Žaliųjų savivaldybių renginys Kazlų Rūdoje

2024 m. balandžio 12 d. Kazlų Rūdoje įvyko Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo renginys. Susirinkusius pasveikino tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis, Kazlų Rūdos rajono savivaldybės meras Mantas Varaška, taip pat pristatęs savo savivaldybėje priimamus žaliuosius sprendimus.

Renginyje pristatyti pranešimai apie naujas technologijas energijos vartotojo infrastruktūroje (dr. Virginijus Radziukynas), šilumos tinklus (dr. Rimantas Bakas), kvartalinę renovaciją (dr. Ramūnas Gatautis) ir apie žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą savivaldybėse (prof. Žaneta Stasiškienė).

Kaip pristato Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis, tinklas klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą padės paversti galimybėmis. Be to, jis suteiks reikiamos informacijos, susijusios su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai. Prie tinklo jau yra prisijungusios 24 Lietuvos savivaldybės.

Žaliųjų savivaldybių nacionalinį tinklą, koordinuoja Lietuvos energetikos institutas.

Plačiau apie tinklą: www.greenmunicipalities.lt

LEI direktorius dalyvavo Europos energetikos mokslinių tyrimų aljanso (EERA) posėdyje

Balandžio 8 d. LEI direktorius dr. Sigitas Rimkevičius dalyvavo Europos energetikos mokslinių tyrimų aljanso (EERA) būstinėje Briuselyje vykusiame EERA Energetikos sistemų integracijos jungtinės programos valdymo komiteto posėdyje, kuriame buvo aptartas pasirengimas š. m. birželio 4 ir 5 d. Lietuvos energetikos institute vyksiantiems EERA seminarams ir detalizuotos jų programos. Birželio 4 d. vyks EERA Švarios energetikos transformacijos tvariai visuomenei (e3s) ir Energetikos sistemų integracijos (ESI) jungtinių programų bendras seminaras „Energetikos sistemų tvarumas“, kuriame bus aptariamas energetikos sistemų modeliavimas naudojant daugiakriterinę analizę ir jo taikymas sistemų projektavimui ir vertinimui. Birželio 5 d. vyks EERA ESI seminaras, skirtas Centrinės ir Rytų Europos šalių energetikos transformacijai, geriausios patirties pasidalijimui modeliuojant energetikos sistemas šiose šalyse ir platesniam šių šalių įtraukimui į EERA veiklas.

EERA apjungia daugiau kaip 250 Europos mokslinių tyrimų organizacijų ir universitetų ir yra EK Strateginio energetikos technologijų plano (SET plano) mokslinių tyrimų ramstis.

Rygoje įvyko ICEREG projekto įvadinis susitikimas

Dažniausiai potvyniai kyla dėl tirpstančio sniego ir ledo sankaupų (apie 70–75 % atvejų). Ledų sangrūdų sukeliami potvyniai yra sunkiai prognozuojami: vandens lygio kilimo greitį lemia ne dienos, o valandos. Dar sunkiau įvertinti tokių potvynių dydį bei pasikartojimo dažnį bus ateityje, besikeičiančio klimato sąlygomis. Dėl to buvo inicijuotas Interreg projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG), kurio tikslas yra pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą.

Balandžio 3 d. Rygoje įvyko projekto įvadinis susitikimas. Susitikimo metu susitiko trijų projektą vykdančių organizacijų projekto dalių vadovai, finansininkai, komunikacijos specialistai bei projekto ekspertai (klimatologai, hidrologai, potvynių modeliavimo ekspertai, hidromorfologai ir kiti). Projekto vadovė Tatjana Kolcova supažindino su pagrindiniais darbo plano aspektais bei atlikimo terminais. Vykusiose diskusijose dalyviai aptarė, kokie duomenys yra svarbiausi tiriant istorinius ledo sangrūdų potvynius, kaip ekspertai bus mokomi naudoti šiuolaikinius skaitmeninius ledo sangrūdų modeliavimo įrankius. Buvo aptarta kaip projekte sukaupta patirtis apie priemones, galinčias sumažinti potvynių rizikas, bus perduodama suinteresuotoms organizacijoms bei vietiniams valdžios atstovams.

„Didžiausias šio renginio privalumas buvo įvairių organizacijų ekspertų susipažinimas bei patirties pasidalinimas. Tai ateityje padės efektyviau spręsti iškeltus projekto uždavinius“ – teigė LEI Hidrologijos laboratorijos vadovė dr. Jūratė Kriaučiūnienė.

Projektas vykdomas kartu su Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centru bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.
Daugiau informacijos: https://www.lei.lt/projektas/icereg/

Europos energetikos tyrimų aljanso seminaras „Energetikos sistemų tvarumas“


 

EERA seminaras „Energetikos sistemų tvarumas“
2024 m. birželio 4 d., Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas.

Seminarą regia ir jame dalyvauja Europos energetikos tyrimų aljanso (EERA) Švarios energetikos transformacijos tvariai visuomenei (e3s) ir Energetikos sistemų integracijos (ESI) jungtinių programų organizacijos.

Kontekstas

Svarbiausias energetikos pertvarkos tikslas – ne tik užtikrinti klimato neutralumą, bet ir tai, kad būsima energetikos sistema būtų tvari. Šiuo metu energetikos sistemų modeliai (ESM) yra dominuojanti priemonė, naudojama modeliais grindžiamiems energetikos scenarijams, kuriais siekiama teikti politines rekomendacijas, kad iki amžiaus vidurio būtų pasiektas klimato neutralumas. Tačiau daugeliu atvejų naudojamais modeliais minimizuojamos bendros sistemos sąnaudos esant įvairiems anglies dioksido išmetimo mažinimo apribojimams ir apskritai daugiausia dėmesio skiriama techniniams-ekonominiams aspektams, t. y. juose nepakankamai atsižvelgiama į tvarumo aspektus platesne prasme. Paprastai trūksta išsamaus gautų scenarijų ir energetikos sistemų tvarumo vertinimo, o tais keliais atvejais, kai jis atliekamas, scenarijai paprastai prastai vertinami pagal kitus tvarumo kriterijus nei visuotinio atšilimo potencialas, nes į šiuos kriterijus neatsižvelgiama rengiant scenarijus; taigi rizikuojama, jog parengti scenarijai ir sistemos bus praktiškai neįgyvendinami.

Uždaviniai

Šio seminaro tikslas – aptarti metodologinius iššūkius ir galimus sprendimus, kad būtų sudarytos reikiamos prielaidos kurti tvarios energetikos sistemas ir pereinamojo laikotarpio scenarijus holistiniu požiūriu. Todėl daugiausia dėmesio bus skiriama tarpdisciplininiams metodams, kurie tinka aplinkosauginiams, ekonominiams ir socialiniams aspektams bei jų tarpusavio poveikiui nagrinėti ir neišvengiamai kylantiems tiksliniams konfliktams spręsti. Siekiama aptartus galimus sprendimus ir mokslinių tyrimų reikalavimus apibendrinti informaciniame leidinyje.

Formatas

Tai yra praktinis seminaras, kurio metu gali tekti pasiraitoti rankoves. Dalyviai raginami per pusdienį pristatyti stendinį pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama galimam indėliui į seminaro temą (sprendimai, kaip holistiškiau kurti perėjimo prie tvarių energetikos sistemų scenarijus). Pageidautina, kad galimi stendiniai pranešimai atlieptų bent dvi iš šių temų:

Kovo 28-29 d. dalyvavome LITEXPO „Karjera & studijos“ renginyje

👉 Kovo 28-29 d. dalyvavome LITEXPO „Karjera & studijos“ renginyje, kur pristatėme karjeros galimybes LEI.

O balandžio 18 d. prisijungti prie LEI komandos kviesime VILNIUS TECH studentus, renginyje „VILNIUS TECH GRAVITY – Karjeros diena 2024“.

Vandenilio energetikos asociacijos naujienlaiškis (2024 m. kovas)

Sveiki, vandenilio technologijų entuziastai,

Šiame naujienlaiškyje pristatome Hydrogen Europe išleistą pirmojo ketvirčio apžvalgos dokumentą, kur didelis dėmesys yra skiriamas artėjantiems 2024 metų rinkimams Europoje ir kaip tai gali paveikti vandenilio ekonomiką. Taip pat aptariame Lietuvai svarbius vandenilio technologijų projektus ir naujausias technologijų finansavimo iniciatyvas pasaulyje.

Naujienlaiškyje taip pat rasite informaciją apie svarbius renginius. Gero skaitymo!

Naujienlaiškiui atsisiųsti sekite nuorodą žemiau:

Visus Vandenilio energetikos asociacijos naujienlaiškius galite rasti adresu:
https://www.h2lt.eu/lt/dokumentai/

 

Su Šv. Velykom!

Įvyko LEI Mokslo tarybos posėdis

2024 m. kovo 29 d. įvyko Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis, kurio metu Instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius Mokslo tarybai pristatė LEI metinės veiklos ataskaitą: apžvelgti svarbiausi 2023 m. LEI įvykiai ir mokslo padalinių pasiekimai, instituto bendradarbiavimas su verslu, apgintos daktaro disertacijos, apžvelgti mokslinės veiklos ir finansiniai rodikliai. Tarybos pirmininkas dr. Nerijus Striūgas apžvelgė šios kadencijos Tarybos veiklą. Diskusijų metu Tarybos nariai dalinosi mintimis apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą, Institutui aktualius finansavimo instrumentus, jų tobulinimo poreikį.

Susitikimo metu, minint šios Tarybos kadencijos pabaigą, įteikti LEI atminimo aukso medaliai šiems Tarybos nariams:

LEI aukso ir sidabro medaliai skiriami prie instituto pasiekimų labiausiai prisidėjusiems asmenims.
 

Atrinkti asociacijos „Santakos slėnis“ jungtiniai KTU, LSMU, VDU bei LEI mokslininkų grupių projektai

Skatinant aktyvesnį asociacijos „Santakos slėnis“ mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimą ir jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą, Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) vykdys jungtinius KTU, LSMU, VDU, LEI mokslininkų grupių projektus.

Lietuvos energetikos institutas kartu su partneriais įgyvendins tris finansuojamus projektus:

1. Dyzelinu užteršto grunto valymo metu susidarančių dujinių produktų(H2, CO2) plazminė -katalizinė konversija į sintetinį CH4 (PURIFY).
Vykdytojai: LEI ir VDU. LEI dalies vadovė – dr. Dovilė Gimžauskaitė, VDU dalies vadovė – dr. Jūratė Žaltauskaitė.

2. Vermiremediacijos, kaip tvaraus nuotekų dumblo tręšto dirvožemio valymo būdo, efektyvumo pokyčiai šylant klimatui (VERMITEM).
Vykdytojai LEI ir VDU. LEI dalies vadovas – dr. Marius Praspaliauskas, VDU dalies vadovė – dr. Diana Miškelytė.

3. Alternatyvaus kuro gamyba iš tekstilės atliekų energijai imliose pramonės šakose (Textifuel).
Vykdytojai LEI ir KTU. LEI dalies vadovė – dr. Inna Pitak, KTU dalies vadovė – dr. Raimonda Kubiliūtė.

Projektų pradžia – 2024 m. balandžio 11 d. Projektų pabaiga – 2024 m. gruodžio 31 d.

Asociacija „Santakos slėnis“ vienija ir integruoja stambiausių Kauno mokslo, technologijų ir studijų institucijų – Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos energetikos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Kauno mokslo ir technologijų parko bei koncerno „Achemos“ grupė veiklas mokslo ir verslo slėnyje „Santaka“.

Asociacijos tikslas – vystyti tarpsritinius tyrimus, sukurti tinkamas sąlygas kokybiškų tyrimų paslaugų verslo įmonėms teikimui ir taip efektyvinti mokslo ir verslo sąveikos procesus, koordinuoti technologijų kūrimo bei jų komercializavimo procesus padedant kurti ir vystyti įmones bei pritraukti reikiamas investicijas.

Plačiau apie asociaciją: www.santakosslenis.lt/

LEI projektai: „ICEREG“ – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui

2024 m. kovo 9 d. pradėtas vykdyti „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos projektas „ICEREG“ (Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui).

Projekto „ICEREG“ tikslas yra pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant išsamius potvynių žemėlapius ir tobulinant ledų sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą. Nors Latvija ir Lietuva į savo prisitaikymo prie klimato kaitos planus įtraukė potvynių rizikos mažinimą ir valdymą, ledų sangrūdų dinamika lieka neištirta. Ledo sangrūdos, kaip papildomas potvynių rizikos šaltinis, kelia didelį pavojų dėl plataus masto užtvindymo ir didelės žaląos Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų bendruomenėms ir ekonomikai. Ledo sangrūdų nenuspėjamumas dar labiau padidina iššūkį, todėl būtina geriau suprasti meteorologines ir hidrologines sąlygas, lemiančias potvynių susidarymą. Bendra-darbiaujant tarptautinėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms bei mokslinių tyrimų organizacijoms, projekto metu bus siūloma ir tikslinėms grupėms perduoti tyrimų patirtį, siekiant pagerinti ledo sangrūdų potvynių valdymą įvertinus klimato kaitą. Bus sumodeliuotos ir kartografuotos Latvijos ir Lietuvos ledo sangūdų pažeidžiamos teritorijos. Sukurtas modelis bus taikomas siekiant pagerinti esamą ankstyvojo perspėjimo sistemą, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Todėl projektas „ICEREG“ gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų, susiduriančių su ledo sangrūdų potvynių ir klimato kaitos keliamomis problemomis, saugumą ir prisitaikymą.

Projektas vykdomas kartu su Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centru bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.
Daugiau informacijos: https://www.lei.lt/projektas/icereg/