Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Neringa Radziukynienė gegužės 26 d. dalyvavo tarptautiniame renginyje „Energy Forum 2026“, vykusiame Vilniuje, ir skaitė pranešimą „Synchronization and its Economic Impact on Baltic Sea Region Industry“. Renginys subūrė energetikos, verslo, inovacijų ir politikos lyderius iš Baltijos jūros regiono bei kitų Europos valstybių diskusijai apie energetikos sektoriaus ateitį, regioninį saugumą ir technologinę transformaciją.
Forumo metu daug dėmesio skirta energetinio saugumo stiprinimui, žaliojo vandenilio ekosistemų plėtrai, dirbtinio intelekto sprendimų taikymui energetikoje, išmaniųjų tinklų vystymui, dekarbonizacijos procesams bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimui. Renginyje aptartos aktualiausios energetikos sektoriaus tendencijos ir iššūkiai, akcentuojant inovacijų bei pažangių technologijų svarbą kuriant tvarią ir konkurencingą energetikos sistemą.
„Energy Forum 2026“ dar kartą patvirtino, kad inovacijos, regioninė partnerystė ir tvarūs energetikos sprendimai yra esminiai veiksniai, užtikrinantys ilgalaikį ekonominį konkurencingumą, energetinį saugumą ir regiono atsparumą ateities iššūkiams.
Gegužės 27 d. nuotoliniu būdu vyko projekto „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas“ tarpinių rezultatų pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos mokslininkai bei Aplinkos ministerijos (AM), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai.
Pristatymo metu LEI projekto dalies vadovas dr. Darius Jakimavičius pateikė tarpinės ataskaitos rezultatus, kuriuose buvo įvertinta upių ledo dangos įtaka pavasario potvynių formavimuisi tirtose Lietuvos upėse. Taip pat aptartos istorinio laikotarpio oro temperatūros, kritulių ir bendro nuotėkio pasiskirstymo ypatybės Lietuvoje bei šių rodiklių prognozės artimoje (2031–2050 m.) ir tolimoje (2081–2100 m.) ateityje, taikant globalių klimato modelių (GKM) ansamblio duomenis pagal optimistinį (SSP2-4.5) ir pesimistinį (SSP5-8.5) klimato scenarijus.
Didžiausias dėmesys renginyje skirtas hidrologinio modeliavimo rezultatams, leidžiantiems įvertinti Minijos, Salanto, Veiviržo, Tenenio, Smeltalės ir Strėvos upių nuotėkio pokyčius XXI amžiuje. Didelis dėmesys taip pat skirtas eksperto Antano Dumbrausko sukurtam Minijos upės hidrodinaminiam modeliui, kuriuo remiantis bus įvertintos šios upės baseine kylančios potvynių grėsmės klimato kaitos kontekste. Diskusijų metu dalyviai aktyviai aptarė prognozuojamus upių nuotėkio pokyčius ir jų poveikį upių baseinų infrastruktūrai, pabrėždami tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą siekiant geriau suprasti ir valdyti su potvyniais susijusias grėsmes.
Gegužės 27–28 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos doktorantas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Karolis Lašas Medvodėse, Slovėnijoje dalyvavo projekto „Repower Industries“ partnerių susitikime ir skaitė pranešimą „The State of Nuclear Energy in Lithuania” (Branduolinės energetikos padėtis Lietuvoje).
Branduolinės energetikos transformacijos Lietuvoje
K. Lašo pranešime pristatytas Lietuvos energetikos institutas, akcentuojant instituto veiklos kryptis bei pagrindinius tyrimų prioritetus energetikos srityje. Taip pat apžvelgta LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos veikla, pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose bei indėlis į branduolinės energetikos saugos ir rizikos vertinimo sprendimų kūrimą.
Antroje pranešimo dalyje K. Lašas renginio dalyviams nupasakojo branduolinės energetikos padėtį Lietuvoje. Aptarta istorinė raida, įskaitant Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos laikotarpį ir jos uždarymo procesą, Visagino atominės elektrinės projekto atšaukimą, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
Tikslas – stiprinti energetinę nepriklausomybę
Susitikimas vyko įgyvendinant „Interreg Europe“ programos projektą „Energetinės nepriklausomybės ir saugumo politikos skatinimas“ (Promoting better policy for Industrial Energy Independence and Security – Repower Industries). Projekto koordinatorius – Čekijos technikos universitetas, jame dalyvauja partneriai iš Čekijos, Graikijos, Italijos, Airijos, Slovėnijos ir Lietuvos. Lietuvai projekte atstovauja Biržų rajono savivaldybės administracija ir VšĮ Lietuvos inovacijų centras. K. Lašas susitikime pranešimą skaitė Biržų rajono savivaldybės administracijos kvietimu.
„Repower Industries“ tikslas – stiprinti pramonės, ypač jos strateginių sektorių, energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Geopolitiniai iššūkiai atskleidė, kad dalis Europos Sąjungos pramonės šakų vis dar išlieka priklausomos nuo tarptautinių energijos rinkos sutrikimų. Todėl projekte daug dėmesio skiriama gerosios praktikos mainams, energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančių išteklių integracijai ir ilgalaikiam regionų atsparumui.
Projekto partneriai analizuoja, kaip politikos priemonės gali paskatinti realius pokyčius pramonėje – nuo efektyvesnio energijos naudojimo iki inovatyvių šilumos atgavimo ir energijos kaupimo sprendimų diegimo.
Dalyvavimas susitikime Medvodėse dar kartą pabrėžė LEI ekspertų įsitraukimą į tarptautinį bendradarbiavimą ir indėlį į mokslo žiniomis grįstų sprendimų kūrimą Europos energetikos transformacijos procese.
Gegužės 28 d. Lietuvos energetikos instituto Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo centro darbuotojai Rimantas Levinskas, Mindaugas Milieška ir Aistė Stragienė dalyvavo Rygoje vykusiame tarptautiniame renginyje „Beyond Borders: Investment & Innovation in the Baltics“.
Pristatyta LEI sukurta metodologija
Renginį organizavo Užsienio investuotojų Latvijoje taryba (FICIL) kartu su Rygos technikos universiteto verslo mokykla, Latvijos investavimo ir vystymo agentūra, Europos investicijų bankų grupės Rygos biuru bei Vokietijos-Baltijos verslo rūmais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Rygos „Fantadroms“ konferencijų centre vykusiame renginyje dalyvavo Europos ir Baltijos šalių politikai, verslo atstovai, mokslininkai, ambasadoriai bei inovacijų ir verslo plėtros organizacijų atstovai. Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokslo bei studijų institucijoms buvo sudarytos galimybės stendų erdvėje pristatyti po vieną inovaciją, o kitus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) produktus – informaciniuose leidiniuose.
LEI stende renginio dalyviams buvo pristatyta centralizuoto šilumos tiekimo tinklams skirta šiluminių ir hidraulinių procesų modeliavimo metodologija. Šį sprendimą sukūrė Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Mindaugo Valinčiaus. Sistema sėkmingai taikoma sprendžiant Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo tinklų veiklos ir plėtros uždavinius.
Užmegzti ryšiai su verslo atstovais
Pristatymo metu informacija buvo pateikta ir UAB „Rygos Šiluma“ atstovams. Taip pat užmegzti nauji kontaktai tolimesniam bendradarbiavimui su Užsienio investuotojų tarybos Latvijoje vadove Tatjana Guznajeva, kuri tarpininkavo LEI pristatytos informacijos sklaidai Latvijos verslo bendruomenėje. Sutarta ieškoti galimybių plačiau pristatyti Instituto kuriamus MTEPI produktus pasitelkiant Užsienio investuotojų tarybos Latvijoje informacijos sklaidos platformą.
Apie Institute sukurtus ir kuriamus MTEPI produktus papildoma informacija taip pat buvo pateikta Japonijos ambasados Latvijoje patarėjui Isono Satoshi bei Latvijos transporto instituto atstovei Anna Kalniete.
Instituto kuriamomis inovacijomis susidomėjo ir Lietuvos verslo atstovai. Bendradarbiavimo galimybės aptartos su UAB „Demolit“ direktoriaus pavaduotoju Andriumi Kuču ir UAB „Apdara“ direktoriumi Pauliumi Kuču. Įmonių atstovai išreiškė ketinimą artimiausiu metu apsilankyti Institute bei pristatyti gamybos atliekas, kurias, bendradarbiaujant su mokslininkais, tikimasi panaudoti antrinių produktų gamybai.
Renginio dalyviams buvo išdalinta LEI veiklą ir mokslinius pasiekimus pristatanti informacinė medžiaga: 2025 m. metinė Instituto ataskaita, Plazminių technologijų ir Branduolinės inžinerijos laboratorijų galimybių pristatymai, taip pat Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų, Degimo procesų laboratorijų bei Vandenilio energetikos technologijų centro sukurtų MTEPI produktų ir vykdomų projektų aprašymai.
Renginyje dalyvauta vykdant projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ (Nr. 10-031-P-0001).
Energetikos sektoriuje vis didesnį vaidmenį įgauna skaitmeniniai sprendimai ir pažangios technologijos, keičiančios tai, kaip gaminame, kaupiame ir vartojame energiją. Kartu su pokyčiais atsiranda ir visiškai nauji iššūkiai – tokie, kuriems atsakymų dar tik ieškoma. Prie jų paieškos aktyviai prisideda doktorantai – jauni tyrėjai jau šiandien kuriantys ateities energetiką.
Naujos kartos iššūkiai
Ateities energetikos sistemoms teks spręsti vis sudėtingesnius uždavinius – užtikrinti stabilų tinklų veikimą nepastovios gamybos sąlygomis, rasti efektyvius energijos kaupimo būdus, tiksliai prognozuoti vartojimą ir gamybą realiu laiku bei suderinti visos sistemos veikimą integruojant vis didesnę atsinaujinančios energijos dalį.
Šiems iššūkiams spręsti reikės inovatyviai mąstančių jaunų specialistų, gebančių ne tik taikyti esamus sprendimus, bet ir kurti naujus. Būtent tokias kompetencijas ugdo doktorantūros studijos – jos suteikia galimybę gilintis į aktualiausias mokslines problemas ir kartu prisidėti prie realių energetikos sistemų pokyčių. Tai – profesinio augimo etapas, kuriame gimsta naujos idėjos, kuriami modeliai ir ieškoma atsakymų į dar neišspręstus klausimus.
Ateities kūrėjai
Norintiems tapti ateities energetikos sprendimų kūrėjais, LEI siūlo doktorantūros studijas:
LEI doktorantai dirba kartu su patyrusiais mokslininkais, įsitraukia į tarptautinius projektus ir sprendžia realias, sektoriui aktualias problemas. Jiems suteikiama prieiga prie modernios tyrimų infrastruktūros ir pažangių įrankių, leidžiančių mokslinius tyrimus tiesiogiai susieti su praktika ir pramonės poreikiais.
Įgijus daktaro laipsnį, tampama aukštos kvalifikacijos specialistu, gebančiu dirbti sudėtingoje ir nuolat kintančioje energetikos srityje. LEI doktorantai įsidarbina Institute, energetikos įmonėse, mokslinių tyrimų centruose ir technologijų bendrovėse, kur prisideda prie inovacijų kūrimo, naujų technologijų diegimo ir strateginių sprendimų priėmimo.
Energetikos ateitis kuriama jau šiandien – ją kuria doktorantai, ieškantys atsakymų į dar neatsakytus klausimus. Tai – profesinis kelias, kuriame atsiveria galimybės prisidėti prie reikšmingų pokyčių.
2026 metų priėmimas į doktorantūros studijas: https://www.lei.lt/doktorantura/priemimas-i-doktoranturos-studijas/
Priėmimo dokumentų pateikimas, registravimas ir administracinė patikra: 2026 m. birželio 8–19 d. (iki 13.00 val.).
LEI tęsia edukacijas moksleiviams – Institute jau įvyko 15 edukacijų, kuriose dalyvavo 2–11 klasių mokiniai iš Kauno, Kauno rajono bei Vilniaus. Jie dalyvavo įvairiose edukacinėse programose apie šiuolaikinę energetiką.
Vizitų metu moksleiviai gilinosi į atsinaujinančiąją energetiką, vandenilio technologijas, oro judėjimo greičio matavimą, biokuro tyrimus bei skysčių mechanikos principus. Edukacijos ne tik suteikė teorinių žinių, bet ir leido patiems išbandyti praktines veiklas bei eksperimentus.
Edukacinės veiklos LEI moksleiviams suteikia galimybę ne tik praplėsti žinias apie energetiką ir mokslinius tyrimus, bet ir iš arti pamatyti, kaip gimsta bei vystomos šiuolaikinės technologijos. Praktiniai užsiėmimai ir pažintis su laboratorijomis padeda mokslą patirti gyvai, skatina smalsumą bei domėjimąsi technologijų ir energetikos sritimis.
LEI Hidrologijos laboratorijos mokslininkas dr. Darius Jakimavičius lankėsi 18-ojoje nacionalinėje jūros mokslų ir technologijų konferencijoje „Jūros ir krantų tyrimai 2026“, kuri vyko Šilutėje gegužės 13–15 dienomis. Konferencijos metu mokslininkas skaitė du pranešimus: „Projekto „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas“ pristatymas“ bei „Klimato modelių duomenų taikymas jūriniuose tyrimuose“.
Pirmojo pranešimo metu buvo pristatyti tarpiniai vykdomo projekto rezultatai: ledo dangos įtaka potvyniams upėse, oro temperatūros ir kritulių pokyčiai Lietuvos teritorijoje artimoje ir tolimoje ateityje, Minijos, Smeltalės bei Strėvos upių nuotėkio projekcijos XXI amžiuje. Po pranešimo mokslininkas dalyvavo diskusijoje, skirtoje upių valymo problemoms ir potvynių valdymo sprendimams aptarti.
Antrojo pranešimo metu dr. D. Jakimavičius pristatė Hidrologijos laboratorijos kompetencijas klimato modelių duomenų taikymo jūriniuose tyrimuose srityje. Pasak mokslininko, šie duomenys yra naudingi prognozuojant ilgalaikius klimatinius pokyčius jūrinėje aplinkoje bei suteikia mokslinį pagrindą priimant strateginius sprendimus jūrų ir pakrančių valdymo srityje.
Konferencijos metu dr. D. Jakimavičius bendravo su kitais jūrinio sektoriaus tyrimus vykdančiais mokslininkais, keitėsi moksline patirtimi ir parsivežė naujų idėjų būsimiems tyrimams.
Gegužės 12 d. vykusio Lietuvos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta ENTRUST 2027 konferenciją įtraukti į oficialų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. renginių kalendorių.
Tai svarbus įvertinimas tarptautinei ENTRUST konferencijai, telkiančiai mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus ir politikos formuotojus diskusijai apie energetikos transformaciją, technologinius sprendimus ir tvarią ateitį.
Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus antrą kartą šalies istorijoje. Pirmininkavimo metu planuojama sulaukti apie 30 000 užsienio svečių ir surengti daugiau kaip 300 renginių visoje Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos pirmininkavimo prioritetinės sritys apima saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai, inovacijų ir technologijų pažangą, konkurencingumo didinimą, demokratinių sistemų atsparumo stiprinimą bei kitus strateginius klausimus.
Pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute Kaune ir suburs ekspertus iš įvairių sričių diskusijai apie energetikos sektoriaus transformaciją.
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad kitų metų ENTRUST konferencija planuojama 2027 m. gegužės 11–14 d.
Primename, kad mokslinių straipsnių santraukas šių metų konferencijai galima teikti iki 2026 m. birželio 15 d., o registracija į konferenciją jau atidaryta.
Norėdami gauti naujausią informaciją apie konferenciją, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia.
#LT27EU
LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Urbonavičius dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje „Mokslo dvikova“.
Kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro Katalizės skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja Raminta Šakickaite jis diskutavo apie žaliojo vandenilio technologijas, kurias vysto Lietuvos chemikai ir energetikai.
Laidos įrašo galima pasiklaustyti ČIA.
Nespėjai sudalyvauti ankstesnėje atrankoje? O gal tik dabar atradai temą, kuri iš tiesų įkvepia? Lietuvos mokslo taryba (LMT) skelbia papildomą studentų vasaros praktikos kvietimą ir suteikia dar vieną galimybę prisijungti prie mokslinių tyrimų pasaulio.
Studentams pristatomos net 23 papildomos vasaros praktikos temos įvairiose mokslo srityse – nuo scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų, gamtos ir medicinos ir sveikatos mokslų tyrimų. Tai puiki proga vasarą praleisti prasmingai: įgyti realios mokslinės patirties, dirbti kartu su tyrėjais ir iš arti pažinti, kaip gimsta moksliniai atradimai.
Prašymus į finansuojamas vasaros praktikos vietas galima teikti iki 2026 m. gegužės 22 d. 14 val.
Vasaros praktikos programa kasmet sulaukia didelio studentų susidomėjimo – ji suteikia galimybę ne tik gilinti žinias pasirinktoje srityje, bet ir išbandyti save akademinėje aplinkoje, ugdyti tyrimų vykdymo įgūdžius bei užmegzti pirmuosius profesinius ryšius mokslo bendruomenėje.
Tai gali tapti pirmuoju žingsniu į būsimą mokslininko karjerą, naujus atradimus ar net tolimesnius studijų ir tyrimų projektus.
Kas gali teikti prašymus?
Prašymus gali teikti studentai, kurie:
Vasaros praktikos metu studentas negali turėti kitų darbo santykių su praktiką vykdančia institucija, išskyrus darbo santykius, susijusius su pačia praktika.
SVARBU! Kiekvienas studentas gali pateikti ne daugiau vieną prašymą į pasirinktą vasaros praktikos temą, o į vieną temą gali pretenduoti ne daugiau kaip 10 studentų.
Nepraleisk galimybės šią vasarą tapti mokslo bendruomenės dalimi, įgyti vertingos patirties ir žengti pirmuosius žingsnius mokslininko karjeros keliu.
Kaip vyks atranka?
Pasibaigus prašymų teikimo terminui, bus vykdoma studentų atranka. LMT atliks administracinę pateiktų prašymų patikrą, o praktikos vadovai vertins kandidatus pagal jų motyvaciją, akademinius pasiekimus ir tinkamumą pasirinktai temai.
Atranka bus vykdoma laikantis skaidrumo, nešališkumo ir sąžiningumo principų. Taip pat bus užtikrinama, kad praktikai nebūtų atrenkami su praktikos vadovais giminystės ar svainystės ryšiais susiję studentai.
Finansuojamos 256 praktikos vietos
Iš viso bus finansuojamos 256 vasaros praktikos vietos. Praktikos vyks 2026 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Vienos praktikos vietos finansavimas siekia 4 000 Eur arba 4 900 Eur, priklausomai nuo LMT apraše numatytų sąlygų.
Pasibaigus praktikai, studentai savo rezultatus pristatys LMT organizuojamoje konferencijoje „Mokslo vasara su LMT“.
Kvietimą teikti paraiškas galima rasti čia.
LMT informacija. Plačiau: https://lmt.lrv.lt/lt/naujienos/skelbiamas-papildomas-kvietimas-studentu-vasaros-praktikai-dar-daugiau-galimybiu-atrasti-moksla-is-arti-RL7/
