Skatindami aktyvesnį asociacijos „Santakos slėnis“ (toliau – Asociacija) mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimą ir jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą, Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) skelbė 2026 m. kvietimą teikti paraiškas bendriems mokslo projektams finansuoti.
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Lietuvos energetikos institutas kartu su partneriais įgyvendins tris projektus:
| 1 | Akies pulsacijų ir struktūrinių – funkcinių pokyčių sąsajos sergant normalaus akispūdžio glaukoma, iCARENTG | Kartu su KTU, LSMU. LEI dalies projekto vadovas – Dr. Gediminas Skarbalius |
| 2 | Plazmos technologijomis užneštų metalo nanodalelių ir žemo dažnio ultragarso poveikio mechanizmai Prototheca spp. antimikrobinėje aplinkoje, Ultrananoalga | Kartu su KTU, LSMU. LEI dalies projekto vadovas – dokt. Vishnu Radhakrishnan Nair |
| 3 | Reguliuojamos traukos hibridinio raketinio variklio ir tūtos tyrimai, THYREN | Kartu su KTU. LEI dalies projekto vadovas – Dr. Adolfas Jančauskas |
Tai svarbus žingsnis stiprinant bendradarbiavimą tarp universitetų ir mokslinių tyrimų institutų bei skatinant tarpinstitucinę sinergiją mokslo srityje.
Sėkmės įgyvendinant projektus!
Asociacija „Santakos slėnis“ vienija ir integruoja stambiausių Kauno mokslo, technologijų ir studijų institucijų – Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos energetikos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Tech-Park Kaunas bei koncerno „Achemos“ grupė veiklas mokslo ir verslo slėnyje „Santaka“.Asociacijos tikslas – vystyti tarpsritinius tyrimus, sukurti tinkamas sąlygas kokybiškų tyrimų paslaugų verslo įmonėms teikimui ir taip efektyvinti mokslo ir verslo sąveikos procesus, koordinuoti technologijų kūrimo bei jų komercializavimo procesus padedant kurti ir vystyti įmones bei pritraukti reikiamas investicijas.
Plačiau apie asociaciją: www.santakosslenis.lt/
KTU Informatikos fakulteto (IF) mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos instituto (LEI) tyrėjais sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto (DI) modelį, skirtą lygumų upių hidromorfologinėms savybėms tirti. Ši technologija padeda tiksliau nustatyti vandens telkinio būklę, stebėti jo pokyčius vykstant kraštovaizdžio transformacijoms ir vertinti galimą poveikį ekosistemoms.
Panašūs tyrimai dažniausiai vykdomi kalnuotose vietovėse, kur dėl didelių nuolydžių ir intensyvios tėkmės hidromorfologiniai procesai yra gerokai dinamiškesni. Tačiau didžioji Lietuvos upių dalis yra lyguminės – monotoninės ir mažo nuolydžio, todėl net smulkūs pokyčiai jose sunkiau identifikuojami.
Pasak KTU IF profesorės Dalios Čalnerytės, modelio tikslas – įvertinti tėkmės greitį nesiremiant supaprastintomis prielaidomis. „Daugelis matematinių modelių nevertina lokalių parametrų, tokių kaip dugno struktūra, akmenys ar augmenijos tankumas – būtent šie veiksniai lemia pasipriešinimą vandens tėkmei“, – pasakoja KTU profesorė.
Mokslininkų sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja numanomą tėkmės vidurkį. Tokiu būdu DI modelis susieja vaizdų seką su upės tėkmės greičiu, ypač aplinkose, pasižyminčiose lygumų vandens telkiniams būdingomis charakteristikomis.
Daugialypė mokslo integracija
LEI Hidrologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Akstinas teigia, kad kuriant modelį buvo integruotos kelios mokslo sritys, kurios tarpusavyje papildė viena kitą.
Hidromorfologinis upių vertinimas suteikė aiškią problemos apibrėžtį ir padėjo įvardyti praktinį poreikį, skaitmeninis modeliavimas leido tiksliai atkurti fizikos procesus realiomis sąlygomis, kompiuterinė rega buvo pasitelkta vaizdų sekų analizei, o dirbtinio intelekto metodai atliko esminį vaidmenį mokant modelį veikti tiksliai ir patikimai.
„Kiekvienas gamtoje vykstantis procesas turi savo fizikinę prigimtį, todėl visų šių sričių visuma padeda mums geriau suprasti aplinkoje vykstančius procesus“, – sakė dr. V. Akstinas.
Duomenys – iš dronų surinktų vaizdo sekų
Tradiciniai metodai upių tėkmės greitį modeliuoja remdamiesi tik dviem vaizdo kadrais, todėl informacijos tikslumas yra ribotas, o tiesioginiai matavimų gavimas gali užtrukti ilgiau.
KTU mokslininkai šiam tikslui pritaikė dronus, kurie leidžia pagreitinti duomenų rinkimo ir analizavimo procesą. Tuo pačiu tai palengvina gaunamuose rezultatuose panaikinti vėjo, atsitiktinių nešmenų, atspindžių ir kitų aplinkos veiksnių įtaką.
Anot prof. D. Čalnerytės, gauti duomenys papildomi fizikos principais grįsto baigtinių elementų modelio rezultatais, kurie įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja vidutinį tėkmės greitį. Ši informacija naudojama DI modeliui apmokyti, kad jis gebėtų susieti vaizdų seką su realiomis tėkmės greičio reikšmėmis.
„Pagal tiesioginius matavimus sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir leidžia išplėsti duomenų rinkinį. Jis suteikia galimybę susieti vaizdo pokyčius su tėkmės greičiu bet kuriame analizuojamo upės ruožo taške“, – pasakoja KTU profesorė.
Nauda ekstremaliomis klimato sąlygomis
Mokslininkų ir partnerių sukurtas metodas padeda operatyviai reaguoti į staigius hidrodinaminius upės pokyčius ekstremalių oro reiškinių metu.
„Modelis leidžia dažniau ir greičiau vertinti upės ruožo būklę per potvynius, sausras ar kitas ekstremalias situacijas. Turint daugiau duomenų galima laiku imtis apsaugos priemonių ir sumažinti galimą žalą“, – akcentuoja KTU profesorė.
Tyrėjai pažymi, kad metodas gali būti taikomas ir vertinant žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms – pavyzdžiui, šalia užtvankų, hidroelektrinių, tiltų ar ištiesintų upių ruožuose. „Upės yra kritinis įvairių organizmų buveinių elementas. Mūsų metodika padeda identifikuoti žmogaus poveikį pažeistose vietovėse“, – prideda laboratorijos vadovas.
„Projekte sprendėme įdomų informatikos srities uždavinį – skaitinio modeliavimo ir DI metodų integraciją ir ši idėja gali būti pritaikoma kitose srityse“, – sako KTU prof. D. Čalnerytė.
Mokslininkė pažymi, kad ateities tyrimai galėtų būti susiję su skaičiavimo efektyvumu ir modelių architektūros modifikacija. Pasak dr. V. Akstino, technologija galėtų būti panaudojama ne tik kiekybiniame vandens telkinių vertinime, bet ir kokybiniame.
„Galimi tyrimai, skirti vandens užterštumui, drumstumui ar kitiems fiziko-cheminiams parametrams analizuoti. Viskas priklauso nuo naudojamų sensorių ir surinktų duomenų apdorojimo, todėl ši technologija turi didelį potencialą įvairioms skirtingoms taikymo sritims“, – pasakoja LEI atstovas.
KTU informacija
Balandžio 2 d. LSMU Visuomenės sveikatos fakultete vyko projekto CliMed-LT pradžios (Kick-off) praktinis–mokslinis seminaras–konferencija.
Renginyje buvo pristatomas naujas tyrimų projektas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip ekstremalūs orų reiškiniai – karščio bangos, staigūs temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčiai – veikia Lietuvos gyventojų sveikatą ir mirtingumo nuo insulto, miokardo infarkto bei savižudybių riziką.
Projektą įgyvendina LEI ir LSMU mokslininkai, siekdami geriau suprasti klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai ir kurti sprendimus, padėsiančius sveikatos sistemai laiku pasirengti artėjančiomis rizikoms.
Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius ir LSMU VSF Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja prof. dr. Gintarė Kalinienė.
LEI Hidrologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana-Meilutytė-Lukauskienė pristatė projektą „Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir savižudybių rizikos sąsajos su ekstremaliais orų reiškiniais Lietuvoje klimato kaitos kontekste (CliMed-LT)“.
LEI Hidrologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Akstinas skaitė pranešimą „Gyventojų sveikatos rizikos vertinimas klimato kaitos sąlygomis“.
Daugiau apie CliMed-LT projektą ČIA
LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkas dr. Egidijus Urbonavičius dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje „Mokslo dvikova“. Kartu su „Vilnius Tech“ mokslininke dr. Ernesta Bužavaite-Verteliene jis diskutavo apie branduolinės energetikos rizikas, privalumus ir Lietuvos perspektyvas šioje srityje.
„Lietuva turėtų investuoti į branduolines technologijas – pasaulyje joms skiriamas vis didesnis dėmesys, todėl svarbu neatsilikti ir patiems dalyvauti jų vystyme bei vertinime“, – komentavo jis.
Laidos įrašo galima pasiklausyti ČIA
Kovo 29–30 d. LEI atstovės dr. Raminta Skvorčinskienė, Monika Inčerytė ir Karolina Bleizgienė dalyvavo tarptautinėje studijų ir karjeros galimybių mugėje „VEF Global Student Recruitment Fair“, vykusioje Stambule.
Renginio metu LEI atstovės pristatė instituto siūlomas praktikos, studijų ir karjeros galimybes, supažindino lankytojus su vykdoma moksline veikla bei aktualiais tyrimais energetikos srityje. Dalyviai aktyviai domėjosi visomis LEI siūlomomis studijų kryptimis – energetikos ir termoinžinerijos, aplinkos inžinerijos bei ekonomikos, taip pat energetikos inovacijomis, tvarumo sprendimais ir jaunųjų tyrėjų įsitraukimo galimybėmis.
„VEF Global Student Recruitment Fair“ – viena didžiausių tokio pobūdžio tarptautinių mugių regione, suburianti aukštojo mokslo institucijas, mokyklas bei švietimo organizacijas iš įvairių pasaulio šalių. Renginys orientuotas į būsimus studentus, jų tėvus, karjeros konsultantus ir švietimo profesionalus, o jo tikslas – pristatyti studijų, praktikos ir karjeros galimybes tarptautiniu mastu.
Mugėje dalyvavo universitetai, kolegijos ir kitos su švietimu susijusios organizacijos iš Europos, Azijos ir kitų regionų. Mugė vyko dvi dienas ir pritraukė gausų būsimų studentų dėmesį.
2026 m. kovo 25–27 d. Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), vyko 21-asis Techninio komiteto „Kokybė“ susitikimas (21st TC-Q Meeting). Jo metu, vadovaujantis EURAMET nustatyta tvarka, buvo vertinamos šios organizacijos narių kokybės vadybos sistemos, remiantis kasmet teikiamomis ataskaitomis bei kas penkerius metus atliekamu išsamiu vertinimu.
Susitikime Lietuvos energetikos instituto, atliekančio Paskirtojo instituto (LEI/DI) funkcijas per Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratoriją, atsiskaitymą pristatė laboratorijos vadovas dr. Marius Praspaliauskas ir kokybės vadybininkė Janina Vaitasienė.
Įvertinus pateiktas LEI/DI metinę ir penkerių metų kokybės vadybos sistemos ataskaitas, patvirtinta, kad sistema atitinka Daugiašalio pripažinimo susitarimo bei standarto ISO/IEC 17025:2017 reikalavimus. Tai reiškia, kad LEI/DI kokybės vadybos sistema išlieka patikima ir atitinka aukščiausius tarptautinius standartus.
Svarbu pažymėti, kad praėjus daugiau nei 20 metų nuo pirmojo tokio tarptautinio pripažinimo, instituto sistema ir toliau sėkmingai išlaiko savo statusą. Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos valstybinių etalonų deklaruojamos kalibravimo ir matavimų galimybės, skelbiamos Tarptautinio svarsčių ir matų biuro (BIPM) duomenų bazėje, išlieka pripažintos tarptautiniu mastu dar penkerių metų laikotarpiui.
Susitikimo metu taip pat aptarti laboratorijos veiklos rezultatai, dalyvavimas tarplaboratoriniuose palyginimuose bei tolimesni planai, skirti stiprinti nacionalinių etalonų sistemą.
Kovo 25-27 d. vyko LIFE projekto L2H konsorciumo dalyvių susitikimai, kurių metu projekto partneriai aptarė vykdomas veiklas, pasiektus rezultatus ir tolimesnius planus.
Pirmosios susitikimų dienos vyko LEI, o vėliau partneriai lankėsi Ruklos katilinėje, susitiko su Jonavos rajono savivaldybės bei UAB „Jonavos šilumos tinklai“ vadovais ir bendruomenių atstovais. Paskutinės dienos susitikimai vyko Karmėlavoje ir Kauno rajono savivaldybėse. Juose dalyvavo savivaldybės bei UAB „Komunalinių paslaugų centro“ vadovai ir suinteresuotų bendruomenių atstovai. Projekto koordinatoriai čia pristatė šilumos ūkio modernizavimo investicinius projektus, panaudojant inovatyvias technologijas konkretiems šilumos ūkio objektams ir galimus finansavimo šaltinius bei modelius.
LIFE22-CET-Low2HighDH – tai trejų metų trukmės projektas, skirtas žemo potencialo ir atliekinės šilumos integravimui į aukštesnės temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo tinklus Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Projektu siekiama skatinti pažangių technologijų, tokių kaip saulės šiluma, žemos temperatūros geotermija ir šilumos siurbliai, diegimą bei parengti investicinius planus efektyvesniam energijos išteklių panaudojimui.
Įgyvendinant projektą taip pat bus kuriama metodinė ir informacinė medžiaga, stiprinamas suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas bei skatinama gerosios praktikos sklaida. Tikimasi, kad projekto rezultatai prisidės prie reikšmingų investicijų į tvarią energetiką, iškastinio kuro naudojimo mažinimo ir CO₂ emisijų mažinimo regione.
LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius davė interviu portalui „Kauno diena“, kuriame pasidalino savo įžvalgomis apie branduolinės energetikos perspektyvas Europoje ir Lietuvoje.
„Kalbant apie žaliąją darbotvarkę ir branduolinę energetiką, svarbu atkreipti dėmesį, kad į energetikos sektorių turi būti žiūrima kompleksiškai. Čia nėra pasirinkimo branduolinė arba žalioji energetika. ES energetiškai nepriklausoma ir atspari bus tada, kai plėtos ir palaikys įvairias mažą CO₂ pėdsaką turinčias energijos gamybos rūšis, taip užtikrinant energijos šaltinių diversifikaciją, bazinę elektros energijos gamybą, energetinį saugumą ir atsparumą galimiems trikdžiams“, – komentavo jis.
Daugiau skaitykite: ČIA
Renkantis doktorantūros studijas, dažnai pirmiausia mąstoma apie tradicinį universitetą. Tačiau norintiems iš arti stebėti tyrėjų darbą mokslinėse laboratorijose ir patiems aktyviai įsitraukti į tyrimus, doktorantūros studijos mokslo institute gali tapti prasmingu pasirinkimu.
Studijos – ne auditorijoje, o tyrimų aplinkoje
Lietuvos energetikos institutas yra vienas svarbiausių energetikos mokslinių tyrimų centrų Baltijos šalyse. Skirtingai nei tradicinėje universiteto aplinkoje, čia doktorantai ne tik gilina teorines žinias, bet ir tiesiogiai dirba laboratorijose su modernia moksline įranga, dalyvauja pažangiuose tyrimuose.
Studijos LEI suteikia galimybę tiesiogiai prisidėti prie inovacijų kūrimo energetikos srityje, dirbti greta patyrusių mokslininkų ir stebėti, kaip mokslinės įžvalgos virsta praktiniais sprendimais. Tai – studijos aplinkoje, kurioje teorinės žinios papildomos laboratoriniu darbu, o jų rezultatai tampa reikšmingi energetikos sektoriaus plėtrai.
Laboratorijos ir praktinė patirtis
LEI veikia dešimt mokslo laboratorijų, iš kurių šešios – eksperimentinės, pasižyminčios pažangia ir inovatyvia infrastruktūra. Jose dirbantys mokslininkai atlieka tyrimus įvairiose energetikos srityse – nuo branduolinių problemų inžinerijos iki vandenilio energetikos technologijų. Laboratorijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, todėl doktorantai turi galimybę susipažinti su įvairiais tyrimų metodais, analizuoti duomenis ir įgyti įvairiapusę patirtį. Tobulėti padeda instituto mokslininkai, noriai besidalijantys savo žiniomis bei patirtimi, o tarptautiniai projektai ir stažuotės suteikia dar platesnę perspektyvą ir naujų iššūkių.
Karjeros galimybės – dar studijų metu
LEI doktorantūra – tai ne tik studijos, bet ir galimybė pradėti karjerą. Daugelis doktorantų derina studijas su darbu institute, prisideda prie projektų ir įgyja praktinės patirties. Įgūdžiai, įgyti tyrimuose ir laboratorijose, leidžia tapti ne tik akademiku, bet ir profesionalu, gebančiu kurti inovatyvius sprendimus verslui ir viešajam sektoriui. Įgijus daktaro laipsnį LEI, daugelis tęsia karjerą institute arba įsidarbina verslo ar viešojo sektoriaus įmonėse.
2026 m. priėmimas į doktorantūros studijas LEI: https://www.lei.lt/doktorantura/priemimas-i-doktoranturos-studijas/
