Praėjusį penktadienį (2020 m. birželio 19 d.) mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos „RTO Lithuania“ Valdymo tarybos posėdžio metu patvirtinti pasiūlymai politinėms partijoms dėl mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų (MTI) politikos bei Žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje. Pasiūlyme „RTO Lithuania“ pabrėžia ES Žaliojo kurso (angl. – EU Green Deal) iniciatyvos svarbą ir ragina politines partijas tai pripažinti neatidėliotinu prioritetu.
„Šiandien visos šalys yra vienodose startinėse pozicijose ir tik nuo kiekvienos iš jų priklauso, kurios ilgainiui atsidurs lyderių tarpe, o kurios turės tenkintis antraeilėmis rolėmis. Lietuva yra žalia valstybė, kurioje žmonės myli gamtą, tad šiuo požiūriu mes turime pranašumų. Bet norint tapti konkurencingais ir įdomiais kitoms ES šalims bei likusiam pasauliui mes turime kryptingai investuoti į Žaliajame kurse numatytus prioritetus“, – komentavo naujai išrinktas „RTO Lithuania“ Valdymo tarybos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas.
Tarp daugelio pateiktų pasiūlymų šie:
- Inicijuoti Nacionalinę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos temai, atliepiant ES Žaliojo kurso ambiciją;
- Sumanios specializacijos strategijoje skirti deramą dėmesį su Žaliuoju kursu susijusioms sritimis;
- plėsti ir stiprinti Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro (LINO) Briuselyje veiklą;
- didinti nacionalinį finansavimą moksliniams, demonstraciniams ir pilotiniams projektams, aukštos pridėtinės vertės inovacijų kūrimui;
- nuosekliai didinti moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkantį finansavimą bei mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokestį.
Kuo svarbūs šie pasiūlymai?
Europos Sąjunga išsikėlė tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Ši ambicija numatyta ES Žaliajame kurse, kurio įgyvendinimui ateinančiame laikotarpyje bus skirta 1 trln. eurų. Lietuvos ambicijos nemažesnės – iki 2030 m. 45% elektros energijos numatyta pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. – pasiekti 100%. Visgi, tokio proveržio Europos bei Lietuvos energetinės nepriklausomybės nebus įmanoma pasiekti be radikalių inovacijų, kurios būtų paremtos moksliniais tyrimais ir naujomis technologijomis.
Išsamiau apie pateiktus pasiūlymus skaitykite „RTO Lithuania“ parengtame rašte:
—
Lietuvos energetikos institutas yra mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos „RTO Lithuania“ narys.