EBPO ir EARTO bendras tyrimas dėl RTO indėlio į socialinį ir ekonominį atsigavimą, atsparumą ir pokyčius (anglų kalba)

OECD-EARTO Joint Study Report

OECD-EARTO Joint Study on the Contribution of RTOs to Socio-economic Recovery, Resilience and Transitions

This new OECD study supported by EARTO analyses the evolution of the funding, governance, and policy context of Research and Technology Organisations (RTOs) in the last ten years, and the implications of these changes on their ability to achieve their mission, in particular their contribution to solving societal challenges and supporting sustainable transitions.

The fieldwork, analysis and consultations conducted in the context of this study has several policy implications. Public interventions (funding but also related to regulations and framework conditions) should accompany and support the ongoing changes of RTOs – internally but also all together as a specific component of national and EU innovation systems – so that they best contribute to the twin imperatives of strengthening economic competitiveness and tackling societal challenges.

The study draws 7 implications for policy makers who play a key role in setting the environment in which RTOs operate and that determines in part their ability to deliver on their mission as follows:

1. Launching a pilot study with a few countries to measure the specific contributions of RTOs to their national policies, paving the way toward a more systematic recognition of RTOs in national classifications.

2. Reviewing and benchmarking RTOs’ national basic funding schemes to enable them to best contribute to societal challenges with the adequate time horizons, scale and scope.

3. Enabling the structural changes of RTOs and networks of RTOs.

4. Improving the specific framework conditions at national and supranational levels to ensure a fair and homogenous treatment of RTOs.

5. Ensuring the funding of the experimentation of novel sociotechnical solutions, including through the support to the development and maintenance of technology infrastructures.

6. Conducting a reflection on how to strengthen European networks of specialised RTOs with unique expertise and infrastructures in key technology areas to gain scale and increase capabilities.

7. Reviewing and improving the various collaborative incentives and funding instruments to support the cooperation between RTOs and universities.

EARTO thanks the OECD team and its members who contributed to this study. EARTO remains at the disposal of the EU Institutions and Member States to further discuss the policy implications presented in this report.

Read the full OECD Report: https://www.earto.eu/wp-content/uploads/OECD-EARTO-Joint-Study-The-contribution-of-RTOs-to-socio-economic-recovery-resilience-and-transitions.pdf


TIs – Technology Infrastructures
TIs are (physical or virtual) facilities and equipment, such as demonstrators, testbeds, piloting facilities and living labs, capable of building bridges between science and the market. They are mostly created, managed, maintained and upgraded by not-for-profit Research Performing Organisations (mainly Research and Technology Organisations – RTOs, and Technical Universities – TUs), which require dedicated and significant resources and competences. TIs are open to a wide range of public and private users, large and small, collaborating with TI managers to jointly develop and integrate innovative technologies into new products, processes, and services.

RTOs – Research and Technology Organisations
From the lab to your everyday life. RTOs innovate to improve your health and well-being, your safety and security, your mobility and connectivity. RTOs’ technologies cover all scientific fields. Their work ranges from basic research to new products and services’ development. RTOs are non-profit organisations with public missions to support society. To do so, they closely cooperate with industries, large and small, as well as a wide array of public actors.

EARTO – European Association of Research and Technology Organisations
Founded in 1999, EARTO promotes RTOs and represents their interest in Europe. EARTO network counts over 350 RTOs in more than 20 countries. EARTO members represent 150,000 highly-skilled researchers and engineers managing a wide range of innovation infrastructures.

Konferencijoje „Žaliosios savivaldybės – mitas ar realybė?“ pranešimus skaitys LEI atstovai

Europos Komisija (EK) kartu su Europos misijos „Klimatui neutralūs ir išmanūs miestai“ valdyba yra numačiusi tikslą iki 2030 m. pasiekti, kad Europoje būtų 100 klimatui neutralių miestų, kurie taptų eksperimentų ir inovacijų centrais. Ši misija su bandomąja-eksperimentine infrastruktūra prisidėtų prie Lietuvos miestų pasirengimo tapti išmaniaisiais miestais ir EK misijos įgyvendinimo.

Konferencija „Žaliosios savivaldybės – mitas ar realybė?“ suburs politikos, verslo ir mokslo lyderius diskusijai, kaip pasiekti, kad iki 2030 m. Europos Sąjungos lygmeniu turėtume bent vieną, o nacionaliniu lygmeniu – bent tris žaliąsias savivaldybes.

Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius („Mokslo vaidmuo diegiant inovacijas išmaniuose miestuose: Žaliojo miestelio pilotinio projekto vizija“) ir direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas („Programos „Europos horizontas“ kvietimai aktualūs poveikiu klimatui neutraliems ir pažangiems miestams“).

Institute įvyko seminaras, skirtas Lietuvos termoinžinerijos asociacijos (LTERA) 25 metų veiklos paminėjimui

2022 m. gegužės 13 dieną Lietuvos energetikos institute vyko seminaras, skirtas Lietuvos termoinžinerijos asociacijos (LTERA) 25 metų veiklos paminėjimui. Kartu su LEI atstovais, renginyje dalyvavo atstovai iš Kauno technologijos universiteto, Nacionalinės šaltininkų asociacijos, kelių miestų centralizuoto šilumos tiekimo įmonių vadovai, projektuotojai, su šilumos tiekimu ir įrangos tiekimu bei pastatų vidaus sistemų priežiūra susijusių verslo bendrovių vadovai. Skaitytuose pranešimuose pateikti Lietuvos bei Skandinavijos šalių gerosios praktikos pavyzdžiai apie efektyvios ir su mažais CO2 išmetimais energijos gamybos technologijų naudojimu, energijos vartojimo valdymo skaitmenizavimo sprendimai ir naudojamos naujausių technologijų integracijos. Diskusijose reikšmingas dėmesys skirtas aptarti galimybėms dalyvauti tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.

Europinė misija Lietuvoje stringa vos prasidėjusi: svarbus vaidmuo teks dviems miestams

Tris kartus didesnės investicijos į žaliąją energetiką jau dabar, 5 mlrd. eurų dydžio investicijos į Vilniaus miestą iki 2030-ųjų – tai minimalūs reikalavimai Lietuvai siekiant europinių Žaliojo kurso tikslų. Kodėl šitie tikslai pradeda strigti vos pradėjus įgyvendinti, nagrinėjo Seimo Ateities komitetas, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu įstatymais įteisinamas gaminančio vartotojo statusas, anot Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidento Kęstučio Jauniškio, bliūkšta vizijoms neatitikus tikrovės.

„Gyventojų lūkesčiai, kad jie taps gaminančiais vartotojai, yra dideli. Tačiau susidūrę su realybe, kai prašome investuoti į valstybės tinklo modernizavimą, tikėjimas Žaliuoju kursu ir tikėjimas valstybės intencija, kad mes visi – ir vartotojai, ir gamintojai, gaminsime elektrą, bliūkšta.

Tinklo rekonstravimo išlaidos ganėtinai didelės, todėl gyventojams nusvyra rankos – jie neturi tiek pinigų. Planavimo, aiškumo ir komunikavimo, kaip šios problemos bus sprendžiamos, dar nėra“, – sakė K. Jauniškis.

Kas laukia Vilniaus ir Tauragės
Lietuvos energetikos instituto direktoriaus Sigito Rimkevičiaus teigimu, viena ES misijų įgyvendinant Žaliąjį kursą – tai 100 klimatui neutralių miestų iki 2030-ųjų.

„Į šitą šimtuką pateko Vilnius ir Tauragė, kurie turėtų būti pavyzdiniai pilotiniai miestai. Pažangūs miestai – labai svarbus komponentas, nes 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriama būtent miestuose. Jeigu išspręsime miestų problemą, priartėsime prie galutinių Žaliojo kurso tikslų – jokių išmetimų iki 2050-ųjų“, – sakė Sigitas Rimkevičius.

Jo žodžiais, artėjant prie neutralumo klimatui miestuose, vienam gyventojui tenkančių investicijų dydis sudarys apie 10 tūkst. eurų.

„Vadinasi, iš įvairių fondų turėtų ateiti milžiniškos investicijos – 5 mlrd. eurų Vilniui ir 200 mln. eurų Tauragei“, – sakė Sigitas Rimkevičius.

Skaitykite daugiau: https://m.delfi.lt/verslas/verslas/article.php?id=90193659

Bill Mead / Panel installation

Skelbiamas konkursas užimti inžinieriaus ir matematiko pareigas

Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorija ieško inžinieriaus ir matematiko su galimybe studijuoti doktorantūroje.


Elektros energetika / inžinierius – jaunesnysis mokslo darbuotojas

Atlyginimas/darbo užmokestis:
Nuo 1900 €/mėn., priklausomai nuo vykdomų projektų apimties (atlyginimas pateiktas neatskaičius mokesčių)
Papildomai yra galimybė gauti doktoranto stipendiją – 798 Eur („į rankas“); 2 – 4 metais 924 Eur („į rankas“, iš stipendijos mokesčiai neišskaitomi)

Vieta:
Kaunas – Lietuvos energetikos institutas (LEI), Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorija
Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
www.lei.lt

Pareigos:
Inžinierius arba jaunesnysis mokslo darbuotoja + doktorantas

Darbo pobūdis
 elektros energetikos sistemos modeliavimas ir darbo režimų tyrimas, naudojant programinius paketus (PSS/E, PSS Sincal, MatLab, PowerWorld);
 papildomos veiklos gali būti numatomos atsižvelgiant į kandidato gebėjimus ir LEI poreikius, priskiriant kuruoti tam tikrą profesinę sritį.

Reikalavimai:

 elektros energetika ir/ar elektrotechninis ir/ar sistemų valdymo ir/ar automatikos bakalauro ir/ar magistro laipsnio išsilavinimas;
 geros žinios apie relinę apsaugą ir automatiką arba/ir elektros tinklų projektavimo patirtis.

Mes jums siūlome:

Puikios sąlygos tobulėjimui:
 darbas kompiuteriu ir realiuose objektuose, patyrusiame kolektyve;
 darbas su elektros perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, stambiomis/vidutinėmis pramonės bei verslo įmonėmis;
 praktinė/taikomoji ir mokslinė veikla;
 darbas tarptautiniuose projektuose;
 darbas nacionaliniuose projektuose;
 konferencijos, komandiruotės/stažuotės.

Papildomai:
Motyvuotiems ir gabiems darbuotojams suteikiama galimybė studijuoti doktorantūroje, kurią baigus išduodamas bendras KTU-LEI diplomas. Mokama stipendija: 1 studijų metais – 798 Eur (į rankas); 2 – 4 metais 924 Eur (į rankas).
Pastaba: Laukiami tik motyvuoti kandidatai, kurie nori dirbti Lietuvos energetikos institute ilgalaikėje perspektyvoje.
Kontaktai:
Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovas, el. paštas: virginijus.radziukynas@lei.lt, telefonas: +370 61046809


Taikomoji matematika/ inžinierius arba jaunesnysis mokslo darbuotojas

Atlyginimas/darbo užmokestis:
Nuo 1900 €/mėn., priklausomai nuo vykdomų projektų apimties (atlyginimas pateiktas neatskaičius mokesčių)
Papildomai yra galimybė gauti doktoranto stipendiją – 798 Eur („į rankas“); 2 – 4 metais 924 Eur („į rankas“, iš stipendijos mokesčiai neišskaitomi).

Vieta:

Kaunas – Lietuvos energetikos institutas (LEI), Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorija
Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
www.lei.lt

Pareigos:
Inžinierius arba jaunesnysis mokslo darbuotoja + doktorantas

Darbo pobūdis:
 didžiųjų duomenų (angl. Big Data) apdorojimo, mašininio mokymosi (angl. Machine Learning) ir dirbtinio intelekto (angl. Artificial Intelligence) algoritmai, jų kūrimas/sudarymas, realizavimas, tyrimai, praktinis taikymas energetikos sektoriuje;
 papildomos veiklos gali būti numatomos atsižvelgiant į kandidato gebėjimus ir LEI poreikius, priskiriant kuruoti tam tikrą profesinę sritį.

Reikalavimai:
 matematikos ir/ar informacinių technologijų bakalauro ir/ar magistro laipsnio išsilavinimas;
 labai geras matematikos mokėjimas/stiprūs pagrindai;
 programavimo pagrindai (privalumas Python programavimo kalba).

Mes jums siūlome:
Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorija siūlo puikias sąlygas tobulėjimui:
 darbas kompiuteriu ir realiuose objektuose, patyrusiame kolektyve;
 darbas su elektros perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, stambiomis/vidutinėmis pramonės bei verslo įmonėmis;
 praktinė/taikomoji ir mokslinė veikla;
 darbas tarptautiniuose projektuose;
 darbas nacionaliniuose projektuose;
 konferencijos, komandiruotės/stažuotės;
 galima mokslininko-tyrėjo karjera.

Papildomai:
Motyvuotiems ir gabiems darbuotojams suteikiama galimybė studijuoti doktorantūroje, kurią baigus išduodamas bendras KTU-LEI diplomas. Mokama stipendija: 1 studijų metais – 798 Eur (į rankas); 2 – 4 metais 924 Eur (į rankas).
Pastaba: Laukiami tik motyvuoti kandidatai, kurie nori dirbti Lietuvos energetikos institute ilgalaikėje perspektyvoje.
Kontaktai:
Virginijus Radziukynas, Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorija el. paštas: virginijus.radziukynas@lei.lt, telefonas: +370 610 46809

Baigtas vykdyti projektas „Tinkamiausio Lietuvai stichinio reiškinio hidrologinės sausros kriterijaus nustatymas ir metodikos parengimas“

Hidrologinė sausra pasireiškia neįprastu paviršinio, gruntinio bei požeminio vandens lygio sumažėjimu. Geografinė padėtis ir klimatinės sąlygos yra esminis veiksnys, lemiantis sausros sampratą vienoje ar kitoje šalyje, tarp jų ir Lietuvoje. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtoje naujausioje ataskaitoje (IPCC, 2021) teigiama, kad sausros yra sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas stichinis reiškinys, o skirtumai tarp sausrų tipų yra nevienareikšmiai, dėl to sausros negalima apibūdinti naudojant vieną universalų apibrėžimą. Hidrologinės sausros rodiklio įvertinimo būtinybė iškilo keičiantis klimatui, vis dažniau pasikartojant sausringiems laikotarpiams ir pastebint šių laikotarpių daromą žalą upių ekosistemoms.

Pagal Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ sausra Lietuvoje vertinama augalų vegetacijos laikotarpiu pagal TPI (temperatūros–kritulių indeksą), kuris skirtas žemės ūkio sausroms nustatyti. Oficialaus hidrologinės sausros kriterijaus Lietuvoje nėra.

Sausrą įprasta sieti su šiltuoju metų laikotarpiu, nors šaltuoju metų laikotarpiu taip pat gali formuotis hidrologinės sausros. Pavojingiausia yra vasaros sausra, kuriai būdinga aukšta oro temperatūra, sausi orai ir smarkus garavimas. Sausra Lietuvos upėse pasireiškia ypač žemu vandens lygiu. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse vandens lygis pakyla nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugeria sausa žemė. Didžiųjų Lietuvos upių Nemuno ir Neries hidrologinis režimas yra labiausiai sureagavęs į kelis metus besitęsiančias sausringas sąlygas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos užsakė mokslinį darbą „Tinkamiausio Lietuvai stichinio ir katastrofinio hidrologinio reiškinio hidrologinės sausros kriterijaus nustatymas ir metodikos parengimas“ (vykdytojai LEI ir VDU ŽŪA), kuris įvertintų hidrologinės sausros įvykio pradžią ir pabaigą, jos trukmę ir būtų galima kiekybiškai nustatyti vandens trūkumo sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje taikoma sausrų identifikavimo metodika, paremta faktinio vandens lygio duomenimis ir jų nuokrypiu nuo žemiausio vidutinio šiltojo sezono vandens lygio, įvertina tik kas 10 dienų pasireiškiančią situaciją upėse. Todėl nėra galimybės atsižvelgti į upės vandeningumą ir jo pokyčius laikotarpiu tarp dešimtadienio pradžios ir pabaigos.

Lietuvoje operatyvią hidrologijos tinklo informaciją sudaro kas valandą matuojami vandens lygio duomenys, todėl jie ir gali būti naudojami hidrologinėms sausroms identifikuoti. Vertinant hidrologinę sausrą konkrečioje vandens matavimo stotyje, pasiūlyta taikyti Standartizuotą vandens lygio indeksą (SWLI). Šio indekso pagalba skaičiuojamos konkretaus dydžio (vandens lygio) anomalijos per tam tikrą pasirinktą laikotarpį, remiantis to dydžio palyginimu su daugiamečio laikotarpio duomenimis. Pagrindinis kriterijus nustatant įvairaus dydžio sausrų pradžią, pabaigą ir jų trukmę yra SWLI ribinė reikšmė. Sausros pradžia fiksuojama tada, kai SWLI reikšmė yra mažesnė už nustatytą ribinę reikšmę. Minėtas rodiklis būtų įtrauktas į Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“.

Įvyko 2022 m. visuotinis darbuotojų susirinkimas

2022 m. gegužės 6 dieną vykusiame visuotiniame Lietuvos energetikos instituto darbuotojų susirinkime LEI direktorius dr. Sigitas Rimkevičius apžvelgė instituto 2021 m. veiklos rezultatus. Direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Instituto atminimo aukso ir sidabro medalių skyrimo komisijos nutarimu, buvo įteikti aukso ir sidabro medaliai labiausiai prisidėjusiems prie instituto pasiekimų.

Susirinkimo pradžioje RTO Lithuania direktorius Arminas Varanauskas pasidžiaugė asociacijos narių sėkminga veikla ir bendradarbiavimu, akcentavo itin aktyvų LEI įsitraukimą į organizacijos veiklą.

Instituto direktorius Sigitas Rimkevičius darbuotojams pristatė LEI 2021 m. veiklos ataskaitą: Apžvelgti 2021 m. svarbiausi LEI įvykiai ir mokslo padalinių pasiekimai, instituto bendradarbiavimas su verslu, apgintos daktaro disertacijos, apžvelgti 2021 m. mokslinės veiklos ir finansiniai rodikliai.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas dr. Valdas Lukoševičius instituto direktoriui Sigitui Rimkevičiui įteikė Šilumos energetiko Garbės ženklo aukso medalį. Medalis buvo paskirtas vienbalsiu LŠTA Tarybos sprendimu. LŠTA Garbės ženklo medalis įsteigtas 2021 m. ir juo yra apdovanojami centralizuoto šilumos tiekimo įmonių, valstybinių, mokslo ir visuomeninių institucijų, verslo ir įvairių su šilumos energetikos sektoriumi susijusių įmonių bei organizacijų darbuotojai, ženkliai prisidėję prie centralizuoto šilumos ūkio raidos ir pasiekę rezultatų, formuojant ir įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos bei kitų šilumos ūkio vystymąsi formuojančių strateginių teisės aktų nuostatas.

Artėja priėmimo konkursas į VF nuolatinės formos doktorantūros studijas

(LT) Artėja priėmimo konkursas į VF nuolatinės formos doktorantūros studijas! Priėmimo dokumentų pateikimas ir registravimas: 2022 m. birželio 6 – 20 d.
Kilo klausimų? Kviečiame drąsiai teirautis!
📧 studijos@lei.lt
📞 +370 37 401809

Daugiau informacijos: https://www.lei.lt/doktorantura/priemimas-i-doktoranturos-studijas-2022/
https://www.facebook.com/events/4395625490538685/

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(EN) Competition for Admission to state-funded full-time doctoral studies is approaching! Submission of applications: 6 – 20 (till 3 P. M.) June, 2022
Got any questions? Feel free to ask!
📧 studijos@lei.lt
📞 +370 37 401809
For more information: https://www.lei.lt/phd-studies/admission-to-phd-studies/
https://www.facebook.com/events/4395625490538685/

Lietuvos energetikos institutas išnuomoja negyvenamąsias patalpas

VšĮ Lietuvos energetikos institutas (LEI), įm. k. 111955219, skelbia valstybės materialiojo turto viešąjį nuomos konkursą.

Nuomoja 80 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas, unikalus Nr. 1996-5013-9014:0002, pažymėjimas plane 1996-5013-9014, 1C5p, mokslinei ir taikomajai veiklai.

Pradinis nuompinigių dydis 3,86 EUR už 1 m2/mėn. su PVM. Konkurso dalyvis privalo pervesti pradinį įnašą:

660,06 EUR su PVM teikiant paraišką dėl 5-2, 5-3, 5-47, 5-48, 5-49, 5-50 patalpų, patalpų plotas 54,36 kv. m. ir dalis bendro naudojimo patalpų 2,64 kv. m. (57 kv. m.), patalpų nuomos.
Pastaba: nuomojamos visas nurodytas plotas į dalis patalpų neskaidant.

266,34 EUR su PVM teikiant paraišką dėl 5-13 patalpos, patalpos plotas 21,92 kv. m. ir dalis bendro naudojimo patalpų 1,08 kv. m. (23 kv. m.), patalpų nuomos.

Pradinis įnašas turi būti sumokėtas į LEI a/s LT36 4010 0425 0319 5411, Luminor Bank AS, banko kodas 40100, iki atvykstant dalyviui registruotis konkursui.

Nuomos terminas iki 2027 m. gegužės 31 d. su galimybe šalių susitarimu pratęsti iki 10 metų. Į nuomos kainą neįeina energetinės išlaidos ir komunaliniai patarnavimai.

Konkurso dalyviai turi būti neskolingi Valstybinio socialinio draudimo įstaigai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos energetikos institutui.

Patalpų apžiūra įvyks 2022 m. gegužės 6 d. 9.00 – 12.00 val. Už turto apžiūrą atsakingas komisijos narys Marijus Poška, tel. +370 662 08055, el. p. Marijus.Poska@lei.lt.

Konkurso dalyvių registracija pradedama 2022 m. gegužės 12 d. 9.00 val.,
konkurso dalyvių registracijos pabaiga 2022 m. gegužės 13 d. 11.00 val. Kaune, Breslaujos g. 3, 405/1 kab.
Konkurso komisijos posėdis vyks 2022 m. gegužės 13 d. 11.00 val., Kaune, Breslaujos g. 3, 202 kab.

Dėl papildomos informacijos, dokumentų pateikimo teirautis telefonu 8 37 401 823,
atsakinga Neringa Mažutaitė, Neringa.Mazutaite@lei.lt.

Plačiau apie nuomos konkurso sąlygas skaitykite pridedamuose dokumentuose: