Gruodžio 15 d. LEI lankėsi VšĮ „Intechcentras“ atstovai: direktorius Audrius Jasėnas, projektų vadovė Marija Aliaševičienė, tarptautinių projektų vadovė Milda Margaitytė, Inovacijų ir verslo sprendimų projektų vadovas Laurynas Ragaišis.
Svečiai atvyko projekto „Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas Lietuvos energetikos institute“, įgyvendinamo pagal Lietuvos Mokslo ir studijų įstaigų jungtinį, Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamą projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų stiprinimas“ Nr. 10-031-P-0001, vykdytojų kvietimu.
VšĮ „Intechcentras“ atstovai ypač domėjosi Institute vykdomais polimerinių gaminių bandymais ir jų atliekų perdirbimo technologijomis. Jie apsilankė Degimo procesų laboratorijos eksperimentinių stendų pastate, kur laboratorijos vadovas dr. Rolandas Paulauskas papasakojo apie sukurtas organinių medžiagų pavertimo į sintetines dujas technologijas. Vizitas buvo tęsiamas Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos biomasės kokybinių parametrų nustatymo patalpose, kur dr. Irena Vaškevičienė svečiams pristatė platų įrangos spektrą, naudojamą polimerinių atliekų charakterizavimui.
Instituto MTEPI demonstracinėje erdvėje svečiai susitiko su Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos tyrėjais dr. Virginijumi Radziukynu, dr. Eugenijumi Peredniu ir specialistu Sigitu Masaičiu, bei diskutavo apie bendradarbiavimą, apjungiant turimą įrangą ir užtikrinant aukštos kokybės verslo įmonių energetinių auditų atlikimą.
Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris papasakojo apie įrangą, kurią galima panaudoti polimerinių medžiagų tyrimams, bei pristatė žemos temperatūros plazmos technologiją, skirtą antibakterinėms dangoms ant polimerinių gaminių paviršių užnešti.
Plazminių technologijų laboratorijos vadovas dr. Liutauras Marcinauskas ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Milieška svečiams parodė laboratorijos mokslininkų sukurtus aukštos temperatūros plazmos įrenginius bei medžiagas, gautas utilizuojant įvairias atliekas. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių korpusų gamybos ir sparnų laužą.
Degimo procesų laboratorijos chemijos specialistė Vilmantė Kudelytė papasakojo apie įrangą ir atliekamus tyrimus, kuriais nustatomos organinių medžiagų sudedamosios komponentės.
Vizito pabaigoje Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijoje MTEPIPC projektų vadovas dr. Rimantas Levinskas pristatė infrastruktūrą, skirtą polimerinių vamzdžių bandymams, o dr. Vidas Makarevičius papasakojo apie kuriamą saulės modulių atliekų perdirbimo į naudingas komponentes technologiją.
Gruodžio 4 d. Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorijos mokslininkai dr. Justas Eimontas ir dr. Adolfas Jančauskas dalyvavo KTU Cheminės technologijos fakulteto renginyje „Partnerių dienos 2025“.
Renginyje mokslininkai pristatė LEI veiklą, užmezgė ryšius su studentais, pasiūlė jiems praktikos ir darbo Institute galimybes, bei dalyvavo diskusijose su kitų organizacijų ir įmonių atstovais. Dalyvavimas „Partnerių dienose“ leido tiesiogiai bendrauti su studentais, atsakyti į jų klausimus apie karjerą Institute ir supažindinti su LEI vykdomais moksliniais projektais.
2025 m. gruodžio 10 d. Panevėžyje įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG, LL-00136) suinteresuotųjų šalių seminaras.
Seminaro metu buvo pristatyti istorinių potvynių atvejai, klimato kaitos įtaka upių nuotėkiui, pilotinių upių potvynių grėsmių žemėlapiai, potvynių perspėjimo sistema Lietuvoje ir rizikos mažinimo priemonės. Dalyviai taip pat diskutavo su projekto ekspertais iš Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, dalijosi įžvalgomis ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.
Gruodžio 9 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai dalyvavo KTU bibliotekos amfiteatre vykusioje konferencijoje „Centralizuoto šilumos tiekimo transformacija kaip tvarios energetikos sudėtinė dalis“.
Konferenciją atidarė LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius, taręs sveikinimo žodį. LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslininkas dr. Rimantas Bakas skaitė pranešimą „Tarptautiniai projektai CŠT sektoriuje. HORIZON EUROPE, LIFE, INTERREG ir ERASMUS+”, kuriame pristatė šiuo metu LEI vykdomus tarptautinius projektus, tiesiogiai susijusius su centralizuoto šilumos tiekimo sektoriumi.
Renginio metu pranešimus skaitė ir patirtimi dalinosi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė, Alytaus ir Jonavos šilumos tinklų vadovai.
Konferenciją baigė bendra diskusija, kurioje dalyvavo LEI direktorius prof. dr. S. Gudžius, LŠTA prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, LEA direktorė A. Bagočiutė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) tarybos narys Matas Taparauskas ir AB „Miesto Gijos“ strategijos partneris Lukas Čibiras. Diskusijos metu pateiktos įžvalgos apie transformacijos kryptis šilumos ūkio sektoriuje.
Renginys subūrė centralizuoto šilumos tiekimo įmonių ir savivaldybių administracijų atstovus, šilumos sektoriuje veikiančio verslo vadovus, taip pat jame dalyvavo LEI, KTU, AB „Litgrid“, VERT bei ENA specialistai.
Konferencija „Centralizuoto šilumos tiekimo transformacija kaip tvarios energetikos sudėtinė dalis“ yra renginių serijos „Energijos tinklas“ dalis. Renginį organizavo Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
Penktadienį Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumas sutarčiai su lyderiaujančiu pasaulyje Masačusetso technologijos institutu (MIT) Lietuvos mokslo taryboje pristatė strategines rekomendacijas valstybei skaitmenizacijos, gynybos ir gyvybės mokslų srityse.
Rekomendacijos pradėtos rengti Lietuvos ir MIT konferencijos „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ metu, kur daugiau nei 120 Lietuvos mokslo, verslo, rizikos kapitalo ir viešojo sektoriaus atstovų kartu su MIT mokslininkais išgrynino strategines kryptis, galinčias sustiprinti Lietuvos pozicijas ir atsparumą.
Dokumente pateikiamos detalios įžvalgos, trumpalaikės ir ilgalaikės rekomendacijos bei konkrečios priemonės ir veiksmai, skirti spręsti kritinius valstybės atsparumo ir inovacijų iššūkius. Išsamus dokumentas bus paskelbtas netrukus.
Lietuvos konsorciumas – tai nepriklausoma iniciatyva, skatinanti Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimą su Masačusetso technologijos institutu (MIT). Ši strateginė partnerystė buvo įtvirtinta 2025 m. sausio mėnesį, pasirašius susitarimą su MIT Tarptautinių studijų centru. Konsorciumas sudaro sąlygas pagrindiniams Lietuvos universitetams, mokslo tyrimų organizacijoms ir įmonėms bendradarbiauti su Kembridže (Masačusetso valstija) įsikūrusia pasaulinio lygio aukštąja mokykla – Masačusetso technologijos institutu (MIT).
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
Pasibaigus konkursui, buvo išrinkti Lietuvos energetikos instituto 2025 m. pažangiausi magistrantai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai!
Lietuvos energetikos instituto mokslininkai dr. Andrius Tamošiūnas, dr. Nerijus Striūgas, dr. Mindaugas Aikas ir Rolandas Uscila lankėsi Vokietijoje, kur įmonėje „PlasmaAir AG“ išbandė Instituto mokslininkų sukurtą plazminį degiklį.
Degiklis, veikiantis naudojant deguonies ir vandenilio arba deguonies ir metano mišinius, yra vienas iš dviejų projekto GIFFT metu vystomų prototipų, skirtų mažinti stiklo pramonės CO₂ emisijas, pereinant prie lankstesnių ir tvaresnių šilumos tiekimo sprendimų.
Vokietijoje atlikti pirminiai testai, kurių metu LEI sukurtas plazminis degiklis išbandytas su partnerių „PlasmaAir AG“ turimu elektros maitinimo šaltiniu ir uždegimo sistema. Galutinis tikslas – pasiruošti kitais metais suplanuotiems bandymams „SCHOTT“ stiklo gamykloje, kuri gamina aukštos kokybės stiklo gaminius. Įmonė planuoja savo gamybos procese pakeisti dalį naudojamų tradicinių degiklių, maitinamų gamtinėmis dujomis, į plazminius degiklius. Tokiu būdu stiklo gamybos procese reikėtų mažiau iškastinio kuro ir būtų sumažintos anglies dvideginio emisijos į aplinką.
Stiklo pramonė – viena iš daugiausiai energiją naudojančių ir didžiausią CO₂ pėdsaką paliekančių sektorių. Siekiant prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo, 2023 m. LEI pradėjo tarptautinį projektą „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT). Jo tikslas – pertvarkyti stiklo lydymo procesą, diegiant alternatyvius, mažai anglies dioksido išskiriančius šilumos šaltinius.
Daugiau apie projektą:
čia
Lietuvos energetikos sektorius artimiausiais dešimtmečiais susidurs su istoriniais pokyčiais – prognozuojama, kad iki 2050 m. šalies elektros energijos poreikis išaugs daugiau nei šešis kartus, o didžiausią augimo dalį sudarys vandenilio gamyba. Norint patenkinti būsimą paklausą, Lietuva turės rimtai svarstyti branduolinės energetikos, ypač mažųjų modulinių reaktorių (MBR), integraciją į energetikos sistemą. Šiuos ambicingus pokyčius numato Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS).
Vertindami, kokią įtaką šie pokyčiai turės Lietuvai ir kiek realu pasiekti numatytus ambicingus tikslus, savo žvilgsnį į NENS pateikia Lietuvos energetikos instituto (LEI) ekspertai dr. Sigitas Rimkevičius ir dr. Šarūnas Varnagiris.
Branduolinės energetikos politikos pokyčiai
LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas dr. Sigitas Rimkevičius atkreipia dėmesį, kad ES įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti neutralų poveikį klimatui. Įgyvendinant šį tikslą, 2024 m. priimtas „Neutralaus poveikio klimatui pramonės aktas“, kuriuo remiami nulinio balanso technologijų projektai ir siekiama mažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių. Šiame reglamente nulinio balanso technologijoms priskiriamos ir branduolinė energija bei vandenilis.
„Esminį posūkį nuo gan priešiško iki palankaus Europos požiūrio į branduolinę energetiką nulėmė keli veiksniai. Tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Tarptautinės energetikos agentūros atliktos analizės parodė, kad klimato neutralumui pasiekti būtinas branduolinės energetikos indėlis, numatant eksploataciją baigiančių įrenginių keitimą naujais ir jų plėtrą, – sako mokslininkas. – Branduolinė energetika tapo pripažįstama klimatui neutraliu šaltiniu, gerinančiu elektros tinklo stabilumą bei kuriančiu švaresnę ir tvaresnę energetikos sistemą. Daugelis ES šalių, įskaitant Prancūziją, Slovakiją, Čekiją, Nyderlandus, Švediją, Rumuniją, Bulgariją, ir naujokes branduolinės energetikos srityje, pavyzdžiui, Lenkiją ir Estiją, nusprendė pradėti ambicingas programas, skirtas remti naujų branduolinių elektrinių statybą. Dauguma jų taip pat svarsto galimybę integruoti mažuosius reaktorius į savo būsimą branduolinių elektrinių parką. Šie reaktoriai sukuria sąlygas lankstesniam jų diegimui ir integravimui su kitais energijos šaltiniais, taip ateityje užtikrinant tvarų jų vystymąsi.“
Siekiant paspartinti pirmųjų mažųjų modulinių reaktorių (MBR) projektų Europoje diegimą iki 2030 m., EK kartu su asociacija „Nuclear Europe“ ir Tvarios branduolinės energetikos technologine platforma įsteigė Europos MBR pramonės aljansą. Lietuvą jame atstovauja Lietuvos energetikos institutas, dalyvaujantis trijose pagrindinėse darbo grupėse. Šiuo metu aljanse koncentruojamasi į devynis
atrinktus MBR projektus.
Duomenų centrai – MBR plėtros katalizatorius?
Prognozuojama, kad dirbtinio intelekto plėtra Europoje gerokai padidins duomenų centrų elektros energijos poreikį. 2024 m. jis siekė 70 TWh (palyginimui – Europos duomenų centrai tais metais suvartojo 7 kartus daugiau elektros energijos nei visa Lietuva). 2030 m. planuojamas 110–150 TWh elektros energijos poreikis, o 2050 m. – jau 300–600 TWh. Dar spartesnis augimas ir didesnis energijos poreikis duomenų centrams prognozuojamas JAV ir Kinijoje.
Šiame kontekste mažieji branduoliniai reaktoriai (MBR) tampa patrauklūs duomenų centrų vystytojams dėl patikimo ir nuolatinio energijos tiekimo (prijungus prie tinklo arba autonomiškai), neutralumo klimatui, lankstumo, stabilaus veikimo, ilgaamžiškumo (40–80 metų) bei galios parinkimo galimybių.
„Šiuo metu jau vyksta aktyvios duomenų centrų derybos su MBR vystytojais dėl reaktorių įrengimo. Pirmieji projektai planuojami JAV, o Europoje fiksuojami pirmieji ketinimai, įskaitant AP300 ir kitas MBR technologijas Nyderlanduose, JK ir Švedijoje, – paaiškino dr. S. Rimkevičius. – Europoje duomenų centrų energijos poreikiai sparčiai auga, todėl mažieji branduoliniai reaktoriai (MBR) gali tapti pagrindiniu šaltiniu, užtikrinančiu patikimą ir klimatui neutralų energijos tiekimą. 2030 m. duomenų centrų poreikių MBR dar nepajėgs patenkinti, tačiau iki 2050 m. šie reaktoriai jau galėtų reikšmingai aprūpinti duomenų centrus energija, o pastarųjų paklausa gali tapti MBR plėtros katalizatoriumi.“
Branduolinės energetikos ir vandenilio simbiozė
Pasak dr. S. Rimkevičiaus, branduolinė energetika gali padėti ne tik patenkinti elektros energetikos sistemos balansavimo poreikius, kai trūksta energijos iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir užtikrinti vandenilio gamybą pramonei ir transportui, gaminant jį be CO₂ emisijų. Jėgainės gali tiekti energiją vandenilio gamybai tiek tradicine žematemperatūrine, tiek efektyvesne aukštatemperatūrine elektrolize, o naudojant dujomis aušinamus aukštatemperatūrinius reaktorius – taip pat ir termocheminiu vandens skaidymo metodu. Šio metodo demonstracinius tyrimus atlieka Japonijos mokslininkai, vis aktyviau įsitraukia ir Lenkijos institucijos.
„Branduolinė energetika ir vandenilio gamyba yra kertinės technologijos siekiant klimato neutralumo ir užtikrinant ES bei Lietuvos strateginę nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių, – neabejoja mokslininkas. – Lietuva turi pranašumą prieš kaimynines šalis, pavyzdžiui, Estiją ar Lenkiją, kurios planuoja statyti branduolinius reaktorius, neturėdamos patirties eksploatuojant tokias elektrines arba veikiančių branduolinės saugos institucijų. Tuo tarpu Lietuva jau turi branduolinę saugą kontroliuojančią instituciją (VATESI), branduolinių objektų aikšteles (Ignalinos AE) ir sukauptą patirtį – ekspertų kompetencijas. Akivaizdu, kad vien atsinaujinantys energijos šaltiniai negali užtikrinti nuolatinio energijos tiekimo. Reikalingi bazinės energijos generacijos pajėgumai, kurie užtikrintų jos tiekimą, kai nešviečia saulė ir nepučia vėjas. Vienas perspektyviausių sprendimų – branduolinė energetika, ką patvirtina ir duomenų centrų vystytojų ambicingi planai statyti tokias elektrines nuolatiniam ir patikimam energijos tiekimui.“
Atsargus požiūris į vandenilį
LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija numato vandenilio naudojimą trijuose pagrindiniuose sektoriuose: pramonėje (amoniakas, trąšos, naftos perdirbimas ir kiti procesai), transporte (pakeičiant taršų iškastinį kurą) ir energetikoje (elektros energijos balansavimui).
NENS numatoma, kad jau 2030 m. vandenilio suvartojimas Lietuvoje turėtų siekti 19,61 TWh, jam tampant daugiausiai naudojama kuro rūšimi (antroje vietoje – nafta, 18,56 TWh). Iki 2050 m. šis rodiklis gali išaugti beveik dvigubai – iki 34,7 TWh. Visgi jau dabar aišku, kad 2030 m. tikslai pasiekti nebus.
„Siekiant šių tikslų, pirmiausia būtinos ženkliai spartesnės atsinaujinančių išteklių instaliacijos, ypač jūrinio vėjo, tikslingai sumažinant elektrolizeriuose naudojamos elektros savikainą, o tuo pačiu ir vandenilio gamybos kainą. Be to, reikalingos ir daug spartesnės elektrolizerių instaliacijos. Visos Europos mastu 2030 m. tikslas yra pagaminti 10 mln. tonų vandenilio, tačiau dabartinis gamybos kiekis siekia vos 0,02 mln. tonų per metus. O tai rodo didelį realybės atotrūkį nuo siekiamų rodiklių, – pastebi mokslininkas. – Įgyvendinant ES atnaujintą atsinaujinančios energijos direktyvą (RED III), numatyta, kad iki 2030 m. 42 % pramonėje naudojamo vandenilio ir 1 % transporto degalų turi būti ekologiški. Vis dėlto, praktikoje susiduriama su sunkumais – nors terminas jau praėjo, tik penkios iš dvidešimt septynių ES valstybių perkėlė šias taisykles į nacionalinius įstatymus. Be šių išvardintų iššūkių, reikalinga ir aiški teisinė vandenilio reguliavimo aplinka, kuri šiuo metu kuriama.“
Dr. Š. Varnagiris pabrėžė ir tai, kad pramonės įmonės atsargiai žiūri į perėjimą prie vandenilio, todėl galutinių vartotojų, kurie galėtų tiesiogiai jį panaudoti savo procesuose, skaičius yra ribotas. Šis klausimas glaudžiai susijęs su vandenilio dujotiekiu: kol nėra infrastruktūros, pramonė nesiryžta diegti vandenilio technologijų, o kol nėra technologijų – pats dujotiekis turi ribotą prasmę.
Žengiami pirmieji žingsniai
Pasak mokslininko, norint išspręsti susidariusius iššūkius ir bent iš dalies priartėti prie numatytų vandenilio tikslų strategijoje, visų pirma reikėtų sukurti aiškią teisinę vandenilio reguliavimo aplinką, kuri leistų suinteresuotoms šalims suprasti, kokiomis sąlygomis gali būti gaminamas ar naudojamas vandenilis. Be to, svarbu plėtoti jūrinio vėjo parką, kuris ne tik patenkintų augantį elektros poreikį, bet ir paskatintų vandenilio technologijų diegimą.
„Būtina pažymėti, kad pirmieji žingsniai jau žengiami – startavo Klaipėdos uosto vandenilio gamybos ir panaudojimo iniciatyvos, taip pat vystomas Vilniaus „Gijos“ H₂ gamybos ir panaudojimo miesto transporte projektas. Abu jie gali tapti praktinėmis pilotinėmis platformomis tolesnei technologijų plėtrai, – pastebėjo dr. Š. Varnagiris. – Lietuvai reikalingas tikrai didelis ir sėkmingas projektas, kuris tarsi „ledlaužis“ galėtų atverti kelius kitoms vandenilio iniciatyvoms. Tokiu projektu galėtų tapti Vandenilio slėnis Lietuvoje, kuriame būtų integruojamos įvairios H₂ vertės grandinės dalys. Šios pradinės sąlygos palengvintų užsienio investuotojų pritraukimą ir spartesnę švarios energetikos plėtrą.“
Mokslininko teigimu, alternatyvios vandenilio gamybos technologijos, pavyzdžiui, metano/biometano pirolizė (vandenilio gamyba iš gamtinių dujų), taip pat gali būti svarstomos, norint diversifikuoti vandenilio gamybos metodus ir tapti patrauklesne šalimi investuotojams. Būtent ši technologija pritraukia vis didesnį pramonės dėmesį visame pasaulyje. Nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir LEI mokslininkai, kuriantys inovatyvias technologijas, pritaikytas vandenilio gamybai metano pirolizės būdu.
Integruoti sprendimai
Pasak dr. Š. Varnagirio, vandenilio naudojimas elektros energijos balansavimui prasmingas tik esant dideliam elektros pertekliui. Vienas iš būdų skatinti jo integraciją į pramonės procesus – gaminti išvestinius produktus, pavyzdžiui, e-degalus. Tai suteiktų daugiau galimybių galutiniam vartotojui, lankstumo ir pritaikymo pramonėje bei transporte. Visgi tam būtina pakankama perteklinė žalios elektros pasiūla, kad būtų įmanoma sumažinti žaliojo vandenilio gamybos kaštus.
Kita perspektyvi galimybė – mažieji ir vidutiniai branduoliniai reaktoriai (MBR). Jie galėtų užtikrinti elektros tinklų balansavimą, kompensuoti trūkumą ir, esant pertekliui, kombinuojant su elektrolizeriais, gaminti pigų vandenilį įvairioms pramonės reikmėms. Tokiu būdu branduolinė energetika ir vandenilis galėtų tapti integruotu sprendimu, skatinančiu Lietuvos strateginę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinančiu klimato neutralumo tikslų įgyvendinimą.
2025 m. gruodžio 3 d. Kauno technologijos universiteto bibliotekos amfiteatre įvyko renginys „Energijos tinklas: Mokslo iššūkiai energetikoje“. Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos energetikos instituto bei KTU mokslininkai, pristatę naujausius mokslinius tyrimus ir inovacijas branduolinės energetikos, termoinžinerijos ir kitose srityse. LEI tyrėjai supažindino su radioaktyviųjų atliekų kelio nuo reaktoriaus iki atliekyno analize, giluminio atliekyno sprendimais, hidrologijos taikymu, žemo šilumingumo dujų panaudojimo galimybėmis tvariai energijai gaminti ir skaitinių metodų taikymu moksliniuose bei praktiniuose uždaviniuose.
Renginį organizavo Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos energetikos institutas. Jis yra renginių ciklo „Energijos tinklas“ dalis.
Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) organizatorius:
VĮ Ignalinos atominė elektrinė (Elektrinės g. 4, K47, Drūkšinių k., Visaginas, interneto svetainė: www.altra.lt, tel. +370 682 61989, el. paštas: iae@altra.lt).
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų rengėjas:
VšĮ Lietuvos energetikos institutas (Breslaujos g. 3, Kaunas, interneto svetainė: www.lei.lt, tel. +370 37 401891, el. paštas: povilas.poskas@lei.lt).
PŪV pavadinimas ir vieta: „Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas“, Utenos apskr., Visagino sav., Drūkšinių k., Elektrinės g. 4, K47, Ignalinos atominės elektrinės teritorija.
PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją teikia išvadas dėl PAV ataskaitos ir įstatymų nustatyta tvarka teikia visuomenei informaciją apie galimą PŪV poveikį aplinkai:
Sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai priima:
Aplinkos apsaugos agentūra (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. +370 682 92 653, el. paštas: aaa@gamta.lt).
Internetinė nuoroda į paskelbtą PAV ataskaitą:
PAV ataskaita viešinama:
Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas, tel. +370 37 401 801) ir Visagino savivaldybėje (Parko g. 14, Visaginas, tel. +370 386 60246) nuo 2025-12-04 iki 2026-01-08 darbo valandomis.
Suinteresuota visuomenė teikia pasiūlymus (įskaitant galimybę užduoti klausimus ir gauti informaciją) dėl PAV ataskaitos ir atliekamo poveikio aplinkai vertinimo Aplinkos apsaugos agentūrai ir turi teisę teikti juos PAV dokumentų rengėjui iki: 2026-01-08.
Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita vyks hibridiniu būdu (gyvai ir tiesiogiai transliuojant internetu): Visagino savivaldybėje (Parko g. 14, Visaginas) 2026-01-08, pradžia 17:00, tiesioginės transliacijos internetu nuoroda: https://tinyurl.com/4nr9kau5 (Microsoft Teams susitikimas ID: 373 189 642 285 16, slaptažodis: vX2h3zD2).
