GREEN DEAL-TURKLIT (GEH): Pažintinis vizitas Vilniuje

Spalio 4-8 dienomis Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas dalyvavo Vilniaus ir Stambulo savivaldybių projekto „GREEN DEAL-TURKLIT (GEH) platformos koncepcija: žaliųjų ir modernių sprendinių plėtojimas per ilgalaikius ekspertų ir idėjų mainus tarp Lietuvos ir Turkijos“ pažintiniame vizite Vilniuje, kurio metu pristatė pranešimą bei vykdė diskusiją tema „Smart tools“.

Vizito metu aplankyta Vilniaus savivaldybė, Vilniaus termofikacinė elektrinė bei Vilniaus šiluminė elektrinė („Monstras“), vyko susitikimas su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, Intelligent Energy Lab atstovais.

Skelbiamas 2022 metų papildomo priėmimo į doktorantūros studijas konkursas

Lietuvos energetikos institutas skelbia 2022 metų papildomo priėmimo konkursą į energetikos ir termoinžinerijos (T 006), aplinkos inžinerijos (T 004) ir ekonomikos (S 004) mokslo krypčių valstybės finansuojamas doktorantūros studijas.

Priėmimo dokumentų pateikimas ir registravimas: 2022 m. spalio 5 – 18 d.

Priėmimo į doktorantūrą posėdžiai ir stojančiųjų į doktorantūrą informavimas apie konkurso rezultatus: 2022 m. spalio 24 – 26 d.

Visa stojimo informacija bei dokumentai:
https://www.lei.lt/papildomas-priemimas-i-doktoranturos-studijas-2022/


Karjera Lietuvos energetikos institute

Daugiau informacijos teikia

Studijų administratorė Jolanta Kazakevičienė
Adresas Breslaujos g. 3 – 233, LT-44403 Kaunas
Telefonas +370 37 401809
El. paštas studijos@lei.lt

Mokslininkai pasiūlė, kaip sumažinti hidroelektrinių poveikį aplinkai ir padidinti žuvų populiaciją Lietuvos upėse

Lietuvos energetikos instituto ir Latvijos mokslininkai, dvejus metus vykdę bendrą tarpvalstybinių upių ir ežerų vandens telkinių valdymo projektą TRANSWAT, nustatė, kad net 80 proc. tirtų upių ruožų patiria neigiamą mažųjų hidroelektrinių įtaką. Ekspertų teigimu, tokią tendenciją pakeisti būtų galima įgyvendinus mokslininkų pateiktus siūlymus ir atnaujinus daugiau nei prieš du dešimtmečius patvirtintas šalies hidroelektrinių įrengimo ir valdymo taisyklės.

Mažųjų hidroelektrinių naudos ir poveikio aplinkai subalansavimas

Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo ir projekto TRANSWAT hidromorfologijos eksperto dr. Vytauto Akstino teigimu, atnaujinti Lietuvos mažųjų hidroelektrinių (HE) veiklą reglamentuojančius įstatymus būtina, mat dabartinis reguliavimas neatitinka šiuolaikinių poreikių, Europos Sąjungos (ES) reikalavimų ir nėra paruoštas veikti klimato kaitos iššūkių fone.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių narių, į nacionalinius teisės aktus dar neįvedusių ekologinio debito sąvokos, nustatančios minimalų reikalaujamą praleisti vandens kiekį hidroelektrinėse, įvertinant vandens ekosistemų poreikius. Mes vis dar vadovaujamės gamtosauginiu debitu, kuris tenkina tik minimalius vandens ekosistemų reikalavimus ir neatsižvelgia į jų poreikius. Kol įstatymuose korekcijos nėra atliktos, galima kelti abejonę dėl mažųjų hidroelektrinių kuriamos naudos ir daromo poveikio aplinkai balanso“, – sakė dr. V. Akstinas.

Pastarųjų 5 metų statistika rodo, kad beveik 100 Lietuvoje veikiančių mažųjų hidroelektrinių pagamina tik apie 0,6 proc. bendro šalies elektros energijos poreikio. Tačiau dėl jų veiklos dalis upių ruožų neatitinka geros ekologinės būklės rodiklių. Kitaip tariant, elektros energijos pagaminama palyginti nedaug, o žuvų įvairovė ir kiekis žemiau HE esančiuose upių ruožuose pastebimai mažėja, daroma reali žala aplinkai.

Projekto TRANSWAT metu buvo ištirti Varduvos upės ruožai žemiau Kulšėnų, Renavo, Vadagių, Ukrinų ir Juodeikių hidroelektrinių. Mokslininkų surinkti duomenys parodė, kad iš 5 ruožų tik vieną galima laikyti geros būklės – žemiau Juodeikių HE. Kiti ruožai įvertinti vidutiniškai arba blogai. Prasčiausia padėtis užfiksuota upės ruože žemiau Renavo HE. Ten aptiktos tik 9 iš 15 galimų žuvų rūšių.

Pagerinti upių, kuriose įrengtos HE ir jų kaskados, ekologinę būklę, kad ši atitiktų ES keliamus reikalavimus, projektą TRANSWAT vykdžiusių mokslininkų teigimu, galima imantis tėkmės reguliavimo, žuvų migracijos koridorių įrengimo, žuvims draugiškų turbinų montavimo ir nešmenų reguliavimo priemonių įdiegimo.

„Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama upių ruožuose žemiau įrengtų hidroelektrinių, yra pažeistas natūralus nuotėkio režimas, sutrikdyta žuvų migracija ir nešmenų pernaša. Tokį poveikį pavyktų sušvelninti, jei būtų įgyvendinamas ekologinio debito išleidimo užtikrinimas, imamasi upės tėkmės reguliavimo pasitelkiant, pavyzdžiui, aplinkai draugiškas turbinas, o sausuoju laikotarpiu hidroelektrinės būtų eksploatuojamos tranzitiniu režimu“, – vardijo dr. V. Akstinas.

Anot jo, taip pat padėtų žuvitakių įrengimas, specialių skydų, apsaugančių žuvis nuo patekimo į turbinas, sumontavimas, migruojančių žuvų gaudymas ir perkėlimas, įžuvinimas, nešmenų gaudyklių, specialių slenksčių sulaikyti smėlį ir kitas nešmenų daleles įrengimas, mechaniškas nuosėdų šalinimas periodiškai gilinant upės vagą ir, žinoma, natūralios pakrančių augalijos išsaugojimas.

Hidroelektrinių veiklos reglamentavimo atnaujinimas ir mokslininkų siūlomų priemonių įdiegimas Lietuvoje esančioms mažosioms HE aktualus ir dėl klimato kaitos, kuri grasina vis dažnesniais laikotarpiais be kritulių, dėl ko šalyje nusenka upės ar net kyla hidrologinė sausra.

TRANSWAT ekspedicija

Vis dėlto, LEI Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo manymu, reikia atsižvelgti ir į Lietuvoje susiklosčiusią padėtį energetikoje. Todėl, siekiant patenkinti didėjančius vietinės energijos poreikius ir užtikrinti tvarią hidroenergetikos plėtrą, įvairios poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pasak mokslininko, turi būti integruotos ankstyvosiose HE planavimo ir įgyvendinimo stadijose.

„Tačiau tai nereiškia, kad galime nesirūpinti jau veikiančiomis hidroelektrinėmis. Lygiai taip pat svarbu numatyti tinkamas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir jau eksploatuojamose hidroelektrinėse. Jose irgi turėtų būti atlikti reikiami modernizavimo darbai“, – akcentavo dr. V. Akstinas ir pridūrė, kad šį procesą paspartintų valstybės išreikšta iniciatyva padėti HE savininkams vykdyti turbinų atnaujinimą.

Ištyrė ir Lietuvos–Latvijos sienos kertamus ežerus

Vykdant projektą TRANSWAT, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai taip pat ištyrė ir pasienio ežerų ekologinę būklę ir įvertino jų ekosistemų gerovę bei valdymo perspektyvas. Tyrimams buvo pasirinkti 5 ežerai: Rokiškio r. esantis Ilgės ežeras ir Zarasų r. telkšantys Šalnos, Kampiniškių, Skirno ir Laukeso ežerai.

Šių vandens telkinių ekologinė būklė buvo įvertinta pagal Lietuvoje ir Latvijoje taikomas metodikas. Apibendrinę tyrimo rezultatus, mokslininkai nustatė, kad rizikos vandens telkiniams, kurių būklei pagerinti turi būti numatytos priemonės, priskirtini du ežerai – Laukesas ir Ilgė.

TRANSWAT projekte dirbusių mokslininkų teigimu, Laukeso ežero būklei pagerinti gali būti taikoma vienintelė priemonė, galinti šiek tiek paspartinti ekosistemos atsikūrimą, – biomanipuliacija.

O Ilgės ežero būklę gerinti tyrėjai siūlo inventorizuojant išleistuvus į vandens telkinį ir į jį įtekančius intakus netoli telkinio ir užtikrinti, kad nuotekos į ežerą nebūtų išleidžiamos. Taip pat siūloma vykdyti monitoringą vandens telkinio intakuose ir ištakuose, siekiant nustatyti į ežerą patenkančių maistinių medžiagų kiekį ir jų balansą.

Tarpvalstybinių upių ir ežerų valdymo projektą bendrai įgyvendino Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos Gamtos tyrimų centras, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvijos universitetas bei Latvijos maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos tyrimų institutas.

TRANSWAT ekspedicija

Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/transwat/
Projektas finansuojamas iš: Interreg V-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 programos. http://www.latlit.eu/


__
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos energetikos institutas ir jokiomis aplinkybėmis informacijos turinys negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.

Įvyko Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos (NGPA) narių susitikimas

Rugsėjo mėn. LEI MTEPIPC inovacijų perdavimo vadybininkas dr. Aurimas Kontautas dalyvavo Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos (NGPA) narių susitikime, kurio metu nariai tarpusavyje dalinosi savo patirtimi, turimomis kompetencijomis, kylančiais iššūkiais, problemomis, projektais, kuriuos jau teko vykdyti ir/ar šiuo metu vykdo gynybos sektoriuje bei ko galimai reikėtų, jog gynybos pramonė Lietuvoje augtų, stiprėtų bei taptu patikimu partneriu mūsų ir NATO kariuomenėms.

Susitikimo tikslas – paskatinti narių tinklaveiką bei geresnį tarpusavio bendradarbiavimą.

Institute įvyko Baltijos mokslinių tyrimų programos ICONDE projekto seminaras

Rugsėjo 12-14 dienomis Institute vyko Baltijos mokslinių tyrimų programos ICONDE projekto seminaras, kuriame dalyvavo projekto vykdytojai iš Rygos technikos universiteto, Tartu universiteto, Norvegijos arkties universiteto, Lietuvos energetikos instituto, taip pat kviestiniai svečiai iš Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) bei Ignalinos AE. Vykdant šį mokslinį projektą planuojama sukurti naujas kompozicines medžiagas, naudotinas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procese.

Renginio metu LEI mokslininkas Algirdas Kaliatka pateikė bendrą branduolinių ir radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo ir tvarkymo tarptautinėje praktikoje apžvalgą. Kviestiniai svečiai iš VATESI ir Ignalinos AE perteikė informaciją apie radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus Lietuvoje ir skystųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo reikalavimus Ignalinos AE. Seminaro dalyviai apsilankė LEI laboratorijose.
Antrąją seminaro dieną apsilankėme Ignalinos atominėje elektrinėje. Seminaro dalyviai apsilankė reaktoriaus, turbinų ir valdymo pulto salėse bei skystųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo patalpose.

Dalyviai iš visų keturių projekto partnerių institucijų gerai įvertino seminarą ir sutiko, kad šis renginys turėtų teigiamai įtakoti projekto eigą.

Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/projektas/iconde-lt/

ICONDE projektas yra vienas iš Baltijos mokslinių tyrimų programos projektų, kuriuos finansiškai remia EEA Grants of Iceland, Liechtenstein and Norway. Trejų metų trukmės projektas prasidėjo 2021 m. gegužės 1 d. ir bus tęsiamas iki 2024 m. balandžio 30 d.

 
Iceland Liechtenstein Norway Grants logo   Ministry of Science logo   LMT logo in English

LEI mokslininkas dalyvavo KTU Inžinerijos licėjaus Inžinerijos savaitėje

Rugsėjo 12-16 dienomis KTU inžinerijos licėjuje vyko Inžinerijos savaitė. Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Branduolinės energetikos asociacijos direktorius, Dr. Tadas Kaliatka buvo pakviestas pravesti pamokas licėjaus mokiniams branduolinės energetikos tema.

Dr. Tadas Kaliatka pamokose trumpai pristatė branduolinės energetikos istoriją, supažindino su branduolinių reaktorių ir jėgainių veikimo principais, branduolinės saugos poreikiais, trumpai aptarė įvykusias branduolines avarijas, pristatė branduolinės energetikos padėtį Lietuvoje bei branduolinės energetikos tendencijas pasaulyje.

Institute lankėsi Vengrijos Energetikos tyrimų centro generalinis direktorius

Rugsėjo 14 d. Institute lankėsi Vengrijos Energetikos tyrimų centro generalinis direktorius Dr. Ákos Horváth. Vizito metu LEI bei Vengrijos Energetikos tyrimų centro atstovai pristatė institucijų veiklų kryptis, vykdomus bei planuojamus tarptautinius projektus, siekiant atrasti galimas bendadarbiavimo kryptis ir bendrų projektų galimybes. Vizito metu taip pat vyko ekskursija po LEI laboratorijas.

Įvyko baigiamoji TRANSWAT projekto konferencija

2022 m. rugsėjo 6 d. LEI hidrologijos laboratorijos tyrėjai dalyvavo baigiamojoje TRANSWAT projekto konferencijoje, kurios metu buvo pristatomi projekto rezultatai ir su dalyviais diskutuojama apie projekto išvadų panaudojimą tobulinant Lietuvos ir Latvijos teisinius dokumentus.

Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/transwat/
Projektas finansuojamas iš: Interreg V-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 programos. http://www.latlit.eu/


__
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos energetikos institutas ir jokiomis aplinkybėmis informacijos turinys negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.

LMT finansuos tris LEI paraiškas mokslo infrastruktūrai atnaujinti

2022 m. liepos 21 d. pasibaigė paraiškų paramai mokslo infrastruktūrai atnaujinti teikimas. Konkursui pateiktos 75 paraiškos iš 14 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. 16 paraiškų pateikta iš humanitarinių ir socialinių mokslų sričių, 59 – iš gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių. Visų konkursui pateiktų paraiškų vertė viršija 5,3 mln. eurų.

Administracinės patikros reikalavimus atitiko 69 paraiškos: visos 16 iš humanitarinių ir socialinių (HS) mokslų sričių ir 53 – iš gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio (NTMA) mokslų sričių.

Nuspręsta finansuoti 25 paraiškas, iš kurių 3 paraiškos yra Lietuvos energetikos instituto (finansuojama 16 paraiškų iš NTMA mokslų sričių (tame tarpe 2 LEI) ir 9 paraiškos (tame tarpe 1 LEI) iš HS mokslų sričių).

Išsamiau: LMT kvietimo rezultatai

 

Kviečiame į diskusiją „Žalioji energetika: ar esame pakankamai ambicingi?“ diskusijų festivalyje „Būtent!“

Kviečiame į diskusijų festivalį „Būtent!“, kur diskutuosime apie energetikos sektoriaus ateitį, pokyčius, iššūkius ir potencialą. Diskusijose „Žalioji energetika: ar esame pakankamai ambicingi?“ (16:00 val.) bei „Sidabrinės kulkos paieškos siekiant klimato neutralumo“ (17:30 val.) dalyvaus ir LEI vandenilio energetikos technologijų ekspertas Darius Milčius. Pasimatykime šeštadienį, rugsėjo 3 dieną, Birštone! 16:00 val. mus rasite diskusijų erdvėje „Pokyčio Lietuva“ (Nr. 6), o 17:30 val. diskusijų erdvėje „Tvari Lietuva“ (Nr. 8).


Apie diskusiją

Diskusijos tema: Žalioji energetika: ar esame pakankamai ambicingi?

Diskusijos metu klausime: ar pokyčiai energetikos sektoriuje, šiuo metu susiduriančiame su dideliais iššūkiais, vyksta pakankamu tempu? Kokių sprendimų ir inovacijų trūksta sektoriuje? Ar esame ganėtinai ambicingi, kad įsileistumėme inovacijas ir dar didesniais žingsniais siektumėm transformacijos – tvarumo ir energetinės nepriklausomybės?

Diskusijos dalyviai:

· Daiva Garbaliauskaitė – energetikos viceministrė
· Paulius Kozlovas – „Ignitis grupės“ inovacijų vadovas
· Darius Milčius – Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas

Moderatorius: Goda Raibytė, mokslo žurnalistė, TV ir radijo laidų vedėja

Diskusijos laikas: rugsėjo 3 d. 16:00 val.
Diskusijos trukmė: apie 1 val.


Svarbiausia informacija:

Laikas: 2022 m. rugsėjo 2-3 d. Rugsėjo 2 nuo 16:30 val., rugsėjo 3 d. nuo 11:00 val.
Vieta: Birštonas.
Festivalio žemėlapis: a3_300dpi_CMYK_zemelapis.pdf
Svetainė ir programa: https://diskusijufestivalis.lt/


Apie festivalį:

Visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas.

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Žodis „Būtent!” atspindi tą diskusijos momentą, kai diskusijos dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį sutarimą ir supratimą. Siekiama, kad festivalis taptų tokio sutarimo, nuomonės formavimo, bendros valstybės vizijos kūrimo vieta, kuri suteiks įkvėpimo realiems verslo ir politikos sprendimams.

Įkvėpimo „Būtent!” semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, panašių renginių kitose Skandinavijos šalyse, taip pat renginių „Arvamusfestival“ Estijoje ir „Lampa“ Latvijoje bei kitų „Democracy Festivals“ šeimos renginių Šiaurės-Baltijos šalyse.