Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste birželio 5 d. atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio stotis.
Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.
Atidaryme dalyvavo LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Urbonavičius.
„Vandenilio užpildymo kolonėlė yra svarbus žingsnis kuriant žaliosios energetikos ekosistemą Lietuvoje ir spartinant transporto bei pramonės dekarbonizaciją. Europai toliau investuojant į švarias energijos technologijas, tokia iniciatyva parodo, kad Klaipėdos uostas gali tapti energetinių inovacijų lyderiu Baltijos regione, o sukaupta patirtis ir sukurta infrastruktūra gali paskatinti platesnį vandenilio technologijų diegimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu“, – sako dr. Š. Varnagiris.
Žaliojo vandenilio projektas Klaipėdos uoste pradėtas įgyvendinti 2023-aisiais, praėjusių metų vasarą pradėti aikštelės, ant kurios sumontuota žaliojo vandenilio įranga, statybos darbai ir projektas ėmė įgauti vis didesnį pagreitį. Jau spalio pabaigoje į Klaipėdos uostą buvo atgabenti svarbiausi įrenginiai, netrukus jie buvo pradėti montuoti, o jau šių metų balandį pagamintas pirmasis žaliojo vandenilio lašas.
Nemuno gatvėje esančioje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo stotelėje aplinkai draugiškus degalus gamins polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeris. Įrangai dirbant visu pajėgumu, per metus bus pagaminama apie 127 tonos vandenilio.
Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Planuojama, kad bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projekto vertė sieks apie 12 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. eurų.
LEI organizuojamos ENTRUST konferencijos Kaune dalyviai turės galimybę pažinti išskirtinį Europos modernizmo miestą. Kaune susipina ne tik architektūra, bet ir istorinis bei kultūrinis kontekstas, leidžiantis geriau suprasti jauną valstybę, kupiną optimizmo, ambicijų ir tikėjimo ateitimi.
Optimizmo architektūra
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Kaunas tapo laikinąja valstybės sostine – svarbiausiu šalies miestu. Vos per du dešimtmečius jis išgyveno nepaprastą virsmą: čia susitelkė valdžios institucijos, inteligentija, pradėjo vystytis pramonė. Tarpukariu Kaune buvo pastatyta beveik 12 tūkstančių naujų pastatų, suformavusių unikalų urbanistinį audinį, neturintį analogų regione.
Modernistinė Kauno architektūra pirmiausia atspindi to meto nuotaiką ir kryptį – tikėjimą šviesia ateitimi bei sparčią valstybės, kartu ir laikinosios sostinės, raidą. Naujasis Kauno veidas buvo kuriamas beveik „nuo nulio“, su dideliu tikėjimu, kad valstybė turi ateitį ir gali tapti modernia, europietiška šalimi.
Tikėjimas šviesia ateitimi stipriai atsispindėjo ir architektūroje. Pastatai buvo modernūs, šviesūs, funkcionalūs, be perteklinių puošmenų – tarsi rodantys, kad svarbiausia yra progresas, pažanga ir nauja pradžia. Dėl šios priežasties Kauno modernizmas dažnai vadinamas „optimizmo architektūra“. Tai architektūra, kuri gimė iš tikėjimo valstybe, jos augimu ir šviesia ateitimi.
UNESCO pripažintas paveldas
Šiandien Kaune yra išlikę daugiau nei 6 tūkst. modernistinės architektūros pastatų – tai viena didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių tarpukario modernizmo architektūros kolekcijų Europoje. 2023 metais šis išskirtinis paveldas sulaukė tarptautinio įvertinimo – Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tai ne tik simbolinis pripažinimas, bet ir svarbus įsipareigojimas saugoti bei puoselėti šį unikalų miesto veidą, kuris liudija Kauno ir visos Lietuvos modernėjimo istoriją.
Unikali Kauno dvasia
Pasivaikščiojimas po Kauną yra tarsi kelionė per istoriją: gatvėmis ir pastatais, kurie atspindi modernios Lietuvos gimimą, augančio miesto pasitikėjimą savimi ir kūrybišką epochą, suformavusią jo tapatybę. Kauno modernizmas leidžia ne tik atrasti miestą, bet ir geriau suprasti visos šalies kultūrinį identitetą ir jaunos valstybės siekį kurti savo ateitį.
Todėl konferencijos metu planuojama modernistinės architektūros ekskursija taps daugiau nei pažintine išvyka – tai galimybė pajusti tikrąją Kauno dvasią.
Daugiau informacijos apie konferenciją čia
Birželio 5 d. Lietuvos energetikos instituto atstovai dalyvavo Prezidentūros vidiniame kieme vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje“, kuriame lankytojams pristatė inovatyvius energetikos sprendimus ir edukacines veiklas.
Renginio metu LEI atstovai demonstravo inovatyvų degiklį, galintį efektyviai deginti įvairias dujas (vandenilį, sintetines dujas), naudojant plazmos srautą. Ši technologija leidžia sumažinti dujų sąnaudas net iki 50 %. Degiklis sukurtas vykdant projektą „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT).
Jaunieji festivalio lankytojai taip pat buvo kviečiami dalyvauti LEI organizuotoje interaktyvioje veikloje – konstruoti įvairias saulės energija varomas transporto priemones ir praktiškai susipažinti su atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybėmis.
„Žaliųjų idėjų festivalis“ – tai erdvė diskusijoms, žinių mainams ir įkvepiančių iniciatyvų pristatymui, skatinanti ieškoti būdų, kaip kiekvienas galime prisidėti prie tvaresnės ir žalesnės Lietuvos kūrimo.
Šeštus metus iš eilės organizuojamas festivalis, inicijuotas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, kasmet suburia bendruomenę diskutuoti apie aplinkosaugą bei tvarius sprendimus.
Šių metų festivalyje dalyvavo daugiau nei 20 įmonių ir organizacijų, kurios pristatė įvairias iniciatyvas ir edukacines veiklas, skirtas aplinkosaugai ir tvariam gyvenimo būdui. Lankytojai galėjo susipažinti su žaliąja energetika, atsinaujinančiais elektros energijos šaltiniais, Baltijos jūros ekologinėmis problemomis bei jų sprendimo būdais.
Festivalyje Lietuvos energetikos institutui atstovavo dr. Raminta Skvorčinskienė, dr. Nerijus Striūgas, dr. Justas Eimontas ir Simonas Mikalauskis.
Birželio 5 d. gauta žinia, kad Vydūno Jaunimo Fondo Valdyba patvirtino Instituto pateiktas Prof. Romo Viskantos premijos konkurso nugalėtojų kandidatūras. Premijos paskirtos LEI vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Justui Šereikai (1500 EUR) ir vyresniajam mokslo darbuotojai dr. Adolfui Jančauskui (1000 EUR).
Instituto jaunieji tyrėjai vasario mėnesį buvo pakviesti teikti paraiškas prof. Romo Viskantos vardo premijos konkursui. Konkurso tikslas – įvertinti Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų/doktorantų veiklos rezultatus, siekiant patirties ir kompetencijų šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos, atsinaujinančios, branduolinės ir termobranduolinės bei bendrai energetikos srityse.
Vydūno jaunimo fondas (Vydunas Youth Fund, Inc., JAV) prof. Romo Viskantos vardinę premiją įsteigė siekdamas pagerbti prof. Romą Viskantą, žymų pasaulyje šiluminės fizikos bei energetikos srityse mokslininką ir pedagogą, Purdue universiteto (JAV) profesorių, pelniusį daugelį žymių apdovanojimų ir garbingų įvertinimų, daugiausia cituojamų mokslo darbų autoriaus vardą ir išugdžiusį gausią jaunųjų mokslininkų kartą.
Sveikiname laureatus ir dėkojame už jų reikšmingą indėlį!
Sveikiname Degimo procesų laboratorijos doktorantą Egidijų Buivydą, 2026 m. birželio 4 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Atliekinių riebalų panaudojimo biometano gamyboje poveikio aplinkai vertinimas“ (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)!
ENTRUST konferencijos santraukų pateikimo terminas sparčiai artėja – 2026 m. birželio 15 d.
Taip pat primename, kad iki 2026 m. birželio 15 d. registruojantis į konferenciją taikomas ankstyvosios registracijos (Early Bird) mokestis, todėl dalyviai gali įsigyti bilietus mažesne kaina.
2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute vyksianti pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija suburs mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus ir politikos formuotojus diskusijai apie technologinius sprendimus energetikos transformacijos srityje. Svarbia konferencijos dalimi taps ilgametė CYSENI konferencija, kuri nebebus organizuojama atskirai. CYSENI palikimas ir tradicijos išliks svarbia ENTRUST dalimi.
Norėdami gauti konferencijos naujienas, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia.
2026 m. birželio 2–3 d. KTU inžinerijos licėjuje vyko II gimnazijos klasių mokinių inžinerinių ir tiriamųjų projektų pristatymai.
Mokinių darbus vertino ir savo ekspertinėmis įžvalgomis dalinosi Lietuvos energetikos instituto atstovai – dr. Justas Eimontas, Karolis Lašas, dr. Tadas Kaliatka, Dominykas Šileikis, dr. Justas Šereika ir dr. Gediminas Skarbalius.
Pristatymų metu mokiniai demonstravo ne tik atliktus tiriamuosius darbus, bet ir inžinerinius projektus, kuriuose buvo kuriami, modeliuojami ir testuojami įvairūs technologiniai sprendimai. Lietuvos energetikos instituto specialistai vertino projektų idėjas, jų įgyvendinimo kokybę, taikytus metodus, rezultatų pagrįstumą bei praktinio pritaikomumo galimybes. Mokiniai taip pat sulaukė konstruktyvių įžvalgų ir rekomendacijų, padedančių toliau tobulinti tiek tyrimų, tiek inžinerinių projektų rengimo įgūdžius.
Tokie susitikimai suteikia mokiniams galimybę pristatyti savo darbus mokslo ir inžinerijos srities profesionalams, ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą argumentuotai pristatyti sprendimus. Tiesioginis bendravimas su mokslininkais padeda geriau suprasti inžinerinių procesų ir mokslinių tyrimų taikymą realiame pasaulyje, skatina domėjimąsi energetikos, inžinerijos ir technologijų sritimis.
Lietuvos energetikos institutas džiaugiasi galėdamas prisidėti prie jaunųjų tyrėjų ir inžinierių ugdymo bei bendradarbiauti su KTU inžinerijos licėjumi. Tokios iniciatyvos stiprina ryšį tarp mokslo ir švietimo bendruomenių, skatina mokinių motyvaciją ir padeda auginti ateities inovatorių kartą.
Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Neringa Radziukynienė gegužės 26 d. dalyvavo tarptautiniame renginyje „Energy Forum 2026“, vykusiame Vilniuje, ir skaitė pranešimą „Synchronization and its Economic Impact on Baltic Sea Region Industry“. Renginys subūrė energetikos, verslo, inovacijų ir politikos lyderius iš Baltijos jūros regiono bei kitų Europos valstybių diskusijai apie energetikos sektoriaus ateitį, regioninį saugumą ir technologinę transformaciją.
Forumo metu daug dėmesio skirta energetinio saugumo stiprinimui, žaliojo vandenilio ekosistemų plėtrai, dirbtinio intelekto sprendimų taikymui energetikoje, išmaniųjų tinklų vystymui, dekarbonizacijos procesams bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimui. Renginyje aptartos aktualiausios energetikos sektoriaus tendencijos ir iššūkiai, akcentuojant inovacijų bei pažangių technologijų svarbą kuriant tvarią ir konkurencingą energetikos sistemą.
„Energy Forum 2026“ dar kartą patvirtino, kad inovacijos, regioninė partnerystė ir tvarūs energetikos sprendimai yra esminiai veiksniai, užtikrinantys ilgalaikį ekonominį konkurencingumą, energetinį saugumą ir regiono atsparumą ateities iššūkiams.
Gegužės 27 d. nuotoliniu būdu vyko projekto „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas“ tarpinių rezultatų pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos mokslininkai bei Aplinkos ministerijos (AM), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai.
Pristatymo metu LEI projekto dalies vadovas dr. Darius Jakimavičius pateikė tarpinės ataskaitos rezultatus, kuriuose buvo įvertinta upių ledo dangos įtaka pavasario potvynių formavimuisi tirtose Lietuvos upėse. Taip pat aptartos istorinio laikotarpio oro temperatūros, kritulių ir bendro nuotėkio pasiskirstymo ypatybės Lietuvoje bei šių rodiklių prognozės artimoje (2031–2050 m.) ir tolimoje (2081–2100 m.) ateityje, taikant globalių klimato modelių (GKM) ansamblio duomenis pagal optimistinį (SSP2-4.5) ir pesimistinį (SSP5-8.5) klimato scenarijus.
Didžiausias dėmesys renginyje skirtas hidrologinio modeliavimo rezultatams, leidžiantiems įvertinti Minijos, Salanto, Veiviržo, Tenenio, Smeltalės ir Strėvos upių nuotėkio pokyčius XXI amžiuje. Didelis dėmesys taip pat skirtas eksperto Antano Dumbrausko sukurtam Minijos upės hidrodinaminiam modeliui, kuriuo remiantis bus įvertintos šios upės baseine kylančios potvynių grėsmės klimato kaitos kontekste. Diskusijų metu dalyviai aktyviai aptarė prognozuojamus upių nuotėkio pokyčius ir jų poveikį upių baseinų infrastruktūrai, pabrėždami tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą siekiant geriau suprasti ir valdyti su potvyniais susijusias grėsmes.
Gegužės 27–28 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos doktorantas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Karolis Lašas Medvodėse, Slovėnijoje dalyvavo projekto „Repower Industries“ partnerių susitikime ir skaitė pranešimą „The State of Nuclear Energy in Lithuania” (Branduolinės energetikos padėtis Lietuvoje).
Branduolinės energetikos transformacijos Lietuvoje
K. Lašo pranešime pristatytas Lietuvos energetikos institutas, akcentuojant instituto veiklos kryptis bei pagrindinius tyrimų prioritetus energetikos srityje. Taip pat apžvelgta LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos veikla, pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose bei indėlis į branduolinės energetikos saugos ir rizikos vertinimo sprendimų kūrimą.
Antroje pranešimo dalyje K. Lašas renginio dalyviams nupasakojo branduolinės energetikos padėtį Lietuvoje. Aptarta istorinė raida, įskaitant Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos laikotarpį ir jos uždarymo procesą, Visagino atominės elektrinės projekto atšaukimą, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
Tikslas – stiprinti energetinę nepriklausomybę
Susitikimas vyko įgyvendinant „Interreg Europe“ programos projektą „Energetinės nepriklausomybės ir saugumo politikos skatinimas“ (Promoting better policy for Industrial Energy Independence and Security – Repower Industries). Projekto koordinatorius – Čekijos technikos universitetas, jame dalyvauja partneriai iš Čekijos, Graikijos, Italijos, Airijos, Slovėnijos ir Lietuvos. Lietuvai projekte atstovauja Biržų rajono savivaldybės administracija ir VšĮ Lietuvos inovacijų centras. K. Lašas susitikime pranešimą skaitė Biržų rajono savivaldybės administracijos kvietimu.
„Repower Industries“ tikslas – stiprinti pramonės, ypač jos strateginių sektorių, energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Geopolitiniai iššūkiai atskleidė, kad dalis Europos Sąjungos pramonės šakų vis dar išlieka priklausomos nuo tarptautinių energijos rinkos sutrikimų. Todėl projekte daug dėmesio skiriama gerosios praktikos mainams, energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančių išteklių integracijai ir ilgalaikiam regionų atsparumui.
Projekto partneriai analizuoja, kaip politikos priemonės gali paskatinti realius pokyčius pramonėje – nuo efektyvesnio energijos naudojimo iki inovatyvių šilumos atgavimo ir energijos kaupimo sprendimų diegimo.
Dalyvavimas susitikime Medvodėse dar kartą pabrėžė LEI ekspertų įsitraukimą į tarptautinį bendradarbiavimą ir indėlį į mokslo žiniomis grįstų sprendimų kūrimą Europos energetikos transformacijos procese.
