Lietuvos energetikos institute (LEI) birželio 25-26 d. vyko Europos techninių saugos organizacijų tinklo (ETSON) narių susitikimai. Juose aptarti svarbiausi Europos branduolinės saugos, mokslinių tyrimų ir mažųjų modulinių reaktorių (MMR) plėtros klausimai.
Susitikimuose dalyvavęs ETSON prezidentas italas Federico Rocchi pabrėžė, kad Lietuva ir Italija šiandien susiduria su panašiais iššūkiais ir galimybėmis branduolinės energetikos srityje.
„Lietuvą ir Italiją sieja daug panašumų – abi šalys turėjo branduolinės energetikos programas, abi priėmė sprendimą jų atsisakyti, o šiandien vėl svarsto branduolinės energetikos vaidmenį ateities energetikos sistemoje“, – pastebi jis.
Vienija panaši patirtis
Lietuva, kaip ir Italija, yra viena iš šalių, kurios praeityje atsisakė branduolinės energetikos. Mūsų šalis įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę stodama į Europos Sąjungą. Tuo tarpu Italijoje keturios atominės elektrinės buvo uždarytos reaguojant į 1986 m. įvykusią Černobylio katastrofą. Šiuo metu abejose šalyse vyksta elektrinių išmontavimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbai. Vis dėlto, tuo pačiu vis dažniau kyla diskusijos apie galimas naujas branduolinės energetikos plėtros kryptis.
Pasak Italijos nacionalinės naujųjų technologijų, energetikos ir darnaus ekonominio vystymosi agentūros (ENEA) Branduolinės energetikos skyriaus tyrėjo F. Rocchi, Italijoje po Černobylio avarijos visuomenės požiūris į branduolinę energetiką buvo itin kritiškas. 1987 m. šalyje surengtas referendumas, kurio metu gyventojai nubalsavo už branduolinių jėgainių uždarymą ir naujų statybos draudimą.
Tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi. Augančios elektros kainos, energetinio saugumo klausimai ir siekis mažinti anglies dioksido emisijas paskatino iš naujo diskutuoti apie branduolinės energetikos sugrįžimą. Neseniai Italijos parlamento žemuosiuose rūmuose buvo pritarta naujam įstatymo projektui, susijusiam su branduolinės energetikos reguliavimu ir jos vaidmeniu šalies energetikos politikoje. Tuo pat metu viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma italų šiuo metu palaiko branduolinę energetiką.
„Vis daugiau žmonių supranta, kad šiandieninės branduolinės technologijos iš esmės skiriasi nuo tų, kurios veikė prieš kelis dešimtmečius. Pasitikėjimas naujomis technologijomis auga, – teigia ETSON prezidentas. – Tačiau tai nereiškia greito branduolinės programos atnaujinimo. Pirmiausia turi būti užbaigtas teisinis procesas, parengti teisės aktai ir tik po to pereita prie praktinių sprendimų. Realistiškai kalbant, branduolinės energetikos sugrįžimas Italijoje galėtų būti svarstomas 2030-ųjų pradžioje ar vėliau, priklausomai nuo mažųjų modulinių reaktorių (MMR) plėtros.“
Svarbiausia – neprarasti specialistų
Anot ETSON prezidento, Lietuva, kaip ir Italija bei kitos šalys, svarstančios apie sugrįžimą prie branduolinės energetikos, šiandien turi spręsti tuos pačius esminius klausimus – nuo institucinių kompetencijų iki žmogiškųjų išteklių rengimo.
„Lietuvoje vykstant diskusijoms apie branduolinės energetikos perspektyvas, labai svarbu kuo anksčiau pradėti investuoti į žmogiškuosius išteklius, žinių ir kompetencijų ugdymą. Visa tai užtrunka, – pastebi F. Rocchi. – Nors Italija jau daugelį metų neturi veikiančių branduolinių elektrinių, mūsų universitetai išlaikė branduolinės energetikos studijų kryptis ir toliau rengia specialistus. Tai leido išsaugoti ekspertines žinias ir specialistų bendruomenę, kuri šiandien gali prisidėti prie diskusijų dėl branduolinės energetikos ateities. Manau, kad ir Lietuvai būtų naudinga investuoti į jaunųjų specialistų rengimą bei kompetencijų išsaugojimą, nes daug patyrusių branduolinės srities ekspertų Europoje jau artėja prie pensinio amžiaus.“
F. Rocchi pabrėžia, kad ne mažiau svarbus ir tarptautinis bendradarbiavimas. Anot jo, rengiantis galimiems branduolinės energetikos projektams svarbų vaidmenį atlieka Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), padedanti šalims stiprinti reikiamas kompetencijas ir pasirengimą.
Didžiausiu iššūkiu ETSON prezidentas įvardijo visuomenės baimę ir nepasitikėjimą branduoline energetika.
„Daugelis žmonių vis dar mano, kad branduolinė energetika yra nesaugi, tačiau technologijos per pastaruosius dešimtmečius iš esmės pasikeitė ir tapo gerokai saugesnės. Todėl labai svarbu nuo pat pradžių į diskusijas įtraukti visuomenę, suteikti žmonėms galimybę užduoti klausimus, išsakyti savo nuogąstavimus ir apie juos kalbėtis su ekspertais. Tik taip galima didinti supratimą ir pasitikėjimą šiomis technologijomis“, – sako F. Rocchi.
Ateities energetikos dalis – mažieji moduliniai reaktoriai
Pasak ETSON prezidento, svarbia energetikos transformacijos dalimi, ypač mažesnėse valstybėse, gali tapti mažieji moduliniai reaktoriai. Tai – kompaktiški, gamykloje gaminami branduoliniai reaktoriai, kuriuos lengviau pritaikyti prie skirtingų energetikos poreikių.
„Ne visoms šalims reikia labai didelių branduolinių elektrinių. Mažieji moduliniai reaktoriai tinka mažesnėms valstybėms, nes suteikia daugiau lankstumo, juos galima lengviau integruoti į energetikos sistemą ir derinti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, – sako jis. – Branduolinė energetika ir atsinaujinantys energijos ištekliai nėra konkuruojančios technologijos, jos puikiai gali veikti kartu ir papildyti viena kitą. Mažieji moduliniai reaktoriai gali padėti mažinti CO₂ emisijas ne tik elektros gamyboje, bet ir šilumos tiekimo, vandenilio gamybos bei pramonės sektoriuose“, – teigia ETSON prezidentas.
Pasak F. Rocchi, pirmieji tokio tipo reaktorių projektai jau vystomi. Kanadoje šiuo metu statomas pirmasis mažasis modulinis reaktorius, kurio eksploatacijos pradžia planuojama apie 2030 m.
Būtent mažųjų modulinių reaktorių saugos vertinimo ir licencijavimo klausimai buvo vieni pagrindinių Kaune vykusių ETSON susitikimų akcentų, nes nuo šių procesų priklauso, kaip greitai ir kokiomis sąlygomis naujos technologijos galėtų būti diegiamos praktikoje. Susitikimo metu aptartas ETSON ekspertų parengtas dokumentas, kuriame analizuojami pagrindiniai šių technologijų licencijavimo ir saugos vertinimo iššūkiai. Taip pat diskutuota dėl prioritetinių branduolinės saugos mokslinių tyrimų krypčių artimiausiems metams.
Stiprina branduolinės saugos kompetencijas Europoje
ETSON tinklas vienija Europos techninės saugos organizacijas, kurios teikia mokslinę ir techninę ekspertinę pagalbą branduolinės saugos reguliavimo institucijoms. Pasak F. Rocchi, tinklas yra svarbi platforma dalytis žiniomis, patirtimi ir stiprinti ekspertines kompetencijas visoje Europoje. Stiprios techninės saugos organizacijos prisideda prie pasitikėjimo branduoline energetika, nes užtikrina, kad šalyse būtų aukšto lygio kompetencijos, reikalingos žmonių ir aplinkos apsaugai.
ETSON veikloje taip pat skiriamas dėmesys naujos kartos specialistų rengimui – organizuojamos vasaros mokyklos, mokymai ir iniciatyvos jauniesiems inžinieriams ir mokslininkams, siekiant užtikrinti žinių tęstinumą branduolinės saugos srityje, nes dalis patyrusių ekspertų Europoje palaipsniui pasitraukia iš aktyvios profesinės veiklos.
Lietuvos energetikos institutas yra ETSON tinklo narys ir aktyviai dalyvauja Europos branduolinės saugos mokslinių tyrimų veiklose. Instituto vykdomi tyrimai apima branduolinės energetikos saugos analizę, galimų avarinių situacijų vertinimą ir pažangių energetikos technologijų modeliavimą, siekiant geriau suprasti jų veikimą realiomis eksploatavimo sąlygomis.
Kaune vykusiuose ETSON susitikimuose daug dėmesio skirta tarptautinio bendradarbiavimo ir kompetencijų stiprinimo svarbai siekiant saugios branduolinės energetikos plėtros Europoje.
2026 m. gegužės 28 d. Lietuvos energetikos instituto projekto Nr. 10-031-P-0001 „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ vykdytojai dalyvavo Rygoje vykusiame tarptautiniame renginyje „Beyond Borders: Investment & Innovation in the Baltics“.
Renginio metu Instituto atstovai susitiko su Lietuvos ir Latvijos mokslo bei verslo bendruomenės atstovais, pristatė Instituto kompetencijas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugas, vykdomus tyrimus bei bendradarbiavimo galimybes.
Vienas iš renginio rezultatų – birželio 29 d. Lietuvos energetikos institute apsilankęs UAB „Apdara“ direktorius Paulius Kučas. Vizito metu svečias pristatė bendrovės veikloje susidarančių atliekų pavyzdžius, kurie galėtų tapti būsimų mokslinių tyrimų objektu.
Susitikimo metu aptartos galimos atliekų tyrimų kryptys ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybės. Vizito metu svečias taip pat apsilankė Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų, Degimo procesų, Plazminių technologijų, Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijose bei Vandenilio energetikos technologijų centre.
2026 m. gegužės–birželio mėn. LEI Hidrologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros (REA) ekspertės teisėmis dalyvavo HORIZON-TMA-MSCA-COFUND programos paraiškų vertinimo procese.
MSCA COFUND yra Marie Skłodowska-Curie Actions (MSCA) dalis pagal „Horizon Europe“ programą, skirta stiprinti regionines, nacionalines ir tarptautines mokslininkų rengimo programas Europos Sąjungos lygmeniu.
Paraiškų vertinimas vyko dviem etapais. Pirmajame etape, kuris vyko nuotoliniu būdu 2025 m. gegužės 11 d. – birželio 12 d., buvo atliekamas individualus paraiškų vertinimas. Kiekviena paraiška buvo vertinama pagal tris kriterijus: mokslinį išskirtinumą (Excellence), poveikį (Impact) ir įgyvendinamumą (Implementation).
Antrajame etape, vykusiame 2025 m. birželio 15–19 d. Briuselyje, surengtas baigiamasis konsensuso susitikimas, kurio metu ekspertų komanda derino galutinius reitingus, sprendė kilusius nesutarimus ir atrinko laimėtojus.
Birželio 16–17 d. Briuselyje, Europos Parlamente, vyko 8-oji Europos branduolinės saugos konferencija „8th European Nuclear Safety Conference: Regulating Nuclear Safety in a Rapidly Changing and Challenging Environment“. Kartu su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto bei Ignalinos atominės elektrinės atstovais renginyje dalyvavo ir Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovas dr. Ernestas Narkūnas.
Kas dvejus metus organizuojama aukšto lygio konferencija suburia Europos branduolinės energetikos, reguliavimo institucijų, politikos formuotojų ir mokslo bei pramonės atstovus diskusijoms apie aktualiausius branduolinės saugos iššūkius.
Šių metų konferencijos pagrindinė tema buvo branduolinės saugos užtikrinimas sparčiai besikeičiančioje ir naujų iššūkių kupinoje aplinkoje. Konferencijos metu daug dėmesio skirta branduolinės saugos reguliavimo raidai, mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbai, ginkluotų konfliktų poveikiui branduolinės energetikos objektų saugai, taip pat visuomenės pasitikėjimo stiprinimo ir jos įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus klausimams.
Nagrinėtos temos ypač aktualios Lietuvai, kuri vertina galimybes plėtoti mažųjų modulinių reaktorių technologijas, kaip numatyta Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Be to, šie klausimai tiesiogiai susiję su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veikla, kurioje branduolinės saugos užtikrinimas išlieka vienu svarbiausių prioritetų.
Pirmąją tarptautinę ENTRUST konferenciją moderuos du gerai žinomi savo sričių profesionalai – energetikos ekspertas Daivis Virbickas ir mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Jų patirtis energetikos ir mokslo komunikacijos srityse padės užtikrinti prasmingą dialogą tarp mokslininkų, inovatorių, pramonės atstovų ir politikos formuotojų.
LEI konsultantas, energetikos ekspertas Daivis Virbickas yra ilgametę patirtį Lietuvos ir Europos energetikos sektoriuje sukaupęs profesionalas, šiuo metu konsultuojantis energetikos investicijų ir verslo valdymo klausimais.
„Šiandien, kai energetikos sektorius sparčiai keičiasi, svarbiausiu jo varikliu išlieka žmonės. Energetikos ateitį kuria profesionalai, kurie šiandien vysto pažangius, tvarius ir aplinką tausojančius sprendimus. Nuo jų žinių, kompetencijų ir gebėjimo diegti inovacijas priklauso ne tik sektoriaus pažanga, bet ir energetika, kuria didžiuosimės rytoj“, – sako D. Virbickas.
Goda Raibytė-Aleksa – mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė, populiarinanti mokslą Lietuvoje. Ji yra laisvai samdoma žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, renginių pranešėja bei knygų autorė.
„Svarbiausi proveržiai gimsta ne laboratorijose ar posėdžių salėse, o ten, kur susitinka skirtingos kompetencijos. Mokslininkai gali pasiūlyti duomenis ir įrodymus, verslas – gebėjimą greitai diegti sprendimus, o visuomenė – vesti ten, kur tokių pokyčių iš tiesų reikia. Dialogas padeda ne tik greičiau rasti sprendimus, bet ir išvengti situacijų, kai techniškai puiki idėja žlunga todėl, kad niekas nepagalvojo apie žmones, kuriems ji skirta“, – įsitikinusi G. Raibytė-Aleksa.
2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute vyksianti pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija suburs mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus ir politikos formuotojus diskusijai apie technologinius sprendimus energetikos transformacijos srityje. Svarbia konferencijos dalimi taps ilgametė CYSENI konferencija, kuri nebebus organizuojama atskirai. CYSENI palikimas ir tradicijos išliks svarbia ENTRUST dalimi.
Norėdami gauti konferencijos naujienas, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia
Birželio 16-17 d. Kretingoje vyko Pietų Baltijos regiono Interreg projekto „DecarbonDHS“ darbinis susitikimas, kurio metu buvo pristatyti keturių projekto metu vykdomų veiksmų Gdynėje (Lenkija), Rostoko Teterow Ost rajone (Vokietija), Kretingos šilumos tinkluose (Lietuva) ir Bornholme (Danija) rezultatų pristatymas.
Po darbinio susitikimo projekto dalyviams buvo surengta pažintinė kelionė, kurioje buvo pristatyti įvairios galios Vakarų Lietuvos šilumos tiekimo objektai, pradedant Salantų automatine 1 MW galios biokuro katiline, Kretingos miesto 7,3 MW biokuro galios katiline, o antrąją dieną projekto dalyviai apsilankė įmonėje AB „Klapėdos energija“ ir apžiūrėjo jos 40 MW biokuro katilinę bei 85 MW šiluminės galios ir 20 MW elektrinės galios kogeneracinę jėgainę Gren Klaipėda, energiją gaminančią iš miesto buitinių ir pramonės atliekų.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Interreg Pietų Baltijos regiono 2021–2027 programos lėšomis.
Plačiau apie projektą: Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija (DecarbonDHS) – Lietuvos energetikos institutas
Birželio 10–12 d. LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Egidijus Urbonavičius ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Asta Narkūnienė dalyvavo Varšuvoje (Lenkija) vykusiame 11-ajame Centrinės ir Rytų Europos branduolinės pramonės kongrese (The 11th Central & Eastern Europe Nuclear Industry Congress).
Renginys buvo skirtas aptarti branduolinės energetikos plėtros perspektyvas Centrinės ir Rytų Europos regione. Kongrese dalyvavo apie 50 ekspertų iš akademinių institucijų, pramonės ir verslo organizacijų.
Pasidalino patirtimi
Dr. E. Urbonavičius kongrese skaitė kviestinį pranešimą „Nuclear energy expertise in Lithuania: from operation to decommissioning to new NPP“, kuriame pristatė Lietuvos branduolinės energetikos patirtį ir ekspertines kompetencijas, apimančias eksploatacijos, jos nutraukimo bei naujų branduolinių elektrinių plėtros aspektus.
Mokslininkas moderavo plenarinę diskusiją „From nuclear plans to project delivery“, kurioje buvo aptarti praktiniai branduolinių projektų įgyvendinimo iššūkiai, reguliavimo aspektai ir regioninio bendradarbiavimo galimybės.
Dr. A. Narkūnienė kongrese taip pat dalyvavo kaip kviestinė pranešėja ir skaitė pranešimą „Radioactive waste disposal activities in Lithuania“. Pranešimo metu mokslininkė apžvelgė šiuo metu Lietuvoje vykdomas veiklas, susijusias su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, šalinimu, pristatė radioaktyviųjų atliekų atliekynų įrengimą bei ateities perspektyvas.
Užmegztas regioninis dialogas
Kongreso metu daug dėmesio skirta branduolinės energetikos vaidmeniui užtikrinant regiono energetinį saugumą, technologijų plėtrai bei visuomenės pasitikėjimo stiprinimui. Renginys taip pat sudarė sąlygas akademiniam ir pramonės sektorių dialogui, aptariant būsimus bendradarbiavimo projektus.
Pasak dr. E. Urbonavičiaus, tokio pobūdžio tarptautiniai renginiai yra svarbūs siekiant dalintis patirtimi ir pristatyti Lietuvos ekspertinį potencialą kitų šalių mokslo, pramonės ir verslo organizacijoms.
LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Eimantas Neniškis su portalu „LRT. lt“ pasidalino savo įžvalgomis apie viešojo transporto parkų atnaujinimą netaršiomis transporto priemonėmis ir šio proceso iššūkius.
„Iki 2027 m. dauguma Europos miestų, jau nekalbant apie Lietuvos miestus, nespės iš esmės pertvarkyti viešojo transporto sistemų ir visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Spartesnę viešojo transporto transformaciją labiausiai stabdo ne technologijų, o finansavimo stoka“, – komentavo jis.
Visą straipsnį rasite ČIA
Mikroplastikų tarša šiandien laikoma viena opiausių pasaulinių ekologinių problemų. Nors šios mikroskopinės dalelės gali būti beveik nematomos plika akimi, jų poveikis gamtai ir žmogaus sveikatai milžiniškas. Reaguodami į šias grėsmes, mokslininkai ieško inovatyvių sprendimų. Vienas jų – pasitelkti augalus, galinčius veikti kaip natūralūs „filtrai“ ir mažinti mikroplastiko patekimą į maistą.
Kova su nematomu priešu
Europos Sąjungos šalyse apie 35 proc. visų mikroplastikų (MP) aplinkoje sudaro sintetiniai tekstilės pluoštai. Didelė jų dalis patenka į aplinką tiesiog skalbiant drabužius. Šios dalelės aptinkamos visur – nuo upių ir jūrų iki dirvožemio, atmosferos ir net žmogaus organizmo. Jos keičia dirvožemio savybes, o kartu – ir augalų, kuriuos valgome, fiziologiją.
2025 m. Lietuvos energetikos institutas (LEI) pradėjo vykdyti tarpinstitucinį „RTO Lietuva“ asociacijos narių projektą „Mikroplastikų transporto augaluose modeliavimas naudojant mikrofluidines sistemas“. Projektas įgyvendintas kartu su partneriais – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) bei Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC). Juo siekta ištirti mikroplastiko migraciją augalo indų sistemoje, kas ateityje leistų identifikuoti augalų rūšis, galinčias toleruoti mikroplastiko taršą arba net sumažinti jos poveikį.
Projekto aktualumas sulaukė ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio – apie LEI ir partnerių vykdomus mikroplastikų tyrimus rašė portalai „15min“ ir „Kauno diena“.
„Super“ augalo paieškos
Kiekvienas augalas skirtingai reaguoja į MP taršą, todėl tyrėjai ieško jai atsparių rūšių, galinčių netgi išnaudoti mikroplastikus savo naudai. Vienas iš tokių kandidatų – grikiai (Fagopyrum spp.). Pastebėta, kad esant mažoms MP koncentracijoms, jų šaknys pradeda sintetinti daugiau oksalo rūgšties – junginio, galinčio dalyvauti gynybinėse reakcijose.
Tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti, kaip MP migruoja per augalo epitelį. Taip pat tirta, kaip šių dalelių kaupimasis veikia augalo augimo dinamiką, fotosintezės efektyvumą ir atsparumą aplinkos sukeliamam stresui, bei kaip tai gali lemti jų patekimą į žmogaus mitybos grandinę. Jei pavyktų išnaudoti MP poveikiui atsparius augalus, tai galėtų tapti ne tik ekologine, bet ir ekonomine inovacija, padedančia kovoti su viena didžiausių XXI amžiaus taršos grėsmių.
Iš skalbimo mašinos – į lėkštę
2026 m. pavasarį gauti pirmieji mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Jie parodė, kad skalbiant sintetinės tekstilės drabužius į aplinką patenka nemaži plastiko kiekiai – vidutiniškai apie 0,6 gramo mikropluoštų vienam kilogramui drabužių per vieną skalbimo ciklą. Šios dalelės daugiausia sudarytos iš polietileno tereftalato (PET) – medžiagos, kuri ilgai išlieka aplinkoje ir sunkiai suyra. Mikroplastikas kaupiasi dirvožemyje, kelia grėsmę augalams ir netgi gali patekti į mūsų valgomą maistą. Suvartotas plastikas kelia lėtinių uždegimų, ląstelių pažaidos, endokrininės sistemos sutrikdymo rizikas.
Tvaresnis žemės ūkis
Tyrimo metu pirmą kartą aiškiai atskleista, kaip mikroplastikas juda augalų šaknyse. Naudojant laboratorinį modelį, imituojantį šaknies struktūrą, nustatyta, kad mikroplastiko judėjimas nėra atsitiktinis. Mažos dalelės (apie 5 mikrometrus) juda kartu su vandens srautu ir gali prasiskverbti giliau į augalo audinius. Tuo tarpu didesnės dalelės (10–20 mikrometrų) dažniau įstringa šaknų paviršiuje ar porose, sukeldamos lokalų „užsikimšimą“.
Tyrimai su grikiais ir šaknų struktūrą imituojančiais modeliais parodė, kad augalų šaknys gali veikti kaip natūralus filtras – jos sulaiko dalį mikroplastiko, bet ne visiškai apsaugo augalą. Šis atradimas ateityje gali leisti atrinkti ar net kurti augalus, atsparesnius mikroplastiko poveikiui, kurie galėtų prisidėti prie užterštų dirvožemių valymo ir tapti tvaraus žemės ūkio inovacija.
„Šis projektas unikalus tuo, kad sujungia tris svarbias dalis – augalo vidinės struktūros nustatymą, mikroplastiko atskyrimą ir jo migracijos per šaknis tyrimą. Toks tarpdisciplininis požiūris leidžia tiksliau įvertinti, kaip dalelių dydis, skysčių srautai ir paties augalo sandara lemia, ar mikroplastikas gali patekti į augalo vidų ir galiausiai – į maisto grandinę“, – sako vienas iš projektą vykdžiusių tyrėjų, LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslininkas dr. Justas Šereika.
Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, finišavo Lietuvos energetikos instituto organizuojamų edukacijų sezonas. Sausio-birželio mėnesiais institute surengta daugiau kaip 20 edukacinių užsiėmimų įvairiomis energetikos temomis. Juose dalyvavo 2–11 klasių moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Lazdijų, Babtų, Trakų, Radviliškio.
Edukacijų metu moksleiviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su šiuolaikinės energetikos pasauliu – atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vandenilio energetika, branduoline energetika, biokuru, hidrodinamikos principais, oro srautų tyrimais bei pažangiomis plazmos technologijomis. Dalyviai taip pat lankėsi LEI laboratorijose, iš arti pamatė mokslinę įrangą, klausėsi apie vykdomus tyrimus bei patys atliko praktines užduotis.
Edukacijos leido moksleiviams geriau suprasti, kaip mokslas ir technologijos prisideda prie energetikos sektoriaus pažangos, kokie sprendimai kuriami siekiant tvaresnės ateities ir kokios profesinės galimybės atsiveria pasirinkus energetikos sritį.
Jaunosios kartos ugdymas ir domėjimosi energetika skatinimas yra viena svarbių LEI veiklos krypčių. Institutas siekia suteikti moksleiviams galimybę ne tik išgirsti apie energetikos mokslą, bet ir pamatyti mokslininkų darbą iš arti, pabendrauti su tyrėjais. Taip siekiama įkvėpti potencialius ateities energetikos specialistus ir prisidėti prie naujosios profesionalų kartos ugdymo Lietuvoje.
