Rugsėjo 8–12 d. LEI Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vadovė dr. Inna Pitak dalyvavo pasauliniame kongrese „World Multidisciplinary Congress on Environmental and Earth Sciences (WMCEES)“, vykusiame Čekijoje. Ji pristatė tyrimo rezultatus, susijusius su pelyno (Artemisia vulgaris) pritaikymo galimybėmis katalizatorių atramų gamyboje.
Kongrese buvo pristatyti 35 stendiniai ir 56 žodiniai pranešimai. Stendų sesija vyko viso renginio metu, tad tyrimų rezultatai buvo prieinami visiems dalyviams. Simpoziumo pirmininkas prof. dr. Marian Marschalko iš Ostravos technikos universiteto (Čekija) išreiškė susidomėjimą LEI mokslininkų idėja pelyno pagalba gaminti biokatalizatorius, o tyrėjai iš Rumunijos ir Lenkijos domėjosi šio tipo katalizatoriaus gamybos tikslais.
Dalyvavimas kongrese suteikė ne tik progą pasidalyti savo darbo rezultatais, bet ir užmegzti vertingus ryšius su mokslininkais iš kitų šalių. Renginio organizatoriai laboratorijos mokslininkus pakvietė dalyvauti kongrese ir kitais metais bei paragino į renginį įtraukti LEI doktorantus.
Dr. I. Pitak renginyje pristatė atlikto tyrimo rezultatus kaip projekto 10-038-T-183 vadovė.
Šią savaitę LEI startavo pirmoji rudens sezono edukacija moksleiviams kartu su #EnergySmartSTART.“
Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos ketvirtokai dalyvavo Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos mokslininko dr. Manto Marčiukaičio vedamoje edukacijoje „Atsinaujinančioji energetika“. Jos metu moksleiviai susipažino su vėjo elektrinių gamybos ir statybos ypatumais, veikimo principais ir naujausiomis technologijomis bei dalyvavo linksmose energijos gamybos varžybose.
Kviečiame ir jūsų klasę registruotis į LEI edukacijas #EnergySmartSTART svetainėje. Tai puiki proga geriau pažinti LEI laboratorijų veiklą ir iš arti pamatyti mokslininkų darbą.
Daugiau informacijos bei registracija:
https://energysmartstart.lt/lietuvos-energetikos-instituto-edukacijos/
2025 m. rugsėjo 4–5 d. LEI Vandenilio energetikos technologijų centro mokslininkė dr. Simona Tučkutė dalyvavo tarptautiniame renginyje „BaSeH₂ Final Field Workshop and The European Hydrogen Valleys Investment Forum“, vykusiame Rygoje. Renginį, subūrusį vandenilio energetikos ekspertus, politikos formuotojus, investuotojus bei verslo atstovus iš visos Europos, organizavo įmonė „Tech Tour“ kartu su Latvijos universitetu ir partneriais.
Pristatytos naujovės
Vienas svarbiausių renginio akcentų buvo Baltijos jūros regiono (BSR) šalių atstovų susitikimas, kuriame buvo aptarti jau įgyvendinti darbai ir numatytos būsimos kryptys, plėtojant Baltijos jūros regiono vandenilio tarybos (BSR H₂ Council) veiklą. Ši taryba – bendras Suomijos, Švedijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Danijos ir Ukrainos projektas, siekiantis paspartinti atsinaujinančios energijos plėtrą ir skatinti regioninį bendradarbiavimą. Tarybos tinklą sudaro daugiau nei 400 organizacijų ir įmonių, kurios iki 2030 m. planuoja tiekti daugiau nei 1,7 mln. tonų žaliojo vandenilio į rinką.
Svarbi renginio dalis buvo ir „Tech Tour“ sesijos – tarptautinė platforma, jungiantis startuolius, investuotojus ir technologijų lyderius. Sesijų metu pristatytos naujausios inovacijos vandenilio gamybos, transportavimo, saugojimo ir pritaikymo srityse. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti su skaitmeninių dvynių (angl. „digital twin“) taikymu kritinei infrastruktūrai ir mobilumui bei išgirsti diskusijas apie sėkmingų vandenilio slėnių („Hydrogen Valleys“) kūrimą ir investicijų pritraukimą. Patirtimi dalinosi „Orlen“, „AVL“ ir kitų organizacijų atstovai. Buvo pristatyti Latvijos vandenilio pilotiniai projektai, kuriuos demonstravo „Naco Technologies“ ir „Norsaf“, o „pitch“ sesijų metu savo idėjas investuotojams ir ekspertams pristatė tiek didieji energetikos sektoriaus žaidėjai, tiek inovatyvūs startuoliai.
Užmegzti svarbūs ryšiai
Renginio programoje buvo numatyta ir praktinė veikla – apsilankymas Rygos vandenilio degalinėje. Jos metu dalyviai galėjo susipažinti su infrastruktūros veikimu bei išbandyti kelionę vandeniliu varomu autobusu. Ši patirtis suteikė galimybę įvertinti, kaip vandenilio technologijos jau šiandien pritaikomos kasdieniniame transporte ir kokią reikšmę jos gali turėti tvarių miestų plėtrai bei emisijų mažinimui.
Dalyvavimas forume sustiprino ryšius su regioniniais partneriais, suteikė galimybę pasidalyti gerąja praktika bei prisidėti prie bendrų sprendimų energetikos transformacijos srityje. Renginys tapo reikšminga erdve užmegzti naujus kontaktus, įgyti naujų žinių ir dar kartą įsitikinti, kad vandenilio energetika – ne tolima ateitis, o realiai besiformuojanti ekosistema, kurioje Baltijos regionas gali atlikti itin svarbų vaidmenį.
Dirbtinis intelektas, klimato kaita, Lietuvos gynybos stiprinimas, skaitmenizacija ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimas – tai tik kelios iš šiandienos aktualiausių temų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šias temas nagrinės Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai rudenį vyksiančioje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“.
Konferencija vyks spalio 9–10 dienomis Vilniuje ir Kaune. Ją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Renginys vyksta pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa.
Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir MIT mokslininkai, taip pat Lietuvos verslo ir pramonės atstovai, kurie diskutuos apie technologinių transformacijų iššūkius. Bus nagrinėjamos aktualiausios temos, susijusios su kvantinėmis technologijomis, atspariais miestais, energetika, biotechnologijomis, švietimu ir kitomis sritimis.
„Ši konferencija į vieną erdvę suburs mokslininkus, akademinę bendruomenę, politikos ir pramonės lyderius. Ji tampa pradžia ilgalaikei partnerystei, kuri stiprins Lietuvos mokslą, skatins inovacijas ir atvers naujas erdves mūsų talentams bendradarbiauti su JAV mokslininkais“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
MIT yra pasauliniu mastu pripažintas mokslo ir inovacijų lyderis. Universiteto alumnų ir darbuotojų gretose – daugiau kaip 100 Nobelio premijos laureatų, per 80 „MacArthur“ stipendininkų, apie 20 Tiuringo premijos laureatų ir daug kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojų. 2024 metais MIT tyrėjai užregistravo daugiau nei 600 naujų JAV patentų ir įsteigė daugiau nei 20 įmonių, naudodamiesi MIT intelektine nuosavybe.
Dėmesys naujoms idėjoms
Ši tarpdisciplininė konferencija siekia geriau suprasti sudėtingas technologijas, aptariant teisingumo ir gerovės prielaidas, būtinas sambūviui. Dalyviai dalinsis žiniomis ir ieškos būdų, kaip kurti ateitį, kurioje žmonės, technologijos ir gamta darniai sugyvena. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas naujoms idėjoms – kaip pereiti nuo vien tik „išmaniųjų“ technologijų prie juslių turinčių ir savarankiškai besimokančių sistemų. Kitaip tariant, bus ieškoma metodų, kaip kurti technologijas, kurios ne tik vykdo komandas, bet ir prisitaiko prie žmogaus bei atsižvelgia į aplinką, išlaikant žmogų pagrindiniu kūrėju ir naudotoju.
MIT delegacijai vadovaus Tarptautinės veiklos prorektorius prof. Duane Boning, atvyksiantis su daugiau nei dešimčia dėstytojų ir tyrėjų.
Antrąją konferencijos dieną dalyviai galės prisijungti prie vienos iš keturių diskusijų grupių, kuriose bus svarstomos strategiškai svarbios temos bei aptariamos ilgalaikio ir platesnio bendradarbiavimo tarp MIT ir Lietuvos galimybės. Diskusijų tikslas – parengti rekomendacijas politikos formuotojams ir prisidėti prie Lietuvos strateginių tikslų stiprinimo.
Sutartis su pasaulinės reikšmės mokslo ir inovacijų lyderiu
Šis renginys vyksta po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Šiuo metu planuojamos bendradarbiavimo formos – studentų praktikos Lietuvoje ir ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų stipendijos.
Tikimasi, kad šie ryšiai gali atverti daug galimybių – dalyvavimas MIT MISTI programoje sustiprins Lietuvos reputaciją ir matomumą kaip inovacijų ir technologijų centrą, padės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, modernizuos šalies švietimo sistemą, diegiant inovatyvius mokymo metodus.
Pasak menininko ir MIT profesoriaus Gedimino Urbono, MIT įsitraukimas į bendradarbiavimą su Lietuva sujungia pasaulinio lygio kompetencijas su gyvybinga vietos tyrimų kultūra ir suteikia Lietuvos inovacijoms pasaulinę sceną.
„Suburdami MIT mokslininkus su Lietuvos partneriais, kartu kuriame žinias, spartiname proveržius ir ugdome talentus sunkiausiems pasaulio iššūkiams. Kaip menininkas, matau tai kaip bendrą įvairių intelektų laboratoriją – vietą, kurioje mokslas, technologijos, menai ir humanitariniai mokslai susitinka kaip lygūs partneriai, formuodami vertybes, stiprindami demokratinį gyvenimą ir ieškodami praktinių kelių į teisingesnes ir gyvybingesnes ateitis“, – sako prof. Urbonas.
Žaidimas ekologiniams iššūkiams spręsti
Konferencijos metu Lietuvos studentai turės galimybę išbandyti unikalų įrankį – žaidimą, skirtą tvarumo žinioms ugdyti. Tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos menininkai ir MIT tyrėjai Nomeda bei Gediminas Urbonai kartu su Prancūzijos mokslininkais sukūrė vaidmenų žaidimą „Wetland.games“. Jo tikslas – stiprinti ekosistemų suvokimą ir skatinti tvarumą. Dalyviai, prisiimdami įvairius vaidmenis, tyrinėja pelkes kaip kolektyvinio intelekto sistemą ir ieško bendrų sprendimų, spręsdami ekologines, socialines ir kitas tarpusavio priklausomybes.
Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizuoja Lietuvos konsorciumas, ją remia Lietuvos mokslo taryba.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
Rugsėjo 3–5 d. LEI lankėsi Malagos universiteto atstovas dr. Antonio Atienza-Marquez. Vizito idėja kilo vykdant „Re-Energize“ projektą, kurį koordinuoja LEI, o Malagos universitetas yra vienas iš partnerių. Pagrindinis apsilankymo tikslas – užmegzti glaudesnius ryšius ir stiprinti bendradarbiavimą tarp LEI ir Malagos universiteto ne tik šilumos siurblių sektoriuje, kuris yra pagrindinė „Re-Energize“ projekto tema, bet ir vandenilio energetikos srityje. Taip pat buvo aptartos galimybės bendradarbiauti rengiant doktorantus.
Susitikimą organizavo „Re-Energize“ projekto koordinatoriai – LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkai dr. Sigitas Rimkevičius ir dr. Egidijus Babilas. Jame taip pat dalyvavo ir LEI Vandenilio energetikos technologijų centro mokslininkai dr. Šarūnas Varnagiris ir dr. Marius Urbonavičius.
Vandenilio energetikos technologijų centras pristatė savo veiklas ir aptarė galimas bendradarbiavimo perspektyvas. Daugiausia dėmesio buvo skirta įvairių paviršių plazminio poveikio eksperimentams LEI ir procesų modeliavimui Malagos universitete. Pažymėta, kad tam tikri procesai galėtų būti optimizuoti naudojant plazminio apdorojimo simuliacijas ir modeliavimą, atveriant galimybes naujoms mokslinėms veikloms.
Rugsėjo 1 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius dr. Saulius Gudžius ir Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius dalyvavo Europos mažųjų modulinių reaktorių (MMR) industrinio aljanso Generalinės asamblėjos 2-ajame posėdyje, vykusiame Europos Komisijos (EK) būstinėje Briuselyje.
Aljansas, kurį EK inicijavo 2024 m. kartu su Tvarios branduolinės energetikos technologine platforma (angl. SNETP) ir asociacija „Nucleareurope“, siekia sparčiai plėtoti pirmuosius MMR projektus Europoje ir juos įdiegti jau 2030-ųjų dešimtmečio pradžioje. Tai – didžiulis žingsnis link saugesnės, tvaresnės ir pažangesnės branduolinės energetikos.
LEI yra aktyvus aljanso narys ir dalyvauja kelių techninių darbo grupių veikloje:
TWG2 – Technologijos ir MTEPI
TWG6 – Sauga ir saugumo garantijos
TWG7 – Kuro ciklas ir atliekų tvarkymas
Briuselyje posėdžio dalyviai susipažino su aljanso projektinių darbo grupių veikla, kuri apima net devynių skirtingų branduolinių reaktorių projektus. Buvo pristatyti techninių darbo grupių planai ir suderintas strateginis veiksmų planas: numatytos konkrečios veiklos – nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinių stendų plėtros iki technologijų saugos pagrindimo. Tai – itin svarbu LEI mokslininkams, dalyvaujantiems vertinant projektų saugumą ir efektyvumą bei planuojantiems tai daryti ateityje.
Dalis šių veiklų atsispindės ir planuojamoje EK Europos atominės energijos bendrijos (Euratom) 2026–2027 m. darbų programoje (programos „Europos horizontas“ dalis). Jos paskelbimas numatytas šių metų pabaigoje, o LEI mokslininkai jau planuoja aktyviai prisidėti įgyvendinant šią programą.
Dešimt KTU ir VU bakalauro bei magistro studentų baigė apmokamą dviejų mėnesių vasaros praktiką Lietuvos energetikos institute (LEI). Praktikos metu jie gilino žinias energetikos, termoinžinerijos ir biofizikos kryptyse, laboratorijose dirbo kartu su instituto mokslininkais ir prisidėjo prie mokslinių tyrimų vykdymo.
Studentų vasaros mokslinę praktiką finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMT). Kiekvienam praktikantui buvo skirta 2 000 eurų stipendija, sudariusi sąlygas vasarą skirti laiką moksliniams tyrimams. Programa „Mokslo vasara su LMT“ – ilgiausiai gyvuojanti LMT priemonė studentams, kurios tikslas suteikti jiems galimybę laboratorijose ir mokslo institutuose vykdyti mokslinius tyrimus, įgyti naujų žinių, gilinti analitinius ir mokslinius gebėjimus, lavinti mokslo darbų rašymo bei jų pristatymo įgūdžius, susipažinti su Lietuvos mokslininkų bendruomene ir mokslo infrastruktūra.
Rugpjūčio 26 d. vykusioje konferencijoje „Mokslo vasara su LMT“ studentai pristatė liepos–rugpjūčio mėnesiais vykdytos praktikos rezultatus. Šiemet programoje dalyvavo rekordinis skaičius jaunųjų tyrėjų – net 313 studentų iš įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Jų tyrimų temos apėmė medicinos ir sveikatos, gamtos, technologijos, socialinių, humanitarinių, žemės ūkio mokslų ir vaizduojamųjų metų sritis.
LEI praktikai pasirinkę studentai pabrėžė, kad ši patirtis suteikė galimybę ne tik praplėsti žinių bagažą, bet ir iš arti pamatyti, kaip kasdien dirba mokslininkai. Pasak jų, praktika institute buvo puiki proga išbandyti save mokslinių tyrimų aplinkoje, susipažinti su modernia mokslo infrastruktūra bei įgyti tiek profesinių, tiek socialinių įgūdžių.
LEI ir LMT informacija.
Rugpjūčio 27 d. Lietuvos energetikos institute lankėsi Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis. Vizito metu jis įteikė padėką institutui už vertingą indėlį prisidedant prie Nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM 2025 įgyvendinimo bei inžinerijos sritį populiarinančios komunikacijos.
LEI jau ne vienerius metus remia LINPRA organizuojamą STEAM TEAM konkursą, kuris šiemet sulaukė dar didesnio moksleivių komandų susidomėjimo, ypač Kauno mieste.
Susitikimo metu taip pat aptartas tolimesnis bendradarbiavimas bei Lietuvos, kaip šalies, konkurencingumo potencialas. LEI ir LINPRA sutarė dėl pagrindinių bendradarbiavimo krypčių – jaunimo pritraukimo į inžinerines studijas, technologijų transformacijos ir dėmesio inovacijų kūrimui. Abi institucijos akcentuoja komunikacijos svarbą, ypač skatinant moksleivius ir studentus rinktis tiksliuosius bei gamtos mokslus.
LINPRA organizuojamas Nacionalinis jaunųjų inžinierių čempionatas STEAM TEAM – tai kasmetinis konkursas, skirtas moksleiviams iš visos Lietuvos. Jo metu komandos sprendžia praktines inžinerines, technologines ir gamtos mokslų užduotis, kuriose pritaiko kūrybiškumą, logiką ir komandinius įgūdžius. Čempionatas siekia populiarinti inžinerijos sritį, skatinti jaunimą domėtis techniniais mokslais bei ugdyti būsimus inžinerijos, technologijų ir gamybos profesionalus.
Sveikiname Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos doktorantą Rimą Meištininką, 2025 m. rugpjūčio 26 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Naftos produktais užteršto dirvožemio bioremediacijos potencialas naudojant ankštinius sideratus, biologinius priedus ir sėklų apdorojimo technologijas“ (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)!
Sveikiname Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos j. m. d. Simoną Breidokaitę, 2025 m. rugpjūčio 25 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Neutronų pernašos modeliavimas Monte Karlo metodu ir radiologinių dydžių skaitinis vertinimas ateities branduolių sintezės reaktoriui DEMO“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)!
