Spalio 13 d. Lietuvos energetikos institute vyko seminaras akademinės etikos klausimais. Renginyje pranešimus skaitė LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (LR AEPK) specialistai Lijana Radzevičienė, Kristina Puzarienė ir Tadas Sobenka.
Seminarą sveikinimo žodžiu pradėjo LEI direktoriaus pavaduotoja dr. Raminta Skvorčinskienė. LEI akademinės etikos komisijos pirmininkė dr. Asta Narkūnienė pristatė komisijos veiklą ir LEI akademinės etikos kodeksą.
LR AEPK tarnybos specialistė Lijana Radzevičienė seminaro dalyvius supažindino su dirbtinio intelekto naudojimo mokslo publikacijose galimybėmis ir rizikomis bei papasakojo apie netyčinio plagijavimo priežastis ir prevenciją.
Kristina Puzarienė skaitė pranešimus apie saugaus mokslo sistemų užtikrinimą institucijose bei tarptautinio bendradarbiavimo ir mokslo saugumo iššūkius. Tadas Sobenka pristatė mokslinių tyrimų ir publikavimo etikos pažeidimų nuostolius ir pasekmes.
Seminare dalyvavę LEI mokslininkai ir doktorantai įsitraukė į atviras diskusijas, uždavė pranešėjams klausimus ir dalinosi savo patirtimi. Išklausyti LR AEPK tarnybos specialistų pranešimai padėjo geriau suprasti šiuolaikinius akademinės etikos iššūkius ir pagilinti žinias apie atsakingo mokslo principus.
Spalio 9 d. LEI lankėsi UAB „VEGOIL BALTIC“ vadovas Mikhail Boitsov, domėjęsis Instituto mokslinių tyrimų ir laboratorijų galimybėmis.
Vizito metu bendrovės vadovas pateikė užsakymą Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijai – nustatyti alyvuogių perdirbimo atliekų energetinę vertę. Laboratorijos mokslo darbuotoja Irena Vaškevičienė ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Gytis Ežerinskas pristatė biomasės tyrimams skirtą įrangą bei aptarė atvežtų mėginių tyrimų programą.
Vėliau projekto Nr. 10-031-P-0001 vykdytojai R. Levinskas ir M. Milieška svečią supažindino su Degimo procesų laboratorijos veikla. Laboratorijoje atliekamus tyrimus išsamiau pristatė jaunesnysis mokslo darbuotojas Ernest Bykov.
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vadovė Inna Pitak pristatė biomasės pagrindu kuriamų katalizatorių tyrimų rezultatus. Taip pat aptartos galimo bendradarbiavimo kryptys, ypatingą dėmesį skiriant bendrovėje kuriamų biokompozitų fizikinėms ir mechaninėms savybėms bei jų charakteristikų nustatymo galimybėms.
Spalio 10–11 d. LEI tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Monika Inčerytė ir doktorantas Javid Karimov dalyvavo studijų mugėje „Study in Europe“, vykusioje Baku, Azerbaidžane.
Renginio metu LEI atstovai pristatė Instituto siūlomas praktikos, doktorantūros studijų ir karjeros galimybes, supažindino mugės lankytojus su vykdoma moksline veikla bei aktualiais LEI tyrimais energetikos srityje. Instituto atstovai užmezgė kontaktus su studijų galimybių užsienyje ieškančiais studentais, jaunaisiais tyrėjais ir kitomis aukštojo mokslo institucijomis. Mugės dalyviai aktyviai domėjosi LEI siūlomomis doktorantūros studijomis, profesinėmis galimybėmis energetikos sektoriuje ir Instituto veikla.
LEI atstovai renginyje taip pat bendravo su Europos Sąjungos ambasadore Azerbaidžane Marijana Kujundžić ir davė interviu Azerbaidžano nacionaliniam transliuotojui Az TV.
„Study in Europe“ – tai Europos Sąjungos atstovybės Azerbaidžane organizuojama aukštojo mokslo mugė, skirta besidomintiems studijomis Europoje. Renginyje dalyvavo atstovai iš daugiau nei 60 universitetų ir kitų švietimo institucijų iš 16 ES šalių. Mugės lankytojai galėjo tiesiogiai susitikti su aukštųjų mokyklų atstovais, sužinoti daugiau apie studijų programas, stojimo reikalavimus, stipendijas, praktikos ir karjeros galimybes.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) Vandenilio energetikos technologijų centro koordinuotas tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „InnoHyppy“ pripažintas M-ERA.NET programos sėkmės istorija. Per daugiau nei dešimtmetį trunkančią programos istoriją tai – tik antrasis Lietuvos komandos koordinuotas projektas, sulaukęs tokio įvertinimo.
M-ERA.NET – tarptautinis finansavimo organizacijų tinklas, skatinantis pažangiųjų medžiagų mokslinius tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą. Per keturiolika programos veiklos metų finansuota daugiau nei 500 projektų, tačiau sėkmės istorijomis pripažinti tik 25. Tarp jų – LEI mokslininkų koordinuotas „InnoHyppy“ projektas, kurio rezultatai prisideda prie tvaresnių vandenilio gamybos technologijų kūrimo.
Nuo aliuminio atliekų – prie švaresnio vandenilio
Projekte Lietuvos, Latvijos ir Slovėnijos mokslininkai suvienijo jėgas, siekdami sukurti efektyvesnius katalizatorius ir jų regeneravimo sprendimus švaresnei vandenilio gamybai metano pirolizės būdu. Tyrėjai ieškojo būdų, kaip panaudoti aliuminio atliekas, prailginti katalizatorių veikimo laiką ir vertingai panaudoti proceso metu susidarančius šalutinius produktus.
Mokslininkai sukūrė geležies (Fe) ir nikelio (Ni) pagrindu veikiantį katalizatorių. Geležis užtikrina jo stabilumą ir ilgaamžiškumą, o nikelio nanoklasteriai didina aktyvumą. Ši sistema leido pasiekti geresnį metano konversijos efektyvumą esant žemesnei temperatūrai, o vandenilio išeiga siekė iki 82 proc., kai reakcijos temperatūra buvo 700 °C. Tai svarbus žingsnis siekiant efektyvesnės vandenilio gamybos, nes galimybė pasiekti aukštą proceso efektyvumą žemesnėje temperatūroje gali padėti sumažinti energijos poreikį ir su tuo susijusį poveikį aplinkai.
Šie katalizatoriai buvo formuojami ant didelio grynumo gama aliuminio oksido (γ-Al₂O₃), kuris hidrolizės būdu buvo gautas iš aliuminio atliekų. Taip pasiūlytas sprendimas, leidžiantis atliekas paversti vertinga žaliava ir prisidėti prie efektyvesnio išteklių naudojimo. Kadangi hidrolizės proceso metu taip pat išsiskiria vandenilis, vykdant projektą inicijuota duali vandenilio generavimo sistema.
Sprendimai tvaresnei energetikai
Svarbi projekto dalis buvo skirta panaudotų katalizatorių atnaujinimui. Metano pirolizės metu ant katalizatoriaus kaupiasi šalutinis produktas – anglis, mažinanti jo veiksmingumą, todėl tyrėjai išbandė plazma pagrįstą regeneravimo metodą. Juo pavyko pašalinti iki 38 proc. susikaupusios anglies. Šis rezultatas atskleidžia galimybes pakartotinai naudoti katalizatorius ir ilginti jų eksploatavimo laiką.
Dėmesio skirta ir proceso metu susidarančiai anglies medžiagai. Tyrimai parodė, kad ji gali būti panaudojama kaip medžiaga darbiniams elektrodams, tinkamiems pesticidams aptikti.
Projekto metu ieškota būdų ne tik efektyviau gaminti vandenilį, bet ir mažinti atliekų kiekį, šalutinius produktus paverčiant potencialiai vertingomis medžiagomis.
Sulaukė tarptautinio susidomėjimo
Projekto rezultatai paskelbti devyniuose moksliniuose straipsniuose, jų pagrindu gautas vienas Lietuvos nacionalinis patentas, o tyrimų išvados pristatytos 15-oje mokslinių konferencijų. Projekto veiklos taip pat viešintos radijo laidose, interviu, paskaitose studentams ir plačiajai visuomenei.
„InnoHyppy“ rezultatai padėjo pagrindą integruotai vandenilio gamybos koncepcijai, apjungiančiai du procesus: aliuminio atliekų panaudojimą katalizatoriaus pagrindui gaminti ir metano pirolizę, kurios metu išgaunamas vandenilis. Šis požiūris leidžia ieškoti sprendimų, mažinančių priklausomybę nuo kritinių žaliavų, mažinančių anglies pėdsaką ir skatinančių žiedinį medžiagų naudojimą.
Tarptautinis projekto įvertinimas atveria naujų galimybių toliau plėtoti sukurtus sprendimus ir stiprinti Lietuvos, Latvijos bei Slovėnijos mokslininkų bendradarbiavimą. Tai svarbus žingsnis siekiant toliau vystyti inovatyvias vandenilio technologijas ir prisidėti prie tvaresnės energetikos.
Daugiau apie projektą ČIA
Lietuvos energetikos institutas skelbia konkursą
eiti mokslo darbuotojo pareigas
Degimo procesų laboratorijoje:
Mokslinio darbo tema: Alternatyviojo kuro degimo ir konversijos intensyvinimas plazma ir cheminiais metodais energetinėse sistemose (energetika ir termoinžinerija), [1,0 et.].
Pretendentai pateikia:
Prireikus gali būti paprašyta papildomų dokumentų.
Dokumentai priimami iki 2027 m. kovo 3 d. 15 val. adresu Breslaujos g. 3, AK-217, 44403 Kaunas.
Daugiau informacijos teiraukitės tel. +370 37 401801, el. p. lei@lei.lt
Reikalavimai pretendentams:
Pretendentai turi turėti kompetenciją atlikti mokslinį darbą skelbime nurodyta tema.
Pretendentai turi atitikti pareigybės kvalifikacinius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. V5-3.5.
Šiuos reikalavimus bei Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojų konkursų, veiklos vertinimo ir atestavimo pareigoms organizavimo tvarkos aprašą rasite https://lei.lt/apie-lei/veiklos-dokumentai/.
Spalio 5–9 d. Stambulo technikos universitete, Turkijoje, vyksta tarptautiniai mokymai „DEWATRA Short Course Training II“, skirti jūrų transporto dekarbonizacijai ir tvaresnių bei efektyvesnių sprendimų taikymui.
Spalio 6 d. mokymuose pranešimą „Innovative Hydrodynamics: Two-Phase Flow and Complex Surfaces for Effective Drag Reduction“ skaitė Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorijos mokslininkė, direktoriaus pavaduotoja dr. Raminta Skvorčinskienė.
Pranešime pristatyti inovatyvūs hidrodinamikos sprendimai, susiję su dviejų fazių srautais ir sudėtingais paviršiais, siekiant mažinti hidrodinaminį pasipriešinimą. Mažesnis pasipriešinimas leidžia sumažinti laivų energijos sąnaudas ir degalų poreikį, todėl tokie sprendimai gali prisidėti prie išmetamųjų teršalų mažinimo ir tvaresnės laivybos.
Mokymuose dalyvauja mokslininkai, akademinės bendruomenės ir jūrų transporto sektoriaus specialistai iš įvairių šalių. Renginio programa apima jūrų transporto energinio efektyvumo didinimo, alternatyviųjų degalų, laivų emisijų mažinimo, elektrinių ir hibridinių sistemų bei kitus su jūrų transporto dekarbonizacija susijusius klausimus.
Mokymus remia COST – Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa.
Rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) Kaune vykusi pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija „Energy Transformation Technologies for Sustainable Future“ (ENTRUST) subūrė mokslininkus, energetikos sektoriaus ekspertus, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus iš Lietuvos bei užsienio. Konferencijos programoje buvo pristatyti įvairių sričių tyrimai ir diskutuota apie technologinius bei sisteminius sprendimus, svarbius energetikos transformacijai ir tvaresnei ateičiai.
Sujungė skirtingas perspektyvas
Konferencija tapo ne tik erdve dalytis naujausiomis mokslinėmis žiniomis, bet ir galimybe stiprinti tarptautines partnerystes. Organizuojant ENTRUST konferenciją, LEI glaudžiai bendradarbiavo su Londono Brunelio universiteto atstovais, kurie prisidėjo prie konferencijos programos sudarymo ir įgyvendinimo.
ENTRUST programą kartu formavo trys konferencijos vadovai – LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius, LEI direktoriaus pavaduotojas dr. Robertas Poškas ir Londono Brunelio universiteto atstovas prof. dr. Hussam Jouhara.
Jų kompetencijos apėmė skirtingus, tačiau glaudžiai susijusius energetikos transformacijos aspektus – nuo energetikos sistemų, inovacijų ir jų praktinio taikymo iki branduolinės inžinerijos, šilumos perdavimo bei pažangių šiluminių technologijų. Šių skirtingų perspektyvų sujungimas buvo svarbus formuojant konferencijos programą ir jos tarpdisciplininį pobūdį.
Prof. dr. Sauliaus Gudžiaus ilgametė veikla energetikos transformacijos, inovacijų ir naujų technologijų taikymo srityse į konferenciją atnešė platų energetikos sistemų ir jų praktinio pritaikymo požiūrį. Dr.Roberto Poško mokslinė patirtis, apimanti šilumos mainų, hidrodinaminių procesų, branduolinės inžinerijos ir aplinkos apsaugos tyrimus, šį požiūrį praplėtė technine ir inžinerine perspektyva. Prof. dr. Hussam Jouhara, atstovaujantis Londono Brunelio universitetui, suteikė konferencijai tarptautinį akademinį ir pramoninį kontekstą, paremtą jo darbu energijos efektyvumo, pažangių šiluminių sistemų, energijos atgavimo ir tvarių energetikos sprendimų srityse.
Erdvė tarptautinėms partnerystėms
ENTRUST tarptautiškumą atspindėjo ne tik organizatorių bendradarbiavimas, bet ir gausus užsienio institucijų bei ekspertų dalyvavimas konferencijoje. Į renginį atvyko mokslininkai ir energetikos sektoriaus atstovai iš įvairių šalių: Kroatijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Indonezijos, Latvijos, Malaizijos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Švedijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės.
Aštuoniose teminėse sesijose buvo nagrinėjamas platus energetikos transformacijos temų spektras – nuo branduolinės energetikos, energetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros atsparumo iki elektrifikacijos, dekarbonizacijos, vandenilio ir kitų naujųjų technologijų.
Skirtingos energetikos ekspertų iš įvairių pasaulio šalių kompetencijos ir patirtys padėjo sujungti įvairias energetikos transformacijos temas bei požiūrius. Konferencija tapo erdve ne tik dalytis mokslinėmis įžvalgomis, bet ir megzti naujus tarptautinius ryšius bei ieškoti galimybių tolesniam bendradarbiavimui.
Baltarusijai planuojant dar vieną Astravo atominės elektrinės bloką, vėl keliami klausimai dėl elektrinės saugos ir galimų rizikų.
Portalui „Delfi“ šia tema komentavo Lietuvos energetikos instituto ekspertai – Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algirdas Kaliatka ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Artūras Šmaižys.
Ekspertai aptarė Astravo AE saugos vertinimą, tarptautinių patikrų svarbą ir galimas papildomo branduolinio bloko pasekmes.
Daugiau skaitykite ČIA
Rugsėjį elektros kaina biržoje Lietuvoje pakilo trečdaliu. Spalį prognozuojamas dar didesnis jos kainos augimas. Ką tai reiškia elektros vartotojams?
LNK žinių reportaže situaciją komentuoja Lietuvos energetikos instituto konsultantas Daivis Virbickas.
Kviečiame žiūrėti reportažą nuo 10:37 min. ČIA
Siekiant padėti Lietuvai planuoti energetikos ir klimato politiką, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslininkai sukūrė trijų modelių sistemą. Pirmasis modelis skirtas įvertinti ateities energijos poreikius, antrasis – energetikos sektoriaus ilgalaikiam vystymui analizuoti, trečiasis – pramonės dekarbonizacijos modelis. Šie modeliai leidžia vertinti, kaip skirtingos politikos ir technologinės priemonės gali keisti energijos vartojimą, energetikos sistemos struktūrą, investicijų poreikį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Apie LEI mokslininkų sukurtus modelius ir jų tyrimų rezultatus plačiau rašo nacionalinis klimato kaitos informacijos portalas „Klimato kaita“.
Publikaciją rasite ČIA
