Šią savaitę LEI vyko trys edukacijos moksleiviams, kurių dalyviai iš arčiau susipažino su branduoline energetika, apsilankė Vandenilio energetikos technologijų centre ir sužinojo apie energijos kelionę nuo šaltinio iki vartotojo.
Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Tadas Kaliatka aštuntokams skaitė paskaitą „Branduolinė energetika: ateitis ar baubas?“. Mokslininkas pristatė branduolinės energetikos istoriją, apžvelgė pasaulio ir Lietuvos situaciją šioje srityje. Moksleiviams jis pasakojo apie branduolines avarijas, jų priežastis ir pasekmes, bei branduolinę saugą, kurios srityje dirba ir LEI mokslininkai. Taip pat buvo pristatyti pažangūs moduliniai reaktoriai ir jų diegimo planai Europos Sąjungoje. Paskaitos klausiusiems moksleiviams dr. T. Kaliatka uždavė klausimų, o teisingai į juos atsakiusieji laimėjo prizus – LEI suvenyrus.
Vandenilio energetikos technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Simona Tučkutė dešimtokus supažindino su šiuolaikinėmis vandenilio energetikos technologijomis, o laborantas Artem Dedenok vedė ekskursiją po centrą, pristatydamas mokslinę įrangą ir atliekamus tyrimus.
Edukacijos „Energijos kelionė nuo A iki Z“ metu Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Rimantė Balsiūnaitė supažindino moksleivius su energijos kelione nuo gamybos vietos iki pat elektros lizdo, o užsiėmimo pabaigoje vyko interaktyvus protmūšis.
Spalio 14 d. Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius dalyvavo Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (EARTO) valdybos posėdyje bei EARTO inovacijų apdovanojimų ceremonijoje, tuo pačiu paminint ir EARTO 25-ąsias veiklos metines.
Diskusijų centre – ES programos „Europos horizontas“ finansavimas
Valdybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta EARTO rekomendacijoms dėl Europos Komisijos pasiūlymo, susijusio su naujuoju 2028–2034 m. finansavimo laikotarpiu ir būsima ES mokslinių tyrimų bei inovacijų programa „Europos horizontas“, taip pat Europos konkurencingumo fondu.
Apvalaus stalo diskusijoje pristatyti įvairiose ES šalyse vykstantys debatai dėl šių dokumentų projektų ir formuojamų nacionalinių pozicijų.
EARTO atkreipė dėmesį, kad nors planuojama didinti finansavimą bendradarbiavimo MTEPI projektams (II-oji veiklos sritis), šis augimas yra mažesnis nei kitose srityse – numatoma skirti tik 43 proc. programos biudžeto. Asociacija siūlo grįžti prie ankstesnės proporcijos – 60 proc. biudžeto skirti bendradarbiavimo projektams, atsižvelgiant į Europos technologinio suvereniteto stiprinimą svarbiausiuose pramonės sektoriuose.
S. Rimkevičius apvalaus stalo diskusijoje pažymėjo, kad preliminarios diskusijos su „RTO Lithuania“ partneriais ir Lietuvos mokslo tarybos atstovais parodė, jog šios EARTO rekomendacijos aktualios ir Lietuvai. Lietuva didžiąją dalį „Europos horizonto“ finansavimo gauna iš bendradarbiavimo MTEPI projektų (II-oji programos veiklos sritis), o mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros stiprinimo klausimas taip pat išlieka aktualus šalyje.
Be to, S. Rimkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvai išlieka svarbi „Dalyvavimo plėtros ir pažangos sklaidos programa“, skirta ES plėtros šalims, kurių mokslinių tyrimų bei inovacijų lygio rodikliai ir dalyvavimo ES programose sėkmės rodikliai yra mažesni.
Jis pabrėžė, kad šie pastebėjimai yra pirminės įžvalgos, o galutinė, Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenės interesus atspindinti pozicija dėl programos „Europos horizontas“ bus formuojama 2025 m. spalio 30 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiamame Europos Komisijos pasiūlymo aptarime. S. Rimkevičius dalyvaus šiame renginyje, o šių klausimų aptarimas EARTO posėdžiuose bus naudingas formuojant bei pristatant LEI ir „RTO Lithuania“ siūlymus.
EARTO inovacijų apdovanojimai – pažangos lyderiai iš Prancūzijos ir Suomijos
EARTO 25-mečio proga vykusiame inovacijų apdovanojimų renginyje dalyvavo ir pasisakė EARTO prezidentas, Europos Komisijos bei Europos Parlamento atstovai.
„Pasiekto poveikio“ kategorijoje nugalėjo Prancūzijos alternatyviosios ir atominės energijos komisijos (CEA) tyrimų centras už projektą „Dragonfly®“ – itin jautrų ir universalų vibracijos jutiklį, 1000 kartų jautresnį ir 100 kartų universalesnį nei įprasti sprendimai. Šie jutikliai jau taikomi aviacijoje, kosmose ir pramoninės įrangos stebėsenoje.
„Laukiamo poveikio“ kategorijos laureatu tapo Suomijos VTT mokslinių tyrimų centras, sukūręs naujos kartos kriogeninius lustus, veikiančius itin žemoje temperatūroje (-270 °C). Ši technologija atveria galimybes kvantinei kompiuterijai, kosmoso tyrimams bei ES puslaidininkių pramonės stiprinimui.
Apie EARTO
EARTO vienija daugiau nei 350 neuniversitetinių mokslinių tyrimų centrų iš 32 šalių, įskaitant ir asocijuotus narius. Organizacija aktyviai dalyvauja formuojant ES mokslo ir inovacijų politiką bei atstovauja neuniversitetinių tyrimų institutų interesams.
Pagal 2024 m. eCorda duomenis:
• Bent viena EARTO organizacija dalyvauja 56 proc. „Europos horizonto“ projektų, kurie sudaro net 60 proc. programos biudžeto.
• EARTO nariai sudaro tik 1,1 proc. visų dalyvių, tačiau gauna 10 proc. biudžeto.
• EARTO nariai koordinuoja trečdalį projektų, kuriuose dalyvauja.
• 66 proc. II-osios veiklos srities („bendradarbiavimo MTEPI“) finansavimo tenka projektams, kuriuose dalyvauja EARTO nariai.
Jau paskelbtas antrasis projekto „LIFE Low2HighDH“, finansuojamo pagal Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE), kvietimas centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) bendrovėms teikti paraiškas dėl paramos investiciniam planui parengti. Paraiškos formą galite rasti šioje nuorodoje: https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/2ndCfA_L2H
„Low2HighDH“ yra 3 metų trukmės projektas, padedantis 30 aukštos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo vietų Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, diegiant žemo potencialo atsinaujinančius energijo išteklius bei atliekinės šilumos panaudojimo technologijas. Projektu siekiama propaguoti šių energijos šaltinių privalumus ir už projekto lėšas parengti investicijų planus 10 metų periodui, kad būtų laikomasi Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatytų efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo kriterijų. Parama CŠT valdytojams apima prašymų teikti pasiūlymus paskelbimą ir valdymą, kad būtų atrinkti pagrindiniai tiekėjai įgyvendinimui.
Projekto metu bus sukurta ir platinama gebėjimų didinimo medžiaga kitoms CŠT vietoms ar suinteresuotosioms šalims, įskaitant techninių ir finansinių sprendimų rinkinį dažniausiai pasitaikančioms situacijoms. Aktyvus įsitraukimo, sklaidos ir atkartojimo etapas bus palengvintas sukūrus platų suinteresuotųjų šalių tinklą trijose atvejo tyrimo šalyse ir už jos ribų. Šį tinklą sudarys trys nacionalinės suinteresuotųjų šalių bendruomenės, 30 vietinių ryšių grupių ir viso projekto ambasadorių bendruomenė. Tikimasi, kad projektas pritrauks 454 mln. eurų investicijų į tvarią energetiką (AEI technologijos + atliekinė šiluma), pakeis 1 TWh per metus iškastinio kuro ir sumažins 291 tūkst. tonų CO2 kiekį.
Plačiau apie projektą:
https://low2highdh.eu/lt/
https://www.lei.lt/projektas/low2highdh-lt/
Spalio 9–10 dienomis Lietuvoje vyko išskirtinis renginys: pasaulinio inovacijų lyderio Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai ir Lietuvos mokslo, verslo ir politikos atstovai susibūrė tarpdisciplininėje konferencijoje, skirtoje svarbiai misijai – kartu ieškoti atsakingų inovacijų ir kelių į tvarią, etišką ir įtraukią ateitį, sprendžiant aktualiausius dirbtinio intelekto, klimato kaitos, atsparių miestų, švietimo, gynybos stiprinimo, technologinių transformacijų iššūkius.
Konferenciją „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“) Vilniuje ir Kaune organizavo dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Renginys vyko šiam konsorciumui pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa.
Renginys buvo skirtas geriau suprasti sudėtingas technologijas, aptariant teisingumo ir gerovės prielaidas, būtinas sambūviui. Dalyviai samprotavo, kaip kurti ateitį, kurioje žmonės, technologijos ir gamta darniai sugyvena. Pagrindinis dėmesys skirtas naujoms idėjoms – kaip pereiti nuo vien tik „išmaniųjų“ technologijų prie savarankiškai besimokančių sistemų, kurios prisitaiko prie žmogaus bei atsižvelgia į aplinką. MIT delegacijai vadovavo Tarptautinės veiklos prorektorius prof. Duane Boning, atvykęs su maždaug dešimčia dėstytojų ir tyrėjų.
Sprendimai XXI amžiui
Renginio metu mokslininkai ir pramonės atstovai nagrinėjo šiandienos pasauliui aktualias temas – diskutavo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, energetiką, gynybą, skaitmenizaciją, tvarių miestų kūrimą bei biotechnologijas. Aptarta, kaip kurti darnų sambūvį tarp žmonių ir gamtos, derinant įvairių sričių – inžinerijos, humanitarinių mokslų, urbanistikos ir energetikos – požiūrius. Dėmesys skirtas miestų dizainui, žaliųjų technologijų diegimui, anglies dioksido emisijų mažinimui ir sveikesnės aplinkos kūrimui.
Diskusijose taip pat buvo aptarti nauji sprendimai transporto ir infrastruktūros sektoriuje, įskaitant Lietuvos geležinkelių elektrifikaciją, žaliosios energijos diegimą ir susidūrimų su gyvūnais prevencijos priemones. Akcentuotas miestų skaitmeninių dvynių pritaikymas duomenų vizualizacijai ir sprendimų priėmimui, taip pat bendros atsakomybės ir sąmoningumo svarba. Be to, konferencijoje nagrinėti gynybos, saugumo ir atsparumo klausimai bei dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos sąsajos, peržvelgtos švietimo ir daugialypio intelekto galimybės šiuolaikiniame pasaulyje.
Praktinės įžvalgos
Diskusijoje „Ateities gamyklos: nuo kvantinio tikslumo iki pažangiųjų medžiagų“ savo požiūriu pasidalino ir Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Degimo procesų laboratorijos vadovas dr. Rolandas Paulauskas. Jo vadovaujama laboratorija jau keletą dešimtmečių vykdo tyrimus, padedančius pramonei mažinti teršalų kiekį ir gaminti tvariau. Mokslininkai čia kuria ir tobulina degiklius, padedančius sumažinti teršalų kiekį deginant dujas ir skystą kurą, bei tiria probleminių atliekų – stiklo pluošto, panaudotų žvejybinių tinklų, nuorūkų ar dumblių – utilizavimą.
„Pastebiu, kad pramonė palankiai žiūri į naujas technologijas ir žengia teisingu keliu, siekdama sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir, galiausiai, jo visiškai atsisakyti. Matome investicijas į tvarias inovacijas, pavyzdžiui, anglies dvideginio surinkimo, panaudojimo ir saugojimo technologiją (CCUS), kuri derinama su metanolio sinteze. Gamybos metu išsiskyręs CO₂ surenkamas, o tada konvertuojamas į metanolį – produktą, kuris gali būti naudojamas kaip kuras arba energijos šaltinis pramonėje ir transporto sektoriuje“, – pastebi jis.
Sutartis su pasaulinės reikšmės mokslo ir inovacijų lyderiu
Šis renginys vyko po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Planuojamos bendradarbiavimo formos – MIT studentų praktikos Lietuvoje ir Lietuvos studentų stažuotės MIT bei ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų projektai.
Tikimasi, kad šie ryšiai gali atverti daug galimybių – dalyvavimas MIT MISTI programoje sustiprins Lietuvos reputaciją ir matomumą kaip inovacijų ir technologijų centrą, padės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, modernizuos šalies švietimo sistemą, diegiant inovatyvius mokymo metodus.
Žaidimas ekologiniams iššūkiams spręsti
Prieš konferenciją Lietuvos studentai galėjo išbandyti unikalų įrankį – žaidimą, skirtą tvarumo žinioms ugdyti. Tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos menininkai ir MIT tyrėjai Nomeda bei Gediminas Urbonai kartu su Prancūzijos mokslininkais sukūrė vaidmenų žaidimą „Wetland.games“. Jo tikslas – stiprinti ekosistemų suvokimą ir skatinti tvarumą. Dalyviai, prisiimdami įvairius vaidmenis, tyrinėja pelkes kaip kolektyvinio intelekto sistemą ir ieško bendrų sprendimų, spręsdami ekologines, socialines ir kitas tarpusavio priklausomybes.
„Minded VDU“ iniciatyva „Open Minded Lab“ programoje subūrė 28 skirtingų sričių studentus išbandyti „Wetland.games“ prototipą, orientuotą į Prancūzijos Kamargo pelkes ir ekosistemų puoselėjimą. Kaip kompleksinių sistemų supratimo ir edukacijos įrankis, žaidimas atskleidė tvarumo iššūkius, diplomatijos svarbą ir žmogaus bei gamtos ryšį per vaidmenis. Žaidime dalyvavo kviestiniai ekspertai – VDU Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Giedrė Kacienė ir VDU Žemės ūkio akademijos lekt. Raimundas Baublys. Taip pat vyko susitikimas su kūrėjais Nomeda ir Gediminu Urbonais, biologu Raphaëliu Mathevet bei MIT programuotojais Terry ir Thomas. Ateityje siekiama sukurti ir lietuvišką žaidimo prototipą.
Konferencijos metu plačiau šia tema kalbėjo vienas iš žaidimo kūrėjų, Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) tyrimų direktorius dr. Raphaël Mathevet, surengęs paskaitą apie rimtuosius žaidimus ir žmonių bei gyvūnų balsus aplinkosaugos valdyme.
„Aplinkos valdymą siūlau matyti ne vien kaip techninį reguliavimą, o kaip kolektyvinį eksperimentą – mokymąsi ir vaizduotę, kur susitinka skirtingos (mokslinės, vietinės, institucinės ir ne-žmogiškos) perspektyvos. Vienas būdas atverti tokias erdves – žaisti perspektyvomis“, – sakė dr. R. Mathevet.
Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizavo Lietuvos konsorciumas, ją rėmė Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
Spalio 9 d. Lietuvos energetikos instituto komanda dalyvavo Klaipėdos universiteto organizuotame renginyje „TAVO KARJERA: RINKIS IR VEIK“, vykusiame „Švyturio“ arenoje – didžiausioje Vakarų Lietuvos karjeros mugėje.
Renginio metu moksleiviams ir studentams pristatėme institute atliekamus mokslinius tyrimus, vykdomus projektus bei supažindinome su karjeros ir praktikos galimybėmis Lietuvos energetikos institute. Džiaugiamės sulaukę daug susidomėjimo ir smalsių klausimų apie mokslininko darbą bei tvarią energetikos ateitį!
Karjera LEI: https://www.lei.lt/karjera/
Spalio 21 d. Baltijos šalių ir Vokietijos mokslininkai, inovacijų kūrėjai, verslo ir politikos atstovai kviečiami dalyvauti Hamburge vyksiančiame tarptautiniame renginyje „Hydrogen & Carbon Capture Synergies: Accelerating Baltic-German Cooperation“. Renginys skirtas skatinti glaudesnį bendradarbiavimą švaraus vandenilio bei anglies dioksido surinkimo (CCS/CCUS) technologijų srityse.
Renginį, kartu su Lietuvos mokslo tarybos LINO biuru, Lietuvos nacionaliniais kontaktiniais atstovais (NCP) ir kitais partneriais, organizuoja Lietuvos energetikos instituto (LEI) Vandenilio energetikos technologijų centras.
Susitikimo tikslas – skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir programos „Europos horizontas“ tikslų įgyvendinimo. Analizuojant šalių inovacijų ekosistemas, pristatant finansavimo galimybes ir skatinant dialogą, bus stiprinami ryšiai tarp mokslo, verslo ir politikos sektorių.
Diskusijose bus pristatomos pažangiausios technologijos ir regionų potencialas vandenilio energetikos bei anglies dioksido surinkimo srityse. Ypatingas dėmesys bus skiriamas institucinės partnerystės „Švarus vandenilis“ iniciatyvoms bei programos „Europos horizontas“ 5 veiksmų grupės „Klimatas, energetika ir judumas“ strateginėms kryptims.
Programoje numatyta:
• Clean Hydrogen Joint Undertaking finansavimo programos apžvalga (Mirela Atanasiu, Clean Hydrogen JU komunikacijos ir operacijų padalinio vadovė, TBC);
• Nacionalinių ekosistemų pristatymai – Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos atstovai pasidalys patirtimi bei planuojamais projektais vandenilio ir CCS/CCUS srityse;
• Interaktyvi idėjų laboratorija, skirta partnerių paieškai ir būsimų „Europos horizonto“ konsorciumų formavimui;
• Neformalus tinklaveikos laikas – galimybė užmegzti naujus kontaktus ir stiprinti partnerystes tarp Baltijos šalių ir Vokietijos.
—————-
Informacija dalyviams
Baltijos šalių ir Vokietijos tyrėjų susitikimas vyks spalio 21 d. Hamburge, „Hydrogen and CCUS Technology World Expo“ parodos ir konferencijos metu, „Hamburg Messe und Congress“ centre.
Tai papildomas renginys, skirtas specialiai Baltijos šalių vandenilio rinkai.
• Registracija – privaloma. Registruokitės į renginį, paspaudę šią nuorodą.
• Reikalingas „Hydrogen World Expo“ nemokamas lankytojo bilietas. Įsigyti bilietą galite, paspaudę šią nuorodą.
• Dalyvavimas – nemokamas. Įleidžiami tik užsiregistravę dalyviai.
Daugiau informacijos apie Hydrogen World Expo čia.
Spalio 7 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) lankėsi Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) mokslininkas dr. Sergey Paltsev – žymus pasaulio energetikos ekonomikos ir klimato politikos ekspertas. Vizito metu svečiui buvo pristatyta Instituto veikla ir svarbiausios tyrimų kryptys, aplankytos Branduolinės inžinerijos problemų ir Degimo procesų laboratorijos bei Vandenilio energetikos technologijų centras.
Susitikimo metu aptartos MIT ir LEI bendradarbiavimo galimybės Lietuvos konsorciumo veiklose. Lietuvos konsorciumas bendradarbiavimui su MIT – tai nepriklausoma iniciatyva, skatinanti Lietuvos mokslo ir verslo partnerystes su Masačusetso technologijos institutu. Konsorciumas sudaro sąlygas Lietuvos universitetams, tyrimų organizacijoms ir įmonėms bendradarbiauti su šiuo pasaulinio lygio universitetu. Vystant bendradarbiavimą, vasarą LEI praktiką atliko MIT studentas, o šiuo metu kartu su kitais konsorciumo partneriais rengiama bendra MIT Global Seed Fund paraiška. Jos tikslas – palaikyti naujas, atviras ir skaidrias tyrimų iniciatyvas, kurios gali virsti ilgalaikiais tarptautiniais projektais.
Dr. Sergey Paltsev yra MIT Tvarumo mokslo ir strategijos centro (CS3) direktoriaus pavaduotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas MIT Energetikos iniciatyvoje (MITEI) ir MIT Energetikos bei aplinkos politikos tyrimų centre (CEEPR), taip pat MIT Energy-at-Scale centro direktorius. Jis – pagrindinis MIT ekonominės projekcijos ir politikos analizės (EPPA) modelio kūrėjas, o jo tyrimai apima energetikos ekonomiką, klimato politiką, pažangias energetikos technologijas ir tarptautinę prekybą.
Mokslininkas LEI apsilankė ruošdamasis dalyvauti spalio 9–10 d. vyksiančioje MIT ir Lietuvos konsorciumo konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“. Vilniuje ir Kaune organizuojamoje konferencijoje Lietuvos ir MIT mokslininkai nagrinės šiandienos pasauliui aktualias temas – diskutuos apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, energetiką, gynybos stiprinimą, skaitmenizaciją bei tvarių miestų kūrimą.
Lietuvos energetikos instituto doktorantai dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po eksperimentines Instituto laboratorijas. Jos metu jie aplankė šešis LEI mokslo padalinius: Vandenilio energetikos technologijų centrą, Degimo procesų, Medžiagų tyrimų ir bandymų, Plazminių technologijų, Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų, bei Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijas.
Ekskursijos metu doktorantai susipažino su šių padalinių infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais ir pasiekimais. Jie turėjo galimybę pamatyti pažangias technologijas ir išgirsti apie inovatyvius sprendimus, taikomus įvairiose mokslo ir pramonės srityse, siekiant užtikrinti didesnį tvarumą ir efektyvumą. Doktorantai domėjosi Instituto mokslininkų veikla, uždavė klausimus apie vykdomus projektus ir tyrimus.
Apsilankymas laboratorijose studentams padėjo geriau suprasti LEI veiklą ir vykdomų mokslinių tyrimų įvairovę, praturtinant jų žinias ir patirtį Institute.
2025 m. spalio 2 d. „Žalgirio arenoje“ vykusios KTU WANTed karjeros dienos sulaukė gausaus studentų dėmesio. Renginyje pristatėme praktikos, studijų ir darbo galimybes Lietuvos energetikos institute.
Prie mūsų stendo užsuko chemijos, fizikos, elektronikos ir elektros inžinerijos, medžiagų inžinerijos, matematikos, biotechnologijų, atsinaujinančiosios energetikos, termoinžinerijos, mechanikos inžinerijos, ekonomikos ir kitų krypčių studentai.
Džiaugiamės jaunųjų talentų susidomėjimu tyrėjo karjera, noru įgyti praktinės patirties institute ir galimybe ateityje tęsti studijas.
Praleidai WANTed karjeros dienas? Ne bėda – visada laukiame aktyvių studentų! Visus pasiūlymus rasi čia:
https://www.lei.lt/praktika/ arba https://wanted.ktu.edu/studentams-praktika/
Energetiniai sprendimai ateities pramonei: kaip gamyklos atrodys 2050-aisiais?
Pramonė visame pasaulyje susiduria su sudėtingu uždaviniu – užtikrinti gamybos augimą, kartu mažinant poveikį klimatui. Kaip gaminti daugiau, bet išskirti mažiau teršalų ir tausoti energiją? Atsakymą siūlo mokslininkų kuriamos inovacijos.
Tikslas – atsisakyti iškastinio kuro
„Šiuo metu pramonei kyla keli pagrindiniai iššūkiai. Vienas didžiausių – priklausomybė nuo iškastinio kuro. Siekdami spręsti šią problemą, verslo ir mokslo atstovai ieško naujų energijos šaltinių ir alternatyvių kuro rūšių, o tai reikalauja technologinių naujovių. Tačiau tam tikrose pramonės šakose, pavyzdžiui cemento gamyboje, vien tik iškastinio kuro pakeitimas alternatyviais šaltiniais nepašalina visų CO₂ emisijų, nes dalis jų susidaro pačiame gamybos procese, nepriklausomai nuo naudojamo kuro. Todėl siekiant visiškos dekarbonizacijos, prireikia papildomų technologinių sprendimų“, – sako Lietuvos energetikos instituto (LEI) Degimo procesų laboratorijos vadovas dr. Rolandas Paulauskas. Jis dalyvaus spalio 9-10 d. vyksiančioje Masačusetso technologijos instituto (MIT) Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) konferencijoje.
Pasak dr. R. Paulausko, vienas iš šiandien taikomų pramonės sprendimų – surinkti išmetamą CO₂ ir jį saugoti tokioje vietoje, kur jis nepatektų į atmosferą. Pavyzdžiui, žemės arba jūros gelmėse. Tačiau taip užkraunama našta ateities kartoms, kurioms teks tuo rūpintis.
„Kitas būdas – surinktą CO₂ panaudoti naujų medžiagų ar kuro gamybai. Pavyzdžiui, gaminant sintetines dujas, metanolį ar kitą kurą, kurį galima naudoti pramonėje ar transportui, – paaiškino mokslininkas. – Tačiau tam reikia pažangių technologijų ir daug energijos. Be to, tokie procesai kol kas yra brangūs ir reikalauja specialios infrastruktūros“.
Į pagalbą – mokslo inovacijos
Prie šių iššūkių sprendimo reikšmingai prisideda mokslas. Tyrėjai visame pasaulyje ieško būdų, kaip efektyviau išgauti energiją, mažinti atliekų kiekį ir optimizuoti energijos naudojimą. Tyrimus, padedančius pramonei mažinti teršalų kiekį ir gaminti tvariau, jau keletą dešimtmečių vykdo ir LEI Degimo procesų laboratorija. Mokslininkai čia kuria ir tobulina degiklius, padedančius sumažinti teršalų kiekį deginant dujas ir skystą kurą, bei tiria probleminių atliekų – stiklo pluošto, panaudotų žvejybinių tinklų, nuorūkų ar dumblių – utilizavimą.
„Mūsų laboratorijos sukauptos žinios leidžia paversti įvairias atliekas naudingomis medžiagomis, kurias galima panaudoti chemijos produktų, elektros ir šilumos gamyboje. Šiuo metu vadovaujame programos „Europos Horizontas“ projektui GIFFT, kurio tikslas – novatoriškas šilumos gamybos sprendimas stiklo pramonei. Kuriama tvari, hibridinė, biokurui pritaikyta technologija, kuri leistų atsisakyti gamtinių dujų, panaudojant plazminius deginimo bei dujinimo procesus“, – pasakoja dr. R. Paulauskas.
Stiklo pramonė yra viena iš daugiausiai energiją naudojančių ir didžiausią CO₂ pėdsaką paliekančių sektorių. Todėl, pasak pašnekovo, svarbu imtis priemonių, kad būtų sumažinta jos paliekama tarša. GIFFT projekte glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos, Anglijos, Vokietijos ir Švedijos mokslininkai bei įmonės iš Vokietijos ir Lietuvos. Projekto partneriai kartu kuria ir testuoja naujus plazminius degiklius bei inovatyvias šilumos gamybos sistemas. Derindami mokslines žinias su pramonės patirtimi, jie siekia šią technologiją pritaikyti praktikoje, užtikrinant tvaresnę stiklo gamybą.
Plastiko atliekos – energijos šaltinis ateities gamykloms
Pasak dr. R. Paulausko, vis didesniu iššūkiu pramonei tampa plastiko atliekos. Didelė jų dalis susidaro gamybos procesuose, todėl gamykloms tenka rūpintis atliekų tvarkymu bei perdirbimu. Ši problema ypač aktuali Šiaurės ir Baltijos šalyse – net 70 proc. Baltijos jūroje randamų šiukšlių sudaro plastikas. Dėl šios priežasties dedama daug pastangų ne tik surinkti atliekas, bet ir iš jų atgauti energiją, kurią būtų galima panaudoti kaip žaliavą gamykloms. Iki šiol daug dėmesio skirta deginimo technologijoms, tačiau didėjant deginamų atliekų kiekiui, išmetama daugiau CO₂.
Atsižvelgdami į Žaliojo kurso ir Šiaurės vizijos 2030 m. tikslus, LEI mokslininkai kartu su Norvegijos tyrėjais vykdo projektą „E-Pla2Meth“. Jo tikslas – pademonstruoti dviejų intensyvių procesų koncepciją, leidžiančią plastiko atliekas paversti metanoliu, naudojant vandens garų plazmos dujinimą ir sorbcija pagerintą metanolio sintezę. Metanolis gali būti tiesiogiai naudojamas kaip kuras gamyklose, todėl atliekos tampa naudingomis pramonei, mažėja iškastinio kuro poreikis ir CO₂ emisijos, efektyviau panaudojami vietiniai ištekliai.
Ambicingi tikslai
Dr. R. Paulauskas atkreipė dėmesį, kad pagal savo užsibrėžtus tikslus, Europa yra lyderė pramonės dekarbonizacijos ir tvarių energetinių sprendimų srityje. Pašnekovo teigimu, per kelis dešimtmečius ES gamyklos išties gali pasiekti beveik neutralų poveikį aplinkai.
„Pastebiu, kad pramonė palankiai žiūri į naujas technologijas ir žengia teisingu keliu, siekdama sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir, galiausiai, jo visiškai atsisakyti. Matome investicijas į tvarias inovacijas, pavyzdžiui, anglies dvideginio surinkimo, panaudojimo ir saugojimo technologiją (CCUS), kuri derinama su metanolio sinteze. Gamybos metu išsiskyręs CO₂ surenkamas, o tada konvertuojamas į metanolį – produktą, kuris gali būti naudojamas kaip kuras arba energijos šaltinis pramonėje ir transporto sektoriuje – paaiškino mokslininkas. – Tokiu būdu pagaminta šiluma ar elektros energija tampa CO₂ neutrali, nes anglies dioksidas nėra išmetamas į atmosferą, o grįžta į naują, naudingą ciklą. Tvarumo siekiui taip pat pasitarnauja termocheminės atliekų konversijos technologijos – dujinimas ir pirolizė –leidžiančios perdirbti atliekas į naudingus produktus ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Manau, tik laiko klausimas, kada šios technologijos bus pramonėje pritaikytos platesniu mastu.“
Tvarios transformacijos
Mokslininkas pastebi, kad šiandienos pramonėje matomos kelios ryškiausios tendencijos, formuojančios ateities gamyklų veidą. Viena jų – iškastinio kuro pakeitimas klimatui neutraliu kuru, pavyzdžiui, vandeniliu, amoniaku ar sintetiniu kuru. Sparčiai vystosi ir minėta CO₂ surinkimo ir panaudojimo technologija, padedanti užtikrinti, kad anglies dvideginis nepatektų į atmosferą, o būtų panaudotas, pavyzdžiui, dimetilio eterio, metano ar metanolio gamybai.
Dar viena tendencija – platesnis atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro) taikymas įvairiose pramonės srityse. Pašnekovo teigimu, pramonės atstovai vis labiau orientuojasi į gamybą, kuri tausotų aplinką, mažintų atliekas ir optimizuotų energijos bei išteklių naudojimą.
„Manau, kad nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pramonė atsisakys iškastinio kuro, technologiniai pokyčiai yra neišvengiami. Nesvarbu, ar tai būtų anglies turinčio kuro ribojimas tiesioginio degimo procesuose, ar modernizacija pereinant prie elektros energijos – gamybos rezultatai išliks tokie patys, tačiau jų kainą lems technologijų efektyvumas. Glaudus pramonės ir mokslo bendradarbiavimas šiuo atveju tampa ypač svarbus“, – pabrėžia dr. R. Paulauskas.
Konferencijoje – ateities vizijos
Dr. R. Paulauskas – vienas iš spalio 9–10 d. Vilniuje ir Kaune vyksiančios tarptautinės konferencijos „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ dalyvių. Spalio 9 d. Vilniaus universitete jis pasidalins savo įžvalgomis apie ateities energetiką diskusijoje „Ateities gamyklos: nuo kvantinio tikslumo iki pažangiųjų medžiagų“.
Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti “ organizuoja Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumas kartu su pasaulyje lyderiaujančiu Masačusetso technologijos universitetu (MIT, JAV), ją remia Lietuvos mokslo taryba.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
Plačiau apie konferenciją: Konferencija „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“
