Birželio 5 d. gauta žinia, kad Vydūno Jaunimo Fondo Valdyba patvirtino Instituto pateiktas Prof. Romo Viskantos premijos konkurso nugalėtojų kandidatūras. Premijos paskirtos LEI vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Justui Šereikai (1500 EUR) ir vyresniajam mokslo darbuotojai dr. Adolfui Jančauskui (1000 EUR).
Instituto jaunieji tyrėjai vasario mėnesį buvo pakviesti teikti paraiškas prof. Romo Viskantos vardo premijos konkursui. Konkurso tikslas – įvertinti Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų/doktorantų veiklos rezultatus, siekiant patirties ir kompetencijų šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos, atsinaujinančios, branduolinės ir termobranduolinės bei bendrai energetikos srityse.
Vydūno jaunimo fondas (Vydunas Youth Fund, Inc., JAV) prof. Romo Viskantos vardinę premiją įsteigė siekdamas pagerbti prof. Romą Viskantą, žymų pasaulyje šiluminės fizikos bei energetikos srityse mokslininką ir pedagogą, Purdue universiteto (JAV) profesorių, pelniusį daugelį žymių apdovanojimų ir garbingų įvertinimų, daugiausia cituojamų mokslo darbų autoriaus vardą ir išugdžiusį gausią jaunųjų mokslininkų kartą.
Sveikiname laureatus ir dėkojame už jų reikšmingą indėlį!
Sveikiname Degimo procesų laboratorijos doktorantą Egidijų Buivydą, 2026 m. birželio 4 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Atliekinių riebalų panaudojimo biometano gamyboje poveikio aplinkai vertinimas“ (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)!
ENTRUST konferencijos santraukų pateikimo terminas sparčiai artėja – 2026 m. birželio 15 d.
Taip pat primename, kad iki 2026 m. birželio 15 d. registruojantis į konferenciją taikomas ankstyvosios registracijos (Early Bird) mokestis, todėl dalyviai gali įsigyti bilietus mažesne kaina.
2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute vyksianti pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija suburs mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus ir politikos formuotojus diskusijai apie technologinius sprendimus energetikos transformacijos srityje. Svarbia konferencijos dalimi taps ilgametė CYSENI konferencija, kuri nebebus organizuojama atskirai. CYSENI palikimas ir tradicijos išliks svarbia ENTRUST dalimi.
Norėdami gauti konferencijos naujienas, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia.
2026 m. birželio 2–3 d. KTU inžinerijos licėjuje vyko II gimnazijos klasių mokinių inžinerinių ir tiriamųjų projektų pristatymai.
Mokinių darbus vertino ir savo ekspertinėmis įžvalgomis dalinosi Lietuvos energetikos instituto atstovai – dr. Justas Eimontas, Karolis Lašas, dr. Tadas Kaliatka, Dominykas Šileikis, dr. Justas Šereika ir dr. Gediminas Skarbalius.
Pristatymų metu mokiniai demonstravo ne tik atliktus tiriamuosius darbus, bet ir inžinerinius projektus, kuriuose buvo kuriami, modeliuojami ir testuojami įvairūs technologiniai sprendimai. Lietuvos energetikos instituto specialistai vertino projektų idėjas, jų įgyvendinimo kokybę, taikytus metodus, rezultatų pagrįstumą bei praktinio pritaikomumo galimybes. Mokiniai taip pat sulaukė konstruktyvių įžvalgų ir rekomendacijų, padedančių toliau tobulinti tiek tyrimų, tiek inžinerinių projektų rengimo įgūdžius.
Tokie susitikimai suteikia mokiniams galimybę pristatyti savo darbus mokslo ir inžinerijos srities profesionalams, ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą argumentuotai pristatyti sprendimus. Tiesioginis bendravimas su mokslininkais padeda geriau suprasti inžinerinių procesų ir mokslinių tyrimų taikymą realiame pasaulyje, skatina domėjimąsi energetikos, inžinerijos ir technologijų sritimis.
Lietuvos energetikos institutas džiaugiasi galėdamas prisidėti prie jaunųjų tyrėjų ir inžinierių ugdymo bei bendradarbiauti su KTU inžinerijos licėjumi. Tokios iniciatyvos stiprina ryšį tarp mokslo ir švietimo bendruomenių, skatina mokinių motyvaciją ir padeda auginti ateities inovatorių kartą.
Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Neringa Radziukynienė gegužės 26 d. dalyvavo tarptautiniame renginyje „Energy Forum 2026“, vykusiame Vilniuje, ir skaitė pranešimą „Synchronization and its Economic Impact on Baltic Sea Region Industry“. Renginys subūrė energetikos, verslo, inovacijų ir politikos lyderius iš Baltijos jūros regiono bei kitų Europos valstybių diskusijai apie energetikos sektoriaus ateitį, regioninį saugumą ir technologinę transformaciją.
Forumo metu daug dėmesio skirta energetinio saugumo stiprinimui, žaliojo vandenilio ekosistemų plėtrai, dirbtinio intelekto sprendimų taikymui energetikoje, išmaniųjų tinklų vystymui, dekarbonizacijos procesams bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimui. Renginyje aptartos aktualiausios energetikos sektoriaus tendencijos ir iššūkiai, akcentuojant inovacijų bei pažangių technologijų svarbą kuriant tvarią ir konkurencingą energetikos sistemą.
„Energy Forum 2026“ dar kartą patvirtino, kad inovacijos, regioninė partnerystė ir tvarūs energetikos sprendimai yra esminiai veiksniai, užtikrinantys ilgalaikį ekonominį konkurencingumą, energetinį saugumą ir regiono atsparumą ateities iššūkiams.
Gegužės 27 d. nuotoliniu būdu vyko projekto „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas“ tarpinių rezultatų pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos mokslininkai bei Aplinkos ministerijos (AM), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai.
Pristatymo metu LEI projekto dalies vadovas dr. Darius Jakimavičius pateikė tarpinės ataskaitos rezultatus, kuriuose buvo įvertinta upių ledo dangos įtaka pavasario potvynių formavimuisi tirtose Lietuvos upėse. Taip pat aptartos istorinio laikotarpio oro temperatūros, kritulių ir bendro nuotėkio pasiskirstymo ypatybės Lietuvoje bei šių rodiklių prognozės artimoje (2031–2050 m.) ir tolimoje (2081–2100 m.) ateityje, taikant globalių klimato modelių (GKM) ansamblio duomenis pagal optimistinį (SSP2-4.5) ir pesimistinį (SSP5-8.5) klimato scenarijus.
Didžiausias dėmesys renginyje skirtas hidrologinio modeliavimo rezultatams, leidžiantiems įvertinti Minijos, Salanto, Veiviržo, Tenenio, Smeltalės ir Strėvos upių nuotėkio pokyčius XXI amžiuje. Didelis dėmesys taip pat skirtas eksperto Antano Dumbrausko sukurtam Minijos upės hidrodinaminiam modeliui, kuriuo remiantis bus įvertintos šios upės baseine kylančios potvynių grėsmės klimato kaitos kontekste. Diskusijų metu dalyviai aktyviai aptarė prognozuojamus upių nuotėkio pokyčius ir jų poveikį upių baseinų infrastruktūrai, pabrėždami tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą siekiant geriau suprasti ir valdyti su potvyniais susijusias grėsmes.
Gegužės 27–28 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos doktorantas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Karolis Lašas Medvodėse, Slovėnijoje dalyvavo projekto „Repower Industries“ partnerių susitikime ir skaitė pranešimą „The State of Nuclear Energy in Lithuania” (Branduolinės energetikos padėtis Lietuvoje).
Branduolinės energetikos transformacijos Lietuvoje
K. Lašo pranešime pristatytas Lietuvos energetikos institutas, akcentuojant instituto veiklos kryptis bei pagrindinius tyrimų prioritetus energetikos srityje. Taip pat apžvelgta LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos veikla, pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose bei indėlis į branduolinės energetikos saugos ir rizikos vertinimo sprendimų kūrimą.
Antroje pranešimo dalyje K. Lašas renginio dalyviams nupasakojo branduolinės energetikos padėtį Lietuvoje. Aptarta istorinė raida, įskaitant Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos laikotarpį ir jos uždarymo procesą, Visagino atominės elektrinės projekto atšaukimą, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
Tikslas – stiprinti energetinę nepriklausomybę
Susitikimas vyko įgyvendinant „Interreg Europe“ programos projektą „Energetinės nepriklausomybės ir saugumo politikos skatinimas“ (Promoting better policy for Industrial Energy Independence and Security – Repower Industries). Projekto koordinatorius – Čekijos technikos universitetas, jame dalyvauja partneriai iš Čekijos, Graikijos, Italijos, Airijos, Slovėnijos ir Lietuvos. Lietuvai projekte atstovauja Biržų rajono savivaldybės administracija ir VšĮ Lietuvos inovacijų centras. K. Lašas susitikime pranešimą skaitė Biržų rajono savivaldybės administracijos kvietimu.
„Repower Industries“ tikslas – stiprinti pramonės, ypač jos strateginių sektorių, energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Geopolitiniai iššūkiai atskleidė, kad dalis Europos Sąjungos pramonės šakų vis dar išlieka priklausomos nuo tarptautinių energijos rinkos sutrikimų. Todėl projekte daug dėmesio skiriama gerosios praktikos mainams, energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančių išteklių integracijai ir ilgalaikiam regionų atsparumui.
Projekto partneriai analizuoja, kaip politikos priemonės gali paskatinti realius pokyčius pramonėje – nuo efektyvesnio energijos naudojimo iki inovatyvių šilumos atgavimo ir energijos kaupimo sprendimų diegimo.
Dalyvavimas susitikime Medvodėse dar kartą pabrėžė LEI ekspertų įsitraukimą į tarptautinį bendradarbiavimą ir indėlį į mokslo žiniomis grįstų sprendimų kūrimą Europos energetikos transformacijos procese.
Gegužės 28 d. Lietuvos energetikos instituto Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo centro darbuotojai Rimantas Levinskas, Mindaugas Milieška ir Aistė Stragienė dalyvavo Rygoje vykusiame tarptautiniame renginyje „Beyond Borders: Investment & Innovation in the Baltics“.
Pristatyta LEI sukurta metodologija
Renginį organizavo Užsienio investuotojų Latvijoje taryba (FICIL) kartu su Rygos technikos universiteto verslo mokykla, Latvijos investavimo ir vystymo agentūra, Europos investicijų bankų grupės Rygos biuru bei Vokietijos-Baltijos verslo rūmais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Rygos „Fantadroms“ konferencijų centre vykusiame renginyje dalyvavo Europos ir Baltijos šalių politikai, verslo atstovai, mokslininkai, ambasadoriai bei inovacijų ir verslo plėtros organizacijų atstovai. Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokslo bei studijų institucijoms buvo sudarytos galimybės stendų erdvėje pristatyti po vieną inovaciją, o kitus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) produktus – informaciniuose leidiniuose.
LEI stende renginio dalyviams buvo pristatyta centralizuoto šilumos tiekimo tinklams skirta šiluminių ir hidraulinių procesų modeliavimo metodologija. Šį sprendimą sukūrė Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Mindaugo Valinčiaus. Sistema sėkmingai taikoma sprendžiant Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo tinklų veiklos ir plėtros uždavinius.
Užmegzti ryšiai su verslo atstovais
Pristatymo metu informacija buvo pateikta ir UAB „Rygos Šiluma“ atstovams. Taip pat užmegzti nauji kontaktai tolimesniam bendradarbiavimui su Užsienio investuotojų tarybos Latvijoje vadove Tatjana Guznajeva, kuri tarpininkavo LEI pristatytos informacijos sklaidai Latvijos verslo bendruomenėje. Sutarta ieškoti galimybių plačiau pristatyti Instituto kuriamus MTEPI produktus pasitelkiant Užsienio investuotojų tarybos Latvijoje informacijos sklaidos platformą.
Apie Institute sukurtus ir kuriamus MTEPI produktus papildoma informacija taip pat buvo pateikta Japonijos ambasados Latvijoje patarėjui Isono Satoshi bei Latvijos transporto instituto atstovei Anna Kalniete.
Instituto kuriamomis inovacijomis susidomėjo ir Lietuvos verslo atstovai. Bendradarbiavimo galimybės aptartos su UAB „Demolit“ direktoriaus pavaduotoju Andriumi Kuču ir UAB „Apdara“ direktoriumi Pauliumi Kuču. Įmonių atstovai išreiškė ketinimą artimiausiu metu apsilankyti Institute bei pristatyti gamybos atliekas, kurias, bendradarbiaujant su mokslininkais, tikimasi panaudoti antrinių produktų gamybai.
Renginio dalyviams buvo išdalinta LEI veiklą ir mokslinius pasiekimus pristatanti informacinė medžiaga: 2025 m. metinė Instituto ataskaita, Plazminių technologijų ir Branduolinės inžinerijos laboratorijų galimybių pristatymai, taip pat Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų, Degimo procesų laboratorijų bei Vandenilio energetikos technologijų centro sukurtų MTEPI produktų ir vykdomų projektų aprašymai.
Renginyje dalyvauta vykdant projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ (Nr. 10-031-P-0001).
Energetikos sektoriuje vis didesnį vaidmenį įgauna skaitmeniniai sprendimai ir pažangios technologijos, keičiančios tai, kaip gaminame, kaupiame ir vartojame energiją. Kartu su pokyčiais atsiranda ir visiškai nauji iššūkiai – tokie, kuriems atsakymų dar tik ieškoma. Prie jų paieškos aktyviai prisideda doktorantai – jauni tyrėjai jau šiandien kuriantys ateities energetiką.
Naujos kartos iššūkiai
Ateities energetikos sistemoms teks spręsti vis sudėtingesnius uždavinius – užtikrinti stabilų tinklų veikimą nepastovios gamybos sąlygomis, rasti efektyvius energijos kaupimo būdus, tiksliai prognozuoti vartojimą ir gamybą realiu laiku bei suderinti visos sistemos veikimą integruojant vis didesnę atsinaujinančios energijos dalį.
Šiems iššūkiams spręsti reikės inovatyviai mąstančių jaunų specialistų, gebančių ne tik taikyti esamus sprendimus, bet ir kurti naujus. Būtent tokias kompetencijas ugdo doktorantūros studijos – jos suteikia galimybę gilintis į aktualiausias mokslines problemas ir kartu prisidėti prie realių energetikos sistemų pokyčių. Tai – profesinio augimo etapas, kuriame gimsta naujos idėjos, kuriami modeliai ir ieškoma atsakymų į dar neišspręstus klausimus.
Ateities kūrėjai
Norintiems tapti ateities energetikos sprendimų kūrėjais, LEI siūlo doktorantūros studijas:
LEI doktorantai dirba kartu su patyrusiais mokslininkais, įsitraukia į tarptautinius projektus ir sprendžia realias, sektoriui aktualias problemas. Jiems suteikiama prieiga prie modernios tyrimų infrastruktūros ir pažangių įrankių, leidžiančių mokslinius tyrimus tiesiogiai susieti su praktika ir pramonės poreikiais.
Įgijus daktaro laipsnį, tampama aukštos kvalifikacijos specialistu, gebančiu dirbti sudėtingoje ir nuolat kintančioje energetikos srityje. LEI doktorantai įsidarbina Institute, energetikos įmonėse, mokslinių tyrimų centruose ir technologijų bendrovėse, kur prisideda prie inovacijų kūrimo, naujų technologijų diegimo ir strateginių sprendimų priėmimo.
Energetikos ateitis kuriama jau šiandien – ją kuria doktorantai, ieškantys atsakymų į dar neatsakytus klausimus. Tai – profesinis kelias, kuriame atsiveria galimybės prisidėti prie reikšmingų pokyčių.
2026 metų priėmimas į doktorantūros studijas: https://www.lei.lt/doktorantura/priemimas-i-doktoranturos-studijas/
Priėmimo dokumentų pateikimas, registravimas ir administracinė patikra: 2026 m. birželio 8–19 d. (iki 13.00 val.).
LEI tęsia edukacijas moksleiviams – Institute jau įvyko 15 edukacijų, kuriose dalyvavo 2–11 klasių mokiniai iš Kauno, Kauno rajono bei Vilniaus. Jie dalyvavo įvairiose edukacinėse programose apie šiuolaikinę energetiką.
Vizitų metu moksleiviai gilinosi į atsinaujinančiąją energetiką, vandenilio technologijas, oro judėjimo greičio matavimą, biokuro tyrimus bei skysčių mechanikos principus. Edukacijos ne tik suteikė teorinių žinių, bet ir leido patiems išbandyti praktines veiklas bei eksperimentus.
Edukacinės veiklos LEI moksleiviams suteikia galimybę ne tik praplėsti žinias apie energetiką ir mokslinius tyrimus, bet ir iš arti pamatyti, kaip gimsta bei vystomos šiuolaikinės technologijos. Praktiniai užsiėmimai ir pažintis su laboratorijomis padeda mokslą patirti gyvai, skatina smalsumą bei domėjimąsi technologijų ir energetikos sritimis.
