Kovo 3 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Monika Inčerytė Ostravoje, Čekijoje dalyvavo projekto „Repower Industries“ partnerių susitikime ir skaitė pranešimą „Selected Good Practices from Implemented Projects on Waste Heat Utilisation for Industry“ (Gerosios praktikos iš įgyvendinamų projektų, skirtų atliekinės šilumos panaudojimui pramonėje).
LEI patirtis: nuo mokslinių tyrimų iki praktinių sprendimų
M. Inčerytės pranešime pristatyta LEI patirtis įgyvendinant tarptautinius projektus, skirtus efektyvesniam atliekinės šilumos panaudojimui bei CO₂ emisijų mažinimui.
Vienas iš pristatytų projektų – RE-WITCH (Renewable and Waste Heat Valorisation in Industries via Technologies for Cooling Production and Energy Harvesting). Šis 26 partnerius iš 10 šalių vienijantis konsorciumas kuria konkurencingus ir inovatyvius sprendimus tvaraus pramoninio šildymo ir vėsinimo srityje, siekiant į pramonės procesus integruoti atsinaujinančius energijos išteklius ir atliekinę šilumą.
Taip pat pristatytas projektas Low2HighDH (Developing Methodologies for the Integration of Low-grade Energy Sources into High-temperature District Heating Networks). Jį vykdant plėtojamos metodikos, leidžiančios žemos temperatūros energijos šaltinius ir atliekinę šilumą integruoti į aukštatemperatūrius centralizuoto šilumos tiekimo tinklus. Projektu siekiama skatinti investicijas į tvarias šilumos technologijas bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Strateginis atliekinės šilumos vaidmuo
Pranešimo metu pristatyta kompleksinė atliekinės šilumos integravimo koncepcija, apimanti šilumos atgavimą naudojant pramoninius šilumokaičius, jos temperatūros pakėlimą šilumos siurbliais iki centralizuoto šildymo tinklams reikalingų parametrų, perdavimą vamzdynais bei šilumos kaupimo sprendimus. Tokia sistema leidžia efektyviai išnaudoti pramonės procesų metu susidarančią energiją, subalansuoti paklausos svyravimus ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą.
Šie sprendimai kuria ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą – didina energetinį atsparumą, stabilizuoja energijos kaštus, mažina CO₂ emisijas ir stiprina regionų konkurencingumą.
M. Inčerytės pristatyti LEI vykdomų projektų pavyzdžiai parodė, kad atliekinė šiluma gali tapti svarbia energetikos transformacijos dalimi, prisidedančia prie ilgalaikio tvarumo ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.
Nuo politikos formavimo iki technologinių sprendimų
Susitikimas vyko įgyvendinant „Interreg Europe“ programos projektą „Energetinės nepriklausomybės ir saugumo politikos skatinimas“ (Promoting better policy for Industrial Energy Independence and Security – Repower Industries). Projekto koordinatorius – Čekijos technikos universitetas, jame dalyvauja partneriai iš Čekijos, Graikijos, Italijos, Airijos, Slovėnijos ir Lietuvos. Lietuvai projekte atstovauja Biržų rajono savivaldybės administracija ir VšĮ Lietuvos inovacijų centras. M. Inčerytė susitikime pranešimą skaitė Biržų rajono savivaldybės administracijos kvietimu.
„Repower Industries“ tikslas – stiprinti pramonės, ypač jos strateginių sektorių, energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Geopolitiniai iššūkiai atskleidė, kad dalis Europos Sąjungos pramonės šakų vis dar išlieka priklausomos nuo tarptautinių energijos rinkos sutrikimų. Todėl projekte daug dėmesio skiriama gerosios praktikos mainams, energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančių išteklių integracijai ir ilgalaikiam regionų atsparumui.
Projekto partneriai analizuoja, kaip politikos priemonės gali paskatinti realius pokyčius pramonėje – nuo efektyvesnio energijos naudojimo iki inovatyvių šilumos atgavimo ir energijos kaupimo sprendimų diegimo.
Dalyvavimas „Repower Industries“ partnerių susitikime Ostravoje išryškino Lietuvos energetikos instituto indėlį ir kryptingą darbą kuriant pažangius, mokslo žiniomis pagrįstus sprendimus Europos pramonės energetiniam saugumui ir nepriklausomybei stiprinti.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijų atstovai susitiko su Japonijoje dirbančia bendrovės „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ inžiniere dr. Giedre Zablackaite.
Susitikimas vyko simboliniu metu – tą pačią savaitę Vašingtone buvo pasirašytas trišalis memorandumas tarp Ignalinos atominės elektrinės (veikiančios „Altra“ vardu), „GE Vernova Hitachi Nuclear Energy LLC“ (JAV) ir „Synthos Green Energy S.A.“ (Lenkija) dėl mažųjų modulinių reaktorių (MMR) technologijos BWRX-300 galimybių vertinimo Lietuvoje.
Lietuvos branduolinės energetikos perspektyvos
Ekspertų diskusijoje daug dėmesio skirta galimybei stiprinti Lietuvos vaidmenį branduolinės energetikos srityje. Akcentuota, kad branduolinė energetika galėtų tapti viena iš priemonių siekiant Lietuvos energetinio saugumo ir klimato neutralumo tikslų, ypač derinant ją su atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Pokalbio metu sutarta, kad vienu energijos šaltiniu apsiriboti negalima – moderni energetikos sistema turi būti grindžiama skirtingų technologijų deriniu. Branduolinė energetika užtikrina energijos tiekimo stabilumą, mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro, stiprina energetinį saugumą ir tuo pačiu visiškai neišmeta CO₂. Be to, ji gali būti derinama su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir įsilieti į bendrą energijos gamybos sistemą.
Šiuo metu Europoje stiprėja branduolinės energetikos plėtros tendencijos – daugelis valstybių, įskaitant Prancūziją, Švediją, Čekiją, Slovakiją, Nyderlandus, Rumuniją, Bulgariją, taip pat Lenkiją ir Estiją, rengia naujas branduolinės energetikos programas. LEI ekspertų vertinimu, Lietuva, turėdama stiprias kompetencijas šioje srityje, taip pat galėtų aktyviau svarstyti branduolinės energetikos plėtros galimybes.
Vis daugiau dėmesio skiriama mažiesiems moduliniams reaktoriams (MMR), kurie laikomi viena perspektyviausių ateities energetikos technologijų ir potencialiu Lietuvos energetikos sistemos raidos pasirinkimu. Remiantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje ateityje galėtų būti vykdoma etapais, daugiausia diegiant MMR technologijas. Strategijoje numatyta, kad MMR plėtros galimybių vertinimas turėtų būti atliktas iki 2027 m.
Bendradarbiavimo su Japonija galimybės
Susitikime taip pat aptartos galimos Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo kryptys branduolinės energetikos srityje. Dr. G. Zablackaitė pažymėjo, kad jos atstovaujama bendrovė yra suinteresuota stiprinti ryšius su Lietuva ir plėtoti mokslinį bei technologinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos ir saugos tyrimų srityse.
Diskusijoje prisimintas ir anksčiau Lietuvoje svarstytas Visagino atominės elektrinės projektas, kurio metu buvo planuota diegti pažangią JAV ir Japonijos įmonių bendradarbiavimo pagrindu sukurtą „GE Hitachi“ branduolinio reaktoriaus technologiją. Nors projektas nebuvo įgyvendintas dėl politinių ir ekonominių priežasčių, ekspertų teigimu, tokios patirties analizė yra svarbi svarstant ateities energetikos sprendimus ir vertinant pažangių technologijų pritaikymo galimybes Lietuvoje.
Anot specialistų, ateityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas galėtų būti plėtojamas mokslinių tyrimų, branduolinės saugos technologijų, jaunųjų specialistų rengimo bei akademinių mainų srityse. Tokie kontaktai galėtų padėti Lietuvai stiprinti kompetencijas vertinant ir diegiant naujos kartos branduolines technologijas, įskaitant mažųjų modulinių reaktorių sprendimus.
Pristatė Lietuvos patirtį
Susitikimo metu LEI mokslininkai pristatė su branduoline energetika susijusias instituto tyrimų kryptis ir vykdomą mokslinę veiklą. Instituto tyrimai apima branduolinės energetikos saugos analizę, galimų avarinių situacijų vertinimą ir pažangių energetikos technologijų modeliavimą, siekiant geriau suprasti jų veikimą realiomis eksploatavimo sąlygomis.
Didelis dėmesys skiriamas mažųjų modulinių reaktorių saugos tyrimams, branduolinių technologijų patikimumo vertinimui bei branduolinės energetikos infrastruktūros atsparumui išorės grėsmėms. Taip pat atliekami radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sprendimų tyrimai bei prisidedama prie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų.
Šios kompetencijos leidžia Lietuvai vertinti naujų branduolinių technologijų pritaikymo galimybes ir prisidėti prie saugaus energetikos sektoriaus vystymo.
Iš Kauno – į Tokiją
Dr. G. Zablackaitė – buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė. Vėliau ji studijas ir mokslinę veiklą tęsė Tokijo technologijų institute (angl. Tokyo Institute of Technology, dabar – Institute of Science Tokyo), Japonijoje. Po doktorantūros ji vykdė podoktorantūrinius mokslinius tyrimus Japonijos atominės energijos agentūroje, kur gilinosi į branduolinės energetikos technologijas ir saugos vertinimo klausimus. Šiuo metu ji dirba „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ Atominių elektrinių inžinerijos departamente, Branduolinių reaktorių inžinerijos skyriuje ir prisideda prie branduolinės saugos sistemų projektavimo bei vertinimo darbų.
Pasak dr. G. Zablackaitės, Japonijos patirtis po Fukušimos I atominės elektrinės avarijos parodė, kad branduolinė energetika gali išlikti svarbia energetikos sistemos dalimi net ir po didelių krizinių įvykių. Po avarijos didelė visuomenės dalis buvo skeptiškai nusiteikusi branduolinės energetikos atžvilgiu, tačiau pastaraisiais metais reaktoriai palaipsniui grąžinami į energetikos sistemą, stiprinant saugos standartus, modernizuojant technologijas ir užtikrinant energijos tiekimo stabilumą.
Jos teigimu, artimoje ateityje būtų prasminga plėtoti Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą branduolinės energetikos ir mokslinių tyrimų srityse. Dr. G. Zablackaitė taip pat išreiškė norą dalintis sukaupta profesine patirtimi su Lietuvos mokslo ir akademine bendruomene bei prisidėti prie branduolinės energetikos kompetencijų stiprinimo gimtojoje šalyje.
Vasario 27 d. Lietuvos energetikos institute įvyko partnerių paieškos (matchmaking) renginys, skirtas pasirengti RTO Lietuva organizuojamam tarpdisciplininiam konkursui „RTO NEXUS CALL“. Renginys subūrė Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ir Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovus bendram projektinių idėjų vystymui.
Dalyviai susipažino su RTO veikla ir kvietimo sąlygomis, išgirdo ankstesnių metų sėkmės istorijas bei aptarė išmoktas pamokas. Aktyvios diskusijos ir tiesioginiai kontaktai padėjo užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius, kurie, tikimasi, peraugs į naujas projektines iniciatyvas.
Lietuvos energetikos instituto mokslininkai taip pat pristatė Vandenilio energetikos technologijų centro, Degimo procesų, Plazminių technologijų bei Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijų infrastruktūrą ir atliekamus tyrimus.
Tyrėjai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai kviečiami teikti savo straipsnių santraukas (angl. abstracts) ENTRUST konferencijai, kuri vyks 2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute, Kaune. Konferencija suburs tarptautinę mokslininkų, inovatorių, pramonės atstovų ir politikos formuotojų bendruomenę bendrai diskusijai apie technologinius sprendimus, reikalingus energetikos transformacijos srityje.
Straipsnių santraukos turi būti pateiktos anglų kalba ir glaustai pristatyti tyrimo temą, metodologiją, pagrindinius rezultatus bei svarbiausias išvadas. Santraukos apimtis – iki 2 500 ženklų. Visos santraukos turi būti pateiktos iki 2026 m. birželio 15 d. per oficialią internetinę teikimo sistemą, kurią galima rasti čia.
Patirtis, kurianti ateitį
Atsižvelgiant į didėjantį konstruktyvaus dialogo poreikį energetikos transformacijos kontekste, Lietuvos energetikos institutas (LEI) inicijavo pirmąją ENTRUST konferenciją, bendrai diskusijai subursiančią mokslininkus, inovatorius, investuotojus, politikos formuotojus.
Svarbia ENTRUST dalimi taps CYSENI – ilgametė tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija energetikos ir gamtos mokslų srityse. Daugiau nei du dešimtmečius CYSENI buvo reikšminga platforma pradedantiesiems tyrėjams pristatyti savo darbus, keistis idėjomis ir kurti ilgalaikius profesinius ryšius visoje Europoje. 2026 m. CYSENI žengia į naują etapą – iš savarankiškos konferencijos ji tampa neatsiejama ENTRUST dalimi.
ENTRUST konferencija tęs CYSENI tradicijas ir glaudų bendradarbiavimą su ilgamečiais partneriais, kartu atverdama jauniems tyrėjams platesnes tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Doktorantai, pradedantieji tyrėjai ir jaunieji mokslininkai išliks svarbia ENTRUST dalimi – jiems bus sudarytos sąlygos pristatyti savo tyrimus, megzti profesinius ryšius ir diskutuoti su patyrusiais mokslininkais, pramonės atstovais bei politikos formuotojais.
Norėdami gauti naujausią informaciją apie konferenciją, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
2026 m. vasario 24 d. Lietuvos energetikos institutas dalyvavo „Aukštųjų mokyklų mugėje“, kur LEI atstovų komanda lankytojams pristatė praktikos, studijų ir karjeros galimybes institute.
Renginio metu moksleivius ir studentus taip pat supažindinome su energetikos mokslų perspektyvomis, mokslininko darbo specifika.
Lietuvos „Aukštųjų mokyklų mugė 2026“ – renginys esamiems bei būsimiems studentams, jų tėvams, mokytojams. Renginyje lankytojus pasitiko bene visos Lietuvos aukštosios mokyklos – institutai, universitetai, kolegijos, profesinio mokymo įstaigos.
2026 m. vasario 11–12 d. Vekšės mieste, Švedijoje, Linėjaus universitete vyko tarptautinė konferencija „Sustainable Built Environment and Energy Transition (SBEET)“, kuruojama aštuonių projektų, tarp kurių buvo ir Pietų Baltijos regiono „Interreg“ projektas „DecarbonDHS“. Konferencijos metu, tarp kitų, buvo pristatyti ir projekto darbo metu parengti pranešimai, tarp kurių buvo pristatytas LEI pranešimas „CŠT sistemų dekarbonizacija Lietuvoje it Kretingos rajono savivaldybėje“.
Po konferencijos vyko darbinis projekto susitikimas bei vizitas į „Växjö Energi“ – centralizuoto šilumos tiekimo įmonės biokuro elektrinę, kur projekto dalyviai susipažino su naujausiomis diegiamomis technologijomis ir naujovėmis, įgyvendinant dekarbonizacijos procesą.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg“ Pietų Baltijos regiono 2021–2027 programos lėšomis.
Plačiau apie projektą: Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija (DecarbonDHS) – Lietuvos energetikos institutas
Lietuvos energetikos institutas (LEI) kartu su partneriais iš Europos laimėjo finansavimą LIFE programos projektui RENReady, skirtam suderinti kvalifikacinius reikalavimus specialistams, diegiantiems atsinaujinančios energijos technologijas. Projektas siekia sukurti bendrus sertifikavimo, kvalifikacijų ir atitikties standartus Europoje, kad specialistai galėtų patikimai veikti skirtingose šalyse. Taip prisidedama prie Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos (RED) 18 straipsnio įgyvendinimo stiprinimo.
LEI dalyvaus projekte kartu su dar aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Graikijos, Italijos, Belgijos, Portugalijos, Nyderlandų ir Kipro. Projekto trukmė – 3 metai, o LEI dalis projekte siekia ~185 tūkst. Eur.
Projekto rezultatai padės specialistams ir politikos formuotojams užtikrinti skaidrumą, sertifikavimo patikimumą ir efektyvų atsinaujinančios energetikos diegimą Europoje.
Pastarosios savaitės Lietuvoje parodė, kad žiemos speigai tampa rimtu išbandymu ne tik žmonėms, bet ir namų šildymo sistemoms. Gyventojai masiškai dalijasi patirtimis apie stringančius šilumos siurblius, išaugusias elektros sąnaudas ir abejonėmis, ką daryti, kai namuose nebėra taip šilta, kaip tikėtasi, rašo portalas tv3.lt.
Kodėl vieniems per speigus šilumos siurbliai veikia sklandžiai, o kitiems tenka ieškoti patarimų internete? Ar tai gamyklinis brokas, netinkamas įrengimas, ar tiesiog fizikos dėsniai, su kuriais tenka susidurti žiemą?
Kaip aiškina Marius Praspaliauskas, Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas, šilumos siurblys nėra įrenginys, kuris „pagamina“ šilumą – jis ją perkelia iš lauko į namus.
„Jis veikia panašiai kaip šaldytuvas, tik atvirkščiai: šaldytuvas šilumą iš savo vidaus išmeta į patalpą, o šilumos siurblys šilumą iš lauko atneša į patalpos vidų. Net kai lauke vėsu ar šalta, ore vis tiek yra šilumos, tik jos temperatūra yra žema“, – nurodo M. Praspaliauskas
Sveikiname Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos j. m. d. Justiną Jaseliūnaitę, 2026 m. vasario 13 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Koherentinių tekėjimo struktūrų įtaka mikrokanalų termohidrauliniam efektyvumui“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)!
