LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Eimantas Neniškis su portalu „LRT. lt“ pasidalino savo įžvalgomis apie viešojo transporto parkų atnaujinimą netaršiomis transporto priemonėmis ir šio proceso iššūkius.
„Iki 2027 m. dauguma Europos miestų, jau nekalbant apie Lietuvos miestus, nespės iš esmės pertvarkyti viešojo transporto sistemų ir visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Spartesnę viešojo transporto transformaciją labiausiai stabdo ne technologijų, o finansavimo stoka“, – komentavo jis.
Visą straipsnį rasite ČIA
Mikroplastikų tarša šiandien laikoma viena opiausių pasaulinių ekologinių problemų. Nors šios mikroskopinės dalelės gali būti beveik nematomos plika akimi, jų poveikis gamtai ir žmogaus sveikatai milžiniškas. Reaguodami į šias grėsmes, mokslininkai ieško inovatyvių sprendimų. Vienas jų – pasitelkti augalus, galinčius veikti kaip natūralūs „filtrai“ ir mažinti mikroplastiko patekimą į maistą.
Kova su nematomu priešu
Europos Sąjungos šalyse apie 35 proc. visų mikroplastikų (MP) aplinkoje sudaro sintetiniai tekstilės pluoštai. Didelė jų dalis patenka į aplinką tiesiog skalbiant drabužius. Šios dalelės aptinkamos visur – nuo upių ir jūrų iki dirvožemio, atmosferos ir net žmogaus organizmo. Jos keičia dirvožemio savybes, o kartu – ir augalų, kuriuos valgome, fiziologiją.
2025 m. Lietuvos energetikos institutas (LEI) pradėjo vykdyti tarpinstitucinį „RTO Lietuva“ asociacijos narių projektą „Mikroplastikų transporto augaluose modeliavimas naudojant mikrofluidines sistemas“. Projektas įgyvendintas kartu su partneriais – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) bei Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC). Juo siekta ištirti mikroplastiko migraciją augalo indų sistemoje, kas ateityje leistų identifikuoti augalų rūšis, galinčias toleruoti mikroplastiko taršą arba net sumažinti jos poveikį.
Projekto aktualumas sulaukė ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio – apie LEI ir partnerių vykdomus mikroplastikų tyrimus rašė portalai „15min“ ir „Kauno diena“.
„Super“ augalo paieškos
Kiekvienas augalas skirtingai reaguoja į MP taršą, todėl tyrėjai ieško jai atsparių rūšių, galinčių netgi išnaudoti mikroplastikus savo naudai. Vienas iš tokių kandidatų – grikiai (Fagopyrum spp.). Pastebėta, kad esant mažoms MP koncentracijoms, jų šaknys pradeda sintetinti daugiau oksalo rūgšties – junginio, galinčio dalyvauti gynybinėse reakcijose.
Tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti, kaip MP migruoja per augalo epitelį. Taip pat tirta, kaip šių dalelių kaupimasis veikia augalo augimo dinamiką, fotosintezės efektyvumą ir atsparumą aplinkos sukeliamam stresui, bei kaip tai gali lemti jų patekimą į žmogaus mitybos grandinę. Jei pavyktų išnaudoti MP poveikiui atsparius augalus, tai galėtų tapti ne tik ekologine, bet ir ekonomine inovacija, padedančia kovoti su viena didžiausių XXI amžiaus taršos grėsmių.
Iš skalbimo mašinos – į lėkštę
2026 m. pavasarį gauti pirmieji mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Jie parodė, kad skalbiant sintetinės tekstilės drabužius į aplinką patenka nemaži plastiko kiekiai – vidutiniškai apie 0,6 gramo mikropluoštų vienam kilogramui drabužių per vieną skalbimo ciklą. Šios dalelės daugiausia sudarytos iš polietileno tereftalato (PET) – medžiagos, kuri ilgai išlieka aplinkoje ir sunkiai suyra. Mikroplastikas kaupiasi dirvožemyje, kelia grėsmę augalams ir netgi gali patekti į mūsų valgomą maistą. Suvartotas plastikas kelia lėtinių uždegimų, ląstelių pažaidos, endokrininės sistemos sutrikdymo rizikas.
Tvaresnis žemės ūkis
Tyrimo metu pirmą kartą aiškiai atskleista, kaip mikroplastikas juda augalų šaknyse. Naudojant laboratorinį modelį, imituojantį šaknies struktūrą, nustatyta, kad mikroplastiko judėjimas nėra atsitiktinis. Mažos dalelės (apie 5 mikrometrus) juda kartu su vandens srautu ir gali prasiskverbti giliau į augalo audinius. Tuo tarpu didesnės dalelės (10–20 mikrometrų) dažniau įstringa šaknų paviršiuje ar porose, sukeldamos lokalų „užsikimšimą“.
Tyrimai su grikiais ir šaknų struktūrą imituojančiais modeliais parodė, kad augalų šaknys gali veikti kaip natūralus filtras – jos sulaiko dalį mikroplastiko, bet ne visiškai apsaugo augalą. Šis atradimas ateityje gali leisti atrinkti ar net kurti augalus, atsparesnius mikroplastiko poveikiui, kurie galėtų prisidėti prie užterštų dirvožemių valymo ir tapti tvaraus žemės ūkio inovacija.
„Šis projektas unikalus tuo, kad sujungia tris svarbias dalis – augalo vidinės struktūros nustatymą, mikroplastiko atskyrimą ir jo migracijos per šaknis tyrimą. Toks tarpdisciplininis požiūris leidžia tiksliau įvertinti, kaip dalelių dydis, skysčių srautai ir paties augalo sandara lemia, ar mikroplastikas gali patekti į augalo vidų ir galiausiai – į maisto grandinę“, – sako vienas iš projektą vykdžiusių tyrėjų, LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslininkas dr. Justas Šereika.
Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, finišavo Lietuvos energetikos instituto organizuojamų edukacijų sezonas. Sausio-birželio mėnesiais institute surengta daugiau kaip 20 edukacinių užsiėmimų įvairiomis energetikos temomis. Juose dalyvavo 2–11 klasių moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Lazdijų, Babtų, Trakų, Radviliškio.
Edukacijų metu moksleiviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su šiuolaikinės energetikos pasauliu – atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vandenilio energetika, branduoline energetika, biokuru, hidrodinamikos principais, oro srautų tyrimais bei pažangiomis plazmos technologijomis. Dalyviai taip pat lankėsi LEI laboratorijose, iš arti pamatė mokslinę įrangą, klausėsi apie vykdomus tyrimus bei patys atliko praktines užduotis.
Edukacijos leido moksleiviams geriau suprasti, kaip mokslas ir technologijos prisideda prie energetikos sektoriaus pažangos, kokie sprendimai kuriami siekiant tvaresnės ateities ir kokios profesinės galimybės atsiveria pasirinkus energetikos sritį.
Jaunosios kartos ugdymas ir domėjimosi energetika skatinimas yra viena svarbių LEI veiklos krypčių. Institutas siekia suteikti moksleiviams galimybę ne tik išgirsti apie energetikos mokslą, bet ir pamatyti mokslininkų darbą iš arti, pabendrauti su tyrėjais. Taip siekiama įkvėpti potencialius ateities energetikos specialistus ir prisidėti prie naujosios profesionalų kartos ugdymo Lietuvoje.
Pratęstas ENTRUST konferencijos mokslinių straipsnių santraukų pateikimo terminas – jas galima teikti iki liepos 15 d.
Straipsnių santraukos turi būti pateiktos anglų kalba ir glaustai pristatyti tyrimo temą, metodologiją, pagrindinius rezultatus bei svarbiausias išvadas. Santraukos apimtis – iki 2 500 ženklų. Visos santraukos turi būti pateiktos iki 2026 m. liepos 15 d. per oficialią internetinę teikimo sistemą, kurią galima rasti čia.
2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute vyksianti pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija suburs mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus ir politikos formuotojus diskusijai apie technologinius sprendimus energetikos transformacijos srityje. Svarbia konferencijos dalimi taps ilgametė CYSENI konferencija, kuri nebebus organizuojama atskirai. CYSENI palikimas ir tradicijos išliks svarbia ENTRUST dalimi.
Norėdami gauti konferencijos naujienas, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste birželio 5 d. atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio stotis.
Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.
Atidaryme dalyvavo LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Urbonavičius.
„Vandenilio užpildymo kolonėlė yra svarbus žingsnis kuriant žaliosios energetikos ekosistemą Lietuvoje ir spartinant transporto bei pramonės dekarbonizaciją. Europai toliau investuojant į švarias energijos technologijas, tokia iniciatyva parodo, kad Klaipėdos uostas gali tapti energetinių inovacijų lyderiu Baltijos regione, o sukaupta patirtis ir sukurta infrastruktūra gali paskatinti platesnį vandenilio technologijų diegimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu“, – sako dr. Š. Varnagiris.
Žaliojo vandenilio projektas Klaipėdos uoste pradėtas įgyvendinti 2023-aisiais, praėjusių metų vasarą pradėti aikštelės, ant kurios sumontuota žaliojo vandenilio įranga, statybos darbai ir projektas ėmė įgauti vis didesnį pagreitį. Jau spalio pabaigoje į Klaipėdos uostą buvo atgabenti svarbiausi įrenginiai, netrukus jie buvo pradėti montuoti, o jau šių metų balandį pagamintas pirmasis žaliojo vandenilio lašas.
Nemuno gatvėje esančioje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo stotelėje aplinkai draugiškus degalus gamins polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeris. Įrangai dirbant visu pajėgumu, per metus bus pagaminama apie 127 tonos vandenilio.
Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Planuojama, kad bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projekto vertė sieks apie 12 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. eurų.
LEI organizuojamos ENTRUST konferencijos Kaune dalyviai turės galimybę pažinti išskirtinį Europos modernizmo miestą. Kaune susipina ne tik architektūra, bet ir istorinis bei kultūrinis kontekstas, leidžiantis geriau suprasti jauną valstybę, kupiną optimizmo, ambicijų ir tikėjimo ateitimi.
Optimizmo architektūra
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Kaunas tapo laikinąja valstybės sostine – svarbiausiu šalies miestu. Vos per du dešimtmečius jis išgyveno nepaprastą virsmą: čia susitelkė valdžios institucijos, inteligentija, pradėjo vystytis pramonė. Tarpukariu Kaune buvo pastatyta beveik 12 tūkstančių naujų pastatų, suformavusių unikalų urbanistinį audinį, neturintį analogų regione.
Modernistinė Kauno architektūra pirmiausia atspindi to meto nuotaiką ir kryptį – tikėjimą šviesia ateitimi bei sparčią valstybės, kartu ir laikinosios sostinės, raidą. Naujasis Kauno veidas buvo kuriamas beveik „nuo nulio“, su dideliu tikėjimu, kad valstybė turi ateitį ir gali tapti modernia, europietiška šalimi.
Tikėjimas šviesia ateitimi stipriai atsispindėjo ir architektūroje. Pastatai buvo modernūs, šviesūs, funkcionalūs, be perteklinių puošmenų – tarsi rodantys, kad svarbiausia yra progresas, pažanga ir nauja pradžia. Dėl šios priežasties Kauno modernizmas dažnai vadinamas „optimizmo architektūra“. Tai architektūra, kuri gimė iš tikėjimo valstybe, jos augimu ir šviesia ateitimi.
UNESCO pripažintas paveldas
Šiandien Kaune yra išlikę daugiau nei 6 tūkst. modernistinės architektūros pastatų – tai viena didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių tarpukario modernizmo architektūros kolekcijų Europoje. 2023 metais šis išskirtinis paveldas sulaukė tarptautinio įvertinimo – Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tai ne tik simbolinis pripažinimas, bet ir svarbus įsipareigojimas saugoti bei puoselėti šį unikalų miesto veidą, kuris liudija Kauno ir visos Lietuvos modernėjimo istoriją.
Unikali Kauno dvasia
Pasivaikščiojimas po Kauną yra tarsi kelionė per istoriją: gatvėmis ir pastatais, kurie atspindi modernios Lietuvos gimimą, augančio miesto pasitikėjimą savimi ir kūrybišką epochą, suformavusią jo tapatybę. Kauno modernizmas leidžia ne tik atrasti miestą, bet ir geriau suprasti visos šalies kultūrinį identitetą ir jaunos valstybės siekį kurti savo ateitį.
Todėl konferencijos metu planuojama modernistinės architektūros ekskursija taps daugiau nei pažintine išvyka – tai galimybė pajusti tikrąją Kauno dvasią.
Daugiau informacijos apie konferenciją čia
Birželio 5 d. Lietuvos energetikos instituto atstovai dalyvavo Prezidentūros vidiniame kieme vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje“, kuriame lankytojams pristatė inovatyvius energetikos sprendimus ir edukacines veiklas.
Renginio metu LEI atstovai demonstravo inovatyvų degiklį, galintį efektyviai deginti įvairias dujas (vandenilį, sintetines dujas), naudojant plazmos srautą. Ši technologija leidžia sumažinti dujų sąnaudas net iki 50 %. Degiklis sukurtas vykdant projektą „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT).
Jaunieji festivalio lankytojai taip pat buvo kviečiami dalyvauti LEI organizuotoje interaktyvioje veikloje – konstruoti įvairias saulės energija varomas transporto priemones ir praktiškai susipažinti su atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybėmis.
„Žaliųjų idėjų festivalis“ – tai erdvė diskusijoms, žinių mainams ir įkvepiančių iniciatyvų pristatymui, skatinanti ieškoti būdų, kaip kiekvienas galime prisidėti prie tvaresnės ir žalesnės Lietuvos kūrimo.
Šeštus metus iš eilės organizuojamas festivalis, inicijuotas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, kasmet suburia bendruomenę diskutuoti apie aplinkosaugą bei tvarius sprendimus.
Šių metų festivalyje dalyvavo daugiau nei 20 įmonių ir organizacijų, kurios pristatė įvairias iniciatyvas ir edukacines veiklas, skirtas aplinkosaugai ir tvariam gyvenimo būdui. Lankytojai galėjo susipažinti su žaliąja energetika, atsinaujinančiais elektros energijos šaltiniais, Baltijos jūros ekologinėmis problemomis bei jų sprendimo būdais.
Festivalyje Lietuvos energetikos institutui atstovavo dr. Raminta Skvorčinskienė, dr. Nerijus Striūgas, dr. Justas Eimontas ir Simonas Mikalauskis.
Birželio 5 d. gauta žinia, kad Vydūno Jaunimo Fondo Valdyba patvirtino Instituto pateiktas Prof. Romo Viskantos premijos konkurso nugalėtojų kandidatūras. Premijos paskirtos LEI vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Justui Šereikai (1500 EUR) ir vyresniajam mokslo darbuotojai dr. Adolfui Jančauskui (1000 EUR).
Instituto jaunieji tyrėjai vasario mėnesį buvo pakviesti teikti paraiškas prof. Romo Viskantos vardo premijos konkursui. Konkurso tikslas – įvertinti Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų/doktorantų veiklos rezultatus, siekiant patirties ir kompetencijų šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos, atsinaujinančios, branduolinės ir termobranduolinės bei bendrai energetikos srityse.
Vydūno jaunimo fondas (Vydunas Youth Fund, Inc., JAV) prof. Romo Viskantos vardinę premiją įsteigė siekdamas pagerbti prof. Romą Viskantą, žymų pasaulyje šiluminės fizikos bei energetikos srityse mokslininką ir pedagogą, Purdue universiteto (JAV) profesorių, pelniusį daugelį žymių apdovanojimų ir garbingų įvertinimų, daugiausia cituojamų mokslo darbų autoriaus vardą ir išugdžiusį gausią jaunųjų mokslininkų kartą.
Sveikiname laureatus ir dėkojame už jų reikšmingą indėlį!
Sveikiname Degimo procesų laboratorijos doktorantą Egidijų Buivydą, 2026 m. birželio 4 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Atliekinių riebalų panaudojimo biometano gamyboje poveikio aplinkai vertinimas“ (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)!
ENTRUST konferencijos santraukų pateikimo terminas sparčiai artėja – 2026 m. birželio 15 d.
Taip pat primename, kad iki 2026 m. birželio 15 d. registruojantis į konferenciją taikomas ankstyvosios registracijos (Early Bird) mokestis, todėl dalyviai gali įsigyti bilietus mažesne kaina.
2026 m. rugsėjo 8–11 d. Lietuvos energetikos institute vyksianti pirmoji tarptautinė ENTRUST konferencija suburs mokslininkus, inovatorius, pramonės atstovus ir politikos formuotojus diskusijai apie technologinius sprendimus energetikos transformacijos srityje. Svarbia konferencijos dalimi taps ilgametė CYSENI konferencija, kuri nebebus organizuojama atskirai. CYSENI palikimas ir tradicijos išliks svarbia ENTRUST dalimi.
Norėdami gauti konferencijos naujienas, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sekite mus „LinkedIn“ platformoje.
Daugiau informacijos čia.
