Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovas Mindaugas Milieška lapkričio 18–20 dienomis dalyvauja tarptautinėje parodoje „Space Tech Expo Europe 2025“, vykstančioje Brėmene, Vokietijoje.
Paroda, skirta pristatyti MTEP produktus kosmoso tyrimų tikslams, yra didžiausias Europos kosmoso inžinerijos ir inovacijų renginys, šiemet subūręs daugiau kaip 950 dalyvių ir siūlantis konferencijų programą su 150 pranešėjų. Be LEI Lietuvos kosmoso ekosistemą reprezentuoja dar 8 mokslo ir verslo institucijos.
Dalyvavimas parodoje „Space Tech Expo Europe 2025″, yra projekto „Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas Lietuvos energetikos institute“, įgyvendinamo pagal Lietuvos Mokslo ir studijų įstaigų jungtinį, Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamą projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų stiprinimas Nr. 10-031-P-0001“, veikla, susijusi su Institute sukurtų MTEP produktų demonstravimu parodose.
Projekto vykdytojas, Plazminių technologijų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas M. Milieška, parodoje pristato laboratorijoje sukurto plazmos generatoriaus tikslinį panaudojimą tiriant kosminių aparatų apsauginių dangų atsparumą abliacijos procesams skriejant per tankiuosius atmosferos sluoksnius.
Parodoje eksponuojamas plazmos generatoriaus maketas ir originaliu plazmos generatoriumi atliktų eksperimentų vaizdo įrašai, aiškiai atskleidžiantys MTEP produkto galimybes.
Dalyvavimas renginyje suteikia galimybę plėsti tarptautinius ryšius, pristatyti Lietuvos mokslinius bei technologinius sprendimus, juos komercializuoti ir stiprinti šalies pozicijas sparčiai augančioje kosmoso sektoriaus rinkoje.
Skelbiamas Lietuvos energetikos instituto 2025 m. pažangiausių magistrantų, doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konkursas.
Pažangiausias 2025 metų
Bakalaurantai – LEI dirbantys ir bakalauro studijoje studijuojantys asmenys;
Magistrantai – LEI dirbantys ir magistrantūroje studijuojantys asmenys, arba LEI dirbantys asmenys, kuriems nuo magistro kvalifikacinio laipsnio įgijimo praėję ne daugiau kaip dveji metai.
Doktorantai – LEI doktorantūroje studijuojantys asmenys. Doktorantai, ataskaitinio laikotarpio metu buvę akademinėse atostogose ar laikinai pertraukę studijas, dalyvauti konkurse neturi teisės.
Jaunieji mokslininkai – LEI pagrindinėse pareigose dirbantys asmenys, kuriems nuo daktaro laipsnio įgijimo praėję ne daugiau kaip 5-eri metai (į šį laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos).
Konkurse vertinama dalyvių mokslinė veikla atlikta nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.
Paraiškas iki 2025 m. lapkričio 27 d. 16 val. siųsti el. p. studijos@lei.lt (.docx formatu, užvardintas Paraiška_Pavardė Vardas). Iš Pareiškėjo el. p. adreso gauta paraiška yra laikoma pateikta tinkamai.
Konkurso nugalėtojams bus skiriamos paskatinamosios stipendijos/premijos.
Kviečiame dalyvauti!
Lapkričio 14 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete vykusiame renginyje „VDU Jungtys“, subūrusiame moksleivius, studentus, absolventus ir verslo bei mokslo atstovus.
Renginio metu LEI pristatė savo veiklas, tyrimų kryptis ir karjeros galimybes jauniesiems specialistams. „VDU Jungtys“ tapo puikia erdve užmegzti naujas pažintis ir dalintis patirtimi.
Lapkričio 11 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) lankėsi Panevėžio kolegijos administracijos ir tyrėjų atstovai: direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai dr. Evaldas Sapeliauskas, Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centro vadovė dr. Simona Vaitkienė ir tyrėjas Dovydas Barauskas. Vizitas surengtas projekto „Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas Lietuvos energetikos institute“, įgyvendinamo pagal Lietuvos Mokslo ir studijų įstaigų jungtinį, Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamą projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų stiprinimas“, vykdytojų kvietimu.
Svečiai susitiko su Instituto direktoriaus pavaduotoju Andriumi Tamošiūnu, su kuriuo aptarė Panevėžio kolegijos vykdomas MTEP veiklas ir pasiekimus. Vėliau delegacija apsilankė Vandenilio energetikos technologijų centre, kur projekto atsakingas vykdytojas dr. Rimantas Levinskas pristatė mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms naudojamą įrangą, teikiamas paslaugas verslui bei Centre sukurtas MTEP technologijas.
Didelio susidomėjimo sulaukė ir vizitas į Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratoriją. Čia vyresnysis mokslo darbuotojas Justas Šereika pristatė srautų tyrimus mikrokanaluose – sritį, kurioje reikšmingų rezultatų yra pasiekę ir Panevėžio kolegijos mokslininkai. Toje pačioje laboratorijoje mokslo darbuotoja Agnė Bertašienė supažindino su vykdomais tyrimais, akredituotais bandymais metrologijos srityje ir laboratorijoje saugomais penkiais valstybiniais etalonais.
Panevėžio kolegijos atstovus taip pat sudomino Plazminių technologijų laboratorijoje sukurti įrenginiai. Apie jų taikymo galimybes ir pasiektus rezultatus papasakojo projekto vykdytojas, vyresnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Milieška. Degimo procesų laboratorijoje jos vadovas Rolandas Paulauskas pristatė eksperimentinių įrenginių kompleksą, naudojamą naujų technologijų kūrimui bendradarbiaujant su verslo partneriais – UAB „Axis Technologies“ ir AB „Panevėžio stiklas“.
Vizitas atskleidė aiškias sąlyčio sritis ir potencialą tolimesniam bendradarbiavimui, siekiant bendromis kompetencijomis kurti MTEP produktus ir sėkmingai juos komercializuoti Lietuvos versle.
Lapkričio 12 d. Kretingos rajono savivaldybėje vyko Pietų Baltijos regiono programos projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija” (DecarbonDHS) seminaras-diskusija „Lietuvos mažųjų savivaldybių patirtis vystant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir jų perspektyvos“. Projekte dalyvauja Kretingos rajono savivaldybė, Kretingos šilumos tinklai ir Lietuvos energetikos institutas, kurie ir organizavo šį seminarą.
Seminaro metu buvo pristatytas projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija”, jo metu vykdomi darbai bei kaimyninių projekte dalyvaujančių šalių patirtis vykdant dekarbonizacijos procesą. Taip pat seminare savo patirtį pristatė UAB „Kretingos šilumos tinklai“ įmonės generalinis direktorius Donatas Gedmintas, kuris papasakojo apie savo įmonės patirtį, per pastaruosius penkerius metus įgyvendintus investicinius projektus, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose.
Seminare savo patirtį pristatė kviestiniai pranešėjai: Mindaugas Nevardauskas, UAB „Alytaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius, Tomas Janušas, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai ir investicijoms, ir Dainius Budrys, UAB „Plungės šilumos tinklai“ generalinis direktorius. Pranešimuose ypač daug dėmesio buvo skirta centralizuotų šilumos tiekimo skaitmenizacijai, kuri matoma kaip perspektyvi ir neišvengiama tokių sistemų plėtros ir modernizavimo kryptis, dekarbonizuojant šilumos tiekimo sektorių ir pereinant prie ketvirtos ar net penktos kartos sistemų.
Taip pat Lietuvos energetikos instituto atstovas Justas Šereika pristatė projekte vykdomos veiklos pranešimą apie naujų plėtros galimybių vertinimus Kretingoje naudojant nPro programą.
Seminare-diskusijoje šalia minėtų Kretingos, Alytaus, Jonavos ir Plungės centralizuoto šilumos tiekimo įmonių atstovų dalyvavo svečiai iš kaimyninių Šilutės bei Šilalės šilumos tiekimo įmonių, Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos.
Spalio 27-29 d. LEI atstovai dr. Sigitas Rimkevičius, dr. Egidijus Urbonavičius ir dr. Mantas Povilaitis dalyvavo Mančesteryje (Jungtinė Karalystė) vykusioje Europos techninių saugos organizacijų tinklo (ETSON) konferencijoje. Renginyje vyko diskusijos apie branduolinės energetikos technologijas, ypač mažuosius modulinius reaktorius (MMR) ir priežiūros institucijų bei techninės saugos organizacijų vaidmenį eksploatuojant branduolinės energetikos objektus ir planuojant naujų objektų statybą įvairiose šalyse.
Apžvelgė nacionalines programas
Atskira konferencijos sesija buvo skirta ETSON jaunųjų tyrėjų programos konkursui, kurio vertinimo komisijoje dirbo dr. S. Rimkevičius. Pirminę atranką praėję jaunieji tyrėjai pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus konferencijos dalyviams. Po ekspertų vertinimo ir visų konferencijos dalyvių balsavimo paaiškėjo, kad šiais metais konkurse nugalėjo Prancūzijos organizacijos French Authority for Nuclear Safety and Radiation atstovas.
S. Rimkevičius pirmininkavo konferencijos sesijai, kuri buvo skirta ETSON narių nacionalinių programų aptarimui. Pristatydamas Lietuvos energetikos institutą, S. Rimkevičius apžvelgė Lietuvos branduolinės energetikos plėtros perspektyvas, numatytas „Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje“, ir instituto, kaip techninės saugos organizacijos vykdomas veiklas, siekiant užtikrinti saugią branduolinės energetikos objektų eksploataciją ir eksploatacijos nutraukimą.
Tikslas – harmonizacija
Apibendrinant ETSON konferenciją, galima išskirti esminius dalykus, akcentuotus ne viename pranešime ir aktualius greitai besikeičiančioje branduolinės energetikos ekosistemoje – tai branduolinės energetikos saugos reikalavimų harmonizacija, bendradarbiavimas, saugos ir žmogiškųjų išteklių užtikrinimas. Platus kuriamų mažųjų modulinių reaktorių projektų spektras ir bendrų, vienodai suprantamų reikalavimų branduolinėms elektrinių projektams trūkumas iššaukia poreikį šiuos reikalavimus harmonizuoti, t. y. suderinti, kas įmanoma tik bendradarbiaujant. Harmonizavimas ir bendradarbiavimas yra būtinos sąlygos siekiant tvarios branduolinės energetikos plėtros Europoje ir kompetencijų didinimui.
Konferencijoje aptarti būdai, kaip sustiprinti bendradarbiavimą tarp mokslinių tyrimų ir branduolinę saugą reguliuojančių institucijų. Pavyzdžiui, gali būti steigiamos bendros darbo grupės, įtraukiant branduolinę saugą reguliuojančias institucijas, ETSON organizacijas ir universitetus, taip pat inicijuojami tarptautiniai projektai branduolinės energetikos infrastruktūrų vystymui ir bendram naudojimui. ETSON partneriai galėtų aktyviau dalyvauti bendruose Europos horizonto Euratom ir kitų tarptautinių programų projektuose bei tęsti gražią iniciatyvą inicijuojant ir vykdant vidinius ETSON projektus.
Artimiausi posėdžiai – Lietuvoje
Po konferencijos vykusioje Europos techninių saugos organizacijų tinklo Generalinėje asamblėjoje aptarti ETSON organizaciniai klausimai, bendradarbiavimas su partneriais (Europos komisijos mokslinių tyrimų centru (JRC), Tarptautine branduolinės energetikos agentūra (TATENA)). Veiklos ataskaitas pristatė Techninės reaktorių saugos tarybos (TBRS) ir ETSON mokslinių tyrimų grupės (ERG) vadovai.
ETSON Mokslinių tyrimų grupės posėdyje daugiausia dėmesio skirta MTEP veiklų prioretizavimui rengiamame ETSON Mokslinių tyrimų grupės strateginiame dokumente (ERG Position paper). Taip pat pristatytos ETSON vidaus projekto AMHYCO baigiamosios veiklos (projekte dalyvauja ir LEI) bei aptartos iniciatyvos galimiems naujiems projektams.
Artimiausi ETSON Generalinės Asamblėjos ir Mokslinių tyrimų grupės posėdžiai planuojami Kaune, Lietuvos energetikos institute, 2026 m. liepos mėn. pirmąją savaitę.
S. Rimkevičiaus dalyvavimo ETSON renginiuose (konferencijoje, Generalinės asamblėjos ir Mokslinių tyrimų grupės posėdžiuose) išlaidos padengtos projekto „Narystė Europos mokslinių tyrimų koordinatorių ir administratorių asociacijoje“ lėšomis, finansuota Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojančioji institucija Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Lapkričio 7 d. LEI lankėsi KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybos ir architektūros kompetencijų centro profesorė Danutė Vaičiukynienė kartu su fakulteto doktorantais, vykdančiais tyrimus naujų statybinių medžiagų, konstrukcijų ir jų gamybos technologijų srityse.
Vizito pradžioje svečiai buvo palydėti į Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratoriją, kurioje laboratorijos vadovė Inna Pitak pristatė atliekamus tyrimus, kuriant panaudotų saulės modulių utilizavimo technologiją, bei supažindino su naudojama įranga.
Degimo procesų laboratorijos veiklą pristatė chemijos specialistė Ainė Antanavičė ir laborantė Vilmantė Kudelytė, o doktorantas Ernest Bykov supažindino su tyrimų rezultatais, kurių pagrindu kitais metais gins daktaro disertaciją.
Plazminių technologijų laboratorijos mokslininkas Dr. Mindaugas Milieška papasakojo apie čia kuriamus produktus ir naudojamas technologijas. Dr. Rimantas Levinskas Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje svečius supažindino su penkiais laboratorijos valstybės etalonais ir metrologiniams matavimams sukurtais įrengimais. Vandenilio energetikos technologijų centro laborantas Artem Dedenok papasakojo apie Centre sukurtas technologijas bei naudojamą įrangą, kuri gali būti panaudota ir KTU doktorantų tyrimuose.
Aplankę laboratorijas, svečiai buvo pakviesti į LEI Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) produktų demonstracinę salę, kurioje R. Levinskas skaitė pranešimą „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų produktų kūrimas ir panaudojimas“, akcentuodamas sukurtų ir kuriamų MTEPI produktų praktinį panaudojimą. Susitikimą baigė diskusija apie galimybes pasinaudoti Instituto infrastruktūra ir mokslininkų patirtimi, kuriant naujus MTEP produktus.
Šiandien, lapkričio 10 d. minima Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi. Jos tikslas – sustiprinti visuomenės ryšį su mokslu, atkreipti dėmesį į jo svarbą, supažindinti su naujovėmis ir pasiekimais, skatinti jaunimą domėtis mokslu bei jo perspektyvomis.
UNESCO iniciatyva nuo 2002-ųjų ši diena minima kasmet. Tai puiki proga prisiminti, kokį reikšmingą vaidmenį mokslas atlieka spendžiant globalius iššūkius ir kuriant technologijas pažangiam ateities pasauliui. Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi kviečia stiprinti dialogą tarp mokslininkų, institucijų ir visuomenės bei pabrėžia, kad pažanga įmanoma tik bendradarbiaujant.
Šia proga sveikiname visus mokslo bendruomenės narius. Dėkojame už jūsų atkaklumą ir indėlį kuriant pažangesnę, tvaresnę ir saugesnę ateitį.
Lapkričio 6 d. Lietuvos energetikos institute įvyko BJR programos projekto „Savivaldybių mastu anglies dioksidu grindžiama energijos pusiausvyra“ (Energy Equilibrium) organizuotas seminaras „Lietuvos energetikos sektoriaus planavimas valstybės ir savivaldybių lygiais“.
Seminaro metu LEI projekto dalyviai ir kviestiniai pranešėjai iš Kauno technologijos universiteto, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pristatė įvairias savivaldybių bei valstybės lygiu planuojamas atsinaujinančių energijos išteklių technologijas, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, investicijas.
Pranešėjai pristatė šių investicijų technologinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus, reikalingas paramos priemones bei teisinius instrumentus, būtinus jų įgyvendinimui.
Taip pat buvo vertinama esama planavimo patirtis ir ateities perspektyvos, siekiant įgyvendinti nacionalinius strateginius tikslus.
Spalio 29 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai dalyvavo energetikos, transporto ir žaliosios ekonomikos forume „GreenTech Vilnius“. Verslo, politikos ir visuomenės lyderiams skirtame renginyje jie skaitė pranešimus apie pažangias energetikos technologijas ir išsakė savo įžvalgas ekspertų diskusijose.
Mažųjų modulinių reaktorių perspektyvos
Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkas dr. Egidijus Urbonavičius forume skaitė pranešimą „Mažieji moduliniai reaktoriai: kokį potencialą galime įžvelgti šiandien?“, kuriame apžvelgė dabartinę branduolinės energetikos situaciją pasaulyje ir mažųjų modulinių reaktorių (MMR) technologijų vystymą. Pranešimo metu dr. E. Urbonavičius pristatė MMR tipus, jų plėtros projektus įvairiose šalyse, panaudojimo galimybes, kylančius iššūkius, jų sprendimo būdus, ir pabrėžė, kad Lietuva turi reikiamą patirtį ir infrastruktūrą plėtoti šią energetikos kryptį.
Po pranešimo dr. E. Urbonavičius dalyvavo ekspertų diskusijoje „Kada Lietuva turės pirmą mažąjį branduolinį reaktorių?“ Diskusijos dalyviai svarstė, ar branduolinės energetikos renesanso galimybė Europos Sąjungoje Lietuvoje yra reali. Taip pat buvo aptartos priežastys, skatinančios orientuotis į branduolinės energetikos vystymą bei sprendimai, kuriuos turėtume priimti, norėdami pasiruošti šiam proveržiui.
Diskusijoje dalyvavę ekspertai pabrėžė, kad Lietuva jau turi teisinę bazę ir yra sukaupusi patirtį, reikalingą saugiai branduolinių elektrinių eksploatacijai. Dr. E. Urbonavičius atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinėje branduolinės energetikos technologijų plėtroje svarbiausias prioritetas teikiamas saugumui – kuriant ir tobulinant šias technologijas, taikomi aukščiausi gamybos bei technologinių procesų valdymo standartai. Pasak jo, siekiant naujai vystyti branduolinę energetiką Lietuvoje, svarbus glaudus visų suinteresuotųjų bendradarbiavimas.
DI įtaka energetikos ateičiai
LEI energetikos ekspertas Daivis Virbickas renginio dalyviams skaitė pranešimą „Akumuliacinės technologijos energetikoje. Ar turime pavyzdžių Lietuvoje?“, kurio metu pristatė įvairias pasaulyje naudojamas energijos kaupimo technologijas, aptarė jų privalumus, trūkumus ir veikimo galią. Tuo pačiu jis pateikė realų hibridinės energijos kaupimo sistemos projektą Lietuvoje, kuris mažina pastatų energijos sąnaudas ir CO₂ emisijas.
D. Virbickas kartu su LEI Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovu dr. Dariumi Naujokaičiu taip pat dalyvavo diskusijoje „Ar didžiausią įtaką energetikos ir transporto ateičiai turės DI?“ Ekspertai aptarė, kurios technologijos artimiausiais metais labiausiai didins ekonominį valstybių potencialą ir padės realizuoti žaliąją energetikos, transporto bei pramonės transformaciją. Diskutuota, į kokias technologijas turėtų investuoti verslas, o kurių technologijų ir pažangių verslų vystymą turėtų remti valstybė.
Diskusijos metu D. Virbickas akcentavo, kad energetikoje, kaip ir kitose srityse, dirbtinis intelektas sukurs ir galimybių, ir problemų. Jo įtaka bus didelė, tačiau ne vienintelė. Tuo tarpu dr. Darius Naujokaitis atkreipė dėmesį, kad dirbtinis intelektas jau dabar mokslininkams padeda greičiau ir efektyviau atlikti tyrimus, tad šios technologijos įtaka tik didės. Tačiau kuriant ir taikant DI, būtinos ekspertinės žinios.
