2025 m. vasarą Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius dalyvavo dviejuose aukšto lygio renginiuose Barselonoje, kuriuose aptartos Europos pozicijos branduolių sintezės energetikos srityje, jos komercializavimo iššūkiai ir strateginiai sprendimai.
Kelias link saugios ateities
Europos Sąjunga intensyviai investuoja į branduolių sintezės technologijas, matydama jose potencialą užtikrinti klimato atžvilgiu neutralų, saugų ir praktiškai neišsenkantį energijos šaltinį. Dr. S. Rimkevičius pastebi, kad Europa šiuo metu importuoja apie 60 proc. sunaudojamos energijos, kasdien už tai sumokėdama apie 1 mlrd. Eurų. Branduolių sintezės energetika kartu su atsinaujinančių energijos išteklių ir kitais tvarios energijos šaltiniais gali padėti patenkinti Europos energijos poreikius.
Vienas pagrindinių šios srities projektų – Prancūzijoje statomas tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius ITER. Europa yra didžiausia projekto rėmėja, skirianti beveik pusę finansavimo. ES organizacija „Fusion for Energy“ (F4E) jau investavo apie 7 mlrd. eurų ES lėšų, teikdama sudėtingus technologinius komponentus, tokius kaip superlaidūs magnetai ir vakuumo indo segmentai. Tai ne tik prisideda prie projekto sėkmės, bet ir stiprina Europos pramonės technologinį pajėgumą.
Dėmesys technologijų plėtrai, talentų ugdymui
2025 m. birželio 12–13 d. F4E į Barseloną sukvietė daugiau kaip 200 dalyvių iš ES institucijų, mokslo, pramonės ir MVĮ sektorių aptarti sintezės energetikos aktualijų.
Posėdžio atidarymo sesijoje pasisakė F4E direktorius Mark Lachaise, Europos Parlamento narys Christophe Grudler, EK Energetikos generalinio direktorato (DG-ENER) generalinio direktoriaus pavaduotojas ir EK delegacijos vadovas F4E Valdyboje p. Massimo Garribba. Atidarymo sesijoje akcentuota Europos lyderystė branduolių sintezės tyrimų srityje ir tai, kaip svarbu ją išlaikyti įdiegiant ir komercializuojant šios klimatui neutralios energetikos technologijas.
Renginyje vykusiose diskusijose akcentuotas geopolitinis kontekstas, auganti JAV, Kinijos ir kitų šalių konkurencija bei poreikis neapsiriboti vien ITER projektu. Pabrėžta, kad kartu turi būti plėtojami kiti tyrimai, infrastruktūra ir nacionalinės strategijos, kurios sustiprintų technologijų vystymą bei pramonės įtraukimą.
Svarbus dėmesys skirtas ir žmogiškiesiems ištekliams – būtina skatinti jaunimo įsitraukimą ir kompetencijų ugdymą, nes svarbu kurti ne tik technologijas, bet ir patikimą, kvalifikuotą specialistų tinklą, kuris jas įgyvendins.
Stiprina bendradarbiavimą
2025 m. liepos 9-11 d. Barselonoje vykusiuose F4E Valdybos posėdžiuose aptarta projekto pažanga ir išryškintos galimybės glaudesniam bendradarbiavimui su kitomis organizacijomis, įskaitant Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN). Buvo pabrėžtas nacionalinių branduolių sintezės energetikos strategijų, pavyzdžiui, Vokietijos vaidmuo, ir būtinybė didinti F4E indėlį į būsimą demonstracinį sintezės reaktorių DEMO.
F4E valdybos posėdyje buvo patvirtinti svarbūs sprendimai dėl Europos dalyvavimo šiuo metu Grenadoje statomo IFMIF-DONES įrenginio programoje, skirtoje neutronų šaltinio kūrimui medžiagų bandymams. Džiugu, kad prie šios iniciatyvos prisijungė ir Japonija bei planuoja prisijungti Vokietija ir Prancūzija. LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Gediminas Stankūnas dalyvauja programos valdymo komitete stebėtojo teisėmis kaip Lietuvos atstovas. Pažymėtina, kad IFMIF-DONES infrastruktūra yra įtraukta į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumo (EFRI) kelrodį ir LEI siekia įsitraukti į IFMIF-DONES programos vykdymą.
Pasak dr. S. Rimkevičiaus, Europa ryžtingai siekia išlaikyti savo lyderystę branduolių sintezės energetikos srityje, koordinuodama politiką, investicijas ir bendradarbiavimą, o Lietuva turi puikias galimybes aktyviai prisidėti prie Europos energetikos ateities.
Šią vasarą LEI Degimo procesų laboratorijoje praktiką atlieka trys magistro studentai iš Prancūzijos – Arnaud Duchâteau, Tony Alloza ir Guillaume Ardi. Visi jie į Lietuvą atvyko siekdami įgyti tarptautinės patirties ir iš arčiau susipažinti su moksliniais tyrimais energetikos srityje.
Skirtingi universitetai – bendra kryptis
Arnaud Duchâteau ir Guillaume Ardi Orleano politechnikos universitete (Polytech Orléans) studijuoja energetikos inžineriją, jų kryptis – aviacija ir kosminės technologijos. Tuo tarpu Tony Alloza yra chemijos inžinerijos studentas Tulūzos nacionalinėje aukštojoje chemijos ir technologijų inžinierių mokykloje (Toulouse INP- ENSIACET).
„Mano studijos reikalauja trijų mėnesių praktikos užsienyje. Norėjau ją atlikti Rytų Europoje – domėjausi Lietuva, Lenkija, o naršydamas internete aptikau LEI Degimo procesų laboratoriją. Žinojau, kad pernai laboratorija jau buvo priėmusi praktikantą iš Prancūzijos, tad nusprendžiau ir pats pabandyti“, – pasakoja birželį praktiką pradėjęs T. Alloza.
A. Duchâteau ir G. Ardi į Lietuvą atvyko metų pradžioje kaip „Erasmus+“ programos studentai. Pusmetį jie studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete, o baigę semestrą pradėjo praktiką LEI.
„Norėjome pažinti Rytų Europą, kadangi tai yra regionas, apie kurį Prancūzijoje beveik nieko nežinoma. Tad ši patirtis mums padėjo ne tik pagilinti studijų žinias ir praktinius įgūdžius, bet ir susipažinti su nauja kultūra, žmonėmis, kasdienybe, bei kita mokslo ir darbo aplinka. Tai buvo ne tik akademinė, bet ir asmeninė patirtis, kurią tikrai prisiminsime, – sako A. Duchâteau.
G. Ardi atskleidė, kad sprendimą vykti į Lietuvą lėmė ne tik noras pažinti kitą kraštą, bet ir pažįstamų rekomendacijos.
„Su Arnaud pažįstame prancūzą studentą, kuris pernai atliko praktiką LEI – jis studijuoja mūsų universitete, tik yra metais vyresnis. Buvęs LEI praktikantas pasidalino savo teigiama patirtimi, tad tai paskatino ir mus rinktis šį institutą. Be to, norėjome atlikti praktiką netoli Vilniaus, kur pusmetį studijavome, kad galėtume suderinti paskutinius egzaminus ir praktiką. LEI pasirodė kaip puiki galimybė“, – pasakoja jis.
Patyrė laboratorijos kasdienybę
Praktikos metu studentai prisideda prie dviejų skirtingų projektų vystymo. Vienas iš jų – „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT), kurio tikslas – pakeisti stiklo lydymo procese naudojamą iškastinį kurą, diegiant alternatyvius, mažai anglies dioksido išskiriančius energijos šaltinius. Antrasis projektas – „Šiluminės spinduliuotės intensyvinimo deginant alternatyvias kuro rūšis industrinėse pakurose tyrimas“ (RAD2FUN). Praktikantai prisideda prie šio projekto tyrimų, kurių metu plazmos pagalba vykdomas amoniako ir kitų alternatyvių kuro rūšių deginimas. Iš pradžių praktikantai analizavo mokslinę literatūrą, o vėliau įsitraukė į praktinius eksperimentus, susijusius su degimo procesais ir plazmos parametrais.
„Atlikome eksperimentus su amoniaku, CO₂ ir metanu, reguliuodami plazmos dažnį bei įtampą, siekiant išsamiau ištirti ir suprasti degimo procesų eigą. Dirbome su įvairia eksperimentine įranga – jautriais sensoriais, specializuota kamera, fiksuojančia degimo procesą, bei analitine programine įranga, leidžiančia apdoroti surinktus duomenis. Tai buvo ne tik įdomi, bet ir labai vertinga patirtis“, – atskleidė A. Duchâteau.
T. Alloza džiaugiasi, kad laboratorinis darbas jam leido pritaikyti chemijos inžinerijos studijų metu įgytas žinias. „Ypač praverčia analitinės chemijos pagrindai, fizikos žinios ir gebėjimas analizuoti duomenis. Anksčiau neteko dirbti mokslinėje tyrimų laboratorijoje, tad ši patirtis buvo itin vertinga – tiek profesiniam tobulėjimui, tiek planuojamai karjerai pramonėje“, – sako jis.
Verslas ar mokslas?
Praktika LEI paskatino studentus permąstyti savo ateities planus. G. Ardi pripažino, kad anksčiau planavo nebetęsti studijų, tačiau dabar svarsto ir doktorantūros galimybę. Įspūdį jam paliko pažintas mokslinių tyrimų pasaulis, darbas laboratorijoje, čia atliekami eksperimentai ir analizuojami gauti duomenys.
Darbas laboratorijoje paliko teigiamą įspūdį ir A. Duchâteau – jis svarsto galimybę ateityje tęsti mokslinį kelią. Vis dėlto studentas pripažįsta, kad Prancūzijoje sudėtinga rasti doktorantūros temą, kuri atitiktų tiek asmeninius interesus, tiek finansines galimybes. Tad šiuo metu jis dar svarsto, kokiu keliu pasukti – norėtų dirbti laboratorijoje, bet sprendimą lems ir praktiniai aspektai.
T. Alloza jau dirba inžinieriumi popieriaus gamykloje Prancūzijoje ir, įgijęs diplomą, planuoja tęsti karjerą pramonėje. Vis dėlto, praktiką LEI jis vertina kaip vertingą ir išskirtinę patirtį.
„Nedaug kam pasitaiko galimybė dirbti tokio lygio mokslinėje laboratorijoje, ypač užsienyje. Labai daug išmokau – tai reikšminga patirtis, kuri pravers ateityje, kad ir kokį kelią pasirinkčiau“, – neabejoja jis.
Rekomenduoja ir kitiems
Praktikantai džiaugiasi praktikos sąlygomis LEI ir Lietuvoje praleistu laiku. Anot T. Alloza, tiek Instituto darbuotojai, tiek už jo ribų sutikti žmonės buvo malonūs, visada pasiruošę padėti, tad studentai niekada nesijautė vieni.
„LEI paliko puikų įspūdį dėl savo modernių laboratorijų, konferencijų, kuriose praktikos metu teko dalyvauti, ir nuoširdaus dėmesio studentams. Turėjome galimybę augti tiek kaip specialistai, tiek kaip asmenybės“, – sako T. Alloza.
Studentus ypač sužavėjo Instituto mastas ir infrastruktūra. Praktikos metu jie apsilankė ne tik laboratorijoje, kurioje atliko praktiką, bet ir kituose mokslo padaliniuose, išgirdo apie įvairias tyrimų kryptis ir pamatė mokslinę įrangą.
„Įspūdį paliko ne tik pati LEI aplinka, bet ir nuolatinis palaikymas – praktikos vadovai visada skyrė laiko mūsų klausimams, paaiškindavo procesus, rūpinosi, kad iš šios patirties pasiimtume kuo daugiau“, – pabrėžia jie.
Studentams, svarstantiems apie praktiką užsienyje, pašnekovai rekomenduoja rinktis LEI. Pasak jų, tai – puiki proga įgyti tarptautinės patirties, patobulinti anglų kalbos žinias, susipažinti su profesionalia laboratorine aplinka ir tyrimų kultūra.
„Be to, Lietuva yra labai įdomi šalis, pilna kontrastų. Čia galima ne tik daug pamatyti, bet ir patirti – tiek kultūriniu, tiek socialiniu požiūriu. Kelionės tarp miestų yra greitos ir nebrangios, todėl laisvu laiku turėjome progą aplankyti įvairias vietas – nuo gyvybingų miestų iki ramios gamtos. Tai tikrai praturtino mūsų laiką čia“, – pasakoja A. Duchâteau.
Liepos 15–17 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkai Justina Jaseliūnaitė ir Stasys Gasiūnas lankėsi tarptautinėje baterijų technologijų parodoje ir konferencijoje „The Battery Show Asia 2025“, vykusioje AsiaWorld-Expo centre Honkonge, Kinijoje.
Vertinga patirtis
Parodoje mokslininkai siekė susipažinti su naujausiomis baterijų ir akumuliatorių gamybos bei perdirbimo inovacijomis, užmegzti ryšius su įrangos, komponentų tiekėjais ir technologijų kūrėjais. Į Honkongą LEI atstovai vyko pagal projektą „MTEP idėjos tikrinimas – baterijų ar jų paketų šilumos valdymas mikrokanalais“. Sukauptos žinios sustiprino technologinį projekto pagrindą, kuriuo remiantis bus rengiamos tolesnės paraiškos pažangių inovacijų ir technologijų plėtrai.
„Azijos rinka baterijų gamybos srityje yra pirmaujanti pasaulyje – nuo pažangių aušinimo sprendimų iki dirbtinio intelekto integracijos. Visiškai dominuoja Kinija, kuri pati viena pagamina daugiau nei 70 % pasaulio ličio jonų baterijų. Tad dalyvavimas tokio masto renginyje leido susipažinti su naujausiomis technologijomis, sprendimais ir tendencijomis“, – įspūdžiais dalijosi J. Jaseliūnaitė.
Solid state baterijos ir šilumos sauga
Konferencijoje buvo pristatytos naujausios baterijų ir energijos sistemų tendencijos. Viena jų – spartėjantis perėjimas prie solid state tipo baterijų (SSB). Pasak J. Jaseliūnaitės, vis daugiau šių baterijų gamintojų deklaruoja žengiantys į bandomųjų ar net komercinių prototipų fazę. Nors SSB baterijos išsiskiria didesniu energijos tankiu ir saugumu, jos reikalauja itin preciziško šilumos valdymo – temperatūros svyravimai tampa kritiniu aspektu.
Didelis dėmesys konferencijoje buvo skirtas ir šiluminės grandinės saugos sprendimams – nuo aktyvaus aušinimo iki pasyvių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, fazinio perėjimo ar išsipučiančių dangų. Šios priemonės orientuotos į prevenciją ir rizikų mažinimą, siekiant išvengti „thermal runaway“ efekto – savaiminio baterijos užsidegimo.
Inovatyvūs sprendimai ir AI taikymas aušinimui
Tarp technologiškai įdomiausių sprendimų išsiskyrė įmonės „XDThermal“ kuriami mikrokanaliniai šilumokaičiai. Ši technologija, leidžianti itin efektyviai paskirstyti šilumą ribotose erdvėse, gali būti integruota tiesiai į baterijų ar elektronikos modulius. Taip pat išryškėjo tendencija taikyti dirbtinį intelektą – kai kurios sistemos realiuoju laiku optimizuoja aušinimo algoritmus pagal temperatūros pokyčius ar naudotojo darbo režimus.
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta ir baterijų perdirbimo bei pakartotinio panaudojimo (angl. second life) klausimams. Stacionarioms kaupimo sistemoms, naudojančioms baterijas su nevienoda likutine talpa, reikia nestandartinių šilumos valdymo sprendimų – šioje srityje dar tik formuojasi technologiniai principai, bet matomas didelis potencialas.
Tarptautinis dėmesys
Renginio organizatoriai skelbia, kad parodoje ir konferencijoje dalyvavo daugiau nei 15 000 lankytojų, virš 300 įmonių bei apie 150 ekspertų iš viso pasaulio. Pasak J. Jaseliūnaitės, „The Battery Show Asia 2025“ tapo svarbia platforma, leidžiančia apžvelgti, kokie technologiniai iššūkiai ir sprendimai formuoja naujos kartos energijos sistemas.
Liepos 23 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) lankėsi energetikos viceministras Airidas Daukšas ir Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Tomas Lukoševičius. Vizito metu svečiams buvo pristatyta instituto veikla ir bendradarbiavimas su pramone bei aukštosiomis mokyklomis, aptarta komunikacijos su visuomene svarba kuriant ir diegiant naujas energetikos technologijas.
Susipažino su pažangiais sprendimais
Svečiai lankėsi Vandenilio energetikos technologijų centre (VETC), kur centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris pristatė vykdomus mokslinius tyrimus ir inovacijas bei apžvelgė vandenilio technologijų plėtros galimybes Lietuvoje.
Susitikimo metu pristatytos pagrindinės LEI veiklos, aptarti VETC moksliniai tyrimai, inovacijos bei kuriamos technologijos, diskutuota apie galimą vandenilio ir kitų energetikos sprendimų viešinimą visuomenei.
Pristatyti tyrimai, susiję su vandenilio gamyba metano pirolizės būdu naudojant naujus katalizatorius, vandenilio išgavimu taikant metalo ir jo lydinių nanodaleles, taip pat vandenilio saugojimu naudojant metalų ir jų lydinių hidridus. Aptarti antibakterinių medžiagų tyrimai, skirti taikyti vandenilio saugojimo ir transportavimo sistemose.
Inovatyvūs tyrimai
Ministerijos atstovai buvo supažindinti su vykdomais projektais, tarp kurių – ne tik inovatyvaus katalizatoriaus kūrimas, bet ir technologija, leidžianti iš plazmoje aktyvuoto aliuminio ir vandens gauti vandenilį bei gama aliuminio oksidą, taip pat sprendimai, skirti aliuminio atliekų perdirbimui, leidžiantys gaminti vandenilį ir atgauti švarų aliuminį.
Be to, pristatyti tyrimai, susiję su metalų hidridais ir jų panaudojimu kartu su kuro elementais bei vandenilio ir metalų cheminės sąveikos analizėmis. Taip pat aptartos planuojamos projektinės veiklos, tarp jų – vandenilio gamyba iš naudotų fotovoltinių elementų bei netradicinių bimetalinių katalizatorių taikymas metano pirolizėje.
Svečius vizito metu lydėjo LEI direktorius dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojas dr. Robertas Poškas, VETC vadovas dr. Šarūnas Varnagiris, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Urbonavičius, Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius bei tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Monika Inčerytė.
Šiame vaizdo įraše Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro mokslininkas dr. Marius Urbonavičius pristato centro veiklas ir bendradarbiavimo su verslu galimybes vandenilio energetikos srityje.
Vaizdo įrašas yra EDIH4IAE.LT konsorciumo vaizdo įrašų serijos dalis, pristatanti Lietuvos energetikos instituto veiklą.
Lietuvos energetikos institutas dalyvauja Interreg Baltijos jūros regiono programos projekte PlanHeat, kurio tikslas – skatinti tvarų vietinį šilumos planavimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Viena iš svarbių projekto veiklų – glaudus bendradarbiavimas su PlanHeat ambasadorių miestais ir regionais, kurie nuo pat pradžių prisideda prie projekto sprendimų kūrimo ir diegimo.
Džiaugiamės, kad tarp 22 ambasadorių iš 7 Baltijos jūros regiono šalių yra ir Lietuvos atstovai – Kaišiadorių rajono savivaldybė. Ambasadoriai padeda tobulinti sprendimus dalyvaudami apklausose, testuoja juos praktikoje, teikia grįžtamąjį ryšį, dalyvauja dirbtuvėse, mokymuose ir konferencijose bei prisideda prie projekto sklaidos.
Ambasadorių indėlis yra itin svarbus, siekiant užtikrinti, kad kuriami sprendimai būtų pritaikomi realiose sąlygose, o šilumos planavimo gairės pasiektų kuo platesnį ratą savivaldybių. Tai abipusiai naudingas bendradarbiavimas, padedantis miestams ir regionams gauti naujausias žinias bei patirtį vietinio šilumos planavimo srityje.
Daugiau apie projektą: https://www.lei.lt/projektas/planheat-lt/
Šiame vaizdo įraše Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkas dr. Mindaugas Valinčius pristato vieną iš laboratorijos veiklos sričių – šilumos tinklų modeliavimą.
Vaizdo įrašas yra EDIH4IAE.LT konsorciumo vaizdo įrašų serijos dalis, pristatanti Lietuvos energetikos instituto veiklą.
Lietuvos mokslo taryba (LMT) skyrė finansinę paramą dviems Lietuvos energetikos instituto doktorantams.
Doktorantei Ievai Kiminaitei – akademinei išvykai, kurios metu ji skaitys žodinį pranešimą 13-oje tarptautinėje Freibergo anglies žiedinių technologijų konferencijoje (angl. 13th International Freiberg Conference on Circular Carbon Technologies), vyksiančioje 2025 m. rugsėjo 15–19 d. Prahoje, Čekijos Respublikoje.
Doktorantui Rimvydui Adomaičiui – dalyvavimui vasaros mokykloje „Žaliųjų. Pastatų. Sprendimai“ (angl. „Green.Building.Solutions.“), kuri vyks liepos 14 d. – rugpjūčio 2 d. Vienoje, Austrijoje.
Birželį Lietuvos energetikos institute dviejų mėnesių praktiką pradėjo Masačusetso technologijos instituto (MIT) bakalauro studentas Lance Berkey, studijuojantis fiziką ir matematiką. Į Lietuvą L. Berkey atvyko pagal prestižinę MIT tarptautinių mainų programą MISTI (MIT International Science and Technology Initiatives), suteikiančią galimybę MIT studentams atlikti praktiką, dalyvauti tyrimuose ir inovacijų projektuose užsienyje. Lietuva yra viena iš šios programos šalių partnerių, o LEI – viena iš priimančių institucijų.
Dėmesys – Lietuvai
Praktiką L. Berkey atlieka LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje. Jo darbas susijęs su medžiagų savybių degradacijos dėl vandenilio įsiskverbimo molekulinės dinamikos (MD) tyrimais. Šiuo metu jis atlieka alfa-geležies kristalinės gardelės deformacijos MD modeliavimus, siekdamas nustatyti, kokią įtaką įsiskverbęs vandenilis turi gardelės deformacijos-įtempių kreivėms.
Nors L. Berkey studijuoja fiziką ir matematiką, gretutinė jo studijų kryptis yra Eurazijos regionas. Tai iš dalies nulėmė studento žvilgsnį į Lietuvą ir sprendimą atvykti būtent čia.
„Kirbėjo mintis vasaros praktikai pasirinkti Europą, o Lietuva man pasirodė ypač patraukli. MIT turime vieną lietuvį profesorių, kuris visada puikiai atsiliepia apie Lietuvą, tad apie jūsų šalį jau buvau girdėjęs. Pradėjus ieškoti praktikos vietos, MISTI programos koordinatorius pasiūlė Lietuvos energetikos institutą. Po pirmojo pokalbio su LEI atstovais supratau, kad ši vieta puikiai atitinka mano įgūdžius ir lūkesčius. Taip ir nusprendžiau čia atvykti“, – pasakoja jis.
Vertinga patirtis
Praktikos metu L. Berkey atliko kompiuterinius modeliavimus ir duomenų analizę molekulinės dinamikos srityje, tyrinėdamas vandenilio įsiskverbimo daromą žalą alfa-geležiai. Kadangi liepos pabaigoje studentas išvyks atgal į JAV, šiuo metu jis dirba apibendrindamas rezultatus ir rašo galutinę ataskaitą.
Pasak pašnekovo, ateityje vandenilio vaidmuo energetikos sektoriuje bus vis reikšmingesnis, tad suprasti jo poveikį medžiagoms yra itin svarbu. Jis džiaugiasi praktikos LEI suteikta galimybe pagilinti teorines ir praktines žinias šioje srityje.
„Praktika Institute man išties įsiminė, čia jaučiausi labai laisvai ir savarankiškai. Vadovai leido man dirbti savo tempu, skatino patį ieškoti sprendimų, bet visada buvo pasirengę padėti, jei prireikdavo. Tai labai vertinu – savarankiškumas mokantis yra labai svarbus. Taip pat mane sužavėjo pats Institutas – jo dydis, moderni infrastruktūra, atliekamų tyrimų įvairovė, čia dirbantys patyrę mokslininkai. Neabejodamas rekomenduoju Institute atlikti praktiką visiems studentams, besidomintiems energetikos sritimi“, – šypsosi jis.
Svarsto sugrįžti
L. Berkey taip pat džiaugiasi galimybe pažinti Lietuvą ir Kauną. Jį sužavėjo šiltas vietinių žmonių bendravimas, žaliuojanti miesto aplinka, patogi infrastruktūra. Lietuva pašnekovui paliko labai gerą įspūdį, tad jis norėtų čia ateityje sugrįžti.
„Praktika LEI man atvėrė naujas perspektyvas. Iki šiol buvau tikras, kad iš karto po magistro nestosiu į doktorantūrą, tačiau dabar rimtai svarstau tokią galimybę. Man patiko atlikti tyrimus ir dirbti laboratorijoje, todėl manau, kad ateityje galėčiau pasirinkti tokią karjeros kryptį“, – apibendrino L. Berkey.
Lietuvos energetikos instituto Plazminių technologijų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Andrius Tamošiūnas liepos 9 d. Vilniuje dalyvavo tarptautinės konferencijos EPS 51st Conference on Plasma Physics specialiajame renginyje „Generation Fusion“. Šis diskusijų renginys, organizuotas Europos fizikos draugijos Plazmos fizikos skyriaus iniciatyva, buvo skirtas aptarti žmogiškojo faktoriaus vaidmenį branduolinės sintezės vystymo procese, ypatingą dėmesį skiriant jaunųjų plazmos technologijų mokslininkų požiūriui.
Pabrėžė tinklaveikos svarbą
Diskusijoje buvo nagrinėjami konceptualūs magnetinio suvaržymo ir inercinės suvaržymo sintezės metodų aspektai. Renginio tikslas – pristatyti jaunosios kartos mokslininkų, taip pat pagrindinių sprendimų priėmėjų ir aukšto lygio suinteresuotųjų šalių požiūrį, lūkesčius ir įžvalgas.
Dr. A. Tamošiūnas pasidalino savo įžvalgomis apie vertybes, kurios, jo nuomone, yra itin svarbios jauniesiems mokslininkams siekiant sėkmingos karjeros.
Jis pabrėžė tyrėjų mobilumo ir tarptautinės tinklaveikos svarbą. Pasak dr. A. Tamošiūno, jaunasis mokslininkas neturėtų apsiriboti vien savo institucija, bet drąsiai ieškoti galimybių stažuotis užsienyje, bendradarbiauti su kitų šalių tyrimų grupėmis bei susipažinti su alternatyviais požiūriais į sprendžiamas mokslines problemas. Skirtingi metodai, taikomi siekiant to paties tikslo, padeda praplėsti mąstymo ribas ir atveria naujas galimybes.
Kitas itin svarbus aspektas, kurį išskyrė dr. A. Tamošiūnas – tai tinklaveikos plėtra. Anot jo, mokslininkui būtina kurti ryšius ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir su partneriais iš įvairių sektorių – pramonės, verslo, mažų įmonių – taip sukuriant tvirtą pagrindą bendroms mokslinėms ir projektinėms veikloms.
Suburia mokslo bendruomenę
EPS Conference on Plasma Physics – tai viena svarbiausių Europos plazmos fizikos mokslo bendruomenės konferencijų, kuri kasmet suburia tyrėjus iš viso pasaulio. 2025 m. liepos 7–11 d. vykęs renginys Vilniuje apėmė platų temų spektrą – nuo fundamentinių plazmos fizikos tyrimų iki taikomųjų sprendimų branduolinei sintezei, astrofizikai, lazerinės plazmos procesams, žemos temperatūros plazmos technologijoms bei diagnostikos metodams.
Ši konferencija skirta skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, dalintis naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais ir aptarti ateities iššūkius plazmos fizikos bei su ja susijusių sričių vystymui – ypač branduolinės sintezės energetikos kontekste.
Konferencijoje savanoriavo ir LEI doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Kiminaitė, kuri prisidėjo prie organizacinių veiklų.
