Portalo „Verslo žinios“ publikacijoje apie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) iniciatyvas, skirtas skatinti tarptautinę mokslo ir verslo tinklaveiką, cituojamas LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius.
Publikacijoje pabrėžiama tarptautinio bendradarbiavimo svarba vystant naujus mokslinių tyrimų projektus bei stiprinant partnerystes su Europos mokslo ir inovacijų organizacijomis.
„Institutas aktyviai dalyvauja įvairiose tarptautinėse tinklinėse struktūrose, nes tai padeda užmegzti kontaktus su užsienio partneriais, inicijuoti bendras idėjas naujiems tyrimams ir projektams, burti konsorciumus tarptautinių programų projektų inicijavimui ir įgyvendinimui“, – komentuoja dr. Sigitas Rimkevičius.
Visą straipsnį skaitykite ČIA
LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas dr. Arvydas Galinis su portalu „LRT.lt“ pasidalino įžvalgomis apie globalių energetikos krizių poveikį naftos vartojimui, elektrifikacijai ir technologinėms transformacijoms.
„Efektyviausias naftos vartojimo mažinimas vyksta ten, kur technologijos jau yra brandžios ir lengvai pritaikomos prie esamos infrastruktūros. Didžiausią potencialą mažinti naftos vartojimą turi tiesioginė transporto elektrifikacija, o pereinamuoju laikotarpiu – biodegalai ir pažangieji sintetiniai degalai“, – komentavo jis.
Visą straipsnį galite rasti: ČIA.
Call for Applications
The Lithuanian Energy Institute, Lietuvos energetikos institutas (LEI), based in Kaunas, Lithuania, invites applications for a doctoral position in the research area of Development and Research of Demand Response Control Algorithms in Smart Grids (https://www.lei.lt ).
MSCA Doctoral Network
The research will be carried out within the CoDeF project, Consumer Demand Flexibility in Electricity Use, 2024–2028; see https://www.codef-dn.eu. The project is funded by the MSCA Doctoral Networks programme under the call HORIZON-MSCA-2023-DN-01 and by the Lithuanian state budget. As a partner in the CoDeF consortium, LEI offers the opportunity to join an international research environment focused on advancing consumer demand flexibility in electricity use.
Job Description
The project will focus on the development and investigation of Demand Response (DR) control algorithms for smart grids. It will address the modelling and simulation of power system operating modes with high levels of flexible demand acting as frequency restoration reserves to correct short-term system imbalances.
The control algorithms developed in this work will support the gradual and reliable activation and deactivation of flexible capacity, helping to prevent disturbances and reduce operational stress in the power system. The work will involve programming, algorithm development, and validation using power system simulation tools.
Recruitment and Funding
The four-year doctoral programme will start on 1 September 2026. The successful candidate will be recruited by LEI and will receive financial support through both the Lithuanian state-funded doctoral scholarship and three-year MSCA Doctoral Network fellowship funding. This provides a strong financial package throughout the study period.
The doctoral studies will include 30 ECTS credits and an internship at a CoDeF partner institution. The candidate will also benefit from international collaboration and knowledge exchange within the CoDeF consortium, supporting the development of innovative research with clear relevance to energy policy and society.
Eligibility Requirement
The candidate must not have resided or carried out their main activity, such as work or studies, in Lithuania for more than 12 months during the three years immediately prior to the start of the assignment.
Required Qualifications
Applicants must hold an MSc degree in Electrical Engineering, Applied Mathematics, Informatics, or a closely related field.
Desirable Qualifications
A strong background in mathematical optimisation, programming, and power system modelling is desirable. Research experience and publications in high-level scientific journals will be considered a competitive advantage during the evaluation of applications.
Supervision
The doctoral candidate will be supervised by Dr Virginijus Radziukynas, Senior Researcher at the Smart Grids and Renewable Energy Laboratory at LEI. His expertise in smart grid modelling, energy demand flexibility, and the integration of renewable energy sources closely matches the proposed doctoral research topic. His ORCID profile is available here: https://orcid.org/0000-0003-0764-387X.
The second supervisor will be Dr Lena Kitzing from the Technical University of Denmark, a CoDeF partner institution.
Awarding of Degree
Upon completion of the PhD thesis, the candidate will defend it before the joint Doctoral Committee of LEI and Kaunas University of Technology (KTU). The doctoral degree will be awarded by KTU.
Contacts
For more information or to request an application form, please contact the supervisor of this doctoral research project, Dr Virginijus Radziukynas, at virginijus.radziukynas@lei.lt, copying Dr Arturas Klementavičius at arturas.klementavicius@lei.lt.
Balandžio 28 d. LEI lankėsi Japonijoje dirbanti bendrovės „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ inžinierė dr. Giedrė Zablackaitė.
Kartu su Branduolinių įrenginių saugos ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijų atstovais specialistė aptarė Lietuvos vaidmenį ir galimybes branduolinės energetikos srityje.
Susitikimo metu LEI mokslininkai pristatė instituto tyrimų kryptis ir vykdomą mokslinę veiklą. Dr. G. Zablackaitė apsilankė Branduolinės inžinerijos problemų ir Degimo procesų laboratorijose, susipažino su jų infrastruktūra ir vykdomais tyrimais.
Dr. G. Zablackaitė – buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė. Vėliau ji studijas ir mokslinę veiklą tęsė Tokijo technologijų institute (angl. Tokyo Institute of Technology, dabar – Institute of Science Tokyo), Japonijoje. Po doktorantūros ji vykdė podoktorantūrinius mokslinius tyrimus Japonijos atominės energijos agentūroje, kur gilinosi į branduolinės energetikos technologijas ir saugos vertinimo klausimus. Šiuo metu dr. G. Zablackaitė dirba „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ Atominių elektrinių inžinerijos departamente, Branduolinių reaktorių inžinerijos skyriuje ir prisideda prie branduolinės saugos sistemų projektavimo bei vertinimo darbų.
Balandžio 24 d. Kaune, „Mokslo saloje“, vyko nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato „STEAM TEAM 2026“ šeštasis pusfinalis.
Renginys subūrė 5–12 klasių moksleivių komandas iš įvairių Lietuvos regionų, kurios demonstravo kūrybiškumą, inžinerinį mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius. Dalyviai varžėsi kurdami vadinamąsias „Goldbergo mašinas“ – sudėtingas konstrukcijas, kuriose grandinine reakcija atliekamas tam tikras veiksmas.
Komandų darbus vertino komisija, kurioje dalyvavo ir LEI Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos mokslininkė dr. Asta Narkūnienė.
Čempionatą organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija „LINPRA“. Tai jau ketvirtasis nacionalinis jaunųjų inžinierių konkursas, skirtas skatinti moksleivių susidomėjimą inžinerija ir technologijomis.
Kaune vykusiame šeštajame pusfinalyje aukščiausių įvertinimų sulaukė KTU inžinerijos licėjaus komandos „IDĖJA“ ir „STEAMgineers“, kurios abi pateko į finalą.
Čempionato finalas vyks gegužės 15 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kur paaiškės geriausios šalies jaunųjų inžinierių komandos.
Balandžio 23 d. LEI lankėsi delegacija iš Talino technikos universiteto ir kitų Estijos aukštųjų mokyklų, veikiančių energetikos mokslo ir studijų srityje.
LEI tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Monika Inčerytė delegacijai pristatė Instituto veiklos kryptis. Vėliau svečiai apsilankė Degimo procesų ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijose bei Vandenilio energetikos technologijų centre, kur susipažino su mokslo padalinių infrastruktūra ir vykdomais tyrimais.
Vizitas tapo proga aptarti bendradarbiavimo galimybes ir užmegzti naujus akademinius ryšius.
LEI Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Poškas kartu su Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėja Haruko Wainwright laimėjo finansavimą prestižinėje „Global Seed Fund“ programoje.
Mokslininkų projekto „Digital twin approaches for nuclear waste disposal safety assessments“ metu plėtojami pažangių skaitmeninių dvynių metodai, skirti branduolinių atliekų saugos vertinimui.
„Ši partnerystė su MIT leidžia Lietuvoje vystomus tyrimus pakelti į naują lygį ir kurti inovacijas, turinčias realų poveikį branduolinių atliekų tvarkymo saugai“,– akcentuoja dr. G. Poškas.
„Global Seed Fund“ – tai MIT Tarptautinių studijų centro kuruojama iniciatyva, skatinanti tarptautinius mokslinius tyrimus ir finansuojanti ankstyvos stadijos bendrus projektus tarp MIT ir institucijų-partnerių visame pasaulyje, sudarant sąlygas naujų mokslinių tyrimų idėjų plėtojimui.
Šis pasiekimas žymi sėkmingą Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su MIT veiklą. Konsorciumas, įsteigtas 2025 m., vienija Lietuvos mokslo ir verslo institucijas, siekiančias plėtoti bendrus projektus su pasaulyje lyderiaujančiu Masačusetso technologijos institutu ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Visi Lietuvos konsorciumo partnerių pateikti projektai šioje kvietimo programoje buvo sėkmingi – tai rodo spartų partnerystės augimą ir stiprėjantį tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Balandžio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko kasmetinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“, subūrusi jaunuosius tyrėjus, akademinės bendruomenės narius ir inovacijų specialistus iš įvairių sričių. Konferenciją organizavo Jaunoji akademija kartu su Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriumi bei Technikos mokslų skyriumi.
Erdvė tarpdalykiniam dialogui
Prie konferencijos organizavimo prisidėjo LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkas, LMA jaunasis akademikas dr. Tadas Kaliatka. LEI mokslininkas taip pat vedė vieną iš pranešimų sesijų ir moderavo svarbia konferencijos dalimi tapusią diskusiją „Kaip sujungti mokslo ir verslo kompetencijas kuriant naujus produktus ir vertės grandines kosmoso srityje“.
Diskusijoje dalyvavo Paulius Vaitkevičius (UAB „Novian“ programavimo inovacijų srities vadovas), Evaldas Pabrėža (UAB „Integrated Optics“ vadovas) ir dr. Gedminas Elertas (UAB „Integrated Optics“). Jos metu aptarti efektyvūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo modeliai, inovacijų kūrimo iššūkiai bei galimybės stiprinti Lietuvos pozicijas kosmoso technologijų srityje.
„Ši konferencija yra itin svarbi jaunosios kartos tyrėjams, nes suteikia erdvę ne tik pristatyti savo mokslinius rezultatus, bet ir pradėti tarpdalykinį dialogą. Tokiose konferencijose gimsta idėjos, kurios vėliau gali virsti realiais technologiniais sprendimais ir inovacijomis.
Diskusija apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą kosmoso srityje parodė, kad Lietuva turi tiek stiprias mokslines kompetencijas, tiek ambicingus verslo lyderius. Ypač svarbu kryptingai jungti šias grandis ir ugdyti jaunus talentus – apjungus šias stiprybes galima kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus“, – neabejoja dr. T. Kaliatka.
Skatina pažangius tyrimus
Konferencijos darbas vyko dviejose sekcijose: Fizinių mokslų ir Technologijos mokslų. Pranešimus skaitė jaunieji mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto. Konferencijoje dalyvavo visų pakopų studentai, doktorantai bei jaunieji tyrėjai iki 35 metų. Iš viso konferencijai užsiregistravo 62 dalyviai. Dalyviai pristatė tiek žodinius, tiek stendinius pranešimus.
Geriausiais pripažintų mokslinių tiriamųjų darbų autoriams IT įmonių grupė „Novian“ ir VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ įsteigė vardines stipendijas. Jos skirtos skatinti pažangius tyrimus kvantinių technologijų, gynybos ir kosmoso, aukšto našumo skaičiavimo, kibernetinio saugumo bei informacinių technologijų srityse. Komisija atrinko 10 pranešimų, kuriuos autoriai turės dar kartą pristatyti stipendijas skyrusiose organizacijose ir tik jos galutinai nuspręs, kas taps stipendijų laimėtojais.
Komisijos atrinkti pranešimai:
– Rokas Lemežis (VU) – „Cirkonio fosfatų BMR tyrimas“;
– Ieva Baltrukonytė (VU) – „Regimosios spektro srities subnanosekundinių impulsų parametrinio stiprinimo sistema“;
– Simonas Šimėnas (VU) – „Difuzinių giliojo mokymosi metodų taikymo elektrokardiogramos signalų triukšmo šalinimui vertinimas“;
– Kernius Vilkevičius (FTMC) – „Efektyvus lazerinis aukso dangų apdirbimas kuriant multifunkcines plazmonines gardeles“;
– Dharma Prasetya Permana (VU) – „Probing coherently prepared atomic systems with structured light beams“;
– Rita Banciul (VU) – „VoroMQA-aa: Interpretable Quality Assessment for Biomolecular Structures in the Era of AI Prediction“;
– Vytautas Lėveris (VU) – „VITS architektūra grįstas lietuvių kalbos balso sintezatorius: kūrimo iššūkiai ir ateities perspektyvos“;
– Jonas Žurauskas (VU) – „A General Photoredox C-H Arene Functionalization Towards Substituted Methyls“;
– Mindaugas Ilickas (KTU) – „Durable PVB-Based Nanocomposite Coatings: the Role of Surface Free Energy in Antimicrobial Efficacy“;
– Andrea Zelioli (FTMC) – „GaAsBi Quantum Structures for Next-Generation Near-Infrared Laser Technologies“.
LMA ir LEI informacija
Sveikiname Degimo procesų laboratorijos jaunesnįjį mokslo darbuotoją Ernest Bykov, 2026 m. balandžio 17 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Neterminės plazmos poveikio dujinių mišinių degimo proceso efektyvumui tyrimas“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)!
💡 Sveikiname su Lietuvos energetikų diena! Dėkojame už reikšmingą, atsakingą ir visai šaliai svarbų darbą – indėlį į tvarią, saugią ir inovatyvią energetikos ateitį.
