LEI konsultantas, energetikos ekspertas Daivis Virbickas dalyvavo laidoje „Mokslo sriuba“, kur pasidalijo įžvalgomis apie elektros energijos kaupiklius (baterijas), jų veikimą ir reikšmę energetikos sistemai. Ekspertą kalbino Ignas Kančys.
Kviečiame žiūrėti laidą „Mokslo sriuba“ ir išgirsti D. Virbicko įžvalgas:
Sveikiname Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos jaunesniąją mokslo darbuotoją Deimantę Čepauskienę, 2025 m. gruodžio 19 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Mineralinių priedų įtaka agrobiokuro pelenų lydymosi charakteristikoms ir šlakavimosi procesams“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)!
2025 m. lapkritį LEI pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų projektas „β-Kaprolaktamo atgavimas iš žvejybos tinklų atliekų taikant termocheminius metodus ir gyvavimo ciklo vertinimą (ReCap)“. Juo siekiama spręsti aktualią aplinkosauginę problemą – jūrų taršą plastiku.
Plastiko tarša vandenyse
Žvejybos tinklai yra vienas iš pagrindinių jūrų taršos plastiku šaltinių. Nustatyta, kad kasmet į vandenynus ir atvirus vandenis patenka nuo 500 000 iki 1 000 000 tonų žvejybinių tinklų, o tai sudaro apie 10 proc. viso vandenyse randamo plastiko. Pramoniniai žvejybiniai tinklai gaminami iš skirtingų plastikų, kurių didžioji dalis yra nailonas-6. Tai – sintetinė medžiaga, kuri dėl savo savybių gali būti ypač tinkama perdirbimui.
Prie projekto įgyvendinimo prisideda antrinių žaliavų rūšiavimo įmonė UAB „Nofir“, kuri užtikrina plastiko atliekų tiekimą moksliniams tyrimams.
Vertinga žaliava
ReCap projekto tikslas – sukurti ir optimizuoti naują technologiją, leidžiančią suskaidyti žvejybos tinklų atliekas ir iš jų atgauti β-Kaprolaktamą. Tai vertinga žaliava, kuri galėtų būti pakartotinai naudojama naujų medžiagų gamyboje. Projekte bus taikomi termocheminiai metodai, naudojant naujo tipo katalizatorių.
Sprendimai ateičiai
Tyrimų metu bus analizuojami trys skirtingi pirolizės būdai: įprasta pirolizė, katalitinė pirolizė ir pirolizė padidintame slėgyje. Šios technologijos pasižymi skirtingu efektyvumu, selektyvumu ir poveikiu aplinkai, todėl jų palyginimas leis geriau įvertinti galimus sprendimus žvejybinių tinklų perdirbimui. Gauti rezultatai gali prisidėti prie ekonomiškai perspektyvių ir aplinkai palankesnių sprendimų, padedančių mažinti jūrų taršą plastiku.
Plačiau apie projektą ČIA.
Gruodžio 15 d. LEI lankėsi VšĮ „Intechcentras“ atstovai: direktorius Audrius Jasėnas, projektų vadovė Marija Aliaševičienė, tarptautinių projektų vadovė Milda Margaitytė, Inovacijų ir verslo sprendimų projektų vadovas Laurynas Ragaišis.
Svečiai atvyko projekto „Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas Lietuvos energetikos institute“, įgyvendinamo pagal Lietuvos Mokslo ir studijų įstaigų jungtinį, Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamą projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų stiprinimas“ Nr. 10-031-P-0001, vykdytojų kvietimu.
VšĮ „Intechcentras“ atstovai ypač domėjosi Institute vykdomais polimerinių gaminių bandymais ir jų atliekų perdirbimo technologijomis. Jie apsilankė Degimo procesų laboratorijos eksperimentinių stendų pastate, kur laboratorijos vadovas dr. Rolandas Paulauskas papasakojo apie sukurtas organinių medžiagų pavertimo į sintetines dujas technologijas. Vizitas buvo tęsiamas Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos biomasės kokybinių parametrų nustatymo patalpose, kur dr. Irena Vaškevičienė svečiams pristatė platų įrangos spektrą, naudojamą polimerinių atliekų charakterizavimui.
Instituto MTEPI demonstracinėje erdvėje svečiai susitiko su Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos tyrėjais dr. Virginijumi Radziukynu, dr. Eugenijumi Peredniu ir specialistu Sigitu Masaičiu, bei diskutavo apie bendradarbiavimą, apjungiant turimą įrangą ir užtikrinant aukštos kokybės verslo įmonių energetinių auditų atlikimą.
Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris papasakojo apie įrangą, kurią galima panaudoti polimerinių medžiagų tyrimams, bei pristatė žemos temperatūros plazmos technologiją, skirtą antibakterinėms dangoms ant polimerinių gaminių paviršių užnešti.
Plazminių technologijų laboratorijos vadovas dr. Liutauras Marcinauskas ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Milieška svečiams parodė laboratorijos mokslininkų sukurtus aukštos temperatūros plazmos įrenginius bei medžiagas, gautas utilizuojant įvairias atliekas. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių korpusų gamybos ir sparnų laužą.
Degimo procesų laboratorijos chemijos specialistė Vilmantė Kudelytė papasakojo apie įrangą ir atliekamus tyrimus, kuriais nustatomos organinių medžiagų sudedamosios komponentės.
Vizito pabaigoje Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijoje MTEPIPC projektų vadovas dr. Rimantas Levinskas pristatė infrastruktūrą, skirtą polimerinių vamzdžių bandymams, o dr. Vidas Makarevičius papasakojo apie kuriamą saulės modulių atliekų perdirbimo į naudingas komponentes technologiją.
Gruodžio 4 d. Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorijos mokslininkai dr. Justas Eimontas ir dr. Adolfas Jančauskas dalyvavo KTU Cheminės technologijos fakulteto renginyje „Partnerių dienos 2025“.
Renginyje mokslininkai pristatė LEI veiklą, užmezgė ryšius su studentais, pasiūlė jiems praktikos ir darbo Institute galimybes, bei dalyvavo diskusijose su kitų organizacijų ir įmonių atstovais. Dalyvavimas „Partnerių dienose“ leido tiesiogiai bendrauti su studentais, atsakyti į jų klausimus apie karjerą Institute ir supažindinti su LEI vykdomais moksliniais projektais.
2025 m. gruodžio 10 d. Panevėžyje įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG, LL-00136) suinteresuotųjų šalių seminaras.
Seminaro metu buvo pristatyti istorinių potvynių atvejai, klimato kaitos įtaka upių nuotėkiui, pilotinių upių potvynių grėsmių žemėlapiai, potvynių perspėjimo sistema Lietuvoje ir rizikos mažinimo priemonės. Dalyviai taip pat diskutavo su projekto ekspertais iš Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, dalijosi įžvalgomis ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.
Gruodžio 9 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai dalyvavo KTU bibliotekos amfiteatre vykusioje konferencijoje „Centralizuoto šilumos tiekimo transformacija kaip tvarios energetikos sudėtinė dalis“.
Konferenciją atidarė LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius, taręs sveikinimo žodį. LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslininkas dr. Rimantas Bakas skaitė pranešimą „Tarptautiniai projektai CŠT sektoriuje. HORIZON EUROPE, LIFE, INTERREG ir ERASMUS+”, kuriame pristatė šiuo metu LEI vykdomus tarptautinius projektus, tiesiogiai susijusius su centralizuoto šilumos tiekimo sektoriumi.
Renginio metu pranešimus skaitė ir patirtimi dalinosi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė, Alytaus ir Jonavos šilumos tinklų vadovai.
Konferenciją baigė bendra diskusija, kurioje dalyvavo LEI direktorius prof. dr. S. Gudžius, LŠTA prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, LEA direktorė A. Bagočiutė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) tarybos narys Matas Taparauskas ir AB „Miesto Gijos“ strategijos partneris Lukas Čibiras. Diskusijos metu pateiktos įžvalgos apie transformacijos kryptis šilumos ūkio sektoriuje.
Renginys subūrė centralizuoto šilumos tiekimo įmonių ir savivaldybių administracijų atstovus, šilumos sektoriuje veikiančio verslo vadovus, taip pat jame dalyvavo LEI, KTU, AB „Litgrid“, VERT bei ENA specialistai.
Konferencija „Centralizuoto šilumos tiekimo transformacija kaip tvarios energetikos sudėtinė dalis“ yra renginių serijos „Energijos tinklas“ dalis. Renginį organizavo Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
Penktadienį Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumas sutarčiai su lyderiaujančiu pasaulyje Masačusetso technologijos institutu (MIT) Lietuvos mokslo taryboje pristatė strategines rekomendacijas valstybei skaitmenizacijos, gynybos ir gyvybės mokslų srityse.
Rekomendacijos pradėtos rengti Lietuvos ir MIT konferencijos „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ metu, kur daugiau nei 120 Lietuvos mokslo, verslo, rizikos kapitalo ir viešojo sektoriaus atstovų kartu su MIT mokslininkais išgrynino strategines kryptis, galinčias sustiprinti Lietuvos pozicijas ir atsparumą.
Dokumente pateikiamos detalios įžvalgos, trumpalaikės ir ilgalaikės rekomendacijos bei konkrečios priemonės ir veiksmai, skirti spręsti kritinius valstybės atsparumo ir inovacijų iššūkius. Išsamus dokumentas bus paskelbtas netrukus.
Lietuvos konsorciumas – tai nepriklausoma iniciatyva, skatinanti Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimą su Masačusetso technologijos institutu (MIT). Ši strateginė partnerystė buvo įtvirtinta 2025 m. sausio mėnesį, pasirašius susitarimą su MIT Tarptautinių studijų centru. Konsorciumas sudaro sąlygas pagrindiniams Lietuvos universitetams, mokslo tyrimų organizacijoms ir įmonėms bendradarbiauti su Kembridže (Masačusetso valstija) įsikūrusia pasaulinio lygio aukštąja mokykla – Masačusetso technologijos institutu (MIT).
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
Pasibaigus konkursui, buvo išrinkti Lietuvos energetikos instituto 2025 m. pažangiausi magistrantai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai!
