglies dvideginio surinkimo, panaudojimo ir saugojimo technologiją (CCUS), kuri derinama su metanolio sinteze. Gamybos metu išsiskyręs CO₂ surenkamas, o tada konvertuojamas į metanolį – produktą, kuris gali būti naudojamas kaip kuras arba energijos šaltinis pramonėje ir transporto sektoriuje“, – pastebi jis.
Sutartis su pasaulinės reikšmės mokslo ir inovacijų lyderiu
Šis renginys vyko po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Planuojamos bendradarbiavimo formos – MIT studentų praktikos Lietuvoje ir Lietuvos studentų stažuotės MIT bei ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų projektai.
Tikimasi, kad šie ryšiai gali atverti daug galimybių – dalyvavimas MIT MISTI programoje sustiprins Lietuvos reputaciją ir matomumą kaip inovacijų ir technologijų centrą, padės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, modernizuos šalies švietimo sistemą, diegiant inovatyvius mokymo metodus.
Žaidimas ekologiniams iššūkiams spręsti
Prieš konferenciją Lietuvos studentai galėjo išbandyti unikalų įrankį – žaidimą, skirtą tvarumo žinioms ugdyti. Tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos menininkai ir MIT tyrėjai Nomeda bei Gediminas Urbonai kartu su Prancūzijos mokslininkais sukūrė vaidmenų žaidimą „Wetland.games“. Jo tikslas – stiprinti ekosistemų suvokimą ir skatinti tvarumą. Dalyviai, prisiimdami įvairius vaidmenis, tyrinėja pelkes kaip kolektyvinio intelekto sistemą ir ieško bendrų sprendimų, spręsdami ekologines, socialines ir kitas tarpusavio priklausomybes.
„Minded VDU“ iniciatyva „Open Minded Lab“ programoje subūrė 28 skirtingų sričių studentus išbandyti „Wetland.games“ prototipą, orientuotą į Prancūzijos Kamargo pelkes ir ekosistemų puoselėjimą. Kaip kompleksinių sistemų supratimo ir edukacijos įrankis, žaidimas atskleidė tvarumo iššūkius, diplomatijos svarbą ir žmogaus bei gamtos ryšį per vaidmenis. Žaidime dalyvavo kviestiniai ekspertai – VDU Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Giedrė Kacienė ir VDU Žemės ūkio akademijos lekt. Raimundas Baublys. Taip pat vyko susitikimas su kūrėjais Nomeda ir Gediminu Urbonais, biologu Raphaëliu Mathevet bei MIT programuotojais Terry ir Thomas. Ateityje siekiama sukurti ir lietuvišką žaidimo prototipą.
Konferencijos metu plačiau šia tema kalbėjo vienas iš žaidimo kūrėjų, Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) tyrimų direktorius dr. Raphaël Mathevet, surengęs paskaitą apie rimtuosius žaidimus ir žmonių bei gyvūnų balsus aplinkosaugos valdyme.
„Aplinkos valdymą siūlau matyti ne vien kaip techninį reguliavimą, o kaip kolektyvinį eksperimentą – mokymąsi ir vaizduotę, kur susitinka skirtingos (mokslinės, vietinės, institucinės ir ne-žmogiškos) perspektyvos. Vienas būdas atverti tokias erdves – žaisti perspektyvomis“, – sakė dr. R. Mathevet.
Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizavo Lietuvos konsorciumas, ją rėmė Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
