Lietuvos pastangos siekti aukštų rezultatų bioenergetikos srityje padeda šaliai pirmauti Europos mažai CO₂ į aplinką išskiriančios energetikos srityje

„Lietuvos pastangos siekti aukštų rezultatų bioenergetikos srityje padeda šaliai pirmauti Europos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos srityje“ – rašoma projekto SUPEERA Lietuvai skirtoje apžvalgoje.

Lietuvos sėkmės istorija prasidėjo 1990 m., kai nepriklausomybė paskatino energetikos sektoriaus pertvarką. Vėliau Vilnius siekė išsivaduoti nuo iš Rusijos Federacijos importuojamų gamtinių dujų ir siekti energetinės nepriklausomybės pasitelkdamas bioenergiją ir atliekas, naudojamas kogeneracijai ir šildymui. Naujesni duomenys rodo, kad gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamyboje sumažėjo nuo 61 proc. 2000 m. iki 18 proc. 2019 m., o bioenergijos ir atliekų – nuo 3 proc. 2000 m. iki 56 proc. 2019 m. Šiuo metu maždaug 75 % visos šilumos pagaminama deginant Lietuvoje surinktą arba iš Baltarusijos pusės regioninės „Baltpool” platformos importuojamą medienos biomasę.

Pripažindama, kad Lietuvos miškai yra pagrindinis anglies dioksido absorbentas, taigi ir pagrindinis šaltinis siekiant 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, taip pat atsižvelgdama į didėjantį susirūpinimą dėl miškų kirtimo kaimyninėje Baltarusijoje, Lietuva pasirinko modernias bioenergijos formas, tokias kaip atliekų naudojimas energijai gaminti (angl. Waste-to-Energy, WtE) ir energijos gamyba iš atliekų (angl. Power-to-X, PtX). Naudodama tokias technologijas Lietuva siekia atliekas paversti alternatyviais degalais ir vandeniliu. Tiksliau tariant, atliekos, netinkamos perdirbti, bet vis dar turinčios energetinę vertę (pavyzdžiui, kietosios komunalinės atliekos, iš atliekų gautas kuras, kietasis atgautasis kuras), gali būti panaudotos energijai, kurui ar cheminėms medžiagoms gaminti termocheminiu būdu.

Lietuvos energetikos institutas (LEI), 1956 m. įkurtas su energetika susijusių mokslinių tyrimų ir technologijų kompetencijų centras, šiame kontekste iškyla kaip pagrindinis šios istorijos veikėjas. LEI atlieka svarbų vaidmenį nacionaliniu lygmeniu, nes prisideda prie nacionalinių energetikos strategijų rengimo ir jungia vyriausybę ir pramonę vykdant visa apimančius mokslinių tyrimų projektus. Be to, institutas aktyviai įsitraukia į tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis mokslinių tyrimų institucijomis, kaip rodo jo gausus dalyvavimas tarptautinėse iniciatyvose, įskaitant programos „Horizontas 2020“ projektus.

Tarp tokių projektų ir LEI koordinuojamas „Horizontas 2020“ projektas TWIN-PEAKS (angl. Twinning for Promoting Excellence, Ability and Knowledge to develop Advanced Waste Gasification Solutions), kuriuo siekiama skatinti atliekų naudojimo energijai gaminti mokslinių tyrimų ir inovacijų įsisavinimą Lietuvoje ir įtraukti šalį į visos Europos bendradarbiavimo pastangas šioje srityje. Įgyvendinant projektą TWIN-PEAKS, LEI ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bendradarbiauja su dar dviem partnerėmis mokslinių tyrimų organizacijomis iš Vokietijos ir viena iš Švedijos. Siekiama kurti bendrą mokslinių tyrimų strategiją, sutelkti savo mokslinių tyrimų infrastruktūrą, perduoti mokslines žinias ir praktinę patirtį WtE tyrimų ir inovacijų srityje, atsekti akademinius ir neakademinius tinklus, užmegzti ryšius su galutiniais WtE sprendimų vartotojais ir planuoti bendras paraiškas mokslinių tyrimų dotacijoms gauti, kad būtų finansuojami tolesni projekto konsorciumo narių mokslinių tyrimų projektai.

TWIN-PEAKS projekto sėkmę lemia ilgametė LEI sukaupta mokslinė ir praktinė patirtis biomasės naudojimo ir energijos gamybos srityje bei su ja susijęs infrastruktūros ir laboratorijų tinklas. Pasak LEI direktoriaus Sigito Rimkevičiaus, tarp svarbiausių teikiamų paslaugų yra biomasės kuro savybių nustatymo tyrimai, degimo procesų ir aplinkos taršos mažinimo tyrimai, branduolinių elektrinių saugos vertinimas ir atliekų tvarkymas.

Aiškus šalies nacionalinių prioritetų, susijusių su energetiniu saugumu, supratimas ir pastangos juos suderinti su Europos energetinio saugumo strategija neabejotinai yra vienas iš svarbiausių šios sėkmės istorijos elementų. Kiti labai svarbūs aspektai yra daugelį dešimtmečių kaupiama patirtis ir efektyvi technologinė įranga Lietuvos energetikos institute, taip pat tvirti tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas su kitomis Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijomis. Lietuva puikiai supranta, kad dalyvaudama tokiuose bendradarbiavimo projektuose, kaip šis, taip pat daugybėje SET plano iniciatyvų, gali sėkmingai plėtoti siekiamą kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Projektu SUPEERA (angl. Support to the coordination of national research and innovation programmes in areas of activities of the European Energy Research Alliance) siekiama skatinti nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų koordinavimą Europos energetikos mokslinių tyrimų aljanso veiklos srityse.

Išsamiau skaitykite Lietuvai skirtoje apžvalgoje projekto SUPEERA svetainėje (anglų k.): https://supeera.eu/meet-the-eu-13/lithuania.html.

 


Lietuvai ir LEI pristatyti skirta video apžvalga