2025-10-24 
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, Kaunas. 202-AK aud. Autorius, institucija: Noura Ragab Abdelaty Elsalamouny, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Tadas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
- vyriaus. m. d. dr. Viktorija Grigaitienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkė
- doc. dr. Linas Paukštaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
- dr. Davide Pizzocri (Milano politechnikos universitetas, Italija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
- doc. dr. Giedrė Streckienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
- vyriaus. m. d. dr. Andrius Tamošiūnas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: Noura Ragab Abdelaty Elsalamouny el. disertacija.pdf
© N. R. A. Elsalamouny, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Po Fukušimos Daiichi branduolinės avarijos ženkliai išaugo eksperimentinių ir skaitinių tyrimų poreikis, skirtų fizinių reiškinių, lemiančių sunkių branduolinių avarijų eigą, analizei. Pagrindinis šios disertacijos tikslas – sukurti metodiką sunkių avarijų, sukeliančių dalinį kuro išlydymą, skaitinei analizei, atsižvelgiant į eksperimentinius rezultatus, naudojant pažangius modeliavimo metodus simetrinėms ir asimetrinėms struktūroms, bei taikant geriausio įverčio metodiką jų skaičiavimams. Šiame darbe naudoti PHEBUS ir QUENCH programų eksperimentiniai duomenys. Skaitiniai tyrimai atlikti taikant sunkių avarijų RELAP/SCDAPSIM programų paketą kartu su SUSA įrankiu, skirtu geriausio įverčio metodikos taikymui. Be to, skilimo produktų išsiskyrimo vertinimui į RELAP/SCDAPSIM kodą buvo integruotas CORSOR-M modelis. Šis modelis patikimai įvertino Cs/I išsiskyrimą ankstyvosiose kuro degradacijos fazėse, tačiau vėlesniems etapams būtina taikyti pažangesnius modelius. Neapibrėžties analizė patvirtino simetrinių struktūrų modeliavimo rezultatų patikimumą. Asimetrinių struktūrų atveju tyrimo rezultatai parodė, kad pseudo-simetrinis metodas leidžia pakankamai tiksliai prognozuoti procesus iki aušinimo fazės, kurios metu nepakankamai įvertinamas vandenilio susidarymas. Taikant atskirų komponentų modeliavimo metodus asimetrinėms struktūroms, buvo pagerintas modeliavimo prognozių tikslumas. Ši pirmą kartą pritaikyta metodika išplečia sunkių avarijų programų paketų taikymo galimybes, didina prognozavimo tikslumą bei suteikia naujų įžvalgų apie vandenilio susidarymo, kuro apvalkalų oksidacijos ir skilimo produktų išsiskyrimo procesų modeliavimą sunkių avarijų metu.