2025 m. gegužės–birželio mėn. LEI Hidrologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros (REA) ekspertės teisėmis dalyvavo HORIZON-TMA-MSCA-COFUND programos paraiškų vertinimo procese.
MSCA COFUND yra Marie Skłodowska-Curie Actions (MSCA) dalis pagal „Horizon Europe“ programą, skirta stiprinti regionines, nacionalines ir tarptautines mokslininkų rengimo programas Europos Sąjungos lygmeniu.
Paraiškų vertinimas vyko dviem etapais. Pirmajame etape, kuris vyko nuotoliniu būdu 2025 m. gegužės 11 d. – birželio 12 d., buvo atliekamas individualus paraiškų vertinimas. Kiekviena paraiška buvo vertinama pagal tris kriterijus: mokslinį išskirtinumą (Excellence), poveikį (Impact) ir įgyvendinamumą (Implementation).
Antrajame etape, vykusiame 2025 m. birželio 15–19 d. Briuselyje, surengtas baigiamasis konsensuso susitikimas, kurio metu ekspertų komanda derino galutinius reitingus, sprendė kilusius nesutarimus ir atrinko laimėtojus.
Birželio 16–17 d. Briuselyje, Europos Parlamente, vyko 8-oji Europos branduolinės saugos konferencija „8th European Nuclear Safety Conference: Regulating Nuclear Safety in a Rapidly Changing and Challenging Environment“. Kartu su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto bei Ignalinos atominės elektrinės atstovais renginyje dalyvavo ir Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovas dr. Ernestas Narkūnas.
Kas dvejus metus organizuojama aukšto lygio konferencija suburia Europos branduolinės energetikos, reguliavimo institucijų, politikos formuotojų ir mokslo bei pramonės atstovus diskusijoms apie aktualiausius branduolinės saugos iššūkius.
Šių metų konferencijos pagrindinė tema buvo branduolinės saugos užtikrinimas sparčiai besikeičiančioje ir naujų iššūkių kupinoje aplinkoje. Konferencijos metu daug dėmesio skirta branduolinės saugos reguliavimo raidai, mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbai, ginkluotų konfliktų poveikiui branduolinės energetikos objektų saugai, taip pat visuomenės pasitikėjimo stiprinimo ir jos įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus klausimams.
Nagrinėtos temos ypač aktualios Lietuvai, kuri vertina galimybes plėtoti mažųjų modulinių reaktorių technologijas, kaip numatyta Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Be to, šie klausimai tiesiogiai susiję su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veikla, kurioje branduolinės saugos užtikrinimas išlieka vienu svarbiausių prioritetų.
Pirmąją tarptautinę ENTRUST konferenciją moderuos du gerai žinomi savo sričių profesionalai – energetikos ekspertas Daivis Virbickas ir mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Jų patirtis energetikos ir mokslo komunikacijos srityse padės užtikrinti prasmingą dialogą tarp mokslininkų, inovatorių, pramonės atstovų ir politikos formuotojų.
LEI konsultantas, energetikos ekspertas Daivis Virbickas yra ilgametę patirtį Lietuvos ir Europos energetikos sektoriuje sukaupęs profesionalas, šiuo metu konsultuojantis energetikos investicijų ir verslo valdymo klausimais.
„Šiandien, kai energetikos sektorius sparčiai keičiasi, svarbiausiu jo varikliu išlieka žmonės. Energetikos ateitį kuria profesionalai, kurie šiandien vysto pažangius, tvarius ir aplinką tausojančius sprendimus. Nuo jų žinių, kompetencijų ir gebėjimo diegti inovacijas priklauso ne tik sektoriaus pažanga, bet ir energetika, kuria didžiuosimės rytoj“, – sako D. Virbickas.
Goda Raibytė-Aleksa – mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė, populiarinanti mokslą Lietuvoje. Ji yra laisvai samdoma žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, renginių pranešėja bei knygų autorė.
„Svarbiausi proveržiai gimsta ne laboratorijose ar posėdžių salėse, o ten, kur susitinka skirtingos kompetencijos. Mokslininkai gali pasiūlyti duomenis ir įrodymus, verslas – gebėjimą greitai diegti sprendimus, o visuomenė – vesti ten, kur tokių pokyčių iš tiesų reikia. Dialogas padeda ne tik greičiau rasti sprendimus, bet ir išvengti situacijų, kai techniškai puiki idėja žlunga todėl, kad niekas nepagalvojo apie žmones, kuriems ji skirta“, – įsitikinusi G. Raibytė-Aleksa.
2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute vyksianti pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija suburs mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus ir politikos formuotojus diskusijai apie technologinius sprendimus energetikos transformacijos srityje. Svarbia konferencijos dalimi taps ilgametė CYSENI konferencija, kuri nebebus organizuojama atskirai. CYSENI palikimas ir tradicijos išliks svarbia ENTRUST dalimi.
Norėdami gauti konferencijos naujienas, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia
Birželio 16-17 d. Kretingoje vyko Pietų Baltijos regiono Interreg projekto „DecarbonDHS“ darbinis susitikimas, kurio metu buvo pristatyti keturių projekto metu vykdomų veiksmų Gdynėje (Lenkija), Rostoko Teterow Ost rajone (Vokietija), Kretingos šilumos tinkluose (Lietuva) ir Bornholme (Danija) rezultatų pristatymas.
Po darbinio susitikimo projekto dalyviams buvo surengta pažintinė kelionė, kurioje buvo pristatyti įvairios galios Vakarų Lietuvos šilumos tiekimo objektai, pradedant Salantų automatine 1 MW galios biokuro katiline, Kretingos miesto 7,3 MW biokuro galios katiline, o antrąją dieną projekto dalyviai apsilankė įmonėje AB „Klapėdos energija“ ir apžiūrėjo jos 40 MW biokuro katilinę bei 85 MW šiluminės galios ir 20 MW elektrinės galios kogeneracinę jėgainę Gren Klaipėda, energiją gaminančią iš miesto buitinių ir pramonės atliekų.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Interreg Pietų Baltijos regiono 2021–2027 programos lėšomis.
Plačiau apie projektą: Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija (DecarbonDHS) – Lietuvos energetikos institutas
Birželio 10–12 d. LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Egidijus Urbonavičius ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Asta Narkūnienė dalyvavo Varšuvoje (Lenkija) vykusiame 11-ajame Centrinės ir Rytų Europos branduolinės pramonės kongrese (The 11th Central & Eastern Europe Nuclear Industry Congress).
Renginys buvo skirtas aptarti branduolinės energetikos plėtros perspektyvas Centrinės ir Rytų Europos regione. Kongrese dalyvavo apie 50 ekspertų iš akademinių institucijų, pramonės ir verslo organizacijų.
Pasidalino patirtimi
Dr. E. Urbonavičius kongrese skaitė kviestinį pranešimą „Nuclear energy expertise in Lithuania: from operation to decommissioning to new NPP“, kuriame pristatė Lietuvos branduolinės energetikos patirtį ir ekspertines kompetencijas, apimančias eksploatacijos, jos nutraukimo bei naujų branduolinių elektrinių plėtros aspektus.
Mokslininkas moderavo plenarinę diskusiją „From nuclear plans to project delivery“, kurioje buvo aptarti praktiniai branduolinių projektų įgyvendinimo iššūkiai, reguliavimo aspektai ir regioninio bendradarbiavimo galimybės.
Dr. A. Narkūnienė kongrese taip pat dalyvavo kaip kviestinė pranešėja ir skaitė pranešimą „Radioactive waste disposal activities in Lithuania“. Pranešimo metu mokslininkė apžvelgė šiuo metu Lietuvoje vykdomas veiklas, susijusias su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, šalinimu, pristatė radioaktyviųjų atliekų atliekynų įrengimą bei ateities perspektyvas.
Užmegztas regioninis dialogas
Kongreso metu daug dėmesio skirta branduolinės energetikos vaidmeniui užtikrinant regiono energetinį saugumą, technologijų plėtrai bei visuomenės pasitikėjimo stiprinimui. Renginys taip pat sudarė sąlygas akademiniam ir pramonės sektorių dialogui, aptariant būsimus bendradarbiavimo projektus.
Pasak dr. E. Urbonavičiaus, tokio pobūdžio tarptautiniai renginiai yra svarbūs siekiant dalintis patirtimi ir pristatyti Lietuvos ekspertinį potencialą kitų šalių mokslo, pramonės ir verslo organizacijoms.
LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Eimantas Neniškis su portalu „LRT. lt“ pasidalino savo įžvalgomis apie viešojo transporto parkų atnaujinimą netaršiomis transporto priemonėmis ir šio proceso iššūkius.
„Iki 2027 m. dauguma Europos miestų, jau nekalbant apie Lietuvos miestus, nespės iš esmės pertvarkyti viešojo transporto sistemų ir visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Spartesnę viešojo transporto transformaciją labiausiai stabdo ne technologijų, o finansavimo stoka“, – komentavo jis.
Visą straipsnį rasite ČIA
Mikroplastikų tarša šiandien laikoma viena opiausių pasaulinių ekologinių problemų. Nors šios mikroskopinės dalelės gali būti beveik nematomos plika akimi, jų poveikis gamtai ir žmogaus sveikatai milžiniškas. Reaguodami į šias grėsmes, mokslininkai ieško inovatyvių sprendimų. Vienas jų – pasitelkti augalus, galinčius veikti kaip natūralūs „filtrai“ ir mažinti mikroplastiko patekimą į maistą.
Kova su nematomu priešu
Europos Sąjungos šalyse apie 35 proc. visų mikroplastikų (MP) aplinkoje sudaro sintetiniai tekstilės pluoštai. Didelė jų dalis patenka į aplinką tiesiog skalbiant drabužius. Šios dalelės aptinkamos visur – nuo upių ir jūrų iki dirvožemio, atmosferos ir net žmogaus organizmo. Jos keičia dirvožemio savybes, o kartu – ir augalų, kuriuos valgome, fiziologiją.
2025 m. Lietuvos energetikos institutas (LEI) pradėjo vykdyti tarpinstitucinį „RTO Lietuva“ asociacijos narių projektą „Mikroplastikų transporto augaluose modeliavimas naudojant mikrofluidines sistemas“. Projektas įgyvendintas kartu su partneriais – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) bei Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC). Juo siekta ištirti mikroplastiko migraciją augalo indų sistemoje, kas ateityje leistų identifikuoti augalų rūšis, galinčias toleruoti mikroplastiko taršą arba net sumažinti jos poveikį.
Projekto aktualumas sulaukė ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio – apie LEI ir partnerių vykdomus mikroplastikų tyrimus rašė portalai „15min“ ir „Kauno diena“.
„Super“ augalo paieškos
Kiekvienas augalas skirtingai reaguoja į MP taršą, todėl tyrėjai ieško jai atsparių rūšių, galinčių netgi išnaudoti mikroplastikus savo naudai. Vienas iš tokių kandidatų – grikiai (Fagopyrum spp.). Pastebėta, kad esant mažoms MP koncentracijoms, jų šaknys pradeda sintetinti daugiau oksalo rūgšties – junginio, galinčio dalyvauti gynybinėse reakcijose.
Tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti, kaip MP migruoja per augalo epitelį. Taip pat tirta, kaip šių dalelių kaupimasis veikia augalo augimo dinamiką, fotosintezės efektyvumą ir atsparumą aplinkos sukeliamam stresui, bei kaip tai gali lemti jų patekimą į žmogaus mitybos grandinę. Jei pavyktų išnaudoti MP poveikiui atsparius augalus, tai galėtų tapti ne tik ekologine, bet ir ekonomine inovacija, padedančia kovoti su viena didžiausių XXI amžiaus taršos grėsmių.
Iš skalbimo mašinos – į lėkštę
2026 m. pavasarį gauti pirmieji mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Jie parodė, kad skalbiant sintetinės tekstilės drabužius į aplinką patenka nemaži plastiko kiekiai – vidutiniškai apie 0,6 gramo mikropluoštų vienam kilogramui drabužių per vieną skalbimo ciklą. Šios dalelės daugiausia sudarytos iš polietileno tereftalato (PET) – medžiagos, kuri ilgai išlieka aplinkoje ir sunkiai suyra. Mikroplastikas kaupiasi dirvožemyje, kelia grėsmę augalams ir netgi gali patekti į mūsų valgomą maistą. Suvartotas plastikas kelia lėtinių uždegimų, ląstelių pažaidos, endokrininės sistemos sutrikdymo rizikas.
Tvaresnis žemės ūkis
Tyrimo metu pirmą kartą aiškiai atskleista, kaip mikroplastikas juda augalų šaknyse. Naudojant laboratorinį modelį, imituojantį šaknies struktūrą, nustatyta, kad mikroplastiko judėjimas nėra atsitiktinis. Mažos dalelės (apie 5 mikrometrus) juda kartu su vandens srautu ir gali prasiskverbti giliau į augalo audinius. Tuo tarpu didesnės dalelės (10–20 mikrometrų) dažniau įstringa šaknų paviršiuje ar porose, sukeldamos lokalų „užsikimšimą“.
Tyrimai su grikiais ir šaknų struktūrą imituojančiais modeliais parodė, kad augalų šaknys gali veikti kaip natūralus filtras – jos sulaiko dalį mikroplastiko, bet ne visiškai apsaugo augalą. Šis atradimas ateityje gali leisti atrinkti ar net kurti augalus, atsparesnius mikroplastiko poveikiui, kurie galėtų prisidėti prie užterštų dirvožemių valymo ir tapti tvaraus žemės ūkio inovacija.
„Šis projektas unikalus tuo, kad sujungia tris svarbias dalis – augalo vidinės struktūros nustatymą, mikroplastiko atskyrimą ir jo migracijos per šaknis tyrimą. Toks tarpdisciplininis požiūris leidžia tiksliau įvertinti, kaip dalelių dydis, skysčių srautai ir paties augalo sandara lemia, ar mikroplastikas gali patekti į augalo vidų ir galiausiai – į maisto grandinę“, – sako vienas iš projektą vykdžiusių tyrėjų, LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslininkas dr. Justas Šereika.
Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, finišavo Lietuvos energetikos instituto organizuojamų edukacijų sezonas. Sausio-birželio mėnesiais institute surengta daugiau kaip 20 edukacinių užsiėmimų įvairiomis energetikos temomis. Juose dalyvavo 2–11 klasių moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Lazdijų, Babtų, Trakų, Radviliškio.
Edukacijų metu moksleiviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su šiuolaikinės energetikos pasauliu – atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vandenilio energetika, branduoline energetika, biokuru, hidrodinamikos principais, oro srautų tyrimais bei pažangiomis plazmos technologijomis. Dalyviai taip pat lankėsi LEI laboratorijose, iš arti pamatė mokslinę įrangą, klausėsi apie vykdomus tyrimus bei patys atliko praktines užduotis.
Edukacijos leido moksleiviams geriau suprasti, kaip mokslas ir technologijos prisideda prie energetikos sektoriaus pažangos, kokie sprendimai kuriami siekiant tvaresnės ateities ir kokios profesinės galimybės atsiveria pasirinkus energetikos sritį.
Jaunosios kartos ugdymas ir domėjimosi energetika skatinimas yra viena svarbių LEI veiklos krypčių. Institutas siekia suteikti moksleiviams galimybę ne tik išgirsti apie energetikos mokslą, bet ir pamatyti mokslininkų darbą iš arti, pabendrauti su tyrėjais. Taip siekiama įkvėpti potencialius ateities energetikos specialistus ir prisidėti prie naujosios profesionalų kartos ugdymo Lietuvoje.
Pratęstas ENTRUST konferencijos mokslinių straipsnių santraukų pateikimo terminas – jas galima teikti iki liepos 15 d.
Straipsnių santraukos turi būti pateiktos anglų kalba ir glaustai pristatyti tyrimo temą, metodologiją, pagrindinius rezultatus bei svarbiausias išvadas. Santraukos apimtis – iki 2 500 ženklų. Visos santraukos turi būti pateiktos iki 2026 m. liepos 15 d. per oficialią internetinę teikimo sistemą, kurią galima rasti čia.
2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute vyksianti pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija suburs mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus ir politikos formuotojus diskusijai apie technologinius sprendimus energetikos transformacijos srityje. Svarbia konferencijos dalimi taps ilgametė CYSENI konferencija, kuri nebebus organizuojama atskirai. CYSENI palikimas ir tradicijos išliks svarbia ENTRUST dalimi.
Norėdami gauti konferencijos naujienas, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste birželio 5 d. atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio stotis.
Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.
Atidaryme dalyvavo LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Urbonavičius.
„Vandenilio užpildymo kolonėlė yra svarbus žingsnis kuriant žaliosios energetikos ekosistemą Lietuvoje ir spartinant transporto bei pramonės dekarbonizaciją. Europai toliau investuojant į švarias energijos technologijas, tokia iniciatyva parodo, kad Klaipėdos uostas gali tapti energetinių inovacijų lyderiu Baltijos regione, o sukaupta patirtis ir sukurta infrastruktūra gali paskatinti platesnį vandenilio technologijų diegimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu“, – sako dr. Š. Varnagiris.
Žaliojo vandenilio projektas Klaipėdos uoste pradėtas įgyvendinti 2023-aisiais, praėjusių metų vasarą pradėti aikštelės, ant kurios sumontuota žaliojo vandenilio įranga, statybos darbai ir projektas ėmė įgauti vis didesnį pagreitį. Jau spalio pabaigoje į Klaipėdos uostą buvo atgabenti svarbiausi įrenginiai, netrukus jie buvo pradėti montuoti, o jau šių metų balandį pagamintas pirmasis žaliojo vandenilio lašas.
Nemuno gatvėje esančioje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo stotelėje aplinkai draugiškus degalus gamins polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeris. Įrangai dirbant visu pajėgumu, per metus bus pagaminama apie 127 tonos vandenilio.
Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Planuojama, kad bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projekto vertė sieks apie 12 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. eurų.
