Lietuvos energetikos institute prieš kelias savaites lankėsi Erudito licėjaus mokiniai, kurie dalyvavo edukacinėje pamokoje apie vėjo energetiką. Mokymus vedė LEI vyresnysis mokslo darbuotojas Mantas Marčiukaitis, pristatydamas teorinius ir praktinius vėjo energetikos aspektus. Mokiniai turėjo galimybę ne tik susipažinti su vėjo jėgainių veikimo principais, bet ir analizuoti realius pavyzdžius, dalyvauti diskusijose bei išbandyti vėjo elektrinių modelius.
Džiaugiamės sulaukę teigiamo grįžtamojo ryšio – viena mokinių grupė, įkvėpta edukacijos, pasirinko vėjo energetikos temą projektui ir jį sėkmingai įgyvendino.
Kviečiame mokyklas dalyvauti įkvepiančiose edukacijose Lietuvos energetikos institute – jos vykdomos per #EnergySmartSTART programą: https://energysmartstart.lt/lietuvos-energetikos-instituto-edukacijos
Šią savaitę institute vykdomas GIFFT („Tvari stiklo pramonė su adaptyvia kuro technologija“) projekto eksperimentinis etapas – testuojami du inovatyvūs degiklio prototipai:
Vieną sukūrė „PlasmaAir“ – įmonė, kuri specializuojasi plazmos palaikomo degimo srityje. Šis degiklis, pritaikytas specialiai Vokietijos stiklo gamintojui „SCHOTT“, veikia naudodamas deguonį.
Kitą – Lietuvos energetikos institutas (LEI). Jis pasižymi kitokia konstrukcija ir veikia naudodamas orą.
Svarbų vaidmenį atlieka Chalmerso technologijos universiteto partneriai – jie atlieka išsamius degimo procesų matavimus naudodami pažangią diagnostinę įrangą.
Ši tarptautinė partnerystė žymi svarbų žingsnį link efektyvesnių ir tvaresnių stiklo lydymo technologijų.
Svarstantys apie doktorantūrą ekonomikos, aplinkos inžinerijos ar energetikos ir termoinžinerijos mokslų kryptyse, kviečiami rinktis studijas Lietuvos energetikos institute (LEI). Visiems instituto doktorantams studijų laikotarpiu mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio stipendija: 1-aisias studijų metais – 1330 Eur/mėn., nuo antrųjų – 1540 Eur/mėn. Aktyviausiems doktorantams institutas taip pat kasmet skiria paskatinamąsias stipendijas ir premijas.
Doktorantų stipendijos nuo 2024 m. išaugo 27 proc., o per pastaruosius penkerius metus – net 79 proc.! Svarbu tai, kad stipendijas gauna visi studijuojantys valstybės finansuojamoje doktorantūroje. Institutas taip pat suteikia galimybę įsidarbinti studijų metu, tad yra puiki vieta ieškantiems stabilumo ir ilgalaikės darbo vietos mokslininko karjerai vystyti.
Savo doktorantus LEI skatina įvairiomis formomis. Piniginės premijos kasmet skiriamos instituto rengiamų jaunųjų mokslininkų ir aktyviausio doktoranto konkursų nugalėtojams. Doktorantams taip pat suteikiama galimybė stažuotis užsienio mokslo centruose, skelbti mokslo pasiekimus tarptautinėse konferencijose, dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose.
DISERTACIJŲ TYRIMŲ TEMATIKOS STOJANTIESIEMS 2025 M. IR STOJIMO SĄLYGOS:
https://www.lei.lt/doktorantura/priemimas-i-doktoranturos-studijas/
SVARBIOS DATOS:
✓ Dokumentai priimami: birželio 5-20 d.
✓ Priėmimo konkursas: birželio 26-30 d.
✓ Papildomas konkursas: rugsėjo mėn.
Doktorantūros studijos LEI vyksta:
Kviečiame mokyklas registruotis į LEI edukacijas #EnergySmartSTART svetainėje, čia rasite visas edukacijas su jų aprašymais ir galimais registracijų laikais. Tai puiki proga geriau pažinti LEI laboratorijų veiklą ir iš arti pamatyti mokslininkų darbą.
Visos edukacijos: https://energysmartstart.lt/lietuvos-energetikos-instituto-edukacijos
#EnergySmartSTART programa yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Energetikos įmonės sutelkė įvairias iniciatyvas, kad būtų dar lengviau prisijungti prie augančio bendraminčių būrio. Ekskursijos, susitikimai su specialistais, stipendijos, karjeros galimybės – dabar sekti energetikos sektoriaus pulsą išties paprasta.
Sveiki, vandenilio technologijų entuziastai,
2025 m. balandžio mėn. Vandenilio energetikos asociacijos naujienlaiškyje apžvelgiami reikšmingi pokyčiai vandenilio technologijų srityje. VILNIUS TECH mokslininkai pradeda kurti inovatyvią vandenilio tiekimo sistemą automobiliams, siekdami mažinti CO₂ emisijas transporto sektoriuje. Europos Sąjunga paskelbė 600 mln. eurų vertės kvietimą teikti paraiškas vandenilio infrastruktūros ir anglies dioksido surinkimo projektams finansuoti. Tuo pat metu Ukrainos įmonė „Skyeton“ sėkmingai išbandė vandeniliu varomą droną, o JAV kariuomenė testavo mobilią sistemą HyTEC, galinčią gaminti vandenilį iš oro drėgmės. Omanas iki 2030 m. planuoja nutiesti didelį vandenilio vamzdynų tinklą, o Austrijos TU Graz universitetas atidarė pirmąjį megavatinės galios vandenilio elektrolizės bandymų centrą. Nepaisant nepalankių sprendimų, kuriuos iniciavo JAV naujoji administracija, tai liudija spartėjančią vandenilio technologijų plėtrą pasaulyje, akcentuojant tiek civilinius, tiek karinius pritaikymus bei infrastruktūros augimą. Gero skaitymo!
Naujienlaiškiui atsisiųsti spauskite nuorodą žemiau:
Visus Vandenilio energetikos asociacijos naujienlaiškius galite rasti adresu:
https://www.h2lt.eu/lt/dokumentai/
Lietuvos energetikos institute lankėsi Italijos įmonės „Astra SRL“ atstovas Antonio Esposito. 2005 m. Neapolyje įkurta įmonė specializuojasi aeronautikos ir kosmoso inžinerijos srityse, ypač šilumos srautų matavimo ir terminių apsaugos sistemų kūrime bei gamyboje. Atvykęs į Vilniuje organizuojamą renginį „Space Days 2025“, A. Esposito išreiškė interesą apsilankyti ir LEI.
Susitikimo metu Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Egidijus Urbonavičius svečią supažindino su EUROfusion programos projekto stendu. Vėliau A. Esposito susitiko su Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo centro (MTEPIPC) atstovais. MTEPIPC projektų vadovas dr. Rimantas Levinskas svečiui pristatė Instituto mokslo padalinių veiklas ir pasiekimus, o MTEPIPC technologijų ir paslaugų perdavimo vadybininkas dr. Mindaugas Milieška papasakojo apie Plazminių technologijų laboratorijoje atliktus tyrimus kosmoso technologijų srityje. Instituto tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Monika Inčerytė su svečiu aptarė partnerysčių galimybes.
Kadangi įmonė „Astra SRL“ aktyviai dirba su plazmos technologijomis, ypač taikydama jas aerokosminių sistemų terminių apsaugų kūrime ir paviršiaus dangų purškimo procesuose, A. Esposito itin domino LEI Plazminių technologijų laboratorijos veikla.
MTEP produktų demonstracinėje salėje dr. R. Levinskas pristatė Instituto tyrėjų sukurtus MTEP produktus, o Plazminių technologijų laboratorijos vadovas dr. Liutauras Marcinauskas prie demonstracinių maketų svečiui papasakojo apie laboratorijoje sukurtų kietų organinių atliekų perdirbimo plazmocheminio reaktoriaus ir plazmocheminio reaktoriaus pavojingoms atliekoms apdoroti veikimo principą.
A. Esposito taip pat apsilankė pačioje LEI Plazminių technologijų laboratorijoje ir Vandenilio energetikos technologijų centre (VETC), kur VETC vadovas dr. Šarūnas Varnagiris svečią susipažindino su Centro infrastruktūra ir pasiekimais.
„Efektyvus elektros energetikos sistemos valdymas ir patikimumo didinimas, ypač Lietuvai sinchronizavus darbo režimus su kontinentinės Europos elektros tinklais, išlieka vienu iš svarbiausių uždavinių“, – sako Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovas dr. Darius Naujokaitis. Elektros tinklų plėtrą ir atsinaujinančių energijos išteklių integravimą į tinklus vertinantis ir modeliuojantis LEI padalinys yra vykdęs ne vieną atsakingą nacionalinį bei tarptautinį projektą.
Netikslumų kaina didelė
Laboratorijos kasdienybė – tai atidūs skaičiavimai, matematinis modeliavimas ir naujų metodikų kūrimas. Klaidų išvengti ypač svarbu, nes mokslininkų studijų rezultatai dažnai perkeliami į realybę – pavyzdžiui, statant atsinaujinančių energijos šaltinių parkus. Įvėlus klaidą, nuostoliai gali siekti milijonus.
„Mūsų gaunami užsakymai dažniausiai nėra paprasti, nes kitu atveju tyrimus ir analizes atliktų pačios įmonės. Neretai literatūroje sunku rasti reikiamų pavyzdžių, tad sprendimą arba metodiką tenka kurti patiems – atskleidė laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, buvęs jos vadovas dr. Virginijus Radziukynas. – Laboratorijos pasiekimai neretai sudomina ir užsienio kolegas. Pavyzdžiui, mūsų mokslininkų sukurta elektros skirstomųjų tinklų patikimumo gerinimo metodika buvo pristatyta tarptautinėje konferencijoje Floridos universitete, JAV.“
Tyrimų pirmeiviai
Vienas didžiausių pastaruoju laikotarpiu laboratorijos vykdytų projektų – elektros perdavimo tinklo operatorės AB „Litgrid“ užsakyta studija. Jos tikslas buvo sukurti metodiką, kuri padėtų nustatyti, kiek energijos šaltinių galima vienu metu prijungti į tinklą, viršijant linijos pralaidumą. Atlikę skaičiavimus, mokslininkai padarė išvadą, kad vėjo ir saulės elektrinių prijungimo galingumai gali ženkliai viršyti tuo metu nustatytus ir leidžiamus, o tai leido Lietuvos teritorijoje vykdyti papildomą saulės elektrinių ir vėjo jėgainių, bei elektros energijos kaupimo sistemų/baterijų plėtrą.
„Jei linijos pralaidumas yra 100 proc., anksčiau prie tinklo, geriausiu atveju, būdavo jungiami tik tokio galingumo elektros energijos gamybos šaltiniai. Tačiau mūsų pasiūlyti techniniai sprendimai ir sudaryta skaičiavimo metodika leido nustatyti, kad investicijos atsipirks ir eksploatacija bus vykdoma saugiai, jeigu prie prijungimo taško prijungsime 200 proc. galingumo šaltinius. Pavyzdžiui, 100 proc. galingumo vėjo jėgainę ir 100 proc. galingumo saulės elektrinę, lyginant su elektros linijos pralaidumu. Tokiu atveju, galima įrengti net du kartus daugiau elektrinių – paaiškino dr. Virginijus Radziukynas. – Tapome pirmaisiais Europoje, pasiekusiais tokius skaičius, tad mūsų studija susidomėjo ir kitų šalių atstovai. Darbas buvo išties atsakingas ir sudėtingas, nes literatūroje informacijos buvo nepakankamai. Džiugu, kad šiuo metu sprendimas įgyvendinamas sėkmingai.“
Praėjusiais metais laboratorija užbaigė dar vieną svarbų projektą. Kartu su AB „Litgrid“ ir kaupimo sistemos operatore UAB „Energy cells“, laboratorijos mokslininkai atliko virtualaus tinklo, kuris galėtų tapti elektros rinkos produktu, studiją. Tokia inovacija galėtų prisidėti prie elektros sistemos patikimumo, padidinti elektros perdavimo linijų pralaidumą ir išplėsti elektros tinklo galimybes integruoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo parkų.
„Įsivaizduokime, kad linijos pralaidumas yra 100 proc., o mums reikia per ją perleisti 120 proc. srovę. Kaupimo sistemos pagalba mes galime užtikrinti, kad komercinis srautas atitiktų 120 proc., o fiziškai elektros tekėtų tik 100 proc. Praėjus linijos apkrovimo pikui, likusią dalį elektros energijos galėtume persiųsti vėliau“, – atskleidė dr. Virginijus Radziukynas.
Prisidėjo prie ištakų
Laboratorija prisidėjo ir prie neseniai įvykusio istorinio įvykio – Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa, ištakų. Dar 2007 m. AB „Litgrid“ (tuo metu AB ,,Lietuvos energija“) užsakymu, laboratorijos mokslininkai atliko studiją, kurios metu vertino Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo galimybes su kontinentinės Europos tinklais.
Po poros metų, 2009-aisiais laboratorijos atstovas dr. Virginijus Radziukynas dalyvavo Europos akademijos patariamosios mokslo tarybos vykdomame tarptautiniame projekte ,,Transforming Europe’s Electricity Supply – An Infrastructure Strategy for a Reliable, Renewable and Secure Power System“, kuriame buvo nagrinėjamos elektros perdavimo tinklų technologijos ir plėtros principai Europos Sąjungoje, apimant 50 metų perspektyvą. Darbo grupę sudarė trylika mokslininkų iš Kembridžo, Oksfordo, Birmingamo, Helsinkio technologijų ir kitų universitetų.
2012– 2014 m. buvo vykdomas projektas ,,Lietuvos energetikos sistemų patikimumo ir rizikos tyrimas“. Jo metu sudaryta metodika, kurią taikant vertinamas elektros perdavimo tinklo patikimumas, kai Lietuvos (Baltijos) elektros energetikos sistema dirba sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.
Kruopščių skaičiavimų pareikalavo ir kitas su sinchronizacija susijęs projektas. 2020 m. AB „Litgrid“ užsakymu, laboratorijos mokslininkų buvo sukurtas viso Lietuvos elektros perdavimo tinklo matematinis modelis. Projekto metu didžiosiose šalies elektrinėse buvo atliekami bandymai. Naudojant jų rezultatus, sudaryti elektrinių agregatų matematiniai modeliai, kurie įtraukti į vieningą Lietuvos (Baltijos) elektros energetikos sistemos matematinį modelį.
„Darbas buvo išties ilgas ir atsakingas. Pirmiausia, su kiekviena elektrine reikėjo suderinti bandymų programas, taip pat perdavimo tinklo operatorius turėjo pasirašyti sutartis, kadangi kartais elektrinę specialiai paleisdavo vien dėl mūsų tyrimo. Viską suderinus, laukė ne vieną valandą trukę eksperimentai, o vėliau, naudojant metodikas, matematinio modelio sudarymas ir validavimas“, – atskleidė dr. V. Radziukynas.
Tarptautinis bendradarbiavimas
2017–2019 m. laboratorijos darbuotojai dalyvavo programos „Horizontas 2020“ projekte „Keep the Energy at the right place! (EnergyKeeper)“. Jo metu buvo kuriama elektros energijos kaupimo sistema, kurią sudarė energijos kaupiklis ir IT platforma, buvo rengiamos rekomendacijos prekybai papildomomis/sisteminėmis paslaugomis, kibernetiniam ir duomenų saugumui, ES energetikos politikai. Tarptautiniam konsorciumui vadovavo Lietuvos energetikos institutas. Projektas svarbus tuo, kad buvo kuriama naujos technologijos srautinė elektros energijos kaupimo sistema/baterija (angl. Redox Flow Battery) – santykinai ekologiška, joje nebuvo naudojama aplinkai agresyvių medžiagų. Tikimasi, kad ateities energetikoje šios baterijos pakeis ličio technologijas.
2018–2020 m. Europos komisija sudarė „Horizontas 2020“ tarptautinių projektų klasterį/projektą ,,Novel Energy Storage”. „Energy Keeper“ projektas buvo tarptautinio klasterio/projekto koordinatorius. Klasteryje/projekte dalyvavo šie „Horizontas 2020“ projektai: „EnergyKeeper“, „Pentagon“, „Baobab“, „SHAR-Q“, „Resolved“, „Storage4Grid“, „Sabina“, „CHESTER“.
Visi šie projektai buvo susiję su naujų elektros energijos kaupimo sistemų/baterijų technologijų/sprendimų kūrimu ir taikymu, įskaitant ir dalyvavimą reguliavimo apkrova paslaugose (angl. Demand Response), kai elektros energetikos sistemose integruoti dideli kiekiai vėjo ir saulės elektrinių.
2020-2023 m. VšĮ „Inovacijų agentūra“ finansuojamo SMART FDI programos projekto ,,Integruotos išmaniosios ekosistemos sukūrimas ir pademonstravimas” vykdymo metu kartu su UAB ,,Energy Ideas Group“ buvo sukurta IT platforma ir išmanusis valdiklis, diegiamas vartotojo arba atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės (AEI) pusėje. Įdiegti dirbtinio intelekto algoritmai suteiks papildomas galimybes vartotojų apkrovoms, elektros energijos kaupimo sistemoms ir atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėms efektyviau dalyvauti elektros energetikos sistemos veikloje. Šio techninio sprendinio diegimas praktikoje sudarys sąlygas integruoti didesnius AEI kiekius, sumažinti jų atsipirkimo laiką, tuo pačiu ir CO2 emisijų išmetimus į atmosferą, bei galutiniam vartotojui įsigyti elektros energiją patrauklesne kaina.
Energetikos ateitis
„Virtualių ir hibridinių sistemų integravimo į elektros tinklus, bei jų gebėjimo veikti „salos režimu“ tyrimai ir diegimas prisidės prie darnios ir tvarios elektros energetikos sistemų plėtros, sudarys galimybes integruoti didesnius kiekius atsinaujinančių energijos išteklių. Skaitmenizavimo technologijų ir dirbtinio intelekto metodų taikymas leis sukurti efektyvesnius stebėsenos ir valdymo algoritmus, kurie padės užtikrinti didesnį elektros energetikos sistemų lankstumą ir stabilumą. Todėl ateityje tyrimai turės vis didesnę svarbą bei leis sukurti daug inovacijų energetikos sektoriuje“, – sako dr. D. Naujokaitis.
Sveikiname Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos doktorantę Ritą Petlickaitę, 2025 m. balandžio 30 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Biokuro ir šilumos gamybos iš daugianario pasėlio biomasės ir pelenų naudojimo tręšimui technologinis aplinkosauginis vertinimas“ (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)!
2025 m. balandžio 29 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) tarpinis seminaras ir valdymo grupės susitikimas.
Buvo aptarta projekto pažanga, biudžetas, pagrindiniai rezultatai ir iššūkiai. Ekspertai iš Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro pristatė įžvalgas apie ledo sangrūdų potvynių modeliavimą, upių duomenų analizę, klimato kaitos scenarijus bei ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimą.
Projekto ICEREG tikslas yra pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant išsamius potvynių žemėlapius ir tobulinant ledų sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.
Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/icereg/
Ispanijos teismas aiškinasi, kas sukėlė Pirėnų pusiasalį paralyžiavusius masinius elektros trikdžius, nors pirminiai duomenys rodo, kad įsilaužimo į sistemas nebuvo. Energijos tiekimas ir Ispanijoje, ir kaimyninėje Portugalijoje šiandien jau atkurtas, gyvenimas pamažu sugrįžta į vėžes, tačiau vis dar tiksliai nežinoma, dėl ko trikdžiai kilo.
Apie elektros sutrikimus Ispanijoje ir Portugalijoje LRT laidoje „Svarbi valanda“ pasakoja LRT bendradarbė Portugalijoje Ernesta Žukauskaitė ir Energetikos instituto ir KTU ekspertas Daivis Virbickas (nuo 33:17).
