Lietuvos energetikos institutas kaip Europos neuniversitetinių mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (EARTO) narys kviečia susipažinti su Europos asociacijų bendru pareiškimu dėl Europos Sąjungos būsimos naujos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (FP10) turinio ir jos biudžeto.
Svarbiausios pastabos:
EARTO – Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacija kartu su mokslinių tyrimų ir pramonės partneriais, atstovaujančiais pagrindinėms Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų suinteresuotosioms šalims, paskelbė 4-ąjį bendrą pareiškimą dėl ambicingos 10-osios bendrosios programos. Šį bendrą pareiškimą pasirašiusios 110 Europos asociacijų ragina ES institucijas gerokai padidinti 10-osios bendrosios programos biudžetą ir teikti pirmenybę visos Europos bendriems moksliniams tyrimams, kad būtų patenkinti pramonės poreikiai.
Esminės sritys, kurioms prašoma skirti daugiausia dėmesio:
- Tarpvalstybinė MTEPI: didinti Europos Sąjungos konkurencingumą aktyviai dalyvaujant pramonės įmonėms;
- II pakopa: Skirti reikšmingą biudžeto dalį, atsižvelgiant į strateginius prioritetus ir pramonės poreikius.
II pakopa yra itin svarbi:
- Kuriant pasitikėjimu grindžiamą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;
- Sumažinant riziką ir paskatinant privačias investicijas Europoje.
Europa turi investuoti į bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje, kad skatintų inovacijas, skatintų technologijų brandą ir stiprintų savo pasaulinį konkurencingumą.
2024 m. liepos 24 d. 10 val. (trečiadienį) Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (202-AK kab.) organizuojamas neeilinis Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis.
Darbotvarkė:
Praktika Lietuvos energetikos institute suteikia galimybę tapti mokslininkų komandos dalimi, įgyti naujų įgūdžių bei dirbti su naujausia pasaulinio lygio moksline įranga. 2023-2024 mokslo metais privalomąją ar savanorišką praktiką LEI atliko 22 studentai iš tokių studijų programų kaip Medžiagų fizika ir nanotechnologijos, Pramoninė biotechnologija, Taikomoji chemija, Taikomoji matematika, Taikomoji fizika, Multimedijos technologijos, Informacinės sistemos, Mechanikos inžinerija, Ekonomika ir vadyba ir kt.
Taikome lankstų grafiką priimdami praktikai ir vasaros metu. Praktiką institute šiuo metu atlieka studentai iš Lietuvos, Italijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Prancūzijos. Studentas iš Prancūzijos, Polytech Orléans inžinerijos mokyklos, praktiką atlieka LEI Degimo procesų laboratorijoje: „Atlikdamas praktiką Lietuvos energetikos institute dirbu plazminio degimo srityje – renku, apdoroju ir analizuoju eksperimentinius duomenis. Man patinka, kad neturiu apsiriboti skaičiavimais, galiu dalyvauti visame tyrimų procese, tai suteikia man gilesnį supratimą ir galiu jaustis iš tikro prisidėjęs prie tyrimų. Komanda čia maloni ir svetinga, buvo lengva pritapti ir mėgautis darbu“ – savo patirtimi dalijasi praktikantas Simon Tixier.
Į praktiką LEI kviečiami studentai, studijuojantys ar įgiję bakalauro/magistro laipsnį matematikos, fizikos, chemijos, energetikos, termoinžinerijos, medžiagų inžinerijos, elektros inžinerijos, mechanikos, aplinkos inžinerijos, gamtos mokslų, ekonomikos kryptyse.
Kviečiame prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir prisijungti prie LEI komandos!
Praktikos pasiūlymai LEI: https://www.lei.lt/karjera/praktika/
2024 m. liepos 5 d., visuotino Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojų balsavimo metu, išrinkta nauja Lietuvos energetikos instituto Mokslo taryba. Naujai išrinkta Taryba pradės veiklą sukvietus pirmąjį posėdį. Dabartinės MT kadencija baigiasi rugpjūčio 28 d.
Mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotų Instituto tikslų ir Instituto dokumentuose nurodytos misijos įgyvendinimu, atstovų.
2024 m. birželio 25-28 d. Boğaziçi universitete Stambule (Turkijoje) vyko Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos (IAEE) 45-oji tarptautinė konferencija „Energetikos darnumas, saugumas, efektyvumas ir prieinamumas pereinamuoju laikotarpiu“ (IAEE 45th International Conference Istanbul 2024 „Energy Sustainability, Security, Efficiency and Accesability in Time of Transition“), skirta spręsti naftos ir dujų saugumo, klimato kaitos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ribojimo, energijos kainų neapibrėžtumo ir pasaulinio ateities energijos poreikių tenkinimo bei ilgalaikių technologijų galimybių klausimus. Konferencijoje aktyviai dalyvavo Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos narės dr. Inga Konstantinavičiūtė ir dr. Viktorija Bobinaitė.
Mokslininkės pristatė Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos ir Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų katedros mokslinių grupių vykdomų ir atliktų tyrimų rezultatus. Pristatyti žodiniai pranešimai:
Dr. Inga Konstantinavičiūtė perskaitė pranešimą tema „Atsinaujinančių išteklių plėtros įtaka sausumos vėjo ir saulės energijos pelningumui Lietuvoje“ („Impact of renewables development on profitability of onshore wind and solar in Lithuania“, pranešimo bendraautoriai Paulius Kozlovas, Saulius Gudžius, Audrius Jonaitis, Viktorija Bobinaitė, Saulė Gudžiūnaitė ir Gustas Giedraitis) ir dr. Viktorija Bobinaitė – „Energijos efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas: Lietuvos atvejis“ (Assessment of socioeconomic impacts of energy efficiency in multifamily buildings: Case of Lithuania”, pranešimo bendraautoriai Rimantė Balsiūnaitė, Inga Konstantinavičiūtė ir Vidas Lekavičius)
2024 m. liepos 5 d. (penktadienį), 10 val., vyks kandidatų į Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pareigas prisistatymo renginys ir debatai. Diskusiją moderuos prof. habil. dr. Juozas Augutis.
Renginio vieta: Lietuvos energetikos instituto Konferencijų salė (116-AK aud., 1 a.), Breslaujos g. 3, Kaunas.
Preliminari renginio trukmė: 2 val.
Debatus taip pat transliuosime tiesiogiai LEI „Youtube“ kanale:
https://www.youtube.com/watch?v=3b8w_fHHNZs
Kviečiame atvykti ir užduoti klausimų dalyviams arba stebėti nuotoliniu būdu!
EUROfusion šią savaitę sveikinasi iš Kauno, kur įvyko Generalinė asamblėja, kas ketvirtį vykstantis Europos branduolių sintezės tyrimų konsorciumo posėdis, per kurį aptariami svarbūs strateginiai klausimai, pažanga įgyvendinant elektros gamybos iš branduolių sintezės strategiją. Dviejų dienų renginio organizatorius – konsorciumo narys – Lietuvos energetikos institutas. LEI mokslininkai atlieka būsimos Europos demonstracinės sintezės jėgainės DEMO saugos ir patikimumo analizę, taip pat tiria greitųjų neutronų ir radiacijos poveikį įrangai, pavyzdžiui, Jungtiniam Europos Tore (angl. Joint European Torus (JET) ir statomame medžiagų tyrimų įrenginyje IFMIF-DONES.
„Kaip 15 tyrėjų grupė, žinoma, turime specializuotis, bet tai nereiškia, kad dirbame vieni“, – sako Lietuvos branduolių sintezės tyrimų grupės vadovas Egidijus Urbonavičius. „Dalyvavimas EUROfusion projekte mums suteikia galimybę dalyvauti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų programoje ir naudotis Europos branduolių sintezės tyrimų įranga, bendrauti su branduolių sintezės mokslininkų bendruomene bei įnešti savo indėlį siekiant pagaminti elektrą iš branduolių sintezės.“
Renginio pradžioje sveikinimo žodžius tarė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius ir Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius.
„EUROfusion konsorciumas įgyvendina svarbiausią „Horizon Europe“ projektą sintezės energijos tyrimų srityje. Lietuvos energetikos institutas didžiuojasi buvimu EUROfusion konsorciumo dalimi ir savo indėliu plėtojant sintezės energetiką – tvarų, mažai anglies dioksido išskiriantį energijos šaltinį. Tikime, kad šis asamblėjos susitikimas suteiks papildomo impulso LEI aktyviau veikti šioje svarbioje ateities energetikos tyrimų srityje“, – sakė dr. Sigitas Rimkevičius.
Birželio 25-28 dienomis Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos doktorantė Justina Jaseliūnaitė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „19th OpenFOAM Workshop“, vykusioje Pekine, Kinijoje. Konferencija subūrė mokslininkus, dirbančius skaitmeninio modeliavimo srityje ir naudojančius OpenFOAM programinę įrangą.
Tyrėja pranešimą skaitė turbulencijos modeliavimo sesijoje ir pelnė geriausio pristatymo apdovanojimą. Sveikiname!
Šylančio klimato ir nestabilios pasaulio geopolitinės situacijos kontekste iškastinį kurą vis sparčiau keičia energija iš atsinaujinančių šaltinių. Europos Sąjunga vis daugiau dėmesio skiria tiek alternatyviems energijos ištekliams, tiek daugybę metų iš esmės nesikeitusiai visai energetikos sistemai. Be išteklių diversifikacijos, naujajai realybei reikia pritaikyti ir elektros energijos perdavimo sistemą, ir jos kaupimo bei saugojimo sprendimus.
Apie energetikos sistemoje kylančius iššūkius buvo kalbama birželio mėn. Kaune vykusiame Europos energetikos tyrimų aljanso (European Energy Research Alliance, EERA) surengtame seminare „Energetikos sistemų tvarumas“. Svarbiausias šiuo metu vykstančios energetikos pertvarkos tikslas – ne tik užtikrinti klimato neutralumą, bet ir pasiekti, kad naujoji energetikos sistema būtų tvari.
Balanso tarp ekonominių, technologinių ir socialinių aspektų paieška
EERA aljansui priklausančiame Lietuvos energetikos institute susirinkę specialistai iš visos Europos dalijosi savo patirtimi bei diskutavo, kaip surasti aukso vidurį tarp technologinių, ekonominių ir socialinių pertvarkos aspektų. Šiuo metu, ieškant naujų sprendimų energetikoje, pagrindinis dėmesys paprastai skiriamas techninei ir ekonominei sprendimų pusei, tvarumo aspektą neretai paliekant nuošalyje.
Pasak Lietuvos energetikos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Vido Lekavičiaus, tai nėra gerai: „Tikrai neužtenka to, kad tapsime „žali“, sumažinsime CO2 emisijas ir aplinkos taršą, bet nuo to kentės visuomenė. Šiame seminare būtent ir bandėme išsiaiškinti, kaip būtų galima energetikos transformacijos, energetikos modeliavimo veiklas susieti su visuomenei aktualiais klausimais“, – pasakojo specialistas.
Daugiau nei 250 narių iš visos Europos vienijančio EERA aljanso seminare Kaune dr. V. Lekavičius su kolegomis pristatė integruotus tyrimus, modeliuojančius energetikos raidos poveikį ekonomikai, BVP, užimtumui ir kitiems ekonominiams rodikliams.
„Taip pat pristatėme institute taikomus daugiakriterius vertinimo metodus, leidžiančius palyginti įvairius scenarijus, – pasakojo V. Lekavičius. – Pavyzdžiui, vienas energetikos raidos scenarijus gali būti naudingesnis ekonomine prasme, bet turėti didesnį neigiamą poveikį aplinkai, kitas – atvirkščiai. Arba gali būti labai naudingas socialine prasme, bet prastas ekologine. Daugiakriteris vertinimas leidžia integruotai palyginti skirtingus scenarijus, o politikos formuotojams – lengviau išsirinkti geriausią variantą.“
Žmogiškasis permainų faktorius
Mokslininkas taip pat pasakojo apie jau išbandytas metodikas, paremtas realiais pavyzdžiais iš gyvenimo. „Darėme tyrimą dėl plastikinių maišelių socialinės ir ekologinės įtakos bei jų alternatyvų. Konkrečiai tyrėme tris scenarijus: plastikinių maišelių pakeitimą popieriniais, maišelių gamybą iš bioplastiko ir bendrą plastikinių maišelių naudojimo mažinimą. Socioekonominių poveikių vertinimas nedviprasmiškai parodė, kad geriausia strategija – vartojimo mažinimas“, – prisimena V. Lekavičius.
Nors sprendimas atrodytų akivaizdus, ši strategija susiduria su savais iššūkiais, kurių pagrindinis – žmogiškųjų įpročių veiksnys. „Teoriškai viskas atrodo labai paprasta: visi bendrai galėtume atsisakyti plastikinių maišelių ar, tarkime, važinėti lėčiau ir taip mažinti CO2 emisijas, bet praktiškai tai padaryti labai sunku, nes atskiram žmogui tai reiškia nusistovėjusių įpročių, viso savo elgesio keitimą, išėjimą iš komforto zonos“, – pabrėžia specialistas.
Tiesa, dėl vis akivaizdesnės klimato kaitos pasaulyje ima keistis ir žmonių požiūris bei įpročiai. Viena iš ganėtinai naujai stebimų tendencijų – vadinamasis „energijos pakankamumas“ (angl. energy sufficiency), kurios esmė – energijos ir kitų išteklių vartoti tik tiek, kad tai nekeltų grėsmės mūsų artimiausiai aplinkai bei visai planetai ir neprisidėtų prie klimato kaitos. V. Lekavičius sveikina tokias tendencijas, primindamas jau seniai specialistų žinomą posakį: „Nesuvartota energija yra pats geriausias energijos išteklius.“
Naujų energijos išteklių paieška
Sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėja ir energijos poreikis. Mokslininkai visame pasaulyje nuolat ieško naujų energijos išteklių ir jos išgavimo būdų. Perspektyviausias iš jų šiuo metu yra vandenilis – labiausiai Visatoje paplitęs elementas, jau laikomas ateities kuru, bent iš dalies pakeisiančiu benziną ir dyzeliną.
Kol kas didžioji dalis vandenilio pasaulyje gaminama pramoniniu būdu, naudojant gamtines dujas. Kadangi šio proceso metu į aplinką išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, mokslininkų dėmesys ir pastangos dabar nukreiptos į žaliąjį vandenilį, kurio gamyba visiškai neteršia aplinkos. Jis išgaunamas vandens elektrolizės būdu: naudojant pasitelkus saulę ar vėją pagamintą elektros srovę, vanduo suskaidomas į vandenilį ir deguonį.
Šia kryptimi dirba ir Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centras, kurio vadovas dr. Darius Milčius taip pat skaitė pranešimą ir dalijosi sukaupta patirtimi EERA seminare Kaune. Atkreipęs dėmesį, kad kiekvienai naujai technologijai „prasimušti“ reikia laiko, ekspertas pateikė skalūnų dujų išgavimo pavyzdį: „Šios krypties technologijos JAV laboratorijose buvo pradėtos tyrinėti maždaug 1940-aisiais. Tačiau praktikoje jos imtos plačiau taikyti tik apie 2000-uosius. Kitaip tariant, nuo idėjos iki komercinių produktų prabėgo 60 metų“, – pabrėžė D. Milčius.
Tokios pat – tik kur kas ilgiau trukusios – tendencijos stebimos ir vandenilio pritaikymo procese. „Pats vandenilis buvo atrastas dar 1766 m. Tačiau prireikė net pustrečio šimtmečio, kad maždaug apie 2010-uosius švaraus vandenilio technologijos būtų imtos plačiai taikyti metalurgijoje, amoniako gamyboje, transporte ir energetikoje“, – pasakojo dr. D. Milčius.
Vienu pagrindinių iššūkių, siekiant spartinti žaliojo vandenilio gamybos proveržį, išlieka finansinis aspektas. „Šiuo metu iš gamtinių dujų pagaminto vandenilio kaina yra maždaug pusantro euro už kilogramą. O kilogramas žaliojo vandenilio, priklausomai nuo technologinių sprendimų ir valstybės paramos mechanizmų, kainuoja nuo 6 iki 12 eurų“, – skaičiuoja specialistas, iš karto pridurdamas, kad bet kokios naujos technologijos sėkmė visuomet priklauso ir nuo rinkos paklausos bei vartotojų noro priimti naujoves.
Naujos technologijos neišvengiamai keičia mūsų gyvenimus
Galbūt ne visuomet taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet naujos technologijos skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Žaliojo vandenilio gamybos srityje dr. D. Milčius išskiria projektą „BalticSeaH2“, kurio tikslas – Baltijos jūros regione sukurti integruotą vandenilio ekonomiką, siekiant savarankiškai apsirūpinti energija ir sumažinti įvairių pramonės šakų išmetamą CO2 kiekį.
Šiame didžiuliame vandenilio slėnio projekte dalyvauja 40 partnerių iš devynių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos, Švedijos ir Norvegijos. Skaičiuojama, kad „BalticSeaH2“ pritrauks daugiau nei 4 milijardus eurų investicijų, o jo gamybos potencialas galėtų siekti maždaug 100 tūkst. tonų vandenilio per metus. Šiuo metu Suomijoje, Harjavaltos mieste, jau baigiama statyti pirmoji 20 MW galios žaliojo vandenilio ir sintetinio metano gamykla, kuri turėtų pradėti veikti jau šių metų spalį.
EERA apjungia daugiau kaip 250 Europos mokslinių tyrimų organizacijų ir universitetų ir yra EK Strateginio energetikos technologijų plano (SET plano) mokslinių tyrimų ramstis.
2024 m. birželio 28 d. Lietuvos energetikos institute lankėsi Vydūno jaunimo fondo (JAV) valdybos pirmininkė Vida Brazaitis. Vizito metu instituto direktorius Sigitas Rimkevičius ir Fondo valdybos pirmininkė penkeriems metams pratęsė prof. Romo Viskantos vardinės premijos sutartį.
Šia proga Vydūno jaunimo fondui įteiktas LEI atminimo aukso medalis už premijos įsteigimą ir daugiametę finansinę paramą aktyviausiems Lietuvos energetikos instituto jauniesiems tyrėjams.
Vizito metu V. Brazaitis susitiko su LEI jaunaisiais mokslininkais – ankstesnių metų Fondo premijų laureatais, kurie svečią supažindino su Instituto infrastruktūra ir atliekamais tyrimais.
Vardinė prof. Romo Viskantos premija skiriama LEI jauniesiems mokslininkams ir doktorantams, aktyviai dirbantiems šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos, atsinaujinančios, branduolinės ir termobranduolinės bei bendrai energetikos srityse ir pasiekusiems reikšmingų mokslinių rezultatų. Kandidatai turi būti aktyvūs visuomeninėje, pilietinėje, kultūrinėje įvairių organizacijų veikloje, vykdyti mokslinės informacijos sklaidą.
Nuo 2011 m. iki 2023 m. premijos suteiktos 21 jaunajam LEI tyrėjui.
