Rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) Kaune vykusi pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija „Energy Transformation Technologies for Sustainable Future“ (ENTRUST) subūrė mokslininkus, energetikos sektoriaus ekspertus, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus iš Lietuvos bei užsienio. Konferencijos programoje buvo pristatyti įvairių sričių tyrimai ir diskutuota apie technologinius bei sisteminius sprendimus, svarbius energetikos transformacijai ir tvaresnei ateičiai.
Sujungė skirtingas perspektyvas
Konferencija tapo ne tik erdve dalytis naujausiomis mokslinėmis žiniomis, bet ir galimybe stiprinti tarptautines partnerystes. Organizuojant ENTRUST konferenciją, LEI glaudžiai bendradarbiavo su Londono Brunelio universiteto atstovais, kurie prisidėjo prie konferencijos programos sudarymo ir įgyvendinimo.
ENTRUST programą kartu formavo trys konferencijos vadovai – LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius, LEI direktoriaus pavaduotojas dr. Robertas Poškas ir Londono Brunelio universiteto atstovas prof. dr. Hussam Jouhara.
Jų kompetencijos apėmė skirtingus, tačiau glaudžiai susijusius energetikos transformacijos aspektus – nuo energetikos sistemų, inovacijų ir jų praktinio taikymo iki branduolinės inžinerijos, šilumos perdavimo bei pažangių šiluminių technologijų. Šių skirtingų perspektyvų sujungimas buvo svarbus formuojant konferencijos programą ir jos tarpdisciplininį pobūdį.
Prof. dr. Sauliaus Gudžiaus ilgametė veikla energetikos transformacijos, inovacijų ir naujų technologijų taikymo srityse į konferenciją atnešė platų energetikos sistemų ir jų praktinio pritaikymo požiūrį. Dr.Roberto Poško mokslinė patirtis, apimanti šilumos mainų, hidrodinaminių procesų, branduolinės inžinerijos ir aplinkos apsaugos tyrimus, šį požiūrį praplėtė technine ir inžinerine perspektyva. Prof. dr. Hussam Jouhara, atstovaujantis Londono Brunelio universitetui, suteikė konferencijai tarptautinį akademinį ir pramoninį kontekstą, paremtą jo darbu energijos efektyvumo, pažangių šiluminių sistemų, energijos atgavimo ir tvarių energetikos sprendimų srityse.
Erdvė tarptautinėms partnerystėms
ENTRUST tarptautiškumą atspindėjo ne tik organizatorių bendradarbiavimas, bet ir gausus užsienio institucijų bei ekspertų dalyvavimas konferencijoje. Į renginį atvyko mokslininkai ir energetikos sektoriaus atstovai iš įvairių šalių: Kroatijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Indonezijos, Latvijos, Malaizijos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Švedijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės.
Aštuoniose teminėse sesijose buvo nagrinėjamas platus energetikos transformacijos temų spektras – nuo branduolinės energetikos, energetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros atsparumo iki elektrifikacijos, dekarbonizacijos, vandenilio ir kitų naujųjų technologijų.
Skirtingos energetikos ekspertų iš įvairių pasaulio šalių kompetencijos ir patirtys padėjo sujungti įvairias energetikos transformacijos temas bei požiūrius. Konferencija tapo erdve ne tik dalytis mokslinėmis įžvalgomis, bet ir megzti naujus tarptautinius ryšius bei ieškoti galimybių tolesniam bendradarbiavimui.
Baltarusijai planuojant dar vieną Astravo atominės elektrinės bloką, vėl keliami klausimai dėl elektrinės saugos ir galimų rizikų.
Portalui „Delfi“ šia tema komentavo Lietuvos energetikos instituto ekspertai – Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algirdas Kaliatka ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Artūras Šmaižys.
Ekspertai aptarė Astravo AE saugos vertinimą, tarptautinių patikrų svarbą ir galimas papildomo branduolinio bloko pasekmes.
Daugiau skaitykite ČIA
Rugsėjį elektros kaina biržoje Lietuvoje pakilo trečdaliu. Spalį prognozuojamas dar didesnis jos kainos augimas. Ką tai reiškia elektros vartotojams?
LNK žinių reportaže situaciją komentuoja Lietuvos energetikos instituto konsultantas Daivis Virbickas.
Kviečiame žiūrėti reportažą nuo 10:37 min. ČIA
Siekiant padėti Lietuvai planuoti energetikos ir klimato politiką, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslininkai sukūrė trijų modelių sistemą. Pirmasis modelis skirtas įvertinti ateities energijos poreikius, antrasis – energetikos sektoriaus ilgalaikiam vystymui analizuoti, trečiasis – pramonės dekarbonizacijos modelis. Šie modeliai leidžia vertinti, kaip skirtingos politikos ir technologinės priemonės gali keisti energijos vartojimą, energetikos sistemos struktūrą, investicijų poreikį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Apie LEI mokslininkų sukurtus modelius ir jų tyrimų rezultatus plačiau rašo nacionalinis klimato kaitos informacijos portalas „Klimato kaita“.
Publikaciją rasite ČIA
Spalio 1 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis. Jo metu LEI mokslininkai, LMA nariai, pristatė savo vykdomus tyrimus, dalijosi jų rezultatais ir įžvalgomis.
Posėdžio pradžioje LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius papasakojo apie Institutą, jo veiklą, mokslinių tyrimų kryptis ir vaidmenį šalies energetikos mokslo srityje.
Vėliau pristatyti LEI mokslininkų vykdomi tyrimai. LEI Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Kriaučiūnienė aptarė hidrologinius tyrimus Lietuvos energetikos projektuose, atskleisdama vandens išteklių ir hidrologinių procesų svarbą energetikos infrastruktūros planavimui.
LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algirdas Kaliatka apžvelgė Lietuvos dalyvavimą Europos branduolinės energetikos tyrimuose, pristatydamas šalies mokslininkų indėlį į tarptautinius mokslinius projektus ir bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje.
LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algis Džiugys pristatė galvos smegenų likvoro tėkmės skaitinį modeliavimą ir šio tyrimo metu taikomus skaitinius metodus.
Posėdžio dalyviai taip pat apsilankė Lietuvos energetikos instituto mokslinėse laboratorijose, kur turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su institute vykdomais tyrimais, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir laboratorijų veikla.
Posėdis suteikė galimybę LMA nariams išsamiau susipažinti su Lietuvos energetikos institute vykdomų tyrimų įvairove, jų kryptimis ir praktiniu pritaikymu. Pristatymuose ir apsilankymo laboratorijose metu atsiskleidė platus LEI mokslinės veiklos spektras, mokslinių tyrimų infrastruktūros galimybės ir institute sukaupta kompetencija.
2026 m. rugsėjo 21–25 d. Niujorke vyko energetinio atsparumo ir pažangių energetikos technologijų verslo misija, kurioje dalyvavo Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. dr. Saulius Gudžius.
Misija, organizuota Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Niujorke, Inovacijų agentūros ir „Cleantech Lithuania“, vyko Prezidento Gitano Nausėdos vizito į Jungtines Amerikos Valstijas metu ir sutapo su Niujorko klimato savaite (Climate Week NYC).
Pagrindinis misijos dėmesys skirtas energetiniam atsparumui, kritinei energetikos infrastruktūrai, elektros tinklų lankstumui, energijos kaupimui, atsinaujinančių energijos išteklių integracijai, energetikos skaitmenizavimui bei pažangioms technologijoms.
Misijos metu vyko susitikimai su JAV energetikos ir inovacijų ekosistemos atstovais, tarp jų – su Niujorko valstijos energetikos tyrimų ir plėtros agentūra (NYSERDA), taip pat dalyvauta „Climate Week NYC“ renginiuose ir tiksliniuose verslo susitikimuose.
LEI dalyvavimas misijoje suteikė galimybę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą energetikos technologijų srityje, pristatyti instituto kompetencijas bei užmegzti naujus ryšius su JAV energetikos ir inovacijų srities atstovais.
Rugsėjo 22–24 d. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje vyko bandymų ir kalibravimo veiklų priežiūros vertinimas, kurį atliko Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūros (LASA) vertintojų grupė. Buvo vertinama laboratorijos atitiktis LST EN ISO/IEC 17025:2018 standarto reikalavimams, kompetencija bei taikomų procedūrų tinkamumas.
Ypatingas dėmesys skirtas kalibravimo veiklai ir metrologinės sieties užtikrinimui. LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija vykdo akredituotą kalibravimo veiklą: oro (dujų) greičio; oro (dujų) tūrio ir debito; vandens ir šilumos kiekio skaitiklių; skysčių, kitų nei vanduo, matavimo sistemų ir skaitiklių; slėgio; temperatūros; drėgmės ir kitų matavimo priemonių. Vertintojai stebėjo laboratorijos darbuotojus, atliekančius kalibravimą pagal kalibravimo metodikas, atliko vertikalius auditus bei vertino techninių, norminių dokumentų ir kokybės vadybos procedūrų, naudojamos įrangos valdymą, metrologinės sieties bei rezultatų patikimumo užtikrinimą pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025:2018 bei LASA politikų reikalavimus.
Laboratorijos veikla apima ir akredituotą kietojo kuro šildymo katilų ir degiklių, buitinių dujas deginančių prietaisų, stacionariųjų taršos šaltinių, kietojo biokuro ir kietojo atgautojo kuro, vandens ir šilumos energijos skaitiklių bandymus.
Bandymų veiklos vertinimo metu buvo stebimi kietojo biokuro ir kietojo atgautojo kuro tyrimai, apimant elementinės sudėties ir peleningumo nustatymą.
Vertinimo metu taip pat analizuotas laboratorijos kokybės vadybos sistemos atitikimas standarto reikalavimui, darbuotojų kompetencija, naudojama įranga, rezultatų patikimumo užtikrinimas, vidaus auditai, korekciniai veiksmai ir kiti laboratorijos veiklos procesai.
Reguliarus akredituotų veiklų vertinimas ir valstybinių etalonų palaikymas padeda užtikrinti aukštą LEI atliekamų kalibravimų ir bandymų kompetencijos bei rezultatų patikimumo lygį, o tai labai svarbu užtikrinant verslo ir vartotojų poreikius.
Rugsėjo 14–18 d. Vienoje (Austrija), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) būstinėje, vyko jubiliejinė 70-oji TATENA Generalinė konferencija. Renginyje dalyvavo Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. dr. Saulius Gudžius, mokslininkai dr. Ernestas Narkūnas ir dr. Egidijus Babilas.
Tradiciškai, kartu su pagrindine konferencijos programa ir plenarinėmis sesijomis, buvo organizuojami ir teminiai renginiai, skirti aktualioms branduolinės energetikos temoms aptarti.
LEI atstovai drauge su kitais Lietuvos delegacijos nariais dalyvavo konferencijos plenarinėje sesijoje, kur energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski skaitė Lietuvos nacionalinį pareiškimą. Jame pabrėžtas Lietuvos įsipareigojimas nuolat stiprinti branduolinę ir radiacinę saugą bei TATENA vaidmuo padedant užtikrinti aukštus tarptautinius branduolinės saugos standartus.
LEI atstovai taip pat lankėsi renginyje „Ignalina Nuclear Power Plant – Europe’s Largest Nuclear Decommissioning Megaproject: Structure, Implementation Experience and Future Directions“, kur „Altra“ atstovai tarptautinei branduolinės energetikos bendruomenei pristatė Lietuvos patirtį įgyvendinant tokio masto ir sudėtingumo atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo megaprojektą – Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą.
Konferencijos metu LEI mokslininkai bendravo su įvairių užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų ekspertais, aptarė galimas veiklas bendruose moksliniuose projektuose branduolinės energetikos srityje.
Konferencijoje priimtos rezoliucijos ir sprendimai nustatys TATENA veiklos kryptis ateinančiais metais.
Sveikiname Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos doktorantą Darių Karašą, 2026 m. rugsėjo 18 d. sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją tema „Investicijų į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamybai vertinimas taikant finansinio prisotinimo teoriją“ (socialiniai mokslai, ekonomika – S004).
Taip pat sveikiname Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos doktorantą Vytautą Džiuvę, 2026 m. rugsėjo 18 d. sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją tema „Neapibrėžtumo veiksnių poveikio centralizuotos šilumos tiekimo rinkai modeliavimas“ (socialiniai mokslai, ekonomika – S004).
2026 rugsėjo 16 d. LEI vyko seminaras „Lietuvos mažesniųjų savivaldybių perspektyvos dekarbonizuojant šilumos tiekimo sistemas“, remiamas Pietų Baltijos Interreg programos projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija” (DecarbonDHS). Seminare dalyvavo specialistai iš įvairių šalies centralizuoto šilumos tiekimo įmonių, savivaldybių bei energetikos įmonių, susijusių su dekarbonizacijos technologijomis.
Informatyvius pranešimus skaitė Lietuvos energetikos agentūros, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai, o taip pat pranešėjai iš energetinių technologijų įmonių UAB Elmitra, CT Industry Oy, UAB Termolink bei Kauno technologijos universiteto.
Seminarą užbaigė bendra plenarinė diskusija, kurios metu pranešėjai atsakė į klausytojams aktualius klausimus.
