Spalio 19 d. Briuselyje, COST asociacijos centrinėje būstinėje, įvyko pirmasis Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (COST) veiklos CA25115 „Klimato kaita teismuose: mokslo ir teisės ekspertų tinklo kūrimas“ (angl. Climate Change in Courtrooms: Developing a Network for Scientific and Legal Expertise – VERDICT) Valdybos komiteto susitikimas. Lietuvai jame atstovavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė.
Patikimi moksliniai duomenys yra svarbūs nagrinėjant su klimato kaita susijusias teisines bylas. Jie padeda teisininkams ir teismams įvertinti klimato kaitos poveikį, analizuoti valstybių ir įmonių atsakomybę bei jų įsipareigojimų vykdymą. Vis dėlto iki šiol Europoje trūko bendro ekspertų tinklo, kuris skatintų tiesioginį klimato mokslininkų ir teisės specialistų bendradarbiavimą.
COST veiklos VERDICT tikslas buvo suburti Europos mokslininkus, teisės akademinės bendruomenės atstovus ir praktikuojančius teisininkus į bendrą ekspertų tinklą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas hidrologijos, klimato kaitos poveikio vertinimo ir kitų susijusių mokslo sričių žinių pritaikymui teisinėje praktikoje.
Vykdant šią veiklą vyko reguliarūs mokslininkų ir teisininkų susitikimai. Jų metu teisininkai įvardijo, kokių mokslinių duomenų ir įrodymų trūksta nagrinėjant su klimato kaita susijusias bylas, o mokslininkai pristatė naujausių tyrimų rezultatus ir aptarė jų pritaikymo teisinėje praktikoje galimybes. Taip pat buvo parengta viešai ir nemokamai prieinama informacinė bei mokomoji medžiaga, padedanti plačiajai visuomenei geriau suprasti klimato kaitos mokslinius aspektus ir jų sąsajas su teise.
Dalyvavimas COST veikloje VERDICT suteikė Lietuvos energetikos institutui galimybę prisidėti prie Europos mokslo ir teisės ekspertų bendradarbiavimo, dalytis instituto mokslinėmis žiniomis, stiprinti tarptautinius ryšius ir pristatyti Lietuvos mokslininkų kompetencijas tarptautinėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie veiklą ČIA
2026 m. rugsėjo 14 d. – spalio 16 d. buvo priimamos kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos narius paraiškos. Gautos 44 paraiškos, iš jų: humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 15, matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityse – 2, biologijos, medicinos ir geomokslų srityse – 11, žemės ūkio ir miškų mokslų srityse – 7, technikos mokslų srityje – 9.
Remdamiesi LMA Jaunosios akademijos narių rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 8 punktu, skelbiame kandidatų į LMA Jaunosios akademijos narius sąrašą.
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje
1. Ieva Balčiūnė, Lietuvos istorijos institutas.
2. Monika Belhaj, Lietuvos socialinių mokslų centras.
3. Vytenis Juozas Deimantas, iškėlė akad. Aušra Maslauskaitė.
4. Neringa Gerulaitienė, Kauno technologijos universitetas.
5. Kristina Jonutytė, Vilniaus universitetas.
6. Vaida Jurgilė, Vytauto Didžiojo universitetas.
7. Airė Keturakienė, Vytauto Didžiojo universitetas.
8. Gintarė Leckė, Vytauto Didžiojo universitetas.
9. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė, Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) universitetas.
10. Modesta Morkevičiūtė, Vytauto Didžiojo universitetas.
11. Gintarė Pocė, Vytauto Didžiojo universitetas.
12. Šarūnas Šavėla, išsikėlė pats.
13. Antanas Terleckas, Vilniaus universitetas.
14. Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universitetas.
15. Jonė Vitkauskaitė-Ramanauskienė, Kauno technologijos universitetas.
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje
1. Anton Popov, Vilniaus universitetas.
2. Simonas Ramanavičius, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje
1. Benjamin Cooper, Vilniaus universiteto Senatas.
2. Indrė Čeponienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
3. Justas Dainys, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras.
4. Simonas Juzėnas, Vilniaus universitetas.
5. Rytis Masiliūnas, Vilniaus universiteto Senatas.
6. Lauryna Pudžiuvelytė, išsikėlė pati.
7. Giedrė Ratkevičiūtė-Cooper, Vilniaus universiteto Senatas.
8. Skaistė Sendžikaitė, Vilniaus universitetas.
9. Vaidotas Stankevičius, Vilniaus universitetas.
10. Ilona Uzielienė, Inovatyvios medicinos centro Mokslo taryba.
11.Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė, išsikėlė pati.
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje
1. Jovita Balandaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Senatas.
2. Donata Drapanauskaitė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba.
3. Gediminas Kudirka, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba.
4. Dovilė Malašauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senatas.
5. Monika Nutautaitė, iškėlė akad. prof. dr. Modestas Ružauskas, akad. prof. dr. Elena Bartkienė, kandidatūra apsvarstyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto tarybos posėdyje.
6. Arman Shamshitov, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba.
7. Greta Striganavičiūtė-Oržekauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba.
Technikos mokslų skyriuje
1. Justas Eimontas, iškėlė Lietuvos energetikos instituto mokslo taryba ir LMA tikrasis narys habil. dr. Algirdas Kaliatka.
2. Dovilė Gimžauskaitė, Lietuvos energetikos instituto Mokslo taryba.
3. Oleksandr Kapustynskyi, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Senatas.
4. Mykola Karpenko, išsikėlė pats.
5. Gerda Ana Melnik-Leroy, Vilniaus universiteto Senatas.
6. Linas Petkevičius, Vilniaus universiteto Senatas.
7. Ieva Pinkė, Vytauto Didžiojo universitetas.
8. Julija Pupeikė, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
9. Joana Smirnovienė, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Lietuvos mokslų akademijos informacija
Sveikiname Degimo procesų laboratorijos doktorantą Bronių Žalį, 2026 m. spalio 30 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Biomasės apdorojimo metodų įtaka biodujų kokybei ir aplinkos taršai“ (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)!
2027 m. gegužės 11–14 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) vyks antroji tarptautinė mokslinė konferencija „Energy Transformation Technologies for Sustainable Future“ (ENTRUST). Pagrindinė konferencijos tema – energetinis saugumas ir konkurencingumas Europoje. Kaip ir pirmaisiais metais, renginys suburs mokslininkus, politikos formuotojus, energetikos sektoriaus atstovus ir inovatorius diskusijai apie Europos energetikos ateities iššūkius bei jų sprendimo galimybes.
Šiuolaikinį energetikos sektorių veikia geopolitinis neapibrėžtumas, besikeičiančios energijos rinkos ir klimato kaitos poveikis. Šiame kontekste Europa susiduria su iššūkiu užtikrinti saugų, patikimą ir prieinamą energijos tiekimą bei energetinės infrastruktūros apsaugą, taip stiprinant savo ekonominį konkurencingumą. Inovatyvūs ir tvarūs sprendimai yra būtini siekiant šio tikslo.
Konferencija įtraukta į oficialų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. renginių kalendorių. Atliepdama Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, ENTRUST konferencija taps erdve tarpdisciplininiam dialogui apie energetikos iššūkius bei technologinių inovacijų galimybes stiprinant Europos atsparumą ir konkurencingumą.
Mokslinių straipsnių santraukų pateikimo terminas – 2027 m. sausio 31 d. Straipsnių teikimo sistema netrukus bus atidaryta.
Pirmoji ENTRUST konferencija vyko 2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute Kaune. Ji subūrė Lietuvos ir užsienio mokslininkus, energetikos sektoriaus ekspertus, verslo bei viešojo sektoriaus atstovus aptarti energetikos transformacijos ir tvarios ateities sprendimų. Renginyje dalyvavo virš 260 dalyvių iš 15 šalių.
Norėdami gauti naujausią informaciją apie konferenciją, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia.
#LT27EU #ENTRUST2027
Turkijos Sabancı universiteto Inžinerijos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas dr. Omid Moradi prisijungė prie projekto “Investigation of the Synergy between Hydrophobic Nanostructured Coatings and the Leidenfrost Phenomenon for Friction Reduction” (Nr. MPK-69) komandos kaip užsienio tyrimų partneris.
Projektas vykdomas Lietuvos energetikos institute, jam vadovauja LEI Degimo procesų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Vorotinskienė. Tyrimo metu siekiama išsiaiškinti, kaip hidrofobinių nanostruktūrizuotų dangų ir Leidenfrosto reiškinio sąveika gali padėti mažinti trintį. Šių procesų supratimas svarbus ieškant naujų būdų mažinti energijos nuostolius ir dilimą, atsirandančius besiliečiant paviršiams, bei kuriant efektyvesnius inžinerinius sprendimus.
Tarptautinis bendradarbiavimas suteikia galimybę dalytis skirtingų sričių mokslinėmis žiniomis ir patirtimi, stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Turkijos mokslininkų bei plėtoti naujas trinties mažinimo tyrimų kryptis.
Spalio 21–23 d. Vilniuje vyko 9-asis plenarinis posėdis „9th Plenary Meeting Concerted Action on the Energy Efficiency Directive“, surengtas įgyvendinant projektą „Concerted Action on the EED (CA EED)“. Projektas finansuojamas pagal ES programą „Horizontas 2020“.
Projektas įgyvendinamas visose ES valstybėse narėse ir Norvegijoje, siekiant sukurti patikimą forumą, kuriame už Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimą atsakingi valstybių narių atstovai galėtų mokytis vieni iš kitų, išvengti klaidų ir pasinaudoti sėkmingais kitų šalių pavyzdžiais, perkeldami direktyvos nuostatas į nacionalinius teisės aktus. Projektas suburia unikalią ekspertų ir politikos formuotojų grupę iš visų ES valstybių narių ir Norvegijos bei suteikia jai išskirtinę galimybę neformaliai bendrauti ir dalytis patirtimi techniniu lygmeniu.
Viena iš plenarinio posėdžio sesijų buvo skirta ES LIFE programos projektams, susijusiems su pastatų šildymo ir vėdinimo sprendimų efektyvinimu. Šios sesijos metu buvo pristatyti trys pagal LIFE programą vykdomi projektai. LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Egidijus Babilas buvo pakviestas pristatyti LEI koordinuojamo LIFE programos projekto „Re-energize“.
Pranešime buvo pristatyti įgyvendinant projektą „Re-energize“ atlikti šilumos siurblių rinkos tyrimai. Pagrindinis tyrimų tikslas – nustatyti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį, siekiant užtikrinti, kad ES būtų įgyvendinami Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatyti šilumos siurblių technologijų plėtros tikslai.
Daugiau informacijos apie projektą „Concerted Action on the EED“ ČIA
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimams. Pakeitimais siūloma sumažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas ir atlaisvinti dalį jose taikomų veiklos ribojimų. Tai leis atlaisvinti maždaug 12 tūkst. hektarų plotą visoje šalyje, kas yra daugiau negu Klaipėdos miesto teritorija, siekianti beveik 10 tūkst. hektarų.
Pakeitimai parengti remiantis Lietuvos energetikos instituto atlikta studija, kurioje išanalizuota Europos valstybių praktika ir Lietuvoje taikomi reikalavimai. Siekta išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros saugos, patikimumo ir visuomenės interesų.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai, kadangi sumažėjus apsaugos zonų dydžiams ir su tuo susijusiems suvaržymams, įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.
Daugiau informacijos – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešime: čia
Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. dr. Saulius Gudžius spalio 22 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje vykusios tarptautinės konferencijos „Interdisciplinary approach towards research security for managing geopolitical risks and building resilient society“ (Tarpdisciplininis požiūris į mokslinių tyrimų saugumą geopolitinėms rizikoms valdyti ir atspariai visuomenei kurti) panelinėje diskusijoje. Konferencija buvo viena iš penkių tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ renginių, vykusių spalio 19–23 dienomis.
Ieškojo sprendimų saugiam mokslui
Tarptautinė mokslo savaitė „(re)SEARCH 2026“ buvo skirta mokslo diplomatijos, technologinio konkurencingumo ir mokslinių tyrimų saugumo klausimams. Savaitės renginiai subūrė Lietuvos ir užsienio mokslo, politikos, diplomatijos bei inovacijų bendruomenių atstovus.
Konferenciją „Interdisciplinary approach towards research security for managing geopolitical risks and building resilient society“ organizavo Mykolo Romerio universitetas kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Renginyje daugiausia dėmesio skirta mokslinių tyrimų saugumo raidai Europos ir tarptautiniu mastu, saugumo principų pritaikymui skirtinguose instituciniuose ir nacionaliniuose kontekstuose, taip pat ilgalaikės ir tvarios mokslinių tyrimų saugumo politikos Lietuvoje kūrimui. Dalyviai diskutavo apie poreikį derinti akademinę laisvę, atvirumą ir tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą su tinkamomis saugumo priemonėmis, atsižvelgiant į geopolitines rizikas.
Prof. dr. S. Gudžius dalyvavo konferencijos panelinėje diskusijoje „Establishing a framework for long-term sustainable development of research security in Lithuania“ (Tvarios ilgalaikės mokslinių tyrimų saugumo sistemos Lietuvoje kūrimas). Joje kartu su kitais ekspertais jis aptarė mokslo ir mokslinių tyrimų saugumo užtikrinimą, siekiant išlaikyti atviro mokslo principus ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, bei ieškojo sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje kurti ilgalaikę ir tvarią mokslinių tyrimų saugumo sistemą tiek nacionaliniu, tiek instituciniu lygmeniu. Diskusijoje taip pat aptartos konferencijos metu LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vedėjo Tado Juknevičiaus pristatytos nacionalinės mokslinių tyrimų saugumo gairės.
Svarbiausia – užtikrinti pusiausvyrą
Diskusijoje, kurią moderavo JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto Tarptautinių mokslinių tyrimų biuro direktorė Joyelle Kalei Dominique, kartu su prof. dr. S. Gudžiumi dalyvavo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, Lietuvos mokslo tarybos teisininkas Ernestas Pravilionis ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkė dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.
Prof. dr. S. Gudžius diskusijos metu pabrėžė, kad energetikos srityje atliekamuose tyrimuose naudojami duomenys dažnai yra jautrūs ir konfidencialūs, todėl jų apsaugai būtinas ypatingas dėmesys. Kartu jis akcentavo, kad mokslinių tyrimų saugumą reglamentuojančios gairės ir reikalavimai turėtų padėti mokslininkams saugiai vykdyti tyrimus, o ne apsunkinti jų darbą. Pasak LEI vadovo, mokslininkas, kuris geriausiai išmano kuriamas technologijas ir su jomis susijusias rizikas, yra viena svarbiausių mokslinių tyrimų saugumo sistemos grandžių. Todėl šios sistemos taisyklės turėtų būti aiškios, paprastos ir patogios taikyti praktikoje.
Prof. dr. S. Gudžius taip pat atkreipė dėmesį, kad moksliniai tyrimai vykdomi ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuje, kuriame gali būti taikomi griežti duomenų ir tyrimų rezultatų sklaidos apribojimai. Todėl kuriant veiksmingą mokslinių tyrimų saugumo sistemą svarbu atsižvelgti į skirtingų sektorių veiklos specifiką ir užtikrinti tinkamą saugumo, atvirumo bei dalijimosi žiniomis pusiausvyrą.
Tikimasi, kad konferencijoje vykusios diskusijos ir išsakytos įžvalgos taps pagrindu tolesniems sprendimams, padėsiantiems kurti ilgalaikę ir tvarią mokslinių tyrimų saugumo sistemą Lietuvoje.
2026 m. spalio 21 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) dalyvavo mugėje „KTU WANTed karjeros dienos 2026″.
„Žalgirio arenoje“ vykusiame renginyje Instituto atstovai pristatė LEI siūlomas doktorantūros studijų, praktikos ir karjeros galimybes, bendravo su aukštųjų mokyklų studentais ir absolventais, atsakė į jiems rūpimus klausimus ir diskutavo apie ateities karjeros perspektyvas energetikos mokslo srityje.
LEI stendas sulaukė studentų susidomėjimo – lankytojai domėjosi Instituto veikla, vykdomais moksliniais tyrimais ir įsidarbinimo galimybėmis. Pokalbiai suteikė progą plačiau papasakoti apie energetikos mokslo svarbą, praktinį mokslinių žinių pritaikymą ir karjeros kelią, atsiveriantį pasirinkus mokslininko profesiją.
Informaciją apie praktikos pasiūlymus bei kitas karjeros galimybes LEI galima rasti čia: https://www.lei.lt/karjera/
„KTU WANTed karjeros dienos“ – tai vienas didžiausių karjeros planavimo renginių Baltijos šalyse, suburiantis studentus, moksleivius ir darbdavius iš visos Lietuvos. Renginio metu dalyviai turi galimybę susipažinti su įvairių organizacijų veikla, ieškoti praktikos ir darbo galimybių, išgirsti įvairių sričių ekspertų įžvalgas ir sužinoti apie naujausias inovacijas.
Spalio 20–21 d. Lietuvoje vyko ketvirtasis tarptautinis Interreg Baltijos jūros regiono programos projekto „PlanHeat“ partnerių susitikimas. Pirmąją dieną svečius Kaune priėmė projekto partneris Lietuvos energetikos institutas, o antrąją dieną dalyviai lankėsi pas kitą projekto partnerį – Alytaus miesto savivaldybę.
Projektas skirtas savivaldybių šilumos ūkio planavimui, atsižvelgiant į atnaujintos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos reikalavimus. Kaip ir kitų gyvų projekto susitikimų metu, Kaune buvo surengtas Ekspertų forumas „Nuo planų iki žmonių: įkvepiantys piliečių įtraukimo į vietos šilumos planavimą metodai“.
Forumas buvo skirtas visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių įtraukimui į šilumos ūkio planavimo procesą. Tai – vienas iš keturių svarbiausių savivaldybių šilumos ūkio planavimo aspektų greta duomenų prieinamumo ir rinkimo, techninių aspektų vertinimo bei savivaldybių darbuotojų kompetencijų stiprinimo. Forume dalyvavo ne tik projekto partneriai, bet ir nuotoliniu būdu prisijungę ekspertai iš Baltijos jūros regiono valstybių.
Be kitų projektui aktualių klausimų, susitikimo metu daug dėmesio skirta šilumos tiekimo sistemų atsparumui. Šio aspekto svarba dabartinėmis geopolitinėmis ir geografinėmis aplinkybėmis tampa vis didesnė. Taip pat aptartas tarptautinis šilumos ūkio planavimo vadovas, kuris būtų aktualus, aiškus ir patogus naudoti visų projekte dalyvaujančių valstybių partnerių atstovams.
Antrąją susitikimo dieną projekto partneriai vyko į Alytaus miesto savivaldybę. Čia svečiams buvo pristatytas savivaldybėje vykdomas šilumos ūkio planavimo procesas, Alytaus šilumos tiekimo įmonės veikla ir investiciniai planai. Savo savivaldybės šilumos ūkio planavimo patirtimi taip pat pasidalijo Kaišiadorių rajono savivaldybė, projekto savivaldybė ambasadorė Lietuvoje.
Po susitikimo svečiai apsilankė Alytaus šilumos tinklų biokuro kogeneracinėje jėgainėje, kur susipažino su jos veikla ir įgyvendintomis inovacijomis. Taip pat buvo pristatytas bendradarbiavimo su miesto viešojo transporto įmone pavyzdys: miesto elektriniai autobusai įkraunami šilumos tiekimo įmonės aikštelėje, naudojant vietoje pagamintą elektros energiją.
Daugiau apie projektą ČIA
