Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. dr. Saulius Gudžius spalio 22 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje vykusios tarptautinės konferencijos „Interdisciplinary approach towards research security for managing geopolitical risks and building resilient society“ (Tarpdisciplininis požiūris į mokslinių tyrimų saugumą geopolitinėms rizikoms valdyti ir atspariai visuomenei kurti) panelinėje diskusijoje. Konferencija buvo viena iš penkių tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ renginių, vykusių spalio 19–23 dienomis.
Ieškojo sprendimų saugiam mokslui
Tarptautinė mokslo savaitė „(re)SEARCH 2026“ buvo skirta mokslo diplomatijos, technologinio konkurencingumo ir mokslinių tyrimų saugumo klausimams. Savaitės renginiai subūrė Lietuvos ir užsienio mokslo, politikos, diplomatijos bei inovacijų bendruomenių atstovus.
Konferenciją „Interdisciplinary approach towards research security for managing geopolitical risks and building resilient society“ organizavo Mykolo Romerio universitetas kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Renginyje daugiausia dėmesio skirta mokslinių tyrimų saugumo raidai Europos ir tarptautiniu mastu, saugumo principų pritaikymui skirtinguose instituciniuose ir nacionaliniuose kontekstuose, taip pat ilgalaikės ir tvarios mokslinių tyrimų saugumo politikos Lietuvoje kūrimui. Dalyviai diskutavo apie poreikį derinti akademinę laisvę, atvirumą ir tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą su tinkamomis saugumo priemonėmis, atsižvelgiant į geopolitines rizikas.
Prof. dr. S. Gudžius dalyvavo konferencijos panelinėje diskusijoje „Establishing a framework for long-term sustainable development of research security in Lithuania“ (Tvarios ilgalaikės mokslinių tyrimų saugumo sistemos Lietuvoje kūrimas). Joje kartu su kitais ekspertais jis aptarė mokslo ir mokslinių tyrimų saugumo užtikrinimą, siekiant išlaikyti atviro mokslo principus ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, bei ieškojo sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje kurti ilgalaikę ir tvarią mokslinių tyrimų saugumo sistemą tiek nacionaliniu, tiek instituciniu lygmeniu. Diskusijoje taip pat aptartos konferencijos metu LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vedėjo Tado Juknevičiaus pristatytos nacionalinės mokslinių tyrimų saugumo gairės.
Svarbiausia – užtikrinti pusiausvyrą
Diskusijoje, kurią moderavo JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto Tarptautinių mokslinių tyrimų biuro direktorė Joyelle Kalei Dominique, kartu su prof. dr. S. Gudžiumi dalyvavo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, Lietuvos mokslo tarybos teisininkas Ernestas Pravilionis ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkė dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.
Prof. dr. S. Gudžius diskusijos metu pabrėžė, kad energetikos srityje atliekamuose tyrimuose naudojami duomenys dažnai yra jautrūs ir konfidencialūs, todėl jų apsaugai būtinas ypatingas dėmesys. Kartu jis akcentavo, kad mokslinių tyrimų saugumą reglamentuojančios gairės ir reikalavimai turėtų padėti mokslininkams saugiai vykdyti tyrimus, o ne apsunkinti jų darbą. Pasak LEI vadovo, mokslininkas, kuris geriausiai išmano kuriamas technologijas ir su jomis susijusias rizikas, yra viena svarbiausių mokslinių tyrimų saugumo sistemos grandžių. Todėl šios sistemos taisyklės turėtų būti aiškios, paprastos ir patogios taikyti praktikoje.
Prof. dr. S. Gudžius taip pat atkreipė dėmesį, kad moksliniai tyrimai vykdomi ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuje, kuriame gali būti taikomi griežti duomenų ir tyrimų rezultatų sklaidos apribojimai. Todėl kuriant veiksmingą mokslinių tyrimų saugumo sistemą svarbu atsižvelgti į skirtingų sektorių veiklos specifiką ir užtikrinti tinkamą saugumo, atvirumo bei dalijimosi žiniomis pusiausvyrą.
Tikimasi, kad konferencijoje vykusios diskusijos ir išsakytos įžvalgos taps pagrindu tolesniems sprendimams, padėsiantiems kurti ilgalaikę ir tvarią mokslinių tyrimų saugumo sistemą Lietuvoje.
2026 m. spalio 21 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) dalyvavo mugėje „KTU WANTed karjeros dienos 2026″.
„Žalgirio arenoje“ vykusiame renginyje Instituto atstovai pristatė LEI siūlomas doktorantūros studijų, praktikos ir karjeros galimybes, bendravo su aukštųjų mokyklų studentais ir absolventais, atsakė į jiems rūpimus klausimus ir diskutavo apie ateities karjeros perspektyvas energetikos mokslo srityje.
LEI stendas sulaukė studentų susidomėjimo – lankytojai domėjosi Instituto veikla, vykdomais moksliniais tyrimais ir įsidarbinimo galimybėmis. Pokalbiai suteikė progą plačiau papasakoti apie energetikos mokslo svarbą, praktinį mokslinių žinių pritaikymą ir karjeros kelią, atsiveriantį pasirinkus mokslininko profesiją.
Informaciją apie praktikos pasiūlymus bei kitas karjeros galimybes LEI galima rasti čia: https://www.lei.lt/karjera/
„KTU WANTed karjeros dienos“ – tai vienas didžiausių karjeros planavimo renginių Baltijos šalyse, suburiantis studentus, moksleivius ir darbdavius iš visos Lietuvos. Renginio metu dalyviai turi galimybę susipažinti su įvairių organizacijų veikla, ieškoti praktikos ir darbo galimybių, išgirsti įvairių sričių ekspertų įžvalgas ir sužinoti apie naujausias inovacijas.
Spalio 20–21 d. Lietuvoje vyko ketvirtasis tarptautinis Interreg Baltijos jūros regiono programos projekto „PlanHeat“ partnerių susitikimas. Pirmąją dieną svečius Kaune priėmė projekto partneris Lietuvos energetikos institutas, o antrąją dieną dalyviai lankėsi pas kitą projekto partnerį – Alytaus miesto savivaldybę.
Projektas skirtas savivaldybių šilumos ūkio planavimui, atsižvelgiant į atnaujintos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos reikalavimus. Kaip ir kitų gyvų projekto susitikimų metu, Kaune buvo surengtas Ekspertų forumas „Nuo planų iki žmonių: įkvepiantys piliečių įtraukimo į vietos šilumos planavimą metodai“.
Forumas buvo skirtas visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių įtraukimui į šilumos ūkio planavimo procesą. Tai – vienas iš keturių svarbiausių savivaldybių šilumos ūkio planavimo aspektų greta duomenų prieinamumo ir rinkimo, techninių aspektų vertinimo bei savivaldybių darbuotojų kompetencijų stiprinimo. Forume dalyvavo ne tik projekto partneriai, bet ir nuotoliniu būdu prisijungę ekspertai iš Baltijos jūros regiono valstybių.
Be kitų projektui aktualių klausimų, susitikimo metu daug dėmesio skirta šilumos tiekimo sistemų atsparumui. Šio aspekto svarba dabartinėmis geopolitinėmis ir geografinėmis aplinkybėmis tampa vis didesnė. Taip pat aptartas tarptautinis šilumos ūkio planavimo vadovas, kuris būtų aktualus, aiškus ir patogus naudoti visų projekte dalyvaujančių valstybių partnerių atstovams.
Antrąją susitikimo dieną projekto partneriai vyko į Alytaus miesto savivaldybę. Čia svečiams buvo pristatytas savivaldybėje vykdomas šilumos ūkio planavimo procesas, Alytaus šilumos tiekimo įmonės veikla ir investiciniai planai. Savo savivaldybės šilumos ūkio planavimo patirtimi taip pat pasidalijo Kaišiadorių rajono savivaldybė, projekto savivaldybė ambasadorė Lietuvoje.
Po susitikimo svečiai apsilankė Alytaus šilumos tinklų biokuro kogeneracinėje jėgainėje, kur susipažino su jos veikla ir įgyvendintomis inovacijomis. Taip pat buvo pristatytas bendradarbiavimo su miesto viešojo transporto įmone pavyzdys: miesto elektriniai autobusai įkraunami šilumos tiekimo įmonės aikštelėje, naudojant vietoje pagamintą elektros energiją.
Daugiau apie projektą ČIA
Rugsėjo 30–spalio 6 d. Lietuvos delegacija lankėsi Masačusetso technologijos institute (MIT) Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau nei 20-ies narių delegaciją sudarė Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir įmonių atstovai. Vizite dalyvavo ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) Vandenilio energetikos technologijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Urbonavičius.
MIT ir Lietuvos bendradarbiavimas – nuo tyrimų iki bendrų projektų
Vizitą organizavo Lietuvos konsorciumas bendradarbiavimui su MIT, vienijantis šalies universitetus, mokslo institutus ir verslo atstovus partnerystei su Masačusetso technologijos institutu.
Vizito metu delegacijos nariai dalyvavo mokslo, technologijų, meno ir dizaino festivalio „MIT Future Fest“ sesijose, lankėsi parodose ir susitikimuose. Taip pat vyko susitikimai su MIT Technologijų licencijavimo biuro (TLO), pramonės įmonių ir MIT bendradarbiavimą skatinančios programos „Industrial Liaison Program“ bei startuolių ir verslo partnerystes plėtojančios programos „Startup Exchange“ atstovais.
Apsilankymo MIT Plazmos mokslo ir sintezės centre metu delegacijos nariai iš arti susipažino su branduolinės sintezės tyrimais. MIT.nano laboratorijoje jiems taip pat surengta privati instaliacijos „Amphibian Drift“ peržiūra. Šią instaliaciją Gediminas ir Nomeda Urbonai sukūrė kartu su MIT profesoriumi Markus J. Buehler.
Spalio 5 d. „MIT Media Lab“ laboratorijoje vyko MISTI Lithuania konferencija, subūrusi apie 60 dalyvių iš Lietuvos, MIT ir JAV lietuvių bendruomenės. Dalyvių laukė MIT ir Lietuvos bendradarbiavimo dirbtuvės, tinklaveikos pietūs, skirti aptarti tolesnių bendrų projektų galimybes, bei pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi JAV Gediminu Varvuoliu.
Renginio metu MIT ir Lietuvos diasporos atstovams pristatytos trys Lietuvos gyvosios laboratorijos (GL), apimančios gyvybės mokslų, pažangios gamybos ir energijos perdavimo sritis.
Pasisėmė naujų idėjų
LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Mariaus Urbonavičiaus teigimu, vizitas MIT buvo puiki galimybė iš arčiau susipažinti su viename pirmaujančių pasaulio technologijos institutų vykdomais moksliniais tyrimais ir inovacijomis.
„Ypač didelį įspūdį paliko aukštas biotechnologijų srities mokslinių tyrimų lygis. Taip pat įsiminė apsilankymai MIT.nano ir Plazmos mokslo ir branduolių sintezės centre, kur galėjome susipažinti su pažangia analitine įranga, naujausiais moksliniais tyrimais bei termobranduolinės sintezės technologijų vystymu. Buvo trumpai pristatyta ir MIT aplinkoje įkurta bendrovė „Commonwealth Fusion Systems“, siekianti komercializuoti branduolių sintezės technologijas“, – pasakoja jis.
Pasak dr. M. Urbonavičiaus, ne mažiau vertingos buvo diskusijos apie energetikos ateitį, naujų technologijų kūrimą ir jų praktinį pritaikymą. LEI atstovas pastebėjo, kad MIT itin daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto taikymui moksliniuose tyrimuose ir technologijų kūrime, siekiant efektyvinti tyrimų procesus, taupyti laiką ir palengvinti sprendimų priėmimą.
„Tokie vizitai leidžia ne tik pasisemti naujų idėjų, bet ir užmegzti tiesioginius kontaktus su mokslininkais bei aptarti galimas bendradarbiavimo kryptis“, – džiaugėsi jis.
Tolesni žingsniai – MIT atstovų vizitas Lietuvoje
Lietuvos ir MIT bendradarbiavimas tęsis ir Lietuvoje. Spalio 21 d. Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forume dalyvaus MIT vadovai ir tyrėjai.
Vienas iš forumo pagrindinių pranešėjų – MIT profesorius Markus J. Buehler, JAV Nacionalinės inžinerijos akademijos narys, einantis Jerry McAfee profesoriaus pareigas inžinerijos srityje (Jerry McAfee Professor of Engineering at MIT). Jis skaitys pagrindinį pranešimą ir dalyvaus diskusijoje.
Lietuvos delegacijos viešnagė MIT ir spalio gale numatytas MIT atstovų vizitas Lietuvoje yra bendradarbiavimo proceso dalis, siekiant puoselėti ryšius tarp Lietuvos ir MIT mokslo, technologijų bei inovacijų srityse.
Spalio 14 d. Lietuvos energetikos institute lankėsi projekto E-DIH.LT, kurį koordinuoja VšĮ Lietuvos inovacijų centras, atstovai. Projekto partneriai – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos energetikos institutas (LEI), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), UAB „Beta via“ ir VšĮ „AgriFood Lithuania DIH“.
Vizito metu projekto „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ Nr. 10-031-P-0001 poveiklės „Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas Lietuvos energetikos Institute“ vykdytojas Mindaugas Milieška svečiams pristatė Institute vykdomas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas bei bendradarbiavimo su verslo įmonėmis sėkmės istorijas. Vėliau svečiai buvo pakviesti į ekskursiją po mokslines laboratorijas, kur turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Instituto mokslininkų atliekamais tyrimais ir turima infrastruktūra.
Ekskursijos metu apie laboratorijų veiklą, įrangos galimybes ir atliekamus tyrimus pasakojo Plazminių technologijų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Milieška, Vandenilio energetikos technologijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Marius Urbonavičius, Degimo procesų laboratorijos vadovas Rolandas Paulauskas, Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Justas Šereika bei Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos specialistė Medeina Mačiukėnaitė. Instituto darbuotojai atsakė į svečių klausimus ir pristatė praktines mokslinių tyrimų pritaikymo galimybes.
Rugsėjo 13 d. Lietuvos energetikos instituto projekto Nr. 10-031-P-0001 „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ poveiklės „Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas Lietuvos energetikos Institute“ vykdytojų kvietimu Institute lankėsi VDU biotechnologijos studentai.
Svečius su mokslo padalinių galimybėmis ir pasiekimais teikiant MTEP paslaugas pranešime „Lietuvos energetikos veiklos ir pasiekimai biomasės tyrimuose“ supažindino poveiklės atsakingas vykdytojas Rimantas Levinskas.
Studentams lankantis mokslo padaliniuose, Vandenilio energetikos technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Raminta Rodaitė, Plazminių technologijų laboratorijos vadovas Liutauras Marcinauskas, Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vadovė Inna Pitak, Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslo darbuotoja Irena Vaškevičienė ir šiluminės energetikos inžinierius Tomas Vonžodas papasakojo apie turimos įrangos galimybes biomasės ir biotechnologijų tyrimuose. Rimantas Levinskas pristatė Degimo procesų laboratorijos sėkmės istorijas tiriant vandenvalos dumblo, biomasės atliekų bei biodyzelino gamybos atliekos – glicerolio – panaudojimą sintetinių dujų gamybai.
Spalio 13 d. Lietuvos energetikos institute vyko seminaras akademinės etikos klausimais. Renginyje pranešimus skaitė LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (LR AEPK) specialistai Lijana Radzevičienė, Kristina Puzarienė ir Tadas Sobenka.
Seminarą sveikinimo žodžiu pradėjo LEI direktoriaus pavaduotoja dr. Raminta Skvorčinskienė. LEI akademinės etikos komisijos pirmininkė dr. Asta Narkūnienė pristatė komisijos veiklą ir LEI akademinės etikos kodeksą.
LR AEPK tarnybos specialistė Lijana Radzevičienė seminaro dalyvius supažindino su dirbtinio intelekto naudojimo mokslo publikacijose galimybėmis ir rizikomis bei papasakojo apie netyčinio plagijavimo priežastis ir prevenciją.
Kristina Puzarienė skaitė pranešimus apie saugaus mokslo sistemų užtikrinimą institucijose bei tarptautinio bendradarbiavimo ir mokslo saugumo iššūkius. Tadas Sobenka pristatė mokslinių tyrimų ir publikavimo etikos pažeidimų nuostolius ir pasekmes.
Seminare dalyvavę LEI mokslininkai ir doktorantai įsitraukė į atviras diskusijas, uždavė pranešėjams klausimus ir dalinosi savo patirtimi. Išklausyti LR AEPK tarnybos specialistų pranešimai padėjo geriau suprasti šiuolaikinius akademinės etikos iššūkius ir pagilinti žinias apie atsakingo mokslo principus.
Spalio 9 d. LEI lankėsi UAB „VEGOIL BALTIC“ vadovas Mikhail Boitsov, domėjęsis Instituto mokslinių tyrimų ir laboratorijų galimybėmis.
Vizito metu bendrovės vadovas pateikė užsakymą Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijai – nustatyti alyvuogių perdirbimo atliekų energetinę vertę. Laboratorijos mokslo darbuotoja Irena Vaškevičienė ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Gytis Ežerinskas pristatė biomasės tyrimams skirtą įrangą bei aptarė atvežtų mėginių tyrimų programą.
Vėliau projekto Nr. 10-031-P-0001 vykdytojai R. Levinskas ir M. Milieška svečią supažindino su Degimo procesų laboratorijos veikla. Laboratorijoje atliekamus tyrimus išsamiau pristatė jaunesnysis mokslo darbuotojas Ernest Bykov.
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vadovė Inna Pitak pristatė biomasės pagrindu kuriamų katalizatorių tyrimų rezultatus. Taip pat aptartos galimo bendradarbiavimo kryptys, ypatingą dėmesį skiriant bendrovėje kuriamų biokompozitų fizikinėms ir mechaninėms savybėms bei jų charakteristikų nustatymo galimybėms.
Spalio 10–11 d. LEI tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Monika Inčerytė ir doktorantas Javid Karimov dalyvavo studijų mugėje „Study in Europe“, vykusioje Baku, Azerbaidžane.
Renginio metu LEI atstovai pristatė Instituto siūlomas praktikos, doktorantūros studijų ir karjeros galimybes, supažindino mugės lankytojus su vykdoma moksline veikla bei aktualiais LEI tyrimais energetikos srityje. Instituto atstovai užmezgė kontaktus su studijų galimybių užsienyje ieškančiais studentais, jaunaisiais tyrėjais ir kitomis aukštojo mokslo institucijomis. Mugės dalyviai aktyviai domėjosi LEI siūlomomis doktorantūros studijomis, profesinėmis galimybėmis energetikos sektoriuje ir Instituto veikla.
LEI atstovai renginyje taip pat bendravo su Europos Sąjungos ambasadore Azerbaidžane Marijana Kujundžić ir davė interviu Azerbaidžano nacionaliniam transliuotojui Az TV.
„Study in Europe“ – tai Europos Sąjungos atstovybės Azerbaidžane organizuojama aukštojo mokslo mugė, skirta besidomintiems studijomis Europoje. Renginyje dalyvavo atstovai iš daugiau nei 60 universitetų ir kitų švietimo institucijų iš 16 ES šalių. Mugės lankytojai galėjo tiesiogiai susitikti su aukštųjų mokyklų atstovais, sužinoti daugiau apie studijų programas, stojimo reikalavimus, stipendijas, praktikos ir karjeros galimybes.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) Vandenilio energetikos technologijų centro koordinuotas tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „InnoHyppy“ pripažintas M-ERA.NET programos sėkmės istorija. Per daugiau nei dešimtmetį trunkančią programos istoriją tai – tik antrasis Lietuvos komandos koordinuotas projektas, sulaukęs tokio įvertinimo.
M-ERA.NET – tarptautinis finansavimo organizacijų tinklas, skatinantis pažangiųjų medžiagų mokslinius tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą. Per keturiolika programos veiklos metų finansuota daugiau nei 500 projektų, tačiau sėkmės istorijomis pripažinti tik 25. Tarp jų – LEI mokslininkų koordinuotas „InnoHyppy“ projektas, kurio rezultatai prisideda prie tvaresnių vandenilio gamybos technologijų kūrimo.
Nuo aliuminio atliekų – prie švaresnio vandenilio
Projekte Lietuvos, Latvijos ir Slovėnijos mokslininkai suvienijo jėgas, siekdami sukurti efektyvesnius katalizatorius ir jų regeneravimo sprendimus švaresnei vandenilio gamybai metano pirolizės būdu. Tyrėjai ieškojo būdų, kaip panaudoti aliuminio atliekas, prailginti katalizatorių veikimo laiką ir vertingai panaudoti proceso metu susidarančius šalutinius produktus.
Mokslininkai sukūrė geležies (Fe) ir nikelio (Ni) pagrindu veikiantį katalizatorių. Geležis užtikrina jo stabilumą ir ilgaamžiškumą, o nikelio nanoklasteriai didina aktyvumą. Ši sistema leido pasiekti geresnį metano konversijos efektyvumą esant žemesnei temperatūrai, o vandenilio išeiga siekė iki 82 proc., kai reakcijos temperatūra buvo 700 °C. Tai svarbus žingsnis siekiant efektyvesnės vandenilio gamybos, nes galimybė pasiekti aukštą proceso efektyvumą žemesnėje temperatūroje gali padėti sumažinti energijos poreikį ir su tuo susijusį poveikį aplinkai.
Šie katalizatoriai buvo formuojami ant didelio grynumo gama aliuminio oksido (γ-Al₂O₃), kuris hidrolizės būdu buvo gautas iš aliuminio atliekų. Taip pasiūlytas sprendimas, leidžiantis atliekas paversti vertinga žaliava ir prisidėti prie efektyvesnio išteklių naudojimo. Kadangi hidrolizės proceso metu taip pat išsiskiria vandenilis, vykdant projektą inicijuota duali vandenilio generavimo sistema.
Sprendimai tvaresnei energetikai
Svarbi projekto dalis buvo skirta panaudotų katalizatorių atnaujinimui. Metano pirolizės metu ant katalizatoriaus kaupiasi šalutinis produktas – anglis, mažinanti jo veiksmingumą, todėl tyrėjai išbandė plazma pagrįstą regeneravimo metodą. Juo pavyko pašalinti iki 38 proc. susikaupusios anglies. Šis rezultatas atskleidžia galimybes pakartotinai naudoti katalizatorius ir ilginti jų eksploatavimo laiką.
Dėmesio skirta ir proceso metu susidarančiai anglies medžiagai. Tyrimai parodė, kad ji gali būti panaudojama kaip medžiaga darbiniams elektrodams, tinkamiems pesticidams aptikti.
Projekto metu ieškota būdų ne tik efektyviau gaminti vandenilį, bet ir mažinti atliekų kiekį, šalutinius produktus paverčiant potencialiai vertingomis medžiagomis.
Sulaukė tarptautinio susidomėjimo
Projekto rezultatai paskelbti devyniuose moksliniuose straipsniuose, jų pagrindu gautas vienas Lietuvos nacionalinis patentas, o tyrimų išvados pristatytos 15-oje mokslinių konferencijų. Projekto veiklos taip pat viešintos radijo laidose, interviu, paskaitose studentams ir plačiajai visuomenei.
„InnoHyppy“ rezultatai padėjo pagrindą integruotai vandenilio gamybos koncepcijai, apjungiančiai du procesus: aliuminio atliekų panaudojimą katalizatoriaus pagrindui gaminti ir metano pirolizę, kurios metu išgaunamas vandenilis. Šis požiūris leidžia ieškoti sprendimų, mažinančių priklausomybę nuo kritinių žaliavų, mažinančių anglies pėdsaką ir skatinančių žiedinį medžiagų naudojimą.
Tarptautinis projekto įvertinimas atveria naujų galimybių toliau plėtoti sukurtus sprendimus ir stiprinti Lietuvos, Latvijos bei Slovėnijos mokslininkų bendradarbiavimą. Tai svarbus žingsnis siekiant toliau vystyti inovatyvias vandenilio technologijas ir prisidėti prie tvaresnės energetikos.
Daugiau apie projektą ČIA
