Lapkričio 11 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai dr. Sigitas Rimkevičius, dr. Darius Naujokaitis, dr. Vidas Lekavičius ir Daivis Virbickas dalyvavo 20-ajame energetikos, transporto ir žaliosios ekonomikos transformacijos forume „Vilnius GreenTech Forum 2026“. Renginyje energetikos politikos formuotojai, valstybės institucijų atstovai, verslo lyderiai ir technologijų ekspertai diskutavo apie energetikos sektoriaus ateitį, naujausias technologijas bei sprendimus, galinčius stiprinti Lietuvos konkurencingumą ir energetinį saugumą.
Forume LEI atstovai dalyvavo keturiose ekspertų diskusijose, kuriose dėmesys skirtas branduolinės energetikos perspektyvoms, dirbtinio intelekto ir išmaniųjų sistemų vaidmeniui, energijos vartojimo efektyvumui bei Lietuvos gebėjimui kurti ir diegti pažangias technologijas.
Aptarė branduolinės energetikos tendencijas
LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius dalyvavo diskusijoje „Kokios naujausios branduolinės energetikos tendencijos didina tokio projekto įgyvendinimo Lietuvoje naudą?“.
Diskusijos metu aptartos priežastys, skatinančios Lietuvą iš naujo svarstyti branduolinės energetikos plėtrą, diskutuota apie mažųjų modulinių reaktorių (MMR) vaidmenį, skirtingą Europos šalių požiūrį į branduolinę energetiką ir tai, ar Lietuva vis dar turi istorinį pranašumą šioje srityje.
Dr. S. Rimkevičius akcentavo pasikeitusį Europos Komisijos požiūrį į branduolinės energetikos plėtrą. Kaip vieną iš šių pokyčių pavyzdžių jis paminėjo 2024 m. priimtą „Neutralaus poveikio klimatui pramonės aktą“ (angl. Net-Zero Industry Act), kuriuo numatoma remti ir branduolinės energetikos technologijų projektus. Jis pažymėjo, kad siekiant palengvinti ir paspartinti pirmųjų mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (MMR) projektų Europoje kūrimą, demonstravimą ir diegimą, nuo 2030 m. EK kartu su partneriais įsteigė Europos mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljansą, kurio nariu yra ir LEI.
Dr. S. Rimkevičius taip pat pabrėžė branduolinės energetikos reikšmę energetikos sistemų saugumui ir atsparumui. Kaip Lietuvos pranašumus prieš kaimynines valstybes jis išskyrė branduolinės energetikos mokslinį potencialą, patirtį eksploatuojant branduolines jėgaines, turimą infrastruktūrą ir branduolinę saugą reguliuojančios institucijos – Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos – veiklą. Pažymėta, kad šie veiksniai gali būti svarbūs vertinant branduolinės energetikos projektų įgyvendinimo Lietuvoje naudą. Taip pat atkreiptas dėmesys į patikimo ir nepertraukiamo energijos tiekimo svarbą pritraukiant investuotojus, ypač duomenų centrų vystytojus.
DI įtaka energetikos sektoriui
LEI Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Darius Naujokaitis dalyvavo diskusijoje „Kaip DI ir išmaniosios sistemos keičia verslo aplinką, transformuoja energetiką, transportą ir pramonę bei padeda siekti didesnio pelningumo ir tvarumo?“.
Diskusijoje dr. D. Naujokaitis pateikė pavyzdžių apie dirbtinio intelekto (DI) taikymą elektros energetikos sektoriuje. Tarp jų – dronų naudojimas elektros linijoms stebėti ir galimiems gedimams prognozuoti, taip pat virtualaus elektros tinklo koncepcija, leidžianti automatiškai perskirstyti elektros srautus tinkle, sutrikus elektros energijos tiekimui.
Kalbant apie DI taikymą energetikoje, transporte ir pramonėje, dr. D. Naujokaitis atkreipė dėmesį į proporcingumo ir galimų rizikų klausimus. Jis pasidalino mintimis apie DI galimybes, leidžiančias išlaisvinti kūrybiškumą, kartu nepamirštant būtinų ekspertinių žinių taikymo.
Dėmesys – energijos efektyvumui
LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vidas Lekavičius dalyvavo diskusijoje „Energijos efektyvumas pirmiausia skaitmeniniame amžiuje: nuo DI pažadų iki realaus energijos taupymo namuose“.
Diskusijoje aptarta, kaip principą „energijos efektyvumas pirmiausia“ paversti realiu energijos taupymu kasdienybėje. Nagrinėta, ar skaitmeninės priemonės palengvina vartotojų švietimą, o gal jį sunkina, bei ar mokame tinkamai išnaudoti DI. Aptarta skaitmeninė atskirtis ir jos sąsajos su energijos nepritekliumi – kas lemia, kad daugeliui žmonių technologijos vis dar svetimos, o energijos sistemų veikimas yra menkai suprantamas. Taip pat diskusijoje buvo skirta nemažai dėmesio korupcijos energetikoje temai ir būdams įgalinti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.
Lietuvos gebėjimas kurti pažangias technologijas
LEI konsultantas, energetikos ekspertas Daivis Virbickas dalyvavo diskusijoje „Iš technologijų vartotojų į technologijų kūrėjus: kaip peržengsime vidutinių pajamų spąstus?“.
Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta Lietuvos gebėjimui ne tik diegti kitose šalyse sukurtas technologijas, bet ir kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus, stiprinti inovacijų potencialą ir didinti šalies konkurencingumą.
LEI atstovų dalyvavimas „Vilnius GreenTech Forum 2026“ suteikė galimybę pasidalinti ekspertinėmis žiniomis ir prisidėti prie diskusijų apie technologinius sprendimus, galinčius formuoti Lietuvos energetikos ir ekonomikos ateitį. Renginyje aptartos temos aktualios tiek stiprinant šalies energetinį saugumą ir efektyvumą, tiek ieškant naujų būdų didinti Lietuvos inovacinį potencialą, tvarumą ir konkurencingumą.
Tyrėjai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai kviečiami teikti savo mokslinių straipsnių santraukas (angl. abstracts) ENTRUST konferencijai, kuri vyks 2027 m. gegužės 11–14 d. Lietuvos energetikos institute, Kaune. Konferencija suburs tarptautinę mokslininkų, jaunųjų tyrėjų, inovatorių, pramonės atstovų ir politikos formuotojų bendruomenę bendrai diskusijai apie energetinį saugumą ir konkurencingumą Europoje.
Straipsnių santraukos turi būti pateiktos anglų kalba ir glaustai pristatyti tyrimo temą, metodologiją, pagrindinius rezultatus bei svarbiausias išvadas. Santraukos apimtis – iki 2 500 spaudos ženklų. Visos santraukos turi būti pateiktos iki 2027 m. sausio 31 d. per oficialią internetinę teikimo sistemą, kurią galima rasti ČIA.
Sprendimai saugiai Europos energetikos ateičiai
Antroji ENTRUST konferencija įtraukta į oficialų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. renginių kalendorių. Atliepdama Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, konferencija taps erdve tarpdisciplininiam dialogui apie energetikos iššūkius bei technologinių inovacijų galimybes stiprinant Europos atsparumą ir konkurencingumą.
„Energetikos sistemos veikia dešimtmečius ir peržengia valstybių sienas, todėl jų plėtrą ir veikimą lemiantys technologiniai bei reguliavimo sprendimai turi būti ilgalaikiai ir grindžiami patikimais mokslinių tyrimų rezultatais. Šių sprendimų tikslas – užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą už prieinamą kainą visiems vartotojams: gyventojams, verslui ir pramonei.
Ilgalaikių, moksliniais tyrimais pagrįstų energetikos sprendimų poreikį didina Europoje ir visame pasaulyje vykstantys pokyčiai: tobulėja energijos gamybos technologijos, kuriami ir diegiami nauji, efektyvesni bei tvaresni sprendimai, modernizuojami energetiniai tinklai ir sistemos, pertvarkomos energijos tiekimo grandinės, didėja energetinio saugumo ir sistemų atsparumo svarba. Šie pokyčiai kelia svarbius uždavinius mokslui ir pramonei – kurti naujas technologijas, tobulinti esamas ir užtikrinti veiksmingą jų taikymą praktikoje.
Šiems klausimams skirta tarptautinė konferencija „ENTRUST“, kurios programa apima energijos gamybos, energetinių tinklų ir sistemų, energetinio saugumo ir atsparumo, žiedinės ekonomikos, metrologijos, pramoninių bei dvejopos paskirties technologijų tyrimus. Visas šias kryptis vienija siekis mokslinių tyrimų rezultatus paversti praktiškai taikomais technologiniais sprendimais ir kurti reguliavimą, užtikrinantį saugų, patikimą bei veiksmingą jų diegimą ir taikymą“, – sako konferencijos vadovas, LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius.
Tęs pradėtą tradiciją
Pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija vyko 2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute, Kaune. Konferencija sutraukė daugiau nei 260 dalyvių iš mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus. Renginyje dalyvavo 15 šalių atstovai.
Keturių dienų renginyje dėmesys skirtas energetikos transformacijai ir sprendimams, kurie šiandien formuoja Europos bei Baltijos regiono energetikos ateitį. Konferencijos programa apėmė branduolinės energetikos perspektyvas, energetinį saugumą, kritinės infrastruktūros atsparumą, energetikos sistemų ir rinkų pokyčius, elektrifikaciją, dekarbonizaciją, vandenilio bei kitų naujųjų technologijų plėtrą.
ENTRUST 2027 tęs pirmosios konferencijos tradiciją – kurs bendrą diskusijų erdvę mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovams, siekiant aptarti aktualiausius energetikos iššūkius ir ieškoti bendrų sprendimų.
Norėdami gauti naujausią informaciją apie konferenciją, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos ČIA.
#ENTRUST2027 #LT27EU
Šiandien, lapkričio 10 d. minima Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi. Jos tikslas – sustiprinti visuomenės ryšį su mokslu, atkreipti dėmesį į jo svarbą, supažindinti su naujovėmis ir pasiekimais, skatinti jaunimą domėtis mokslu bei jo perspektyvomis.
UNESCO iniciatyva nuo 2002-ųjų ši diena minima kasmet. Tai puiki proga prisiminti, kokį reikšmingą vaidmenį mokslas atlieka spendžiant globalius iššūkius ir kuriant technologijas pažangiam ateities pasauliui. Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi kviečia stiprinti dialogą tarp mokslininkų, institucijų ir visuomenės bei pabrėžia, kad pažanga įmanoma tik bendradarbiaujant.
Šia proga sveikiname visus mokslo bendruomenės narius. Dėkojame už jūsų atkaklumą ir indėlį kuriant pažangesnę, tvaresnę ir saugesnę ateitį.
Spalio 19 d. Briuselyje, COST asociacijos centrinėje būstinėje, įvyko pirmasis Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (COST) veiklos CA25115 „Klimato kaita teismuose: mokslo ir teisės ekspertų tinklo kūrimas“ (angl. Climate Change in Courtrooms: Developing a Network for Scientific and Legal Expertise – VERDICT) Valdybos komiteto susitikimas. Lietuvai jame atstovavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė.
Patikimi moksliniai duomenys yra svarbūs nagrinėjant su klimato kaita susijusias teisines bylas. Jie padeda teisininkams ir teismams įvertinti klimato kaitos poveikį, analizuoti valstybių ir įmonių atsakomybę bei jų įsipareigojimų vykdymą. Vis dėlto iki šiol Europoje trūko bendro ekspertų tinklo, kuris skatintų tiesioginį klimato mokslininkų ir teisės specialistų bendradarbiavimą.
COST veiklos VERDICT tikslas buvo suburti Europos mokslininkus, teisės akademinės bendruomenės atstovus ir praktikuojančius teisininkus į bendrą ekspertų tinklą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas hidrologijos, klimato kaitos poveikio vertinimo ir kitų susijusių mokslo sričių žinių pritaikymui teisinėje praktikoje.
Vykdant šią veiklą vyko reguliarūs mokslininkų ir teisininkų susitikimai. Jų metu teisininkai įvardijo, kokių mokslinių duomenų ir įrodymų trūksta nagrinėjant su klimato kaita susijusias bylas, o mokslininkai pristatė naujausių tyrimų rezultatus ir aptarė jų pritaikymo teisinėje praktikoje galimybes. Taip pat buvo parengta viešai ir nemokamai prieinama informacinė bei mokomoji medžiaga, padedanti plačiajai visuomenei geriau suprasti klimato kaitos mokslinius aspektus ir jų sąsajas su teise.
Dalyvavimas COST veikloje VERDICT suteikė Lietuvos energetikos institutui galimybę prisidėti prie Europos mokslo ir teisės ekspertų bendradarbiavimo, dalytis instituto mokslinėmis žiniomis, stiprinti tarptautinius ryšius ir pristatyti Lietuvos mokslininkų kompetencijas tarptautinėje erdvėje.
Daugiau informacijos apie veiklą ČIA
2026 m. rugsėjo 14 d. – spalio 16 d. buvo priimamos kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos narius paraiškos. Gautos 44 paraiškos, iš jų: humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 15, matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityse – 2, biologijos, medicinos ir geomokslų srityse – 11, žemės ūkio ir miškų mokslų srityse – 7, technikos mokslų srityje – 9.
Remdamiesi LMA Jaunosios akademijos narių rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 8 punktu, skelbiame kandidatų į LMA Jaunosios akademijos narius sąrašą.
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje
1. Ieva Balčiūnė, Lietuvos istorijos institutas.
2. Monika Belhaj, Lietuvos socialinių mokslų centras.
3. Vytenis Juozas Deimantas, iškėlė akad. Aušra Maslauskaitė.
4. Neringa Gerulaitienė, Kauno technologijos universitetas.
5. Kristina Jonutytė, Vilniaus universitetas.
6. Vaida Jurgilė, Vytauto Didžiojo universitetas.
7. Airė Keturakienė, Vytauto Didžiojo universitetas.
8. Gintarė Leckė, Vytauto Didžiojo universitetas.
9. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė, Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) universitetas.
10. Modesta Morkevičiūtė, Vytauto Didžiojo universitetas.
11. Gintarė Pocė, Vytauto Didžiojo universitetas.
12. Šarūnas Šavėla, išsikėlė pats.
13. Antanas Terleckas, Vilniaus universitetas.
14. Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universitetas.
15. Jonė Vitkauskaitė-Ramanauskienė, Kauno technologijos universitetas.
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje
1. Anton Popov, Vilniaus universitetas.
2. Simonas Ramanavičius, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje
1. Benjamin Cooper, Vilniaus universiteto Senatas.
2. Indrė Čeponienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
3. Justas Dainys, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras.
4. Simonas Juzėnas, Vilniaus universitetas.
5. Rytis Masiliūnas, Vilniaus universiteto Senatas.
6. Lauryna Pudžiuvelytė, išsikėlė pati.
7. Giedrė Ratkevičiūtė-Cooper, Vilniaus universiteto Senatas.
8. Skaistė Sendžikaitė, Vilniaus universitetas.
9. Vaidotas Stankevičius, Vilniaus universitetas.
10. Ilona Uzielienė, Inovatyvios medicinos centro Mokslo taryba.
11.Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė, išsikėlė pati.
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje
1. Jovita Balandaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Senatas.
2. Donata Drapanauskaitė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba.
3. Gediminas Kudirka, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba.
4. Dovilė Malašauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senatas.
5. Monika Nutautaitė, iškėlė akad. prof. dr. Modestas Ružauskas, akad. prof. dr. Elena Bartkienė, kandidatūra apsvarstyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto tarybos posėdyje.
6. Arman Shamshitov, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba.
7. Greta Striganavičiūtė-Oržekauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba.
Technikos mokslų skyriuje
1. Justas Eimontas, iškėlė Lietuvos energetikos instituto mokslo taryba ir LMA tikrasis narys habil. dr. Algirdas Kaliatka.
2. Dovilė Gimžauskaitė, Lietuvos energetikos instituto Mokslo taryba.
3. Oleksandr Kapustynskyi, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Senatas.
4. Mykola Karpenko, išsikėlė pats.
5. Gerda Ana Melnik-Leroy, Vilniaus universiteto Senatas.
6. Linas Petkevičius, Vilniaus universiteto Senatas.
7. Ieva Pinkė, Vytauto Didžiojo universitetas.
8. Julija Pupeikė, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
9. Joana Smirnovienė, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Lietuvos mokslų akademijos informacija
Sveikiname Degimo procesų laboratorijos doktorantą Bronių Žalį, 2026 m. spalio 30 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Biomasės apdorojimo metodų įtaka biodujų kokybei ir aplinkos taršai“ (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)!
2027 m. gegužės 11–14 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) vyks antroji tarptautinė mokslinė konferencija „Energy Transformation Technologies for Sustainable Future“ (ENTRUST). Pagrindinė konferencijos tema – energetinis saugumas ir konkurencingumas Europoje. Kaip ir pirmaisiais metais, renginys suburs mokslininkus, politikos formuotojus, energetikos sektoriaus atstovus ir inovatorius diskusijai apie Europos energetikos ateities iššūkius bei jų sprendimo galimybes.
Šiuolaikinį energetikos sektorių veikia geopolitinis neapibrėžtumas, besikeičiančios energijos rinkos ir klimato kaitos poveikis. Šiame kontekste Europa susiduria su iššūkiu užtikrinti saugų, patikimą ir prieinamą energijos tiekimą bei energetinės infrastruktūros apsaugą, taip stiprinant savo ekonominį konkurencingumą. Inovatyvūs ir tvarūs sprendimai yra būtini siekiant šio tikslo.
Konferencija įtraukta į oficialų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. renginių kalendorių. Atliepdama Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, ENTRUST konferencija taps erdve tarpdisciplininiam dialogui apie energetikos iššūkius bei technologinių inovacijų galimybes stiprinant Europos atsparumą ir konkurencingumą.
Mokslinių straipsnių santraukų pateikimo terminas – 2027 m. sausio 31 d. Straipsnių teikimo sistema netrukus bus atidaryta.
Pirmoji ENTRUST konferencija vyko 2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute Kaune. Ji subūrė Lietuvos ir užsienio mokslininkus, energetikos sektoriaus ekspertus, verslo bei viešojo sektoriaus atstovus aptarti energetikos transformacijos ir tvarios ateities sprendimų. Renginyje dalyvavo virš 260 dalyvių iš 15 šalių.
Norėdami gauti naujausią informaciją apie konferenciją, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia.
#LT27EU #ENTRUST2027
Turkijos Sabancı universiteto Inžinerijos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas dr. Omid Moradi prisijungė prie projekto “Investigation of the Synergy between Hydrophobic Nanostructured Coatings and the Leidenfrost Phenomenon for Friction Reduction” (Nr. MPK-69) komandos kaip užsienio tyrimų partneris.
Projektas vykdomas Lietuvos energetikos institute, jam vadovauja LEI Degimo procesų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Vorotinskienė. Tyrimo metu siekiama išsiaiškinti, kaip hidrofobinių nanostruktūrizuotų dangų ir Leidenfrosto reiškinio sąveika gali padėti mažinti trintį. Šių procesų supratimas svarbus ieškant naujų būdų mažinti energijos nuostolius ir dilimą, atsirandančius besiliečiant paviršiams, bei kuriant efektyvesnius inžinerinius sprendimus.
Tarptautinis bendradarbiavimas suteikia galimybę dalytis skirtingų sričių mokslinėmis žiniomis ir patirtimi, stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Turkijos mokslininkų bei plėtoti naujas trinties mažinimo tyrimų kryptis.
Spalio 21–23 d. Vilniuje vyko 9-asis plenarinis posėdis „9th Plenary Meeting Concerted Action on the Energy Efficiency Directive“, surengtas įgyvendinant projektą „Concerted Action on the EED (CA EED)“. Projektas finansuojamas pagal ES programą „Horizontas 2020“.
Projektas įgyvendinamas visose ES valstybėse narėse ir Norvegijoje, siekiant sukurti patikimą forumą, kuriame už Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimą atsakingi valstybių narių atstovai galėtų mokytis vieni iš kitų, išvengti klaidų ir pasinaudoti sėkmingais kitų šalių pavyzdžiais, perkeldami direktyvos nuostatas į nacionalinius teisės aktus. Projektas suburia unikalią ekspertų ir politikos formuotojų grupę iš visų ES valstybių narių ir Norvegijos bei suteikia jai išskirtinę galimybę neformaliai bendrauti ir dalytis patirtimi techniniu lygmeniu.
Viena iš plenarinio posėdžio sesijų buvo skirta ES LIFE programos projektams, susijusiems su pastatų šildymo ir vėdinimo sprendimų efektyvinimu. Šios sesijos metu buvo pristatyti trys pagal LIFE programą vykdomi projektai. LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Egidijus Babilas buvo pakviestas pristatyti LEI koordinuojamo LIFE programos projekto „Re-energize“.
Pranešime buvo pristatyti įgyvendinant projektą „Re-energize“ atlikti šilumos siurblių rinkos tyrimai. Pagrindinis tyrimų tikslas – nustatyti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį, siekiant užtikrinti, kad ES būtų įgyvendinami Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatyti šilumos siurblių technologijų plėtros tikslai.
Daugiau informacijos apie projektą „Concerted Action on the EED“ ČIA
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimams. Pakeitimais siūloma sumažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas ir atlaisvinti dalį jose taikomų veiklos ribojimų. Tai leis atlaisvinti maždaug 12 tūkst. hektarų plotą visoje šalyje, kas yra daugiau negu Klaipėdos miesto teritorija, siekianti beveik 10 tūkst. hektarų.
Pakeitimai parengti remiantis Lietuvos energetikos instituto atlikta studija, kurioje išanalizuota Europos valstybių praktika ir Lietuvoje taikomi reikalavimai. Siekta išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros saugos, patikimumo ir visuomenės interesų.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai, kadangi sumažėjus apsaugos zonų dydžiams ir su tuo susijusiems suvaržymams, įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.
Daugiau informacijos – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešime: čia
