Projekto „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas“ rezultatai: upių nuotėkio pokyčiai ir klimato kaitos poveikis

Gegužės 27 d. nuotoliniu būdu vyko projekto „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas“ tarpinių rezultatų pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos mokslininkai bei Aplinkos ministerijos (AM), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai.

Pristatymo metu LEI projekto dalies vadovas dr. Darius Jakimavičius pateikė tarpinės ataskaitos rezultatus, kuriuose buvo įvertinta upių ledo dangos įtaka pavasario potvynių formavimuisi tirtose Lietuvos upėse. Taip pat aptartos istorinio laikotarpio oro temperatūros, kritulių ir bendro nuotėkio pasiskirstymo ypatybės Lietuvoje bei šių rodiklių prognozės artimoje (2031–2050 m.) ir tolimoje (2081–2100 m.) ateityje, taikant globalių klimato modelių (GKM) ansamblio duomenis pagal optimistinį (SSP2-4.5) ir pesimistinį (SSP5-8.5) klimato scenarijus.

Didžiausias dėmesys renginyje skirtas hidrologinio modeliavimo rezultatams, leidžiantiems įvertinti Minijos, Salanto, Veiviržo, Tenenio, Smeltalės ir Strėvos upių nuotėkio pokyčius XXI amžiuje. Didelis dėmesys taip pat skirtas eksperto Antano Dumbrausko sukurtam Minijos upės hidrodinaminiam modeliui, kuriuo remiantis bus įvertintos šios upės baseine kylančios potvynių grėsmės klimato kaitos kontekste. Diskusijų metu dalyviai aktyviai aptarė prognozuojamus upių nuotėkio pokyčius ir jų poveikį upių baseinų infrastruktūrai, pabrėždami tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą siekiant geriau suprasti ir valdyti su potvyniais susijusias grėsmes.