Spalio 29 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai dalyvavo energetikos, transporto ir žaliosios ekonomikos forume „GreenTech Vilnius“. Verslo, politikos ir visuomenės lyderiams skirtame renginyje jie skaitė pranešimus apie pažangias energetikos technologijas ir išsakė savo įžvalgas ekspertų diskusijose.
Mažųjų modulinių reaktorių perspektyvos
Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkas dr. Egidijus Urbonavičius forume skaitė pranešimą „Mažieji moduliniai reaktoriai: kokį potencialą galime įžvelgti šiandien?“, kuriame apžvelgė dabartinę branduolinės energetikos situaciją pasaulyje ir mažųjų modulinių reaktorių (MMR) technologijų vystymą. Pranešimo metu dr. E. Urbonavičius pristatė MMR tipus, jų plėtros projektus įvairiose šalyse, panaudojimo galimybes, kylančius iššūkius, jų sprendimo būdus, ir pabrėžė, kad Lietuva turi reikiamą patirtį ir infrastruktūrą plėtoti šią energetikos kryptį.
Po pranešimo dr. E. Urbonavičius dalyvavo ekspertų diskusijoje „Kada Lietuva turės pirmą mažąjį branduolinį reaktorių?“ Diskusijos dalyviai svarstė, ar branduolinės energetikos renesanso galimybė Europos Sąjungoje Lietuvoje yra reali. Taip pat buvo aptartos priežastys, skatinančios orientuotis į branduolinės energetikos vystymą bei sprendimai, kuriuos turėtume priimti, norėdami pasiruošti šiam proveržiui.
Diskusijoje dalyvavę ekspertai pabrėžė, kad Lietuva jau turi teisinę bazę ir yra sukaupusi patirtį, reikalingą saugiai branduolinių elektrinių eksploatacijai. Dr. E. Urbonavičius atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinėje branduolinės energetikos technologijų plėtroje svarbiausias prioritetas teikiamas saugumui – kuriant ir tobulinant šias technologijas, taikomi aukščiausi gamybos bei technologinių procesų valdymo standartai. Pasak jo, siekiant naujai vystyti branduolinę energetiką Lietuvoje, svarbus glaudus visų suinteresuotųjų bendradarbiavimas.
DI įtaka energetikos ateičiai
LEI energetikos ekspertas Daivis Virbickas renginio dalyviams skaitė pranešimą „Akumuliacinės technologijos energetikoje. Ar turime pavyzdžių Lietuvoje?“, kurio metu pristatė įvairias pasaulyje naudojamas energijos kaupimo technologijas, aptarė jų privalumus, trūkumus ir veikimo galią. Tuo pačiu jis pateikė realų hibridinės energijos kaupimo sistemos projektą Lietuvoje, kuris mažina pastatų energijos sąnaudas ir CO₂ emisijas.
D. Virbickas kartu su LEI Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovu dr. Dariumi Naujokaičiu taip pat dalyvavo diskusijoje „Ar didžiausią įtaką energetikos ir transporto ateičiai turės DI?“ Ekspertai aptarė, kurios technologijos artimiausiais metais labiausiai didins ekonominį valstybių potencialą ir padės realizuoti žaliąją energetikos, transporto bei pramonės transformaciją. Diskutuota, į kokias technologijas turėtų investuoti verslas, o kurių technologijų ir pažangių verslų vystymą turėtų remti valstybė.
Diskusijos metu D. Virbickas akcentavo, kad energetikoje, kaip ir kitose srityse, dirbtinis intelektas sukurs ir galimybių, ir problemų. Jo įtaka bus didelė, tačiau ne vienintelė. Tuo tarpu dr. Darius Naujokaitis atkreipė dėmesį, kad dirbtinis intelektas jau dabar mokslininkams padeda greičiau ir efektyviau atlikti tyrimus, tad šios technologijos įtaka tik didės. Tačiau kuriant ir taikant DI, būtinos ekspertinės žinios.
Spalio 29 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) organizavo projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG, LL-00136) ekspertų susitikimą.
Renginio metu projekto partneriai aptarė pagrindinius pasiektus rezultatus, pristatė ankstyvojo perspėjimo apie ledo sangrūdų potvynius gairių projektą, rizikos mažinimo priemones, pavojaus ir rizikos žemėlapius pilotinėms teritorijoms. Taip pat vyko diskusijos dėl organizuojamų Lietuvos ir Latvijos suinteresuotųjų šalių atstovų susirinkimų darbotvarkės ir baigiamosios konferencijos pristatymų.
Susitikime dalyvavo ekspertai iš Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro (LEGMC), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI).
VšĮ Lietuvos energetikos institutas (toliau – LEI), įm. k. 111955219, skelbia valstybės materialiojo turto viešąjį nuomos konkursą. Nuomoja 49,96 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas, Mokslo paskirties pastate, unikalus daikto Nr. 1996-5013-9014:0002, pažymėjimas plane 1C5p, mokslinei ir taikomajai veiklai. Pradinis nuompinigių dydis 5,35 Eur už 1 m2/mėn. (be PVM) arba 6,47 EUR už 1 m2/mėn. (su PVM). Konkurso dalyvis privalo pervesti pradinį įnašą:
801,87 Eur (be PVM) arba 970,26 Eur (su PVM) teikiant paraišką dėl 1-5, 1-6 ir 1-7 patalpų, patalpų plotas 47,58 kv. m. ir dalis bendro naudojimo patalpų 2,38 kv. m. (49,96 kv. m.), patalpų nuomos. Pastaba: nuomojamas visas nurodytas plotas į dalis patalpų neskaidant.
Pradinis įnašas turi būti sumokėtas į LEI a/s LT 74 4040 0636 1000 2802, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, iki atvykstant dalyviui registruotis konkursui.
Nuomos terminas iki 2030 m. lapkričio 11 d. su galimybe šalių susitarimu pratęsti iki 10 metų. Į nuomos kainą neįeina energetinės išlaidos ir komunaliniai patarnavimai. Konkurso dalyviai turi būti neskolingi Valstybinio socialinio draudimo įstaigai, VMI ir LEI.
Nuomininkas moka nuompinigius kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos pagal Nuomotojo pateiktą sąskaitą. Delspinigiai 0,05 procento skaičiuojami nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
Patalpų apžiūra įvyks 2025 m. lapkričio 3 d. 9.00 – 12.00 val. Už turto apžiūrą atsakingas komisijos narys Marijus Poška, tel. +370 662 08055, el. p. Marijus.Poska@lei.lt.
Konkurso dalyvių registracija pradedama 2025 m. lapkričio 10 d. 9.00 val., konkurso dalyvių registracijos pabaiga 2025 m. lapkričio 11 d. 11.00 val. Kaune, Breslaujos g. 3, 213 kab. Konkurso komisijos posėdis vyks 2025 m. lapkričio 11 d. 11.00 val., Kaune, Breslaujos g. 3, 202 kab.
Dėl papildomos informacijos, dokumentų pateikimo teirautis telefonu 8 37 401 823, atsakinga Neringa Mažutaitė, Neringa.Mazutaite@lei.lt.
Lietuvos energetikos institute vyko edukacija moksleiviams „Kaip gimsta upės?“. Hidrologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Akstinas kvietė šeštokus iš arčiau pažinti paslaptingą upių pasaulį, jiems pristatydamas hidrologo profesiją.
Užsiėmimo metu moksleiviai buvo supažindinti su vandens judėjimu gamtoje, pagrindiniais upes formuojančiais veiksniais, jų sudedamosiomis dalimis ir ruožais. Šeštokai sužinojo, kokie procesai vyksta upėse bei kaip jos keičia kraštovaizdį. Pateiktų praktinių pavyzdžių dėka moksleiviai geriau suprato dinamišką upių gyvenimą, o įgytas žinias galės panaudoti kitą kartą lankydamiesi prie upės.
Dr. V. Akstinas šeštokams papasakojo, kaip hidrologai naudoja dronus upių ir ežerų tyrimams, monitoringui bei žemėlapių ir 3D modelių kūrimui, o termovizorius – vandens temperatūros matavimui. Edukacijos pabaigoje moksleiviai dalyvavo linksmame žaidime. Trindami savo delnus vienas į kitą, jie kūrė šilumą, kurią termovizoriaus pagalba išmatavo dr. V. Akstinas. „Karščiausių“ delnų savininkai buvo apdovanoti prizais.
Po sėkmingo praėjusių metų mokslinių pičų IGPRC renginio, vykusio Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF), šiemet konkursas pirmą kartą suorganizuotas nacionaliniu mastu. Į konkursą užsiregistravo doktorantai ir jaunieji tyrėjai net iš šešių Lietuvos mokslo institucijų, atstovaujantys įvairioms disciplinoms – nuo fizikos ir chemijos iki ekonomikos, rinkodaros, psichologijos ir kitų sričių.
IGPRC2025 nacionalinio etapo Lietuvoje nugalėtojais tapo 4 doktorantai: Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė (Gamtos tyrimų centras), Justina Jaseliūnaitė (Lietuvos energetikos institutas), Syed Muntazir Mehdi (KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas), Roberta Spangelytė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras).
Šie keturi doktorantai atstovaus Lietuvai IGPRC2025 pasauliniame mokslinių pičų pusfinalyje, kuriame varžysis dėl galimybės patekti į finalą, kuriame laukia net 20 tūkst. Australijos dolerių (AUD) prizinis fondas. Pirmos vietos laimėtojas gaus 5 tūkst. AUD, antrosios vietos nugalėtojas – 2 tūkst. AUD, o kiti finalininkai – po 1 tūkst. AUD. Be to, numatyti papildomi prizai už pasiekimus kitose kategorijose. Visi pusfinalio ir finalo dalyviai gaus oficialius sertifikatus, patvirtinančius jų pasiekimus.
Mokslas, kuriantis vertę žmogui ir aplinkai
„Mano tyrimas nagrinėja, kaip maisto ir gėrimų pramonės šalutiniai produktai gali būti paversti aukštos vertės baltymais ir individualizuotomis organinėmis trąšomis, auginant Tenebrio molitor lervas. Tai žingsnis link žiedinės ekonomikos modelio, kuris prisideda prie atliekų mažinimo ir dirvožemio sveikatos gerinimo. Dalyvavimas IGPRC konkurse buvo įkvepianti patirtis – galimybė pasidalyti savo idėja, susipažinti su bendraminčiais ir gauti vertingų atsiliepimų“, – teigė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė (Gamtos tyrimų centras).
Pasak Robertos Spangelytės iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, dalyvavimas IGPRC2025 mokslinių tyrimų pristatymo seminare ir konkurse buvo puiki proga išgirsti jaunuosius mokslininkus iš įvairių sričių ir įgyti naujų įžvalgų.
„Tikiu, kad šios įžvalgos gali įkvėpti naujų minčių mano pačios tarpdisciplininiam darbui „ Augalinių žaliavų fermentinė ekstrakcija moterų mitybos pritaikymui”. Tai taip pat buvo puiki erdvė, kurioje galėjau patobulinti savo gebėjimą pristatyti mokslinius tyrimus aiškiai ir įtaigiai – išryškinant pagrindinę mintį ir praktinę reikšmę“, – teigia viena nugalėtojų.
KTU EVF doktorantas Syed Muntazir Mehdi pabrėžia, kad visi doktorantai sprendžia problemas, kurios yra itin sudėtingos.
„Bendradarbiaujame su įvairių sričių, disciplinų ir mąstysenos atstovais, o tai prisideda prie aiškaus mūsų idėjų perteikimo. Mano IGPRC pristatymas nagrinėjo problemą, susijusią su DI grįstu klientų vertės kūrimu: kaip optimizuoti pasitikėjimą DI, kad būtų išlaikytas efektyvumas ir išsaugota klientų kognityvinė veikla“, – pasakoja KTU atstovas.
Jo teigimu, IGPRC suteikė jam platformą, kurioje per 5 minutes jis galėjo pristatyti šią idėją ir pasimokyti iš sudėtingų klausimų, naujų perspektyvų ir gauti gerų patarimų.
Dėkoju šio renginio kūrėjui prof. Robertui Faffui ir jo komandai už konkursą, kuriame atsiliepimai moko, tinklai auga, o idėjos juda“, – pasakojo KTU doktorantas.
Lietuvos energetikos instituto atstovės Justinos Jaseliūnaitės teigimu, IGPRC buvo puiki patirtis – prof. R. Faffo „Pitching Research Framework“ privertė pažvelgti į savo tyrimą iš naujos perspektyvos.
„Užuot pasinėrusi į sudėtingas simuliacijas, susitelkiau į esmę – kodėl mano tyrimas svarbus ir kaip jį aiškiai pristatyti. Bandymas paaiškinti, kaip maži sūkuriai mikrokanaluose gali padaryti aušinimo sistemas pažangesnes, privertė mane pažvelgti į savo darbą nauju žvilgsniu. Tai padidino mano pasitikėjimą savimi, patobulino bendravimo įgūdžius ir priminė, kad net techninės idėjos gali būti įdomios, jei jas pristatai su entuziazmu“, – sakė ji.
Pičų kultūra stiprėja Lietuvoje
IGPRC yra pasaulinio „InSPiR2eS“ tinklo dalis, kurį įkūrė profesorius R. Faffas – žinomas akademikas ir „Pitching Research Framework“ kūrėjas. Jo sukurtas metodas padeda tyrėjams struktūruotai, aiškiai ir įtikinamai pristatyti savo mokslines idėjas. Bendradarbiaudamas su KTU, profesorius dalijasi patirtimi, veda mokymus ir mentoriauja Lietuvos doktorantams bei jauniesiems tyrėjams.
„Lietuvos įsitraukimas į IGPRC šiemet buvo iš tiesų įkvepiantis. Nacionalinis renginys atskleidė tyrimų įvairovę, intelektualų smalsumą ir gebėjimą aiškiai komunikuoti – būtent tai, ką siekia ugdyti ši metodika. Dalyvių pasirodymai buvo aukšto lygio – jie puikiai valdė ne tik savo tyrimų turinį, bet ir mokėjo jį pristatyti su pasitikėjimu bei tikslingai“, – sakė profesorius, „InSPiR2eS“ tinklo įkūrėjas.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Neringos Gerulaitienė, IGPRC nacionalinio konkurso organizatorė ir „InSPiR2eS“ tinklo koordinatorė Lietuvoje labai džiaugėsi, kad pavyko atvežti šį pasaulinio lygio konkursą į Lietuvą.
Pasak jos, didėjantis doktorantų ir jaunųjų tyrėjų iš skirtingų institucijų susidomėjimas rodo, kad „Pitching Research Framework“ tampa svarbiu įrankiu tobulinant mokslinės komunikacijos įgūdžius mūsų šalyje.
„Smagu matyti, kaip Lietuvos tyrėjai mokosi aiškiai ir užtikrintai pristatyti savo idėjas bei jungiasi prie pasaulinės mokslininkų bendruomenės“, – pabrėžia ji.
Nacionalinio renginio vertinimo komisiją sudarė: prof. Robertas Faffas, Lietuvos mokslų akademijos jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkė dr. Rūta Ubarevičienė, KTU doktorantų draugijos prezidentas Ernestas Uzdila, KTU EVF mokslo prodekanė doc. dr. Meda Andrijauskienė, dr. Eglė Butkevičiūtė, dr. Ieva Barauskienė ir dr. Farrukh Naseem Qureshi.
„Nuostabu matyti jaunuosius mokslininkus, gebančius aiškiai ir įdomiai pristatyti savo tyrimus. Tokios iniciatyvos užpildo svarbią spragą Lietuvos mokslo komunikacijos kultūroje ir, tikiuosi, tai taps gražia tradicija“, – sakė Lietuvos mokslų akademijos jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkė dr. Rūta Ubarevičienė.
Visi keturi Lietuvos nugalėtojai dabar ruošiasi IGPRC2025 pasauliniam pusfinaliui, kuriame susirungs su tyrėjais iš viso pasaulio.
Šaltinis: https://evf.ktu.edu/news/lietuvoje-ivyko-nacionalinis-igprc2025-moksliniu-picu-konkursas/
Džiaugiamės Lietuvos energetikos instituto jaunųjų tyrėjų aktyviu įsitraukimu į mokslo žinių populiarinimą Lietuvoje. Spalio 24 d. Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos doktorantė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Rimantė Balsiūnaitė dalyvavo jau ketvirtus metus vykstančiame konkurse „Tyrėjų Grand Prix“, kurio tikslas – mokslą populiariai ir suprantamai pristatyti Lietuvos visuomenei.
Tai – didžiausias tokio formato renginys Lietuvoje, nacionalinis jaunųjų mokslininkų konkursas, kuriame dalyviai per 4 minutes visuomenei suprantama kalba pristato savo mokslo idėjas. R. Balsiūnaitė konkurse pristatė savo atliekamus tyrimus tema „Aplinkosauginio tvarumo praktikų socioekonominio poveikio ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimas“. Finalistus vertino auditorija ir patariamoji komisija, kurios nariai – dr. Urtė Neniškytė, Giedrius Masalskis ir Mantas Katinas.
Sveikiname Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos doktorantę Noura Ragab Abdelaty Elsalamouny, 2025 m. spalio 24 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Sunkiųjų avarijų skaitinis tyrimas, remiantis geriausio įverčio metodikos taikymu eksperimentų modeliavimui“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)!
Pasauliui ieškant švarių ir patikimų energijos šaltinių, branduolinės technologijos sparčiai tobulėja. Naujos kartos sprendimai, pavyzdžiui, mažieji moduliniai reaktoriai (MMR), žada saugesnę, lankstesnę ir žymiai efektyvesnę branduolinę energetiką. Tačiau jų plėtrą vis dar stabdo pasenę saugos reguliavimo principai. Pritaikyti dideliems, XX amžiuje pastatytiems reaktoriams, jie nebepajėgūs atliepti naujų technologijų specifikos ir tampa kliūtimi jų diegimui.
Ateities energetika
Lietuvos energetikos instituto (LEI) vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Egidijaus Urbonavičiaus teigimu, mažieji moduliniai reaktoriai yra viena pažangiausių ateities technologijų, kuri jau šiandien sulaukia didelio dėmesio visame pasaulyje. Jie laikomi viena perspektyviausių alternatyvų, galinčių transformuoti energetikos sektorių, nes pasižymi didesniu lankstumu ir gebėjimu prisitaikyti prie kintančių energijos poreikių.
„MMR iš pricipo veikia taip pat kaip ir didieji tradiciniai reaktoriai – branduolinis kuras generuoja šilumą, kuri paverčiama elektra. Tačiau jie yra kur kas mažesni ir kompaktiškesni, savo dydžiu galintys priminti net prekybos centrą. MMR taip pat ekonomiškesni: gaminami gamykloje ir surenkami vietoje, todėl sumažėja statybos trukmė ir sąnaudos. Be to, jie lankstesni naudojimui ir gali būti statomi arčiau vartotojų – pavyzdžiui, šalia gamyklų ar miestų, kur nėra galimybių statyti didelės elektrinės, – pabrėžė mokslininkas. – Svarbu ir tai, kad MMR veikia stabiliai, nepriklausomai nuo saulės ar vėjo, todėl yra patikimesni nei atsinaujinantys ištekliai. Didžiuosius reaktorius MMR pralenkia ir saugumu – mažesnis kuro kiekis bei paprastesnė sistema leidžia pasiekti didesnį patikimumą. Be to, jie kuriami taikant aukštus šiuolaikinius saugos standartus, remiantis sukaupta patirtimi.“
Pasak dr. E. Urbonavičiaus, jau egzistuoja ir mikro reaktorių idėja – juos būtų galima transportuoti net jūriniuose konteineriuose ir atgabenti ten, kur tuo metu reikia elektros energijos. Pasaulyje jau yra veikiančių MMR pavyzdžių. Tokie reaktoriai pastatyti Kinijoje ir Rusijoje, o Kanadoje statomas BWRX-300 reaktorius, kuris yra vienas iš kandidatų būti įdiegtas ir Europoje. Vis dėlto, nors technologijos vystomos aktyviai, jų įteisinimas vis dar stringa dėl ypatingai griežto reguliavimo.
Naujos technologijos – seni standartai
Praėjusią vasarą LEI su partneriais iš kitų Europos šalių baigė tarptautinį projektą „Ateities branduolinės energetikos technologijų licencijavimo harmonizavimo link“ (HARMONISE). Jo tikslas – suderinti Europos branduolinės energetikos reguliavimą, ypač atsižvelgiant į inovatyvias technologijas – mažuosius reaktorius ir branduolių sintezę. Dabartinė teisinė sistema dažniausiai pritaikyta tik didelėms atominėms elektrinėms, todėl reikia ją atnaujinti.
„Visa teisinė bazė iš esmės yra parengta didiesiems branduoliniams reaktoriams. Tačiau šiandien būtina, kad ji apimtų ir leistų efektyviai reguliuoti ir naujus pažangius sprendimus, pavyzdžiui, MMR, – paaiškino dr. E. Urbonavičius. – Vienas iš pagrindinių iššūkių yra tai, kad net jei reaktorius jau yra pripažintas saugiu vienoje šalyje, kitose valstybėse vis tiek reikia pereiti visą licencijavimo procesą iš naujo. Tai padidina išlaidas ir atima daug laiko, tačiau saugumo iš esmės nepadidina. Mūsų siekis – kad vienoje šalyje atliktas saugos įvertinimas būtų pripažįstamas ir kitose, su minimaliais vietiniais pritaikymais. Tokiu būdu būtų išvengta perteklinės biurokratijos ir nereikėtų to paties darbo atlikti vis iš naujo.“
Metas keistis
Projekte dalyvavo 17 partnerių iš 11 Europos valstybių, įskaitant ir ES Jungtinį tyrimų centrą. Kiekvienas partneris dalinosi savo šalies patirtimi – tai padėjo išryškinti, kur slypi didžiausi neatitikimai ir ką reikėtų keisti. Mokslininkai įvertino esamą reguliavimą ir pateikė rekomendacijas ateičiai.
Pagrindinė pasaulinę branduolinę praktiką formuojanti organizacija yra Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA), kuri nustato pagrindinius saugos reikalavimus ir rekomendacijas. Reikalavimų valstybės privalo laikytis, tačiau kiekviena šalis turi teisę savarankiškai nuspręsti, kaip konkrečiai įgyvendinti rekomendacijas, todėl jų taikymas praktikoje gali skirtis.
„Vienos šalys tą pačią rekomendaciją interpretuoja vienaip, kitos – visiškai kitaip. Tad nors nuostatos formaliai įvykdytos, jų taikymas skirtingose šalyse smarkiai skiriasi. Todėl investuotojui atvykus į šalį, tenka iš naujo susipažinti su vietine teisine aplinka ir prisitaikyti prie specifinių reikalavimų. Mūsų tyrimas parodė, kad aukščiausiame – konceptualiame – lygmenyje reikalavimai iš esmės nesiskiria. Tačiau leidžiantis į detales, atsiranda daug skirtumų tarp šalių praktikos ir realios patirties, kuriuos būtina harmonizuoti.“
Projekte dalyvavę mokslininkai atsakingoms institucijoms pateikė rekomendacijas ir siūlymus, kaip būtų galima atnaujinti teisės aktus. Pavyzdžiui, jų nuomone, reikėtų koreguoti sunkiųjų avarijų apibrėžimą. Įprastuose branduoliniuose reaktoriuose laikoma, kad tai yra avarija, kurios metu branduolinis kuras stipriai pažeidžiamas ir pradeda lydytis. Tačiau moderniuose, pavyzdžiui, skystomis druskomis aušinamuose reaktoriuose, kuras jau būna ištirpęs – vadinasi, toks apibrėžimas tampa neaktualus.
„Technologijos juda pirmyn greičiau nei teisės aktai. Dabartiniai reglamentai ne visada atspindi esamą pažangą – juos būtina peržiūrėti ir atnaujinti“, – sako dr. E. Urbonavičius.
Gaubia mitai
Pašnekovas pastebi, kad branduolinę energetiką vis dar gaubia daugybė mitų ir visuomenėje įsitvirtinusių baimių, ypač susijusių su radiacijos poveikiu. Viena iš to priežasčių – plačiai taikomas vadinamasis tiesinis dozės-poveikio modelis, teigiantis, kad bet koks, net ir mažiausias jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis gali sukelti vėžį ir su tuo susijusias pasekmes.
Tačiau šis požiūris pritaikomas nevienodai – kai kuriose srityse jis vertinamas lanksčiau, o branduolinėje energetikoje – griežčiau. Medicinoje, kur taip pat naudojama jonizuojanti spinduliuotė (pavyzdžiui, kompiuterinėje tomografijoje), pripažįstama, kad apšvita gali būti pateisinama, kai jos nauda viršija galimą riziką. Tuo tarpu branduolinės energetikos srityje bet kokia apšvita dažnai traktuojama kaip grėsmė, neatsižvelgiant į jos realų poveikį ar organizmo gebėjimą atsistatyti. Toks vienpusis požiūris gali slopinti technologinę pažangą, užgniaužti inovacijas ir formuoti nepagrįstą visuomenės nuomonę apie branduolinę energetiką kaip iš esmės pavojingą sritį.
„Nors visuomenė dažnai prisimena Černobylio ar Fukušimos tragedijas, svarbu suprasti, kad šie atvejai yra išimtys. Branduolinė energetika – viena labiausiai reglamentuojamų ir saugumo požiūriu griežčiausiai prižiūrimų sričių pasaulyje. Mokslininkų ir tarptautinių saugos ekspertų vertinimu, tarp visų energijos gamybos būdų ji pasižymi vienais mažiausių rodiklių, susijusių su mirtingumu ir sveikatos rizika, – pastebėjo mokslininkas. – Palyginimui, anglies deginimas elektros gamybai kasmet sukelia dešimtis tūkstančių mirčių dėl oro taršos ir kvėpavimo takų ligų. Branduolinės energetikos atveju tokio ilgalaikio neigiamo poveikio praktiškai nėra.“
DI sprendimai
Dr. E. Urbonavičiaus įsitikinimu, visoms energetikos technologijoms turėtų būti taikomi vienodai griežti saugos reikalavimai. Tačiau pasak jo, šiandien branduolinei energetikai keliami patys aukščiausi standartai, nors kitose srityse neretai „užsimerkiama“. Paradoksalu, bet žvelgiant į statistinius duomenis, net ir įskaičiavus istorines avarijas, branduolinė energetika išlieka viena saugiausių energijos gamybos formų.
„Branduolinėje energetikoje, kaip ir kitose srityse, standartų pritaikymas naujoms technologijoms užima nemažai laiko. Įprastiems, vandeniu aušinamiems reaktoriams reikalavimai jau nusistovėję, tačiau inovatyvioms technologijoms jie dar tik kuriami. Dažnai standartai tiesiog nespėja paskui inovacijas, – pastebi jis. – Vienas iš aktualių klausimų šiandien yra dirbtinio intelekto (DI) vaidmuo branduolinėje energetikoje. Eksperimentai rodo, kad DI gali patikimai perimti tam tikras funkcijas, sumažinti žmogiškų klaidų tikimybę, veikti greičiau ir objektyviau.“
Pasak dr. E. Urbonavičiaus, viename branduolių sintezės tyrime Šveicarijoje DI buvo patikėta valdyti keliolika atskirų kompiuterių, atsakingų už magnetinių ričių darbą – tai įprastai daro žmonės. Eksperimentas parodė, kad DI geba greitai, tiksliai ir patikimai atlikti užduotis, ženkliai sumažindamas žmogaus darbo krūvį ir emocinių klaidų riziką. Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės kartais reaguoja per anksti – bandydami „apsidrausti“, jie atlieka veiksmus dar prieš tai, kai to tikrai reikia. Tuo tarpu DI sprendimus priima tik remdamasis realiais duomenimis, ne emocijomis.
Žvilgsnis į Lietuvą
Pasak pašnekovo, Lietuvai svarstant galimybę statyti mažąjį modulinį reaktorių (MMR), atsiveria proga peržiūrėti ir atnaujinti nacionalinius teisės aktus.
„Ruošiantis Visagino AE projektui, buvo atlikta daug svarbių žingsnių. Tačiau naujos kartos reaktoriai, pavyzdžiui, aušinami ne vandeniu, o skystu švinu, natriu ar dujomis, pareikalautų papildomų reglamentavimo pokyčių. Projekte dalyvavusių ekspertų nuomone, būtų tikslinga grįžti prie fundamentalių saugos klausimų: kaip apibrėžiame riziką, kaip matuojame pavojų, ir kaip užtikrinti vienodus saugos principus visoms technologijoms – tiek tradicinėms, tiek naujosioms“, – sako jis.
Spalio 22 d. Lietuvos energetikos institute vyko seminaras-diskusija „Energetinis saugumas šiandien: iššūkiai ir sprendimai“. Renginio metu pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo branduolinės energetikos ekspertas, Zaporižės AE ilgametis darbuotojas, buvęs generalinis direktorius ir „Energoatom“ prezidentas Petro Kotin (Ukraina) bei KTU lektorius, konsultantas dr. Jonas Vaičys. Renginį moderavo energetikos ekspertas, LEI konsultantas Daivis Virbickas.
Energetinis saugumas karo metu
P. Kotin savo pranešime „Branduolinės energijos gamybos patikimumas sudėtingomis sąlygomis“ pristatė Ukrainos branduolinės energetikos veiklą karo metu ir pastangas užtikrinti saugų bei nepertraukiamą elektros energijos tiekimą šalyje.
Ekspertas pabrėžė, kad nepaisant Zaporižės atominės elektrinės okupacijos ir nuolatinės grėsmės branduoliniams objektams, Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Energoatom“ išlaikė aukščiausius branduolinės ir radiacinės saugos standartus. Petro Kotin aptarė Ukrainos žingsnius siekiant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos – perėjimą prie „Westinghouse“ branduolinio kuro, Centrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklos pastatymą, taip pat planus vystyti pažangius „AP1000“ reaktorius ir mažosios galios modulinius reaktorius (SMR). Jo teigimu, Ukrainos patirtis parodė, kad net ekstremaliomis sąlygomis įmanoma išlaikyti branduolinės energetikos patikimumą, saugumą ir technologinę nepriklausomybę.
Išmanių sprendimų svarba
Dr. Jonas Vaičys savo pranešime „Energetikos sistemų saugumo ir atsparumo iššūkiai pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių“ aptarė elektros sistemų transformaciją ir su tuo susijusius techninius bei saugumo aspektus. Jis pristatė KTU vykdomus tyrimus, susijusius su energijos sistemų stabilumu, įtampos viršįtampių valdymu ir neutralės įžeminimo koncepcijomis, taip pat realaus laiko tinklų modeliavimu ir kibernetinio saugumo testavimu. Pranešėjas pabrėžė, kad pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių, būtina diegti išmanius tinklo valdymo sprendimus ir užtikrinti sistemos atsparumą bei saugų veikimą.
Po pranešimų vyko aktyvi diskusija ir klausimų-atsakymų sesija. Prieš seminarą svečiai taip pat dalyvavo ekskursijoje po LEI mokslo padalinius: Branduolinės inžinerijos problemų, Degimo procesų, Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijas.
Seminarą organizavo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos energetikų senjorų klubas ir Lietuvos energetikos institutas.
Renginys yra seminarų-diskusijų ciklo „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“ dalis.
Lietuvos energetikos institute vyko edukacija moksleiviams „Plazma – ketvirtoji medžiagos būsena“. Aštuntokai lankėsi Plazminių technologijų laboratorijoje, kur susipažino su laboratorine įranga, klausėsi pasakojimo apie mokslininkų vykdomus tyrimus ir gyvai stebėjo plazmos generatoriaus darbą. Laboratorijos mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu purškė aliuminio ir aliuminio oksido dangas plazminiu būdu, o gautų dangų struktūrą moksleiviai stebėjo pro mikroskopą.
Edukacijos metu taip pat vyko paskaita, kurios metu aštuntokai sužinojo, kas yra plazma, kaip ji formuojama ir kur taikoma, kaip veikia plazmos generatoriai ir išgirdo kitų įdomybių apie ketvirtąją medžiagos būseną. Paskaitos pabaigoje dalyviai stebėjo ir galėjo patys išbandyti plazmos rutulio ir elektroforinės mašinos veikimą bei dalyvavo trumpoje viktorinoje, kurios metu laimėjo prizų – LEI suvenyrų.
