Sveikiname Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos doktorantą Darių Karašą, 2026 m. rugsėjo 18 d. sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją tema „Investicijų į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamybai vertinimas taikant finansinio prisotinimo teoriją“ (socialiniai mokslai, ekonomika – S004).
Taip pat sveikiname Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos doktorantą Vytautą Džiuvę, 2026 m. rugsėjo 18 d. sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją tema „Neapibrėžtumo veiksnių poveikio centralizuotos šilumos tiekimo rinkai modeliavimas“ (socialiniai mokslai, ekonomika – S004).
2026 rugsėjo 16 d. LEI vyko seminaras „Lietuvos mažesniųjų savivaldybių perspektyvos dekarbonizuojant šilumos tiekimo sistemas“, remiamas Pietų Baltijos Interreg programos projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija” (DecarbonDHS). Seminare dalyvavo specialistai iš įvairių šalies centralizuoto šilumos tiekimo įmonių, savivaldybių bei energetikos įmonių, susijusių su dekarbonizacijos technologijomis.
Informatyvius pranešimus skaitė Lietuvos energetikos agentūros, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai, o taip pat pranešėjai iš energetinių technologijų įmonių UAB Elmitra, CT Industry Oy, UAB Termolink bei Kauno technologijos universiteto.
Seminarą užbaigė bendra plenarinė diskusija, kurios metu pranešėjai atsakė į klausytojams aktualius klausimus.
Rugsėjo 16 d. Lietuvos energetikos instituto projekto Nr. 10-031-P-0001 „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ vykdytojai inicijavo Institute vykusio seminaro „Lietuvos mažesniųjų savivaldybių perspektyvos dekarbonizuojant šilumos tiekimo sistemas“ dalyvių vizitą po mokslo padalinius. Svečius su mokslo padalinių galimybėmis ir pasiekimais teikiant MTEP paslaugas, pristatydamas Institute sukurtų MTEP produktų maketus, supažindino projekto atsakingas vykdytojas Rimantas Levinskas.
Svečiams lankantis mokslo padaliniuose, Vandenilio energetikos technologijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Marius Urbonavičius, Plazminių technologijų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Milieška, Degimo procesų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Adolfas Jančauskas ir laborantė Vilmantė Kudelytė, Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Arūnas Sirvydas, Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas Marius Praspaliauskas ir mokslo darbuotoja Irena Vaškevičienė papasakojo apie turimos įrangos galimybes ir atliekamus tyrimus.
Verslininkai taip pat buvo supažindinti su Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos infrastruktūra ir taikomųjų tyrimų rezultatais. Seminare dalyvavusiems Kretingos, Alytaus, Šilutės ir Raseinių šilumos tinklų bendrovių atstovams didžiausio susidomėjimo sulaukė Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos teikiamos paslaugos, nustatant biomasės, kaip kuro, kokybines charakteristikas.
Rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) Kaune įvyko pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija „Energy Transformation Technologies for Sustainable Future“ (ENTRUST), subūrusi Lietuvos ir užsienio mokslininkus, energetikos sektoriaus ekspertus, verslo bei viešojo sektoriaus atstovus.
Keturių dienų renginyje dėmesys skirtas energetikos transformacijai ir sprendimams, kurie šiandien formuoja Europos bei Baltijos regiono energetikos ateitį. Konferencijos programa apėmė branduolinės energetikos perspektyvas, energetinį saugumą, kritinės infrastruktūros atsparumą, energetikos sistemų ir rinkų pokyčius, elektrifikaciją, dekarbonizaciją, vandenilio bei kitų naujųjų technologijų plėtrą.
Žymėjo svarbią sukaktį
Pirmoji ENTRUST konferencijos diena buvo dedikuota Lietuvos energetikos instituto 70-mečio sukakčiai. Renginį sveikinimo kalbomis pradėjo ENTRUST organizacinio komiteto vadovai prof. dr. Saulius Gudžius, prof. dr. Hussam Jouhara ir dr. Robertas Poškas.
„Septynis dešimtmečius Institutas keitėsi ir augo kartu su Lietuva, atliepdamas besikeičiančius energetikos poreikius ir išlaikydamas svarbiausią savo misiją – mokslo žiniomis prisidėti prie kylančių iššūkių sprendimo. LEI ruošiantis minėti 70-metį, natūraliai gimė ENTRUST idėja. Ši konferencija yra svarbus žingsnis į priekį – galimybė suburti mokslininkus ir verslo atstovus, dalytis žiniomis bei idėjomis ir kartu diskutuoti apie technologijas bei iššūkius, formuosiančius energetikos ateitį“, – sakė prof. dr. S. Gudžius.
Sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams ir Lietuvos energetikos institutui taip pat tarė Lietuvos Respublikos energetikos viceministrė Karolina Štelmokaitė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius.
Sveikindami Institutą 70-mečio proga, jie pabrėžė svarų LEI indėlį į Lietuvos mokslą, sėkmingą dalyvavimą tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose ir reikšmę visai šalies mokslo bendruomenei, kartu linkėdami toliau sėkmingai tęsti darbus.
Branduolinės energetikos perspektyvos Europoje
Pirmąją konferencijos dieną daugiausia dėmesio skirta branduolinės energetikos ateičiai, branduolių sintezės perspektyvoms, energetiniam saugumui bei Europos ir Baltijos jūros regiono energetikai. Diskusijose ir pranešimuose akcentuota tarptautinio bendradarbiavimo ir mokslinių tyrimų svarba sprendžiant ilgalaikius energetikos iššūkius.
Pranešimą apie ES branduolių sintezės strategiją, mokslinių tyrimų, pramonės ir politikos bendradarbiavimo svarbą skaitė Europos Komisijos atstovas dr. Darius Ancius.
„Branduolių sintezė – tai beveik neišsenkantis energijos šaltinis, kuris suteikia Europai unikalią galimybę kurti švarią ateitį. Turėdama ITER projektą, pasaulinio lygio mokslinius tyrimus ir augančią pramoninę galią, Europa jau dabar yra sukaupusi pakankamai talentų ir tiekimo grandinių, reikalingų lyderystei. Atėjo laikas suvienyti drąsias inovacijas ir sukurti tvirtą bendradarbiavimą tarp mokslo, pramonės bei politikos ir tapti pasaulio lyderiais”, – įsitikinęs jis.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Fizikos skyriaus vadovas dr. habil. Danas Ridikas pristatė branduolinio mokslo ir technologijų vaidmenį energetikos sektoriuje, aptardamas naujas branduolines technologijas, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir kompetencijų stiprinimą.
Kritinės energetikos infrastruktūros atsparumo, branduolinės energetikos ir inovacijų svarbą strateginiam saugumui aptarė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro (ENSECCOE) ekspertė Kristina Rimkūnaitė.
„Westinghouse“ Rytų ir Šiaurės Europos regiono vadovas Kim Dahlbacka kalbėjo apie naujos kartos branduolinės energetikos galimybes Baltijos regione.
„Kitas energetikos transformacijos etapas bus laimėtas ne vien ambicijomis, bet gebėjimu plačiu mastu diegti jau patikrintus sprendimus. Baltijos regione, kur energetinis saugumas ir dekarbonizacija žengia koja kojon, branduolinė energetika – kai ji standartizuota ir įgyvendinama taikant šiuolaikinius projektų valdymo metodus – siūlo aiškų kelią į priekį. Vis dėlto tikrasis pažangos variklis yra visų Baltijos regiono suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Tokiu būdu pereiname nuo diskusijų prie realaus įgyvendinimo“, – sako jis.
„Altra“ Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas dr. Gintautas Klevinskas savo pranešime atskleidė, kaip sukaupta Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo patirtis gali prisidėti prie naujų branduolinių technologijų plėtros.
Svarbi pirmosios dienos tema buvo energetikos specialistų rengimas. Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka pristatė kompetencijomis grįsto energetikos inžinierių ugdymo iššūkius ir galimybes. Varšuvos universiteto Fizikos fakulteto profesorė, Lenkijos branduolinės energetikos draugijos prezidentė prof. dr. Agnieszka Korgul aptarė būsimų branduolinės energetikos specialistų rengimą Lenkijoje.
Pasibaigus pagrindinių pranešimų sesijai, dalyvių laukė panelinė diskusija „Energy Tomorrow: Strategic Choices for Europe and Role of Lithuania“, kurioje Europos ir Lietuvos energetikos sektoriaus, mokslo bei verslo atstovai diskutavo apie strateginius Europos energetikos pasirinkimus, branduolinės energetikos vaidmenį, energetinį saugumą ir Lietuvos vietą besikeičiančiame energetikos žemėlapyje.
Nuo energetikos sistemų transformacijos iki naujųjų technologijų
Antroji konferencijos diena buvo skirta svarbiausiems energetikos transformacijos procesams – energetikos sistemų kaitai, elektrifikacijai ir naujoms technologijoms. Pranešimuose bei diskusijose nagrinėta, kaip besikeičiantis energetikos sektorius paveiks pramonę, energijos vartojimą ir ateities energetikos infrastruktūrą.
Apie besikeičiančius elektros energetikos sistemų poreikius ir rinkų raidą kalbėjo Hrvoje Požaro energetikos instituto Energijos gamybos ir energijos rinkų departamento vadovas dr. Dražen Balić. Talino technologijos universiteto profesorius dr. Ivo Palu savo pranešime atkreipė dėmesį į mažiau matomus energetikos transformacijos iššūkius – elektros instaliacijų patikimumą, saugumą ir atsparumą.
„Energetikos transformacija dažniausiai siejama su elektros gamyba, energijos kaupimu, rinkomis ir politika, tačiau vienas svarbiausių jos saugos aspektų slypi pačiuose pastatuose. Didėjant ir kintant elektros vartojimui, senstant elektros instaliacijai, prastėjant elektros jungčių būklei ir kaupiantis nepastebimam šiluminiam poveikiui, atsiranda rizikos, galinčios paveikti elektros sistemų patikimumą ir gaisrinę saugą – dažnai dar anksčiau, nei jas užfiksuoja įprastos apsaugos ar stebėsenos sistemos“, – pastebėjo jis.
Pramonės pokyčius energetikos transformacijos procese pristatė AB „ORLEN Lietuva“ Energetikos direktorius Giedrius Dapkevičius.
„Pramonės transformacija jau vyksta, o elektrifikacija tampa vienu svarbiausių jos variklių. Augantis energijos poreikis, dekarbonizacijos tikslai, technologinė pažanga ir energetinio saugumo iššūkiai keičia tradicinį pramonės vaidmenį – iš pasyvaus energijos vartotojo pramonė tampa aktyvia energetikos sistemos dalyve, integruojančia atsinaujinančią energiją, lankstumą ir naujas technologijas“, – atkreipė dėmesį pranešėjas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas dr. Valdas Lukoševičius savo pranešime kalbėjo apie centralizuotą šilumos tiekimą ateities energetikoje. AB „Ignitis grupė“ Europos ir Baltijos šalių reikalų vadovė Anu Eslas dalijosi įžvalgomis apie elektros energijos reikšmę Europos konkurencingumui.
„Ateinančio dešimtmečio lyderiais taps ne tie, kurie vien gamins žaliąją elektros energiją, o tie, kurie kurs ekosistemą, leidžiančią švariai energijai skatinti tvarų ekonomikos augimą“, – neabejojo ji.
Panelinėje diskusijoje „Smart metering and energy monitoring in power systems – innovations and research directions“ ekspertai iš mokslo ir verslo sektorių diskutavo apie išmaniųjų apskaitos sistemų dabartį ir ateitį. Dėmesys skirtas naujųjų technologijų, dirbtinio intelekto ir pažangių ryšio sprendimų vaidmeniui, taip pat jų galimybėms kurti efektyvesnę ir lankstesnę energetikos sistemą.
Technologijos tvariai energetikos ateičiai
Trečiąją dieną daugiausiai dėmesio skirta energetikos transformacijos technologijoms, tvariems sprendimams ir moksliniams tyrimams įvairiose su energetika susijusiose srityse. Pranešimuose nagrinėtos technologinės inovacijos, padedančios mažinti energijos vartojimą ir emisijas, integruoti skirtingus energetikos sprendimus bei spręsti sudėtingiausius dekarbonizacijos iššūkius.
Portugalijos kokybės instituto Tūrio ir srauto matavimų laboratorijos vadovė dr. Elsa Batista pristatė pažangias mikrofluidikos matavimo technologijas ir jų potencialą didinant energijos vartojimo efektyvumą. Stambulo technikos universiteto profesorė dr. Selma Ergin dėmesį skyrė jūrų transporto dekarbonizacijai ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo sprendimams laivuose.
Aberdyno universiteto lektorius dr. Alf Martinez-Felipe pristatė vandenilio vaidmens energetikos transformacijoje perspektyvas.
„Energetikos transformacija, ko gero, yra didžiausia galimybė ir didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame kaip civilizacija. Ji yra gyvybiškai būtina, tačiau visuomenės suvokimas apie ją gali būti lengvai iškreipiamas dėl kitų socialinių, ekonominių ir geopolitinių įvykių, taip lėtinant jos įgyvendinimą. Būtent todėl švietimas ir praktinio pritaikymo demonstravimas yra būtini, siekiant užtikrinti, kad valdžia glaudžiai bendradarbiautų su privačiu sektoriumi ir inovatoriais“, – atkreipė dėmesį jis.
Svarbia konferencijos programos dalimi taip pat buvo septynios skirtingos teminės sesijos. Jose mokslininkai pristatė savo tyrimų rezultatus, naujausius darbus ir aktualias mokslo kryptis. Šios sesijos suteikė galimybę tiek jauniesiems, tiek patyrusiems mokslininkams pasidalyti savo tyrimais, užmegzti naujus profesinius ryšius ir diskutuoti su kolegomis iš įvairių šalių.
Ketvirtoji ENTRUST diena buvo skirta konferencijos aptarimui ir neformaliam pasibuvimui drauge LEI vidiniame kiemelyje vykusioje barbekiu šventėje.
Dialogas, sujungiantis skirtingas disciplinas
Prie prasmingo dialogo kūrimo prisidėjo konferencijos moderatoriai – mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa ir energetikos ekspertas Daivis Virbickas. Įtraukdami konferencijos pranešėjus ir dalyvius į bendrą diskusiją bei užduodami taiklius klausimus, jie skatino gyvą pokalbį apie aktualiausius energetikos iššūkius ir ateities sprendimus.
Pirmoji ENTRUST konferencija tapo proga ne tik aptarti aktualiausius energetikos iššūkius ir ateities technologijas, bet ir suburti skirtingų sričių ekspertus bendram dialogui. Užsimezgę ryšiai ir diskusijos taps pagrindu naujoms mokslinio bendradarbiavimo iniciatyvoms, partnerystėms ir bendriems projektams.
Konferencija prasmingai papildė Lietuvos energetikos instituto 70-mečio programą, pažymint septynis LEI veiklos dešimtmečius energetikos inovacijų srityje.
Antroji ENTRUST konferencija vyks 2027 m. gegužės 11–14 d. Ji įtraukta į oficialų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. renginių kalendorių.
2026 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) lankėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai – ministro patarėjas Mindaugas Petkevičius ir Kokybės infrastruktūros skyriaus vedėja Gerda Krukonienė. Susitikimo metu aptarti nacionalinių matavimo vienetų etalonų veiklos, finansavimo ir tvaraus Lietuvos metrologijos sistemos veikimo užtikrinimo klausimai.
Vizito metu ministerijos atstovai apsilankė LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje, kur susipažino su esama infrastruktūra, vykdomomis veiklomis ir jos modernizavimo galimybėmis.
Ypatingas dėmesys skirtas nacionalinių etalonų infrastruktūros būklei ir ilgalaikio finansavimo užtikrinimui. LEI išlaiko penkis nacionalinius matavimo vienetų etalonus, užtikrinančius matavimų sietį ir metrologinių paslaugų teikimą Lietuvos pramonei.
Šią vasarą Lietuvos energetikos instituto (LEI) Degimo procesų laboratorijoje praktiką atliko penki inžinerijos studentai iš Prancūzijos – Basile Guivarch, Thomas Garbaciak, Thomas André Bernard Pinaud, Maxime Rault ir Matthys Beaugendre. Į Lietuvą pagal „Erasmus+“ mobilumo programą jie atvyko iš Pau ir Adūro kraštų universiteto (Université de Pau et des Pays de l’Adour) bei Orleano universiteto (Université d’Orléans). Praktikos metu studentai prisidėjo prie kuro deginimo technologijų, sintezės dujų valymo ir sąvartynų dujų panaudojimo tyrimų, o kartu įgijo tarptautinės mokslinių tyrimų patirties.
Studentai studijuoja skirtingose inžinerijos kryptyse, tačiau visus juos vienija domėjimasis tvariomis energetikos technologijomis ir siekis studijų metu įgytas teorines žinias pritaikyti realioje mokslinių tyrimų aplinkoje.
Dėmesį patraukė laboratorijoje atliekami tyrimai
Nors į LEI studentus nuvedė skirtingi keliai, visus juos sudomino institute vykdomi moksliniai tyrimai ir galimybė prisidėti prie aktualių mokslinių projektų bei tvarios energetikos sprendimų paieškų. Vieni praktiką surado savarankiškai, ieškodami galimybių užsienyje, kiti apie ją sužinojo iš dėstytojų.
B. Guivarch pasakoja, kad internete ieškodamas galimos praktikos vietos, aptiko LEI Degimo procesų laboratoriją ir nusprendė susisiekti su jos mokslininkais. Studentą sudomino laboratorijoje vykdomi tyrimai ir galimybė dirbti su degimo procesų technologijomis.
Tuo metu M. Beaugendre į LEI atvedė ankstesnė pažintis su Lietuva. Kelis mėnesius jis studijavo Vilniuje pagal „Erasmus“ programą, todėl nusprendė ir praktiką atlikti Lietuvoje. Apie galimybę atvykti į LEI jis sužinojo iš universiteto dėstytojo.
„Buvau jau praleidęs kelis mėnesius Lietuvoje, man čia patiko, tad pamaniau, kad būtų gera idėja šioje šalyje atlikti ir privalomąją praktiką. Vienas mano dėstytojų pasiūlė pasidomėti praktikos galimybėmis LEI, tad susisiekiau su institutu“, – sakė jis.
T. Garbaciak pasakoja, kad praktiką norėjo atlikti vienoje iš Šiaurės Europos šalių. Ieškodamas informacijos internete, jis atrado LEI ir susipažino su Degimo procesų laboratorijos vykdomais tyrimais, kurie pasirodė glaudžiai susiję su jo studijomis. Apie galimybę jis papasakojo ir bendrakursiams T. A. B. Pinaud bei M. Rault.
„Instituto interneto svetainėje taip pat radau straipsnį apie praėjusią vasarą čia praktiką atlikusius kitus studentus iš Prancūzijos. Pagalvojome – jei LEI jau priėmė prancūzus, galime pabandyti ir mes. Galbūt kitais metais šį straipsnį taip pat perskaitys studentai iš Prancūzijos ir nuspręs atvykti į LEI“, – šypsosi T. Garbaciak.
Tyrimai tvaresnei ateičiai
Praktikos metu studentai dirbo su keliais skirtingais LEI vykdomais moksliniais projektais. Vieni tyrė terminės plazmos taikymą degimo procesuose ir prisidėjo prie stiklo lydymo krosnių degiklių technologijų vystymo, kiti ieškojo efektyvių sintezės dujų valymo sprendimų, bei analizavo mažą metano koncentraciją turinčių sąvartynų dujų panaudojimo energijos gamybai galimybes.
Dirbdami laboratorijose, studentai ne tik atliko eksperimentus, bet ir analizavo gautus duomenis, susipažino su mokslinių tyrimų planavimu bei mokėsi dirbti su modernia laboratorine įranga. Jie naudojo chromatografus (GC), FTIR analizatorius ir kitus prietaisus, leidžiančius įvertinti dujų sudėtį bei vykstančius procesus.
Pasak studentų, daugelis tyrimų metodų jiems buvo pažįstami iš paskaitų, tačiau praktika suteikė galimybę pirmą kartą savarankiškai juos taikyti.
Procesų inžineriją studijuojantys T. Garbaciak ir T. A. B. Pinaud džiaugiasi galėdami prisidėti prie tvaresnių sintezės dujų technologijų vystymo. Praktikos metu jie tyrė, kaip iš sintezės dujų pašalinti nepageidaujamus junginius, naudodami skirtingas medžiagas ir vertindami jų efektyvumą. Pasak jų, tokie sprendimai ateityje galėtų prisidėti prie iškastinio kuro naudojimo mažinimo chemijos pramonėje ir energetikoje.
Studentai pasakoja, kad toks darbas leido geriau suprasti procesus, su kuriais anksčiau buvo susipažinę tik studijų metu.
„Universitete apie daugelį metodų mokėmės teoriškai, tačiau visai kas kita pačiam atlikti eksperimentą, analizuoti rezultatus ir suprasti, kodėl jie yra būtent tokie. Tokia patirtis leidžia daug geriau suprasti studijų metu nagrinėjamas temas“, – sako T. Garbaciak.
M. Beaugendre ir B. Guivarch praktikos metu dirbo su plazmos technologijų taikymu degimo procesuose. Pasak B. Guivarch, galimybė išsamiau susipažinti su šiuo procesu jam tapo vienu įdomiausių praktikos aspektų. Studentas teigia, kad prieš praktiką apie plazmos technologijas žinojo mažiau, todėl galimybė praktiškai pamatyti, kaip plazma gali būti naudojama degimo procesuose, tapo viena įsimintiniausių patirčių.
Tuo tarpu M. Rault prisidėjo prie „LoCaGas“ projekto, kurį vykdanti mokslininkų komanda tiria sąvartynų dujų panaudojimo energijos gamybai galimybes. Praktikos metu studentas analizavo, ar mažesnės metano koncentracijos dujų srautai gali būti naudojami energijos gamybai.
Pažintis su Lietuva
Dalis prancūzų praktikantų prieš atvykdami į LEI jau buvo lankęsi Lietuvoje. B. Guivarch ,,Erasmus“ studijų metu studijavo Kauno technologijos universitete, o M. Beaugendre – Vilniaus universitete. Kitiems studentams praktika LEI tapo pirmąja pažintimi su Lietuva. Visi studentai sutaria, kad šalis paliko teigiamą įspūdį.
Kaunas prancūzams pasirodė patogus, tvarkingas, studentams pritaikytas miestas. Jie džiaugėsi gerai išvystytu viešuoju transportu, galimybe lengvai pasiekti skirtingas miesto vietas bei aktyviam laisvalaikiui pritaikyta infrastruktūra – sporto aikštelėmis ir kitomis erdvėmis.
„Lietuvoje labai patogu gyventi. Čia viskas lengvai pasiekiama, miestas švarus ir gražus, o kasdienybė studentams yra labai patogi“, – savo įspūdžiais dalijasi B. Guivarch.
Teigiamai studentai vertina ir atmosferą LEI. Pasak jų, čia dirbantys mokslininkai noriai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi, suteikia vertingų patarimų. Toks palaikymas padėjo studentams greičiau įsilieti į laboratorijos veiklą, drąsiau atlikti praktines užduotis, gilinti profesines žinias ir įgyti daugiau vertingos patirties.
Patirtis, kurianti ateitį
Studentų ateities planai skiriasi – vieni norėtų dirbti energetikos ar inžinerijos srityse, kiti save mato didelėse pramonės įmonėse. Nors ne visi yra galutinai apsisprendę dėl konkretaus karjeros kelio, jie sutaria, kad praktika LEI padėjo pritaikyti studijų metu įgytas teorines žinias realiose situacijose, geriau suprasti inžinerinius procesus ir įgyti naujų darbo su laboratorine įranga bei duomenų analize įgūdžių.
Praktiką LEI studentai rekomenduoja ir kitiems. Pasak jų, institute dirba profesionalūs mokslininkai, laboratorijos yra modernios, o atmosfera – labai draugiška. Praktika studentams iš Prancūzijos suteikė ne tik profesinių žinių, bet ir galimybę pažinti kitą kultūrą bei dirbti tarptautinėje aplinkoje.
Sveikiname Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos jaunesnįjį mokslo darbuotoją Mohab Maher Mahmoud Elsayed Salem, 2026 m. rugpjūčio 27 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Eksperimentinis šilumos perdavimo iš drėgno oro tyrimas kondensaciniame ekonomaizeryje“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)!
„Dialogas tampa pokyčio varikliu tada, kai peržengia tarpusavio supratimo ribas ir veda link realių sprendimų“, – sako ENTRUST konferencijos moderatorė Goda Raibytė-Aleksa.
Anot Godos Raibytės-Aleksos, prasmingas dialogas nėra vien keitimasis idėjomis – jis turi skatinti veiksmą. Jos teigimu, šiandienos iššūkiams spręsti nepakanka vien mokslo, verslo ar politikos pastangų – reikalingas skirtingų sričių bendradarbiavimas. Norint suprasti sudėtingas problemas ir rasti praktiškai veikiančius sprendimus, būtina sujungti mokslinę kompetenciją, verslo patirtį, politikos formuotojų požiūrį ir visuomenės įžvalgas.
Goda Raibytė-Aleksa – mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė, populiarinanti mokslą Lietuvoje. Ji yra laisvai samdoma žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, renginių pranešėja bei knygų autorė.
Artėjant ENTRUST konferencijai, G. Raibytė-Aleksa pasidalino savo mintimis apie mokslo komunikacijos vaidmenį kuriant pasitikėjimą, dialogo tarp mokslo ir visuomenės svarbą bei tai, kaip skirtingų sričių bendradarbiavimas gali padėti žinias paversti prasmingais pokyčiais.
– Gyvename informacijos pertekliaus laikais, kai dirbtinis intelektas atsakymus gali sugeneruoti per kelias sekundes. Kaip, jūsų nuomone, galime išlaikyti pasitikėjimą patikimomis žiniomis ir užtikrinti, kad moksliniai įrodymai bei ekspertų žinios nepradingtų augančiame informaciniame triukšme?
– Labai sudėtingas klausimas. Manau, kad visi esame žmonės, bandantys suprasti gyvenimą. Tačiau mums nebuvo duoti įrankiai, kurie leistų lengvai atskirti, kas yra tikra. Todėl atsakymas slypi kritiniame mąstyme, informaciniame raštingume, mokslo komunikacijoje ir kituose dalykuose.
Mokslo institucijos turi būti aktyvios ir negali tiesiog tikėtis, kad visuomenė savaime pradės jomis šimtu procentų pasitikėti. Idealiame pasaulyje galbūt taip ir būtų, tačiau realybėje, deja, taip nėra.
Grįžtant prie mokslo komunikacijos – tai vienas galingiausių įrankių, kuriuos turime.
Privalome laikytis strateginio, sistemingo požiūrio, o ne tiesiog išbandyti kažką ir žiūrėti, ar suveiks. Institucijos turi prisiimti atsakomybę ir mokyti mokslininkus komunikuoti, nes tai yra įgūdis, kurio galima išmokti, kaip ir bet kurio kito.
Taip pat manau, kad vis dar dažnai žvelgiame į visuomenę kaip į vientisą grupę. Tačiau taip nėra – žmonės yra labai skirtingi, jų pasaulėžiūra, žinių lygis, patirtys ir aplinkybės skiriasi. Jei bandysime kalbėti su visais taip, tarsi jie būtų vienodi, mums nepavyks. Todėl, kaip teisingai yra sakęs Carlas Saganas, kritiką turime derinti su geranoriškumu.
– Kaip mokslo žurnalistė, kokį šiandien matote didžiausią iššūkį mokslo komunikacijoje: sudėtingų temų paaiškinimą, auditorijos dėmesio pritraukimą ir išlaikymą ar visuomenės pasitikėjimo kūrimą?
– Tikriausiai didžiausias iššūkis yra strateginio mąstymo trūkumas, taip pat sprendimų ir veiksmų, paremtų įrodymais, stoka. Patikėkite, tie, kurie skleidžia dezinformaciją ir netikras naujienas, turi visus atsakymus ir naudoja priemones joms sustiprinti. Tai – tarsi steroidų pagalba kuriamos netikros naujienos. Todėl vien kartoti tą pačią žinutę garsiau nepakanka. Mokslininkai ir komunikacijos specialistai turi suprasti, kodėl žmonės tam priešinasi, ko jie bijo netekti ir kuo yra pasirengę pasitikėti.
– Ar yra temų, kurias mokslininkai nuosekliai komunikuoja, tačiau visuomenei vis dar sunku jas išgirsti ir priimti? Kodėl taip nutinka?
– Tokių temų pavyzdžiais galėtų būti žmogaus sukelta klimato kaita, vakcinos – tai tik keli atvejai. Vis dėlto, nemėgstu visos atsakomybės perkelti visuomenei. Manau, kad jai sunku visapusiškai įsitraukti todėl, kad nepasitikėjimui ir abejonėms kurti skiriamos didžiulės pastangos. Ir tai vyksta jau dešimtmečius.
– Esate sakiusi, kad svarbiausi proveržiai gimsta ne vien laboratorijose ar posėdžių salėse, o ten, kur susitinka skirtingų kompetencijų atstovai. Kas, jūsų nuomone, padeda dialogą paversti prasmingu ir veiksmingu, o ne tik dar vienu nuomonių apsikeitimu? Kada pokalbis tampa pokyčio katalizatoriumi?
– Ne visi pokalbiai ir idėjos privalo virsti veiksmais. Pokalbis tampa pokyčio katalizatoriumi tada, kai jis sukuria daugiau nei tarpusavio supratimą. Kažkas turi prisiimti atsakomybę už kitą žingsnį. Reikia sprendimų, išteklių, terminų ir būdo įvertinti, ar iš tiesų kas nors pagerėjo.
Taip pat, mano nuomone, labai svarbi yra aplinka. Jei jus supa aktyvūs profesionalai, jei yra pakankamai finansavimo rizikingiems tyrimams, jei gyvenate demokratinėje šalyje, kurioje užtikrinama akademinė laisvė, viskas tampa daug lengviau. Taip pat reikia šiek tiek atsitiktinumo. Daugybė nuostabių atradimų įvyko dėl paprasčiausio atsitiktinumo.
– ENTRUST konferencija suburs tyrėjus, verslo lyderius, inovatorius ir kitus suinteresuotus asmenis. Kodėl dialogas tarp skirtingų disciplinų ir sektorių šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau? Kokią unikalią vertę jis gali sukurti?
– Manau, kad problemos, su kuriomis susiduriame, netelpa į atskirų akademinių disciplinų ar profesinių sektorių ribas. Dirbtinis intelektas yra teisinis, socialinis, ekonominis, etinis ir politinis klausimas. Tas pats galioja klimato kaitai, sveikatos apsaugai, biotechnologijoms ir energetikai.
Tyrėjai gali paaiškinti, kas yra moksliškai įmanoma. Verslas supranta, kaip idėjas galima įgyvendinti ir išplėsti. Politikos formuotojai išmano teisinį reguliavimą ir viešąją atsakomybę. Pilietinės visuomenės organizacijos ir bendruomenės gali atskleisti pasekmes, kurios kitaip liks nematomos laboratorijoje, įmonėje ar ministerijoje.
Sukurta technologija gali būti moksliškai įspūdinga, bet socialiai žalinga. Politika gali būti etiškai pagrįsta, bet neįgyvendinama praktikoje. Verslo modelis gali būti efektyvus, bet dar labiau pagilinti esamą nelygybę. Dialogas tarp skirtingų sektorių padeda šias įtampas pastebėti dar prieš joms tampant nesėkmėmis.
Artėja svarbūs ENTRUST konferencijos terminai.
Mokslinių straipsnių santraukos turi būti pateiktos iki 2026 m. rugpjūčio 15 d. Jos turi būti parengtos anglų kalba, glaustai pristatant tyrimo temą, metodologiją, pagrindinius rezultatus ir svarbiausias išvadas. Santraukos apimtis – iki 2 500 ženklų.
Santraukas reikia pateikti per oficialią internetinę teikimo sistemą, kurią galima rasti čia
Registracija į konferenciją vyksta iki 2026 m. rugpjūčio 21 d.
ENTRUST konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute Kaune ir suburs mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus bei politikos formuotojus diskusijoms apie technologinius sprendimus energetikos transformacijos srityje.
Daugiau informacijos čia
2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) Kaune vyks pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija „Energy Transformation Technologies for Sustainable Future“ (ENTRUST). Naujas tarptautinis renginys suburs mokslininkus, technologijų kūrėjus, inovatyvaus verslo atstovus, politikos formuotojus ir kitus ekspertus bendrai diskusijai apie tvarią energetikos ateitį.
Erdvė prasmingiems žinių mainams
LEI inicijuota konferencija taps platforma dialogui tarp mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus. ENTRUST siekia ne tik pristatyti naujausius mokslinius tyrimus ir technologinius sprendimus, bet ir skatinti bendradarbiavimą ieškant atsakymų į sudėtingus energetikos iššūkius. Konferencijoje bus nagrinėjamos temos nuo atsinaujinančių energijos išteklių integracijos ir energijos kaupimo technologijų iki vandenilio sprendimų, energetinio efektyvumo bei kitų inovacijų, prisidedančių prie tvarios ir atsparios energetikos sistemos kūrimo.
ENTRUST išsiskiria tarpdiscipliniu požiūriu – konferencijos diskusijose dėmesys bus skiriamas ne pavienėms technologijoms, o jų sąveikai su mokslu, inovacijomis, ekonomika ir viešąja politika. Organizatoriai tikisi, kad renginys taps vieta, kurioje gimsta naujos idėjos, partnerystės ir tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai.
Lietuvos energetikos instituto direktoriaus prof. dr. Sauliaus Gudžiaus teigimu, konferencijos idėja gimė iš poreikio sukurti erdvę platesniam dialogui apie energetikos ateitį.
„Energetikos transformacija yra sudėtingas procesas, kuriam reikia ne tik naujų technologijų, bet ir glaudaus mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. Siekiame sukurti aplinką, kuri skatintų prasmingus mokslinius mainus, naujas partnerystes ir kritinį požiūrį į tai, kaip energetikos mokslas gali prisidėti prie saugių, tvarių ir ekonomiškai pagrįstų sprendimų kūrimo“, – sako prof. dr. S. Gudžius.
Dėmesys – svarbiai sukakčiai
Ypatinga konferencijos programos dalimi taps pirmoji diena, skirta Lietuvos energetikos instituto 70-mečio jubiliejui. Ši sukaktis suteiks progą pažvelgti į instituto nueitą kelią ir jo indėlį į energetikos mokslo raidą Lietuvoje bei Baltijos regione.
Instituto istorija prasidėjo 1956 m. spalio 1 d., kai kelios Lietuvos mokslų akademijos Fizikos-technikos instituto laboratorijos buvo reorganizuotos į Energetikos ir elektrotechnikos institutą Kaune.
Per septynis dešimtmečius institutas nuosekliai vystėsi, keitėsi jo struktūra ir pavadinimai, kol 1992 m. jis įgavo dabartinę formą ir išaugo į vieną svarbiausių energetikos mokslinių tyrimų centrų Baltijos šalyse. Šiandien LEI vykdo branduolinės energetikos, atsinaujinančių energijos išteklių, vandenilio technologijų ir kitų su energetika susijusių sričių fundamentinius ir taikomuosius tyrimus.
Įžvalgomis dalinsis tarptautiniu mastu pripažinti ekspertai
Konferencijos pagrindinius pranešimus skaitys tarptautiniu mastu pripažinti mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus ekspertai. Tarp jų – Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato tarptautinio bendradarbiavimo politikos pareigūnas dr. Darius Ancius, bendrovės „Westinghouse“ Rytų ir Šiaurės Europos regiono vadovas Kim Dahlbacka, AB „ORLEN Lietuva“ energetikos direktorius Giedrius Dapkevičius, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, Aberdyno universiteto chemijos inžinerijos lektorius dr. Alf Martinez-Felipe, Varšuvos universiteto profesorė dr. Agnieszka Korgul, Talino technologijos universiteto profesorius dr. Ivo Palu ir kiti pranešėjai.
Pranešimuose bus nagrinėjami aktualiausi energetikos transformacijos klausimai – nuo Europos energetikos politikos ir branduolių sintezės energijos perspektyvų iki pramonės elektrifikacijos, vandenilio technologijų, energetinio saugumo, jaunų specialistų rengimo ir dekarbonizacijos. Šios temos taps atspirties tašku diskusijoms tarp mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų, ieškant sprendimų, kurie padėtų kurti saugią, konkurencingą ir tvarią energetikos ateitį.
Į diskusijas kvies žinomi veidai
Pirmąją tarptautinę ENTRUST konferenciją moderuos du gerai žinomi savo sričių profesionalai – energetikos ekspertas Daivis Virbickas ir mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Jų patirtis energetikos ir mokslo komunikacijos srityse padės užtikrinti prasmingą dialogą tarp mokslininkų, inovatorių, verslo atstovų ir politikos formuotojų.
„Šiandien, kai energetikos sektorius sparčiai keičiasi, svarbiausiu jo varikliu išlieka žmonės. Energetikos ateitį kuria profesionalai, kurie šiandien vysto pažangius, tvarius ir aplinką tausojančius sprendimus. Nuo jų žinių, kompetencijų ir gebėjimo diegti inovacijas priklauso ne tik sektoriaus pažanga, bet ir energetika, kuria didžiuosimės rytoj“, – sako D. Virbickas.
Pasak G. Raibytės-Aleksos, didžiausi šiandienos iššūkiai – nuo klimato kaitos iki dirbtinio intelekto – negali būti sprendžiami vienos disciplinos ribose.
„Svarbiausi proveržiai gimsta ten, kur susitinka skirtingos kompetencijos. Mokslininkai gali pasiūlyti duomenis ir įrodymus, verslas – gebėjimą greitai diegti sprendimus, o visuomenė padeda nukreipti pokyčius ten, kur jų labiausiai reikia. Tokie susitikimai leidžia mokslui tapti ne tik žinių kūrimo, bet ir realių problemų sprendimo įrankiu“, – teigia ji.
Tikimasi, kad ENTRUST konferencija taps ilgalaike tarptautine platforma, skatinančia mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą bei prisidedančia prie tvarios energetikos ateities kūrimo.
