Kovo 12 d. LEI lankėsi Kauno technologijos universiteto Elektros inžinerijos ir Atsinaujinančios energetikos studijų programų trečio kurso bakalauro studentai.
Vizito pradžioje studentai apsilankė Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje, kur susipažino su čia vykdoma moksline veikla ir turima įranga. Ekskursiją vedė laboratorijos mokslininkai Irena Vaškevičienė, Deimantė Čepauskienė, Gytis Ežerinskas ir Vladas Zaleskas. Jie pristatė atliekamus tyrimus, papasakojo apie vykdomus projektus, pasidalijo pasiekimais bei atsakė į studentams kilusius klausimus.
Vėliau Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos mokslininkas Mantas Marčiukaitis studentams skaitė paskaitą apie atsinaujinančius energijos šaltinius.
Vizito pabaigoje Instituto veiklos kryptis pristatė Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkas Tadas Kaliatka. Jis supažindino studentus su galimybėmis LEI atlikti praktiką, įsitraukti į mokslinius projektus bei tęsti studijas doktorantūroje.
Kovo 10–11 d. Helsinkyje vyko simpoziumas, kurį organizavo tarptautinės energetikos bendrovės „Westinghouse Electric Company“ ir „Hyundai Engineering & Construction“. Renginio metu pristatytos pažangios branduolinės energetikos technologijos, aptarti šiuo metu pasaulyje įgyvendinami naujų elektrinių projektai bei diskutuota apie tiekimo grandinių plėtrą ir bendradarbiavimo galimybes Šiaurės šalių rinkoje.
Simpoziume dalyvavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktoriaus pavaduotojas ir Branduolinių inžinerijos problemų laboratorijos mokslininkas Robertas Poškas bei Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas Sigitas Rimkevičius, kurie renginyje atstovavo Lietuvos mokslininkų bendruomenei bei plėtojo tarptautinius ryšius branduolinės energetikos srityje.
Renginio programą sudarė bendrosios sesijos ir B2B susitikimai, kurių metu dalyviai kartu su organizatoriais turėjo galimybę tiesiogiai aptarti naujų projektų plėtrą, technologines inovacijas bei potencialias partnerystes.
LEI atstovų dalyvavimas tokio lygio tarptautiniuose renginiuose prisideda prie Lietuvos mokslo ir inžinerijos matomumo stiprinimo branduolinės energetikos srityje, sudaro galimybes plėtoti partnerystes bei įsitraukti į tarptautinius technologijų ir tyrimų projektus.
Balandžio 2 d. LSMU Visuomenės sveikatos fakultete vyks projekto CliMed-LT pradžios (Kick-off) praktinis–mokslinis seminaras–konferencija.
Renginyje bus pristatomas naujas tyrimų projektas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip ekstremalūs orų reiškiniai – karščio bangos, staigūs temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčiai – veikia Lietuvos gyventojų sveikatą ir mirtingumo nuo insulto, miokardo infarkto bei savižudybių riziką.
Projektą įgyvendina LEI ir LSMU mokslininkai, siekdami geriau suprasti klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai ir kurti sprendimus, padėsiančius sveikatos sistemai laiku pasirengti artėjančiomis rizikoms.
Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/projektas/mirtingumo-nuo-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-ir-savizudybiu-rizikos-sasajos-su-ekstremaliais-oru-reiskiniais-lietuvoje-klimato-kaitos-kontekste-climed-lt/
Lietuvos mokslo taryba (LMT) skyrė finansinę paramą Lietuvos energetikos instituto doktoranto akademinei išvykai.
Doktorantas Darius Pranckevičius (sutarties Nr. S-DAK-26-37) dalyvaus 12-oje tarptautinėje konferencijoje „Žalioji energetika ir aplinkos inžinerija“ (angl. 12th International Conference on Green Energy & Environmental Engineering GEEE`2026), vyksiančioje 2026 m. balandžio 27-30 d. Stambule, Turkijos Respublikoje. Konferencijoje doktorantas skaitys žodinį pranešimą „Integrated Optimization of Battery and Hydrogen Systems in Hybrid Renewable Energy Configurations for Industrial Decarbonization“. Skirta suma – 2100 Eur.
Kovo 9 d. LEI lankėsi Kauno kolegijos Žaliosios energetikos inžinerijos studijų programos studentai.
Vizito pradžioje MTEPIPC projektų vadovas Rimantas Levinskas studentus supažindino su vykdomo projekto „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ poveiklės „Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas Lietuvos energetikos institute“ tikslais ir Instituto sukurtais mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) produktais. Detaliau apie žinių valorizacijos procesą Rimantas Levinskas pristatė pranešime „Žinių perdavimo ir jų valorizacijos procesas Lietuvos energetikos institute“, kuriame, pateikiant konkrečius pavyzdžius, aptarė pagrindinius žinių valorizacijos aspektus: inovacijų skatinimą, sąsajas su verslu, ekonominę vertę bei socialinį poveikį.
Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos doktorantas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Darius Pranckevičius svečiams skaitė pranešimą „Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos veiklos ir sukurti MTEP produktai“.
Studentai taip pat susipažino su LEI laboratorijomis ir MTEP veiklų demonstracinėmis erdvėmis. Vizito po mokslo padalinius metu studentams infrastruktūrą ir jos panaudojimą vykdant MTEP veiklas pristatė: Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas Šarūnas Varnagiris; Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos tyrėjai Mindaugas Kulokas, Egidijus Lemanas ir mokslininkė Irena Vaškevičienė; Plazminių technologijų laboratorijos vadovas Liutauras Marcinauskas ir mokslininkas Mindaugas Milieška; Degimo procesų laboratorijos mokslininkas Adolfas Jančauskas ir doktorantas Ernest Bykov; Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos mokslininkas Vidas Makarevičius; Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos mokslininkas Arūnas Sirvydas.
Kovo 3 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Monika Inčerytė Ostravoje, Čekijoje dalyvavo projekto „Repower Industries“ partnerių susitikime ir skaitė pranešimą „Selected Good Practices from Implemented Projects on Waste Heat Utilisation for Industry“ (Gerosios praktikos iš įgyvendinamų projektų, skirtų atliekinės šilumos panaudojimui pramonėje).
LEI patirtis: nuo mokslinių tyrimų iki praktinių sprendimų
M. Inčerytės pranešime pristatyta LEI patirtis įgyvendinant tarptautinius projektus, skirtus efektyvesniam atliekinės šilumos panaudojimui bei CO₂ emisijų mažinimui.
Vienas iš pristatytų projektų – RE-WITCH (Renewable and Waste Heat Valorisation in Industries via Technologies for Cooling Production and Energy Harvesting). Šis 26 partnerius iš 10 šalių vienijantis konsorciumas kuria konkurencingus ir inovatyvius sprendimus tvaraus pramoninio šildymo ir vėsinimo srityje, siekiant į pramonės procesus integruoti atsinaujinančius energijos išteklius ir atliekinę šilumą.
Taip pat pristatytas projektas Low2HighDH (Developing Methodologies for the Integration of Low-grade Energy Sources into High-temperature District Heating Networks). Jį vykdant plėtojamos metodikos, leidžiančios žemos temperatūros energijos šaltinius ir atliekinę šilumą integruoti į aukštatemperatūrius centralizuoto šilumos tiekimo tinklus. Projektu siekiama skatinti investicijas į tvarias šilumos technologijas bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Strateginis atliekinės šilumos vaidmuo
Pranešimo metu pristatyta kompleksinė atliekinės šilumos integravimo koncepcija, apimanti šilumos atgavimą naudojant pramoninius šilumokaičius, jos temperatūros pakėlimą šilumos siurbliais iki centralizuoto šildymo tinklams reikalingų parametrų, perdavimą vamzdynais bei šilumos kaupimo sprendimus. Tokia sistema leidžia efektyviai išnaudoti pramonės procesų metu susidarančią energiją, subalansuoti paklausos svyravimus ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą.
Šie sprendimai kuria ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą – didina energetinį atsparumą, stabilizuoja energijos kaštus, mažina CO₂ emisijas ir stiprina regionų konkurencingumą.
M. Inčerytės pristatyti LEI vykdomų projektų pavyzdžiai parodė, kad atliekinė šiluma gali tapti svarbia energetikos transformacijos dalimi, prisidedančia prie ilgalaikio tvarumo ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.
Nuo politikos formavimo iki technologinių sprendimų
Susitikimas vyko įgyvendinant „Interreg Europe“ programos projektą „Energetinės nepriklausomybės ir saugumo politikos skatinimas“ (Promoting better policy for Industrial Energy Independence and Security – Repower Industries). Projekto koordinatorius – Čekijos technikos universitetas, jame dalyvauja partneriai iš Čekijos, Graikijos, Italijos, Airijos, Slovėnijos ir Lietuvos. Lietuvai projekte atstovauja Biržų rajono savivaldybės administracija ir VšĮ Lietuvos inovacijų centras. M. Inčerytė susitikime pranešimą skaitė Biržų rajono savivaldybės administracijos kvietimu.
„Repower Industries“ tikslas – stiprinti pramonės, ypač jos strateginių sektorių, energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Geopolitiniai iššūkiai atskleidė, kad dalis Europos Sąjungos pramonės šakų vis dar išlieka priklausomos nuo tarptautinių energijos rinkos sutrikimų. Todėl projekte daug dėmesio skiriama gerosios praktikos mainams, energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančių išteklių integracijai ir ilgalaikiam regionų atsparumui.
Projekto partneriai analizuoja, kaip politikos priemonės gali paskatinti realius pokyčius pramonėje – nuo efektyvesnio energijos naudojimo iki inovatyvių šilumos atgavimo ir energijos kaupimo sprendimų diegimo.
Dalyvavimas „Repower Industries“ partnerių susitikime Ostravoje išryškino Lietuvos energetikos instituto indėlį ir kryptingą darbą kuriant pažangius, mokslo žiniomis pagrįstus sprendimus Europos pramonės energetiniam saugumui ir nepriklausomybei stiprinti.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijų atstovai susitiko su Japonijoje dirbančia bendrovės „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ inžiniere dr. Giedre Zablackaite.
Susitikimas vyko simboliniu metu – tą pačią savaitę Vašingtone buvo pasirašytas trišalis memorandumas tarp Ignalinos atominės elektrinės (veikiančios „Altra“ vardu), „GE Vernova Hitachi Nuclear Energy LLC“ (JAV) ir „Synthos Green Energy S.A.“ (Lenkija) dėl mažųjų modulinių reaktorių (MMR) technologijos BWRX-300 galimybių vertinimo Lietuvoje.
Lietuvos branduolinės energetikos perspektyvos
Ekspertų diskusijoje daug dėmesio skirta galimybei stiprinti Lietuvos vaidmenį branduolinės energetikos srityje. Akcentuota, kad branduolinė energetika galėtų tapti viena iš priemonių siekiant Lietuvos energetinio saugumo ir klimato neutralumo tikslų, ypač derinant ją su atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Pokalbio metu sutarta, kad vienu energijos šaltiniu apsiriboti negalima – moderni energetikos sistema turi būti grindžiama skirtingų technologijų deriniu. Branduolinė energetika užtikrina energijos tiekimo stabilumą, mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro, stiprina energetinį saugumą ir tuo pačiu visiškai neišmeta CO₂. Be to, ji gali būti derinama su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir įsilieti į bendrą energijos gamybos sistemą.
Šiuo metu Europoje stiprėja branduolinės energetikos plėtros tendencijos – daugelis valstybių, įskaitant Prancūziją, Švediją, Čekiją, Slovakiją, Nyderlandus, Rumuniją, Bulgariją, taip pat Lenkiją ir Estiją, rengia naujas branduolinės energetikos programas. LEI ekspertų vertinimu, Lietuva, turėdama stiprias kompetencijas šioje srityje, taip pat galėtų aktyviau svarstyti branduolinės energetikos plėtros galimybes.
Vis daugiau dėmesio skiriama mažiesiems moduliniams reaktoriams (MMR), kurie laikomi viena perspektyviausių ateities energetikos technologijų ir potencialiu Lietuvos energetikos sistemos raidos pasirinkimu. Remiantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje ateityje galėtų būti vykdoma etapais, daugiausia diegiant MMR technologijas. Strategijoje numatyta, kad MMR plėtros galimybių vertinimas turėtų būti atliktas iki 2027 m.
Bendradarbiavimo su Japonija galimybės
Susitikime taip pat aptartos galimos Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo kryptys branduolinės energetikos srityje. Dr. G. Zablackaitė pažymėjo, kad jos atstovaujama bendrovė yra suinteresuota stiprinti ryšius su Lietuva ir plėtoti mokslinį bei technologinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos ir saugos tyrimų srityse.
Diskusijoje prisimintas ir anksčiau Lietuvoje svarstytas Visagino atominės elektrinės projektas, kurio metu buvo planuota diegti pažangią JAV ir Japonijos įmonių bendradarbiavimo pagrindu sukurtą „GE Hitachi“ branduolinio reaktoriaus technologiją. Nors projektas nebuvo įgyvendintas dėl politinių ir ekonominių priežasčių, ekspertų teigimu, tokios patirties analizė yra svarbi svarstant ateities energetikos sprendimus ir vertinant pažangių technologijų pritaikymo galimybes Lietuvoje.
Anot specialistų, ateityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas galėtų būti plėtojamas mokslinių tyrimų, branduolinės saugos technologijų, jaunųjų specialistų rengimo bei akademinių mainų srityse. Tokie kontaktai galėtų padėti Lietuvai stiprinti kompetencijas vertinant ir diegiant naujos kartos branduolines technologijas, įskaitant mažųjų modulinių reaktorių sprendimus.
Pristatė Lietuvos patirtį
Susitikimo metu LEI mokslininkai pristatė su branduoline energetika susijusias instituto tyrimų kryptis ir vykdomą mokslinę veiklą. Instituto tyrimai apima branduolinės energetikos saugos analizę, galimų avarinių situacijų vertinimą ir pažangių energetikos technologijų modeliavimą, siekiant geriau suprasti jų veikimą realiomis eksploatavimo sąlygomis.
Didelis dėmesys skiriamas mažųjų modulinių reaktorių saugos tyrimams, branduolinių technologijų patikimumo vertinimui bei branduolinės energetikos infrastruktūros atsparumui išorės grėsmėms. Taip pat atliekami radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sprendimų tyrimai bei prisidedama prie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų.
Šios kompetencijos leidžia Lietuvai vertinti naujų branduolinių technologijų pritaikymo galimybes ir prisidėti prie saugaus energetikos sektoriaus vystymo.
Iš Kauno – į Tokiją
Dr. G. Zablackaitė – buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė. Vėliau ji studijas ir mokslinę veiklą tęsė Tokijo technologijų institute (angl. Tokyo Institute of Technology, dabar – Institute of Science Tokyo), Japonijoje. Po doktorantūros ji vykdė podoktorantūrinius mokslinius tyrimus Japonijos atominės energijos agentūroje, kur gilinosi į branduolinės energetikos technologijas ir saugos vertinimo klausimus. Šiuo metu ji dirba „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ Atominių elektrinių inžinerijos departamente, Branduolinių reaktorių inžinerijos skyriuje ir prisideda prie branduolinės saugos sistemų projektavimo bei vertinimo darbų.
Pasak dr. G. Zablackaitės, Japonijos patirtis po Fukušimos I atominės elektrinės avarijos parodė, kad branduolinė energetika gali išlikti svarbia energetikos sistemos dalimi net ir po didelių krizinių įvykių. Po avarijos didelė visuomenės dalis buvo skeptiškai nusiteikusi branduolinės energetikos atžvilgiu, tačiau pastaraisiais metais reaktoriai palaipsniui grąžinami į energetikos sistemą, stiprinant saugos standartus, modernizuojant technologijas ir užtikrinant energijos tiekimo stabilumą.
Jos teigimu, artimoje ateityje būtų prasminga plėtoti Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą branduolinės energetikos ir mokslinių tyrimų srityse. Dr. G. Zablackaitė taip pat išreiškė norą dalintis sukaupta profesine patirtimi su Lietuvos mokslo ir akademine bendruomene bei prisidėti prie branduolinės energetikos kompetencijų stiprinimo gimtojoje šalyje.
Vasario 27 d. Lietuvos energetikos institute įvyko partnerių paieškos (matchmaking) renginys, skirtas pasirengti RTO Lietuva organizuojamam tarpdisciplininiam konkursui „RTO NEXUS CALL“. Renginys subūrė Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ir Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovus bendram projektinių idėjų vystymui.
Dalyviai susipažino su RTO veikla ir kvietimo sąlygomis, išgirdo ankstesnių metų sėkmės istorijas bei aptarė išmoktas pamokas. Aktyvios diskusijos ir tiesioginiai kontaktai padėjo užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius, kurie, tikimasi, peraugs į naujas projektines iniciatyvas.
Lietuvos energetikos instituto mokslininkai taip pat pristatė Vandenilio energetikos technologijų centro, Degimo procesų, Plazminių technologijų bei Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijų infrastruktūrą ir atliekamus tyrimus.
Tyrėjai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai kviečiami teikti savo straipsnių santraukas (angl. abstracts) ENTRUST konferencijai, kuri vyks 2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute, Kaune. Konferencija suburs tarptautinę mokslininkų, inovatorių, pramonės atstovų ir politikos formuotojų bendruomenę bendrai diskusijai apie technologinius sprendimus, reikalingus energetikos transformacijos srityje.
Straipsnių santraukos turi būti pateiktos anglų kalba ir glaustai pristatyti tyrimo temą, metodologiją, pagrindinius rezultatus bei svarbiausias išvadas. Santraukos apimtis – iki 2 500 ženklų. Visos santraukos turi būti pateiktos iki 2026 m. birželio 15 d. per oficialią internetinę teikimo sistemą, kurią galima rasti čia.
Patirtis, kurianti ateitį
Atsižvelgiant į didėjantį konstruktyvaus dialogo poreikį energetikos transformacijos kontekste, Lietuvos energetikos institutas (LEI) inicijavo pirmąją ENTRUST konferenciją, bendrai diskusijai subursiančią mokslininkus, inovatorius, investuotojus, politikos formuotojus.
Svarbia ENTRUST dalimi taps CYSENI – ilgametė tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija energetikos ir gamtos mokslų srityse. Daugiau nei du dešimtmečius CYSENI buvo reikšminga platforma pradedantiesiems tyrėjams pristatyti savo darbus, keistis idėjomis ir kurti ilgalaikius profesinius ryšius visoje Europoje. 2026 m. CYSENI žengia į naują etapą – iš savarankiškos konferencijos ji tampa neatsiejama ENTRUST dalimi.
ENTRUST konferencija tęs CYSENI tradicijas ir glaudų bendradarbiavimą su ilgamečiais partneriais, kartu atverdama jauniems tyrėjams platesnes tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Doktorantai, pradedantieji tyrėjai ir jaunieji mokslininkai išliks svarbia ENTRUST dalimi – jiems bus sudarytos sąlygos pristatyti savo tyrimus, megzti profesinius ryšius ir diskutuoti su patyrusiais mokslininkais, pramonės atstovais bei politikos formuotojais.
Norėdami gauti naujausią informaciją apie konferenciją, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
