Tarptautinių ryšių stiprinimas, žinių gilinimas ir naujų patirčių kaupimas – esminiai sėkmingos mokslinės karjeros elementai. Siekti šių tikslų padeda dalyvavimas tarptautinėse mobilumo skatinimo iniciatyvose. Pavyzdžiui, COST (European Cooperation in Science and Technology) veiklose, kurių teikiamomis galimybėmis jau pasinaudojo ne vienas LEI mokslininkas.
Didina tarptautinį matomumą
Pasak LEI Hidrologijos laboratorijos vadovo dr. Vytauto Akstino, dalyvavimas COST leidžia užmegzti ryšius su kolegomis iš skirtingų šalių, lengviau rasti partnerių būsimiems tarptautiniams projektams, įgyti patirties konferencijose, mokymuose. COST veiklų metu parengtos ir publikuotos mokslinės publikacijos tampa reikšmingu moksliniu rezultatu, o platus tarptautinis dalyvių tinklas užtikrina didesnį jų matomumą ir autoriaus atpažįstamumą mokslo bendruomenėje.
„Prie pirmosios savo COST veiklos – tyrimo „Klimato poveikio priskyrimas skirtinguose sektoriuose“ – prisijungiau 2021 m. Projektas subūrė skirtingų sričių ekspertus iš įvairių Europos šalių – miškų specialistus, hidrologus, meteorologus, ekonomistus, pramonės sektoriaus atstovus. Periodiškai buvo rengiami gyvi arba nuotoliniai susitikimai, kuriuose kartu su kolegomis aptardavome aktualius mokslinius klausimus, tobulindavome metodikas ir modelius. Šie susitikimai suteikė galimybę susipažinti su kitais savo srities specialistais, užmegzti ryšius, planuoti bendras publikacijas ir būsimus projektus, taip stiprinant mokslinį mobilumą ir tarptautinę komunikaciją. Pirmoji COST veikla, kurioje dalyvavau kaip dalyvis, lėmė, kad 2025 m. spalį jau kaip iniciatorius prisijungiau prie antrosios veiklos – projekto, nagrinėjančio kaskadinį klimato poveikį“, – pasakoja jis.
Kuria pridėtinę vertę
Dalyvavimas COST veiklose neduoda pelno – mokslininkui kompensuojamos tik kelionės ir kitos su projektu susijusios išlaidos. Tačiau dalyvavimas iniciatyvoje suteikia daug kitų privalumų: leidžia užmegzti tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su įvairių šalių ir disciplinų ekspertais, praplečia žinių lauką bei stiprina kompetencijas. Veiklos metu galima įgyti patirties per stažuotes, konferencijas, seminarus ar mokymus, o dalijimasis tyrimų rezultatais suteikia vertingą grįžtamąjį ryšį. Be to, COST tinklas palengvina prieigą prie tarptautinių projektų ir bendrų publikacijų, stiprinant matomumą ir profesinę reputaciją.
Pasak dr. V. Akstino, dalyvavimas COST jam suteikė apčiuopiamos naudos. Buvo parengtas ir publikuotas mokslinis straipsnis, taip pat kartu su COST metu sutiktais kolegomis atsirado galimybė inicijuoti naujas tyrimų kryptis. Kitais būdais tokias pažintis užmegzti būtų gerokai sudėtingiau – nors tarptautinės konferencijos tam suteikia galimybių, COST sudaro išskirtines sąlygas kryptingam bendradarbiavimui, idėjų mainams ir mokymuisi. Be to, veiklose susiburia įvairių sričių specialistai, o darbas tarpdisciplininėse komandose praplečia akiratį ir stiprina mokslines kompetencijas.
„COST pavadinime kertinis žodis yra cooperation: bendradarbiavimas. Programa skatina išeiti iš kasdienės rutinos, pažvelgti plačiau ir įvertinti gilesnį tyrimų kontekstą. Nors tiesioginis atlygis nėra numatytas, ši veikla leidžia realizuoti save, dalytis idėjomis ir įkvėpti kitus mokslininkus. Savo tyrimu gali sukelti kolegoms naujų minčių, paskatinti bendradarbiauti ir nukreipti bendras jėgas nauja kryptimi. Tokiu būdu kuriama reali pridėtinė vertė tiek pačiam, tiek atstovaujamai įstaigai, tiek šalies mokslo bendruomenei“, – neabejoja tyrėjas.
Galimybė įvertinti save
COST veiklose aktyviai dalyvauja ir LEI Degimo procesų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Nerijus Striūgas. Jo teigimu, COST iniciatyva ypač vertinga tuo, kad skatina mokslininkus neužsisėdėti vienoje vietoje ir nuolat pasitikrinti savo kompetencijas tarptautiniame kontekste.
„Pirmą kartą į COST įsitraukiau 2010 m. Vėliau sekė dar penki kartai, kai dalyvavau įvairiose COST iniciatyvose. Kartą įsitraukus, dažnai sulauki kvietimų dalyvauti ir vėliau – ypač jei aktyviai prisidedi ir tavo kompetencijos yra vertinamos“, – pasakoja jis.
Dr. N. Striūgas pabrėžė, kad COST veiklos nėra skirtos tiesioginiam individualių tyrimų finansavimui – veikiau tai erdvė, kurioje mokslininkai dalijasi jau atliktais darbais, pristato rezultatus, diskutuoja ir ieško sąlyčio taškų bendriems ateities tyrimams.
„COST galima laikyti tarptautine sklaidos ir bendradarbiavimo platforma. Atvyksti su tuo, ką jau esi nuveikęs, pristatai savo darbus, diskutuoji ir tampi matomas. Mokslininkui yra svarbu įvertinti ir suvokti savo vietą platesniame mokslo kontekste. Kartais atrodo, kad dirbi labai gerai, bet nuvykęs susitikti su kolegomis iš kitų šalių, supranti, kur iš tikrųjų tavo vieta bendroje „koordinačių sistemoje“, – sako jis.
Naudinga jauniems tyrėjams
Pasak dr. N. Striūgo, didžiausia COST veiklų nauda yra kontaktai, tarptautiniai ryšiai ir matomumas mokslo bendruomenėje. Veiklų metu dažnai vyksta kelių dienų trukmės susitikimai ar mini konferencijos, kuriose mokslininkai pristato savo darbus, diskutuoja ir užmezga ilgalaikius profesinius ryšius.
„Nors finansinės naudos COST nesuteikia, tikroji vertė atsiskleidžia vėliau – per naujas veiklas, bendrus projektus, stažuotes. Taip susiformuoja bendraminčių ratas, su kuriais vėliau gimsta kitos iniciatyvos“, – atskleidė jis.
Anot mokslininko, COST veiklos ypač reikšmingos jauniems tyrėjams, nes leidžia kaupti patirtį, plėsti akiratį, užmegzti profesinius ryšius ir anksti įsilieti į tarptautinius tinklus.
„Mokslininkas negali sėdėti vietoje – jis turi judėti į priekį, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, stažuotis kitose institucijose, lygintis su kitais. COST suteikia tam labai gerą ir saugią aplinką. Pavyzdžiui, siūlomos trumpalaikių stažuočių galimybės, kurios ypač aktualios jauniems tyrėjams. Jų metu galima bendrauti ne tik su profesoriais, bet ir su bendraamžiais iš kitų šalių, užmegzti ryšius, kurie vėliau tampa bendrais projektais ar publikacijomis. Ne vienas mūsų laboratorijos doktorantas ir jaunas tyrėjas pasinaudojo COST stažuotėmis. Iš jų jie grįžo su patirtimi, platesniu požiūriu ir naujais kontaktais. Tai labai svarbu augančiam mokslininkui“, – pabrėžia dr. N. Striūgas.
Kaip dalyvauti COST veiklose:
- Kas tai: COST – viena seniausių Europos iniciatyvų, skatinanti tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą ir jungianti tyrėjus iš daugiau nei 40 šalių. COST neskiria atlygio mokslininkams, tačiau finansuoja su veiklomis susijusias išlaidas ir sudaro sąlygas kurti tarptautinius tinklus, dalyvauti mokslinėje sklaidoje bei bendrose publikacijose.
- Veikla (COST Action): 4 metus trunkantis tarptautinis tinklas su aiškiais tikslais, darbo grupėmis ir suplanuotais rezultatais. Naujų COST veiklų kvietimai teikti temas paprastai vyksta iki spalio, o patvirtintos veiklos skelbiamos apie birželio mėnesį. Informacija skelbiama COST.eu ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose.
Dalyvavimo galimybės:
- Dalyvis: jungiasi prie darbo grupės pagal kompetencijas, renkasi veiklas pagal savo tyrimų kryptį. Puikus būdas rinkti patirtį, mokytis ir užmegzti tarptautines pažintis. Pretenduoti gali tiek doktorantai, tiek pradedantieji, tiek patyrę mokslininkai.
- Šalies atstovas: oficialiai atstovauja Lietuvai COST veikloje, dalyvauja sprendimų priėmime, gali inicijuoti darbo grupes, vadovauti veiklos dalims ir aktyviai formuoti COST veiklos eigą. Ši pozicija rekomenduojama patirties tarptautiniuose projektuose turintiems mokslininkams.
- Iniciatorius: mokslininkas, kuris kartu su tarptautiniais partneriais inicijuoja ir teikia pasiūlymą naujai COST veiklai.
- Svarbu: iš vienos šalies vienoje COST veikloje gali dalyvauti ne daugiau kaip du oficialūs atstovai iš skirtingų institucijų. Visi kiti dalyviai jungiasi per juos ir su jų pagalba įsitraukia į veiklas.
- Prisijungti galima bet kuriuo COST veiklos laikotarpiu, net jei ji jau prasidėjusi.
Kaip pradėti:
- COST.eu svetainėje peržiūrėti patvirtintas veiklas pagal raktažodžius ar tyrimų sritis.
- Įvertinti veiklos tikslus, uždavinius ir darbo grupes. Pagal tai nuspręsti, ar veikla tinkama jūsų tyrimų krypčiai.
- Kreiptis į koordinuojančią instituciją – Lietuvos mokslo tarybą (LMT) – ir pateikti paraišką. Taip pat galima parašyti laišką sudominusios veiklos lyderiui.
- Doktorantai kviečiami kreiptis į sudominusios veiklos atstovą Lietuvoje, o jei jo nėra – galima paraginti savo darbo vadovą juo tapti.
- Patyrę mokslininkai gali tapti sudominusios veiklos dalyviais, šalies atstovais, arba patys ją inicijuoti, priklausomai nuo patirties ir noro įsitraukti.