Serhii Nazarenko daktaro disertacijos „Lietuvos upių nuosėkio dėsningumų ir hidrologinių sausrų rizikos vertinimas klimato kaitos sąlygomis“ gynimas

Data2024-02-21
VietaLietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, Kaunas. AK-202 aud.

Autorius, institucija: Serhii Nazarenko, Lietuvos energetikos institutas

Disertacijos pavadinimas: Lietuvos upių nuosėkio dėsningumų ir hidrologinių sausrų rizikos vertinimas klimato kaitos sąlygomis

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T004

Gynimo data, laikas, vieta: 2024-02-21, 10:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje, AK-202 a., Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.

Mokslinis vadovas – dr. Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004).

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

  • Pirmininkė – prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004);
  • prof. dr. Agrita Briede (Latvijos universitetas, Latvija, gamtos mokslai, fizinė geografija, N006);
  • prof. dr. Inga Dailidienė (Klaipėdos universitetas, gamtos mokslai, fizinė geografija, N006);
  • prof. dr. Jolanta Dvarionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004);
  • dr. Egidijus Kasiulis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004).

Su disertacija galima susipažinti internete ir Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija
Sprendžiant techninius ar aplinkosaugos uždavinius, svarbu įvertinti Lietuvos upių nuosėkio dėsningumus klimato kaitos sąlygomis. Hidrologinės sausrų ir upių nuosėkio dėsningumai yra gerai ištirti regioniniu ar pasauliniu lygmeniu, tačiau žymiai mažiau atlikta tokių tyrimų vietiniu lygmeniu. Šiame darbe tirti upių minimalių debitų dėsningumai bei kaita, vertinant hidrologines sausras, upių nuosėkio ir išdžiuvimo parametrus bei jų sąveiką. Darbe ištirti upių nuosėkio ekstremumų (upių išdžiūvimo parametrų) kaitos dėsningumai Lietuvos teritorijoje bei išanalizuotas upių minimalaus debito rodiklių erdvinis ir laikinis pasiskirstymas pagal istorinius duomenis. Hidrologinės sausros tirtos 1961–2020 m. laikotarpiu naudojant hidrologinės sausros indeksą (SDI) ir standartizuotą vandens lygio indeksą (SWLI). Be to, naudojant HBV programinę įrangą, atliktas šešių Lietuvos upių hidrologinių sausrų prognozavimas pagal klimato scenarijus. GIS programinė įranga buvo naudota nustatant Lietuvos teritorijas, kuriose galima didžiausia hidrologinės sausros rizika. Atsižvelgiant į tai, kad hidrologinių sausrų tyrimų Lietuvoje yra nedaug, šiuo tyrimu siekiama pateikti išdžiūstančių upių parametrų bei minimalių debitų pokyčius dėl klimato kaitos ir išsamų hidrologinių sausrų rizikos vertinimą. Rezultatai suteikia vertingos informacijos vandens ūkio politikos formuotojams, vandens išteklių valdytojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, tvariai valdyti upes ir kurti prisitaikymo strategijas.