Vydūno jaunimo fondas (Youth Fund, Inc., USA) prof. Romo Viskantos vardinę premiją įsteigė siekdamas pagerbti prof. Romą Viskantą, žymų pasaulyje šiluminės fizikos bei energetikos srityse mokslininką ir pedagogą, Purdue universiteto (JAV) profesorių, pelniusį daugelį žymių apdovanojimų ir garbingų įvertinimų, daugiausia cituojamų mokslo darbų autoriaus vardą ir išugdžiusį gausią jaunųjų mokslininkų kartą bei aktyviai ir vaisingai dirbusį Akademinio skautų sąjūdžio veikloje.
Premijos tikslas – įvertinti Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų/doktorantų veiklos rezultatus, siekiant patirties ir kompetencijų šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos, atsinaujinančios, branduolinės ir termobranduolinės bei bendrai energetikos srityse ir pasiekusiems reikšmingų mokslinių rezultatų. Premija gali būti dvejopa: pirmos vietos laimėtojui skiriant 1500 Eur, antrosios vietos laimėtojui – 1000 Eur premijas. Premijas skiria Vydūno jaunimo fondas.
Kandidatų atrankos kriterijai:
1. Tais metais, už kuriuos teikiama paraiška konkursui, kandidatas turi būti ne vyresnis nei 36 m., išskyrus atvejį, kai įskaičiuojamas pretendento(-ės) vaiko auginimo atostogos ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Pratęsimo laikotarpis amžiaus reikalavimui skaičiuojamas už kiekvieną vaiką atskirai.
2. Kandidatai konkursui pateikia informaciją apie vykdytas veiklas ir pasiekimus už mokslinės karjeros Institute laikotarpį.
3. Kandidatai turi pateikti padalinio, kuriame dirba, vadovo pasirašytą raštą-pristatymą (laisva forma) Instituto premijos skyrimo komisijos pirmininko R. Levinsko vardu (rimantas.levinskas@lei.lt), pridedant kandidato CV, trumpą kandidatų veiklos rezultatų pristatymą kartu su mokslinių cituojamuose žurnaluose, monografijų ar jų skyrių, tarptautinėse duomenų bazėse, tarptautinių ir Lietuvos konferencijų medžiagoje paskelbtų bei pateiktų skelbti publikacijų sąrašu, pateikiant internetines nuorodas, leidžiančias detaliau susipažinti su straipsnių turiniu ir kandidatų indėliu.
4. Atrenkant kandidatus premijai nominuoti ypatingas dėmesys bus skiriamas kartu su užsienio mokslininkais paskelbtoms publikacijoms į Clarivate Analytics duomenų bazę įtrauktuose žurnaluose. Vertinimas bus atliekamas paskaičiuojant kandidatų surinktus balus, kurie skaičiuojami žurnalo IF/AIF santykį padauginus iš autoriaus indėlio. Surinkus vienodą balų skaičių prioritetas teikiamas daugiausiai balų surinkus su užsienio institucijų bendraautoriais.
5. Jeigu rezultatai yra vienodi, toliau vertinami paskelbti patentai bei publikacijos, esančios tarptautinėse duomenų bazėse ref. leidiniuose. Esant vienodam balų skaičiui vertinamos paskelbtos publikacijos, esančios tarptautinių ir Lietuvos konferencijų medžiagoje. Toliau vertinami pranešimai tarptautinėse (ir Lietuvos) konferencijose ir mokslo populiarinimo straipsniai.
6. Paraiškų skaičius iš vieno mokslinio padalinio – neribojamas.
7. Jau kartą laimėjusio šią vardinę premiją jaunojo mokslininko/doktoranto pakartotinė paraiška – nesvarstoma.
8. Ne laiku pateiktos paraiškos – nepriimamos.
Paraiškas prašome pateikti iki 2026 m. kovo 6 d. el. paštu rimantas.levinskas@lei.lt.
Vasario mėnesį LEI praktiką pradeda 24 bakalauro studijų studentai. Praktikos metu jie savo žinias gilins degimo procesų, plazmos technologijų, šiluminių tyrimų, energetikos ekonomikos srityse.
Pirmąją dieną praktikantai buvo pakviesti į pažintinę ekskursiją po Institutą, kurios metu aplankė šešis LEI mokslo padalinius: Vandenilio energetikos technologijų centrą, Degimo procesų, Medžiagų tyrimų ir bandymų, Plazminių technologijų, Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų bei Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijas. Čia jiems buvo pristatyta instituto infrastruktūra, įvairialypė ir tarpdisciplininė šių padalinių veikla bei pasiekimai.
Ekskursija praktikantams padėjo geriau pažinti laboratoriją, kurioje atliks praktiką, ir kitus mokslo padalinius, giliau suprasti LEI veiklą bei vykdomų mokslinių tyrimų įvairovę.
Norint atlikti praktiką LEI, daugiau informacijos galima rasti čia: www.lei.lt/praktika/
Sausio 29 d. LEI atstovai dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) ataskaitinėje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, vykusioje Akademijos kultūros centre, Kėdainių rajone.
Renginio metu LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas apžvelgė svarbiausius praėjusių metų centro veiklos rezultatus, o mokslininkai skaitė pranešimus ir diskutavo aktualiais žemės ūkio bei miškininkystės klausimais. Diskusijas moderavo mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa.
Konferencijos metu buvo eksponuojami LAMMC sukurti produktai ir prototipai, savo vykdomą veiklą bei tyrimų rezultatus pristatė asociacijos „RTO Lithuania“ atstovai. Renginyje LEI atstovavo RTO tarpinstitutinių projektų dalyviai dr. Mindaugas Milieška, dr. Liutauras Marcinauskas, dr. Justas Šereika ir dr. Paulius Vilkinis. Taip pat pristatyti ankstesnių metų projektiniai darbai, kuriuos vykdė dr. Šarūnas Varnagiris ir dr. Inna Pitak.
Konferencija tapo svarbia mokslo, inovacijų ir praktinio bendradarbiavimo platforma, skatinančia dalijimąsi žiniomis ir sprendimų paiešką tvariam žemės ir miškų išteklių valdymui.
Sausio 27 d. Mokslo saloje, Kaune įvyko tradicinis Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) metinis renginys, kuriame Garbės ženklais buvo apdovanoti sektoriui nusipelnę asmenys. Garbingas apdovanojimas įteiktas LEI mokslininkams dr. Andriui Tamošiūnui ir dr. Nerijui Striūgui.
Veiklos įvertinimas
Dr. Andrius Tamošiūnas – LEI Plazminių technologijų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, reikšmingai prisidedantis prie pažangių energetikos ir aplinkos inžinerijos sprendimų kūrimo. Savo profesinę karjerą LEI jis pradėjo 2008 m., eidamas inžinieriaus pareigas. 2014 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Termohidrodinaminių procesų tyrimas vandens garo plazmoje ir jos taikymas organinių medžiagų konversijai“. Nuo 2019 m. dr. A. Tamošiūnas dirba vyriausiuoju mokslo darbuotoju Plazminių technologijų laboratorijoje. Jis dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, skirtuose plazminio dujinimo technologijų kūrimui, įvairių atliekų konversijai į sintetines ir vandenilio dujas bei aplinkos taršos mažinimui. Dr. A. Tamošiūno mokslinė veikla apima plazminių technologijų tyrimus, jų taikymą energetikos ir aplinkos inžinerijos srityse.
„LINPRA Garbės ženklas man yra ne tik asmeninis įvertinimas už ilgametį nuoseklų darbą, bet ir paskatinimas toliau tęsti mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą. Šis apdovanojimas leidžia dar kartą įvertinti savo indėlį į energetikos technologijų pažangą ir suprasti, kad kiekvieno mūsų veikla prisideda prie bendrų tikslų. Tai motyvuoja siekti geresnių rezultatų“, – mintimis pasidalino dr. A. Tamošiūnas.
Dr. Nerijus Striūgas – LEI Degimo procesų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, kuriantis šiluminės energetikos technologijų ir degimo procesų sprendimus. Savo profesinę veiklą Institute jis pradėjo 2003 m., baigęs termoinžinerijos bakalauro ir magistro studijas Kauno technologijos universitete. 2009 m. dr. N. Striūgas apgynė daktaro disertaciją tema „Glicerolio frakcijos terminio skaidymo vandeniliu praturtintoms dujoms gauti tyrimas“. 2011–2024 m. jis vadovavo Degimo procesų laboratorijai, kurioje iki šiol dirba. Savo mokslinę veiklą dr. N. Striūgas vykdo energetikos ir termoinžinerijos srityse, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.
Aptartos aktualijos
Mokslo saloje vykęs renginys subūrė inžinerijos ir gamybos pramonės bendruomenę, valdžios institucijų atstovus, socialinius partnerius ir sektoriaus lyderius. Apžvelgti praėję metai, įvertinti sektoriaus pasiekimai, aptarti aktualūs iššūkiai bei ateities kryptys, vyko diskusija apie inžinerinės pramonės vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką, inovacijas ir saugumą.
Renginį atidarė LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, žodį tarė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė, Krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė, Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
„Fabula Rud Pedersen Group” kūrybinio rašymo vadovas Aidas Puklevičius skaitė pranešimą tema „Kobros, drugeliai ir baterijos: kaip nepasiduoti nenumatytų pasekmių dėsniui“.
Apdovanojami sektoriaus lyderiai
Svarbia renginio dalimi tapo LINPRA Garbės ženklo apdovanojimų įteikimas sektoriui nusipelniusiems specialistams. Šis apdovanojimas buvo įsteigtas 2012 m., siekiant įvertinti ir visuomenei pristatyti asmenis, kurie reikšmingai prisideda prie Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės vystymo ir konkurencingumo stiprinimo. Garbės ženklu apdovanojami įmonių ir organizacijų darbuotojai, pasižymėję inovatyvumu, produktyvumu, pasiekę ženklaus mokslo ir verslo integravimo rezultatų, garsinę įmonės ar inžinerinės pramonės vardą Lietuvoje ir už jos ribų.
Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Mokslininkai perspėja – tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol.
Vienas iš didžiausių potvynių Nemuno upėje fiksuotas 1946 metais ties Kaunu. Šio potvynio metu Kauno senamiesčio gatvės virto upėmis, vanduo užliejo pirmuosius namų aukštus, o stichija nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.
„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Mūsų tyrimai rodo, kad per artimiausius dvidešimt metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sako Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė.
Anot jos, ekstremalioms situacijoms būtina pradėti ruoštis jau šiandien.
Sukurta nauja metodika
Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Projektas, kurį koordinuoja Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (partneriai – Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), finansuojamas 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis.
„Iki šiol ledo sangrūdų sukelti potvyniai Lietuvoje buvo laikomi neprognozuojamais – tiesiog trūko duomenų ir metodų jiems prognozuoti. Projekto metu, pasitelkę Suomijos ekspertų ilgametę patirtį ir jų sukurtą metodiką, sukūrėme specialų ledo sangrūdų formavimosi modelį, pagrįstą istorinių duomenų analize. Dabar jau galime prognozuoti tokių potvynių tikimybę ir galimas pasekmes“, – pasakoja projekto atstovė J. Kriaučiūnienė.
Sukurta metodika leidžia prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius kiekvienai upei, kurioje yra vandens matavimo stotys su pakankama istorinių duomenų eilute. Daugelyje Lietuvos upių veikia vandens matavimo stotys, fiksuojančios vandens lygį ir debitus bei ledo sangrūdas. Remiantis šiais duomenimis galima numatyti, kokios teritorijos bus užlietos.
„Ledo sangrūdų potvynių formavimosi modeliai leidžia įvertinti, kokį poveikį užliejamų teritorijų mastui gali turėti klimato kaita. Remiantis dabartine klimato kaitos prognoze, 2030–2050 metais potvyniai Lietuvos upėse bus ekstremalesni nei iki šiol, o vėliau turėtų mažėti. Remiantis prognoze, artėja pavojingas laikotarpis dėl didesnių potvynių galimybės“, – aiškina Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.
Parengti pirmieji užliejamų teritorijų žemėlapiai
Tyrimas parodė, kad upėje esant tam pačiam debitui ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis. Ledo sangrūdų atveju užliejama net kelis kartus didesnė teritorija nei įprasto potvynio metu.
Pagal projekto metu sukurtą metodiką buvo parengti potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai dviem bandomosioms upėms – Mūšai ir Lėveniui, šie žemėlapiai jau prieinami visuomenei (https://www.meteo.lt/klimatas/hidrologija/ledo-sangrudu-sukeltu-potvyniu-gresmes-ir-rizikos-zemelapiai/). Žemėlapyje galima pasirinkti potvynio tikimybę – vidutinę arba retos tikimybės – ir matyti, ar dominanti teritorija patenka į užliejamą zoną. Tai suteikia galimybę gyventojams ir savivaldybėms geriau pasiruošti galimam pavojui.
„Potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai jau buvo sudaromi ir anksčiau, tačiau iki šiol jie buvo rengiami neatsižvelgiant į ledo sangrūdų įtaką. Mūsų komanda tapo pionieriais – sukūrė metodiką ir išbandė ją dviem upėms, atverdama naują galimybę prognozuoti ekstremalias potvynių situacijas Lietuvoje“, – sako J. Kriaučiūnienė.
Lėvens upė ties Bernatoniais ir Mūšos upė ties Ustukiais pasirinktos tyrimams, nes čia kritinis vandens lygis dažniausiai viršijamas, o potvyniai kelia didžiausią riziką vietos gyventojams. Šios upių atkarpos buvo parinktos kaip tarpvalstybinio projekto dalis – abi upės priklauso Lietuvos ir Latvijos teritorijoje esančiam Lielupės baseinui. Be to, yra pakankamai istorinių duomenų apie ankstesnius potvynius šiose upėse.
Nauja galimybė informuoti gyventojus
ICEREG projekte sukurtas modelis leis apie ledų sangrūdų potvynius gyventojus perspėti dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) teigimu, tai reiškia laimėtą laiką ir galimybę pasiruošti ekstremaliai situacijai, o ne reaguoti tada, kai žala jau padaryta.
„Ankstyvojo perspėjimo sistema leis skelbti perspėjimus ne tik tada, kai ledo sangrūda jau yra susiformavusi, bet ir gerokai anksčiau – fiksuojant pirmuosius pavojingus signalus: staigų vandens lygio kilimą, intensyvų ledo formavimąsi ar ledo judėjimą (ledonešį). Ši informacija suteiks galimybę iš anksto reaguoti į artėjantį pavojų tiek atsakingoms tarnyboms, tiek ir patiems gyventojams“, – sako projekto partnerės LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.
Projekte dalyvavusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkė J. Kriaučiūnienė įžvelgia ir paradoksą – kai kuriais atvejais net žmonės, gyvenantys didžiausioje potvynių rizikos zonoje, atsisako siūlomų apsauginių pylimų nuo potvynio įrengimo, esą tai sugadins vaizdą pro langą.
„Bendraudami su vietiniais gyventojais dažnai girdime tą patį argumentą: gyvenu čia jau 30 metų, potvynių nebuvo. Internete galima rasti daugybę 1946-ųjų Nemuno potvynio vaizdų Kaune, kai vandens lygis buvo pakilęs apie aštuonis metrus. Rekomenduočiau tuos vaizdus peržiūrėti ir prisiminti, kokia galinga ir viską griaunanti gali būti vandens stichija, ypač tiems, kurie gyvena prie upės ar planuoja šalia jos įsigyti sklypą“, – pastebi J. Kriaučiūnienė.
2010 metais Lietuvos upėse susidarius ledo sangrūdoms ir kilus potvyniams, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Šie ledo sangrūdų sukelti potvyniai paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai. Mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje Lietuvos upėse galimi kur kas ekstremalesni potvyniai.
2026 m. sausio 21 d. Rygoje įvyko ICEREG projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ baigiamoji konferencija. Renginyje ekspertai iš Latvijos ir Lietuvos pristatė projekto rezultatus – ledo sangrūdų potvynių rizikos modeliavimą ir žemėlapius, klimato kaitos poveikio prognozes, ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimo galimybes bei rizikos mažinimo priemones. Diskusijose pabrėžta tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarba ir būtinybė mokytis iš istorinių potvynių, siekiant didesnio visuomenės saugumo ir atsparumo ateityje.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.
Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/icereg/
Sausio 19 d. Ženevoje, Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN), vykusiame aukšto lygio renginyje „Lietuvos ir CERN partnerystės stiprinimas Europos aukštųjų technologijų ateičiai“ dalyvavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai – direktorius prof. dr. Saulius Gudžius ir Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Gediminas Stankūnas.
Renginyje aptartos ir įtvirtintos Lietuvos bendradarbiavimo su CERN kryptys, atveriančios naujas galimybes šalies mokslui, inovacijoms ir aukštųjų technologijų verslui, taip pat numatyti tolesni žingsniai Lietuvos įsitraukimui į CERN ateities projektus ir Europos mokslo infrastruktūrą.
Pabrėžta, kad Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose yra svarbus valstybės interesas – jis stiprina šalies konkurencingumą, mokslo potencialą ir technologinę pažangą. Renginys organizuotas LR Prezidento Gitano Nausėdos vizito CERN proga.
Susitikime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Darius Staniulis, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, Inovacijų agentūros direktorius Paulius Kamaitis, taip pat Lietuvos universitetų rektoriai, mokslininkai, inovacijų ir pramonės atstovai, CERN vadovai.
Diskusijose su CERN atstovais ir Lietuvos institucijų bei pramonės lyderiais aptartos prioritetinės sritys, kuriose Lietuva gali dar efektyviau išnaudoti CERN teikiamas galimybes – nuo pažangių technologijų kūrimo ir žinių perdavimo iki talentų ugdymo ir tarptautinio matomumo stiprinimo.
Lietuva yra CERN asocijuotoji narė nuo 2018 m., o svarbus žingsnis link šios partnerystės buvo žengtas 2004 m., pasirašius susitarimą dėl tolesnio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo plėtojimo didelių energijų fizikos srityje. Susitarimo tikslas – sukurti sistemą, kuri sudarytų sąlygas Šalims tęsti ir toliau plėtoti mokslinį ir techninį bendradarbiavimą tarpusavio pagrindu.
Lietuvos dalyvavimą CERN projektuose koordinuoja Lietuvos–CERN konsorciumas (CERN-LT), įkurtas 2022 m.: jis telkia šalies mokslininkus, studentus ir įmones, administruoja LMT finansuojamus projektus ir siekia, kad Lietuvos narystė CERN būtų maksimaliai išnaudota.
LMT per konsorciumą ir finansuojamus projektus nuosekliai stiprina Lietuvos tyrėjų ir įmonių įsitraukimą į CERN veiklas ir partnerystes. 2024–2027 m. įgyvendinami 8 CERN-LT projektai. Jiems LMT skyrė beveik 2,4 mln. Eur.
Renginio metu pasirašytas ketinimų memorandumas tarp CERN ir Lietuvos įmonių „Ostaralab“, „Ekspla“ ir „Sargasas“, kuris sudarys prielaidas Lietuvos įmonėms įsitraukti į Future Circular Collider (FCC) projekto technologinės plėtros projektus, dalyvauti tarptautinėse tiekimo grandinėse bei stiprinti bendradarbiavimą su CERN mokslininkais ir inžinieriais.
CERN – viena didžiausių ir pažangiausių pasaulio mokslo organizacijų, vienijanti 24 valstybes nares ir asocijuotus partnerius. CERN vykdomi fundamentiniai tyrimai ir kuriamos technologijos daro ilgalaikį poveikį pramonei, medicinai, informacinėms technologijoms ir inovacijų plėtrai.
LMT informacija
2025 m. gruodį LEI pradėjo projektą „Naujos technologijos selektyviam mikroorganizmų naikinimui dumblių taikymuose naudojant impulsinį elektrinį lauką ir plazmą“. Jo tikslas – sukurti tvarų sprendimą, leidžiantį apsaugoti dumblius nuo nepageidaujamų mikroorganizmų.
Mikrobiologinė grėsmė
Dumbliai vis dažniau naudojami maistui, pašarams, biokurui ir bioaktyviems junginiams, todėl susidomėjimas jais didėja. Tai skatina ieškoti efektyvesnių auginimo sprendimų. Atvirose dumblių auginimo sistemose dažnai kyla problema – jas užteršia įvairūs mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos, pirmuonys ar virusai. Jie stabdo dumblių augimą ir riboja jų panaudojimą pramonėje.
Šiuo metu taikomi dezinfekavimo metodai dažnai veikia neselektyviai – jie naikina ne tik nepageidaujamus mikroorganizmus, bet pažeidžia ir pačius dumblius bei jų naudingas savybes. Dėl to mažėja dumblių produktyvumas ir vertė.
Inovatyvios technologijos
Lietuvos energetikos instituto kartu su Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) vykdomas projektas vysto naują požiūrį į mikrobiologinę kontrolę dumblių auginimo sistemose. Numatoma taikyti impulsinį elektrinį lauką (PEF) ir plazmą, kad būtų galima reguliuoti mikroorganizmus bendroje Chlorella vulgaris dumblių ir Delftia spp. bakterijų kultūroje. Impulsinis elektrinis laukas leidžia selektyviai veikti mikroorganizmus, pasitelkiant skirtingus elektroporacijos slenksčius. Skirtingos ląstelės į elektrinio lauko poveikį reaguoja nevienodai, o tai suteikia galimybę paveikti bakterijas nepažeidžiant dumblių.
Papildomai bus naudojama plazma arba plazma aktyvuotas vanduo, kurie sukuria oksidacinį poveikį ir padeda efektyviai slopinti nepageidaujamus mikroorganizmus. Šių technologijų derinimas suteikia galimybę reguliuoti mikroorganizmų pusiausvyrą auginimo sistemoje, kartu išlaikant dumblių biocheminį vientisumą ir didinant jų produktyvumą.
Tikslas – tvari biopramonė
Projekto metu bus siekiama nustatyti tinkamiausius impulsinio elektrinio lauko ir plazmos taikymo parametrus, įvertinti bendrą šių technologijų poveikį bei geriau suprasti mikroorganizmų elgseną. Gauti rezultatai bus svarbūs kuriant naujus, inovatyvius biotechnologinius sprendimus, plečiant tvarių technologijų taikymą mikrobiologinės inžinerijos srityje bei prisidedant prie tvarios Europos biopramonės plėtros.
Lietuvos energetikos institutas (LEI) Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamame projekte „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ Nr. 10-031-P-0001 vykdo poveiklę „Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas Lietuvos energetikos institute“. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2025 m. gruodžio 19 d. – 2028 m. gruodžio 31 d., bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia iki 13,39 mln. Eurų (LEI dalis – 383 tūkst. Eurų). LEI veiklų pradžia projekte – 2025 m. kovo 3 d.
Projektas įgyvendinamas pagal pažangos priemonę Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ ir yra finansuojamas Europos Sąjungos.
Projekte dalyvauja 12 MSI-partnerių: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Vilniaus kolegija.
LEI suplanuotas veiklas projekte pavesta vykdyti Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo centrui (MTEPIPC), kuris vykdys:
Neekonomines veiklas:
1. MTEP produktų / išradimų komercinio potencialo vertinimas;
2. intelektinės nuosavybės apsauga (patentavimas);
3. dalyvavimas mokslinėse konferencijose MTEP rezultatams pristatyti bei tarptautiniams kontaktams užmegzti;
4. MTEP produktų technologinės parengties lygių vystymas (angl. Proof-of-concept);
5. mokslininkų verslumo įgūdžių stiprinimas institute;
6. dalyvavimas tarptautiniuose inovacijų ir technologijų perdavimo centrų tinkluose;
7. komunikacinės veiklos sukurtiems MTEP rezultatams pristatyti, inovacijų populiarinimo renginiai;
8. MTEP produkto maketams, prototipams pristatyti skirtų demonstracinių, simuliacijos erdvių sukūrimas, įskaitant maketų ir prototipų parengimą pristatyti potencialiems vartotojams.
Ekonomines veiklas:
1. dalyvavimas parodose Lietuvoje ir užsienyje, kuriose dalyvauja verslo įmonės, asociacijos, rizikos kapitalo atstovai ir kt. LEI sukurtiems MTEP produktams pristatyti ir verslo kontaktams užmegzti;
2. susitikimai Lietuvoje ir užsienyje, verslo misijos LEI sukurtiems MTEP produktams pristatyti ir verslo kontaktams užmegzti.
LEI poveiklės tikslas projekte – stiprinti LEI žinių perdavimo ir komercinimo sistemą, skatinant inovacijas, antreprenerystę bei MTEPI produktų ir paslaugų sklaidą ir komercinimą Lietuvos ir užsienio rinkose.
Lietuvos energetikos institutas (LEI) skelbia atvirą tarptautinę atranką jaunajam mokslininkui (projekto tyrimo vadovui), siekiančiam suburti savo pirmąją nepriklausomą tyrėjų komandą ir įgyvendinti aukšto mokslinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą pagal pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Mano pirmoji tyrimų komanda“ (MPK). Ši priemonė sudaro galimybes jaunajam mokslininkui pradėti savarankišką mokslininko karjeros etapą, stiprinti mokslinę lyderystę, formuoti teminę tyrimų grupę ir prisidėti prie energetinio efektyvumo, tvarumo ir inovacijų plėtros.
MPK projekto vadovo pareigybė atvira tyrėjui, pradedančiam mokslininko karjerą ir pasirengusiam vadovauti savarankiškai tyrimų grupei Lietuvos sumanios specializacijos teminėje srityje, susijusioje su mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) prioriteto „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ tematikomis:
a) Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos;
b) Energijos vartojimo efektyvumas, išmanumas.
„Hidrofobinių nanostruktūrinių dangų ir Leidenfrosto reiškinio sinergijos mažinant trintį tyrimas“.
Didėjant poreikiui mažinti laivybos sektoriaus taršą ir energijos sąnaudas, ypač pereinant prie novatoriškų degalų tokių kaip vandenilis, būtini nauji nuostolių mažinimo dėl trinities sprendimai. Leidenfrosto reiškinys, kai ant paviršiaus susiformuoja stabilus garų sluoksnis, gali reikšmingai sumažinti trintį tarp vandens ir laivo korpuso, todėl reikia ištirti hidrofobinių nanostruktūrinių dangų ir paviršių tekstūravimo sinergijos efektą, leidžiantį inicijuoti, stabilizuoti ir išlaikyti garų plėvelę realistiškomis laivo eksploatavimo sąlygomis.
Pagrindinis tyrimų tikslas – sukurti ir eksperimentiškai patikrinti technologinę koncepciją, leidžiančią sumažinti hidrodinaminį pasipriešinimą, atliekant paviršių modifikavimą, Leidenfrosto reiškinio eksperimentinius tyrimus, trinties ir energinių nuostolių vertinimą bei šilumos ir masės mainų analizę.
Tyrimai turėtų būti orientuoti į dvifazių srautų, Leidenfrosto reiškinio ir paviršių inžinerijos taikymą jūrinio transporto hidrodinaminio pasipriešinimo mažinimui, įskaitant:
Tyrimų rezultatai prisidės prie fundamentalaus supratimo apie dvifazių srautų įtaką hidrodinaminio pasipriešinimo mažinimui ir energetiniam efektyvumui, sudarydami pagrindą būsimoms technologinėms inovacijoms jūriniame transporte.
a) Kvalifikaciniai reikalavimai
Kandidatuoti gali asmenys, kurie:
Kandidatas privalo:
b) Tinkamumo finansavimui apribojimai
Siekiant užtikrinti programos „Mano pirmoji tyrimų komanda“ tikslinės grupės – ankstyvosios karjeros mokslininkų – rėmimą, iki paraiškų pateikimo termino pabaigos kandidatas negali būti buvęs projekto vadovu Lietuvos mokslo tarybos finansuotame projekte, vykdytame pagal šias priemones ir (ar) programas:
c) Pagrindinės projekto tyrimo vadovo funkcijos
Projekto tyrimo vadovas:
d) Reikalavimai komandos sudėčiai ir siektiniems rodikliams
Pasirinkę Lietuvos energetikos institutą, Jūs gausite:
a. Indėlį į žinių kūrimą (svarbiausi tyrimai, metodai, publikacijų poveikis)
b. Indėlį į mokslo bendruomenę (mentorystė, recenzavimas, duomenų atvėrimas)
c. Poveikį visuomenei/ekonomikai (taikomieji rezultatai, bendradarbiavimas su verslu)
d. Ateities planus (kaip kandidatas vystys tyrimus, ypač MPK kontekste);
Paraiškas reikia pateikti užpildant internetinę formą ne vėliau kaip iki 2026 m. vasario 13 d. 15:00:00 (CET). Po nurodytos datos paraiškos nebus vertinamos.
Susipažinti su programos „Mano pirmoji tyrimų komanda“ projekto vadovo atrankos tvarkos aprašu galite čia.
PASTABA: Lietuvos energetikos institutas tvarkys pateiktus asmens duomenis projekto vadovo atrankos tikslais, vadovaudamasis duomenų tvarkymo taisyklėmis.
Pretendentas bet kuriuo metu gali atšaukti sutikimą dalyvauti atrankoje ir prašyti sunaikinti jo asmens duomenis, kreipdamasis el. paštu: Rimantas.Levinskas@lei.lt.
Dėl informacijos apie kvietimą, konsultacijas ar paraiškų teikimą prašome kreiptis:
Rimantas Levinskas
Lietuvos energetikos institutas
Tel. +370 374 01 804
El. paštas: Rimantas.Levinskas@lei.lt
