Birželį Lietuvos energetikos institute dviejų mėnesių praktiką pradėjo Masačusetso technologijos instituto (MIT) bakalauro studentas Lance Berkey, studijuojantis fiziką ir matematiką. Į Lietuvą L. Berkey atvyko pagal prestižinę MIT tarptautinių mainų programą MISTI (MIT International Science and Technology Initiatives), suteikiančią galimybę MIT studentams atlikti praktiką, dalyvauti tyrimuose ir inovacijų projektuose užsienyje. Lietuva yra viena iš šios programos šalių partnerių, o LEI – viena iš priimančių institucijų.
Dėmesys – Lietuvai
Praktiką L. Berkey atlieka LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje. Jo darbas susijęs su medžiagų savybių degradacijos dėl vandenilio įsiskverbimo molekulinės dinamikos (MD) tyrimais. Šiuo metu jis atlieka alfa-geležies kristalinės gardelės deformacijos MD modeliavimus, siekdamas nustatyti, kokią įtaką įsiskverbęs vandenilis turi gardelės deformacijos-įtempių kreivėms.
Nors L. Berkey studijuoja fiziką ir matematiką, gretutinė jo studijų kryptis yra Eurazijos regionas. Tai iš dalies nulėmė studento žvilgsnį į Lietuvą ir sprendimą atvykti būtent čia.
„Kirbėjo mintis vasaros praktikai pasirinkti Europą, o Lietuva man pasirodė ypač patraukli. MIT turime vieną lietuvį profesorių, kuris visada puikiai atsiliepia apie Lietuvą, tad apie jūsų šalį jau buvau girdėjęs. Pradėjus ieškoti praktikos vietos, MISTI programos koordinatorius pasiūlė Lietuvos energetikos institutą. Po pirmojo pokalbio su LEI atstovais supratau, kad ši vieta puikiai atitinka mano įgūdžius ir lūkesčius. Taip ir nusprendžiau čia atvykti“, – pasakoja jis.
Vertinga patirtis
Praktikos metu L. Berkey atliko kompiuterinius modeliavimus ir duomenų analizę molekulinės dinamikos srityje, tyrinėdamas vandenilio įsiskverbimo daromą žalą alfa-geležiai. Kadangi liepos pabaigoje studentas išvyks atgal į JAV, šiuo metu jis dirba apibendrindamas rezultatus ir rašo galutinę ataskaitą.
Pasak pašnekovo, ateityje vandenilio vaidmuo energetikos sektoriuje bus vis reikšmingesnis, tad suprasti jo poveikį medžiagoms yra itin svarbu. Jis džiaugiasi praktikos LEI suteikta galimybe pagilinti teorines ir praktines žinias šioje srityje.
„Praktika Institute man išties įsiminė, čia jaučiausi labai laisvai ir savarankiškai. Vadovai leido man dirbti savo tempu, skatino patį ieškoti sprendimų, bet visada buvo pasirengę padėti, jei prireikdavo. Tai labai vertinu – savarankiškumas mokantis yra labai svarbus. Taip pat mane sužavėjo pats Institutas – jo dydis, moderni infrastruktūra, atliekamų tyrimų įvairovė, čia dirbantys patyrę mokslininkai. Neabejodamas rekomenduoju Institute atlikti praktiką visiems studentams, besidomintiems energetikos sritimi“, – šypsosi jis.
Svarsto sugrįžti
L. Berkey taip pat džiaugiasi galimybe pažinti Lietuvą ir Kauną. Jį sužavėjo šiltas vietinių žmonių bendravimas, žaliuojanti miesto aplinka, patogi infrastruktūra. Lietuva pašnekovui paliko labai gerą įspūdį, tad jis norėtų čia ateityje sugrįžti.
„Praktika LEI man atvėrė naujas perspektyvas. Iki šiol buvau tikras, kad iš karto po magistro nestosiu į doktorantūrą, tačiau dabar rimtai svarstau tokią galimybę. Man patiko atlikti tyrimus ir dirbti laboratorijoje, todėl manau, kad ateityje galėčiau pasirinkti tokią karjeros kryptį“, – apibendrino L. Berkey.
Lietuvos energetikos instituto Plazminių technologijų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Andrius Tamošiūnas liepos 9 d. Vilniuje dalyvavo tarptautinės konferencijos EPS 51st Conference on Plasma Physics specialiajame renginyje „Generation Fusion“. Šis diskusijų renginys, organizuotas Europos fizikos draugijos Plazmos fizikos skyriaus iniciatyva, buvo skirtas aptarti žmogiškojo faktoriaus vaidmenį branduolinės sintezės vystymo procese, ypatingą dėmesį skiriant jaunųjų plazmos technologijų mokslininkų požiūriui.
Pabrėžė tinklaveikos svarbą
Diskusijoje buvo nagrinėjami konceptualūs magnetinio suvaržymo ir inercinės suvaržymo sintezės metodų aspektai. Renginio tikslas – pristatyti jaunosios kartos mokslininkų, taip pat pagrindinių sprendimų priėmėjų ir aukšto lygio suinteresuotųjų šalių požiūrį, lūkesčius ir įžvalgas.
Dr. A. Tamošiūnas pasidalino savo įžvalgomis apie vertybes, kurios, jo nuomone, yra itin svarbios jauniesiems mokslininkams siekiant sėkmingos karjeros.
Jis pabrėžė tyrėjų mobilumo ir tarptautinės tinklaveikos svarbą. Pasak dr. A. Tamošiūno, jaunasis mokslininkas neturėtų apsiriboti vien savo institucija, bet drąsiai ieškoti galimybių stažuotis užsienyje, bendradarbiauti su kitų šalių tyrimų grupėmis bei susipažinti su alternatyviais požiūriais į sprendžiamas mokslines problemas. Skirtingi metodai, taikomi siekiant to paties tikslo, padeda praplėsti mąstymo ribas ir atveria naujas galimybes.
Kitas itin svarbus aspektas, kurį išskyrė dr. A. Tamošiūnas – tai tinklaveikos plėtra. Anot jo, mokslininkui būtina kurti ryšius ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir su partneriais iš įvairių sektorių – pramonės, verslo, mažų įmonių – taip sukuriant tvirtą pagrindą bendroms mokslinėms ir projektinėms veikloms.
Suburia mokslo bendruomenę
EPS Conference on Plasma Physics – tai viena svarbiausių Europos plazmos fizikos mokslo bendruomenės konferencijų, kuri kasmet suburia tyrėjus iš viso pasaulio. 2025 m. liepos 7–11 d. vykęs renginys Vilniuje apėmė platų temų spektrą – nuo fundamentinių plazmos fizikos tyrimų iki taikomųjų sprendimų branduolinei sintezei, astrofizikai, lazerinės plazmos procesams, žemos temperatūros plazmos technologijoms bei diagnostikos metodams.
Ši konferencija skirta skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, dalintis naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais ir aptarti ateities iššūkius plazmos fizikos bei su ja susijusių sričių vystymui – ypač branduolinės sintezės energetikos kontekste.
Konferencijoje savanoriavo ir LEI doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Kiminaitė, kuri prisidėjo prie organizacinių veiklų.
Liepos 8 d. Lietuvos energetikos institute praktiką atliekantys studentai iš užsienio šalių dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Instituto laboratorijas. Jos metu jie aplankė šešis LEI mokslo padalinius: Vandenilio energetikos technologijų centrą, Plazminių technologijų, Medžiagų tyrimų ir bandymų, Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų, Branduolinės inžinerijos problemų, bei Degimo procesų laboratorijas.
Ekskursijos metu praktikantai susipažino su šių padalinių infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais ir pasiekimais. Jie turėjo galimybę pamatyti pažangias technologijas ir išgirsti apie inovatyvius sprendimus, taikomus įvairiose mokslo ir pramonės srityse, siekiant užtikrinti didesnį tvarumą ir efektyvumą. Praktikantai domėjosi Instituto mokslininkų veikla, uždavė klausimus apie vykdomus projektus ir tyrimus.
Apsilankymas laboratorijose studentams padėjo geriau suprasti LEI veiklą ir vykdomų mokslinių tyrimų įvairovę, praturtinant jų žinias ir patirtį Institute. Galimybė giliau pažinti LEI struktūrą, mokslo padalinių įvairiapusiškumą ir tarpusavio sąveiką leido daugiau sužinoti ne tik apie laboratoriją, kurioje vykdoma praktika, bet ir apie kitus mokslo padalinius.
Šiame vaizdo įraše Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorijos mokslininkas, buvęs laboratorijos vadovas, dr. Nerijus Striūgas pristato laboratorijos kuriamas technologijas ir teikiamas paslaugas. Viena iš jų – bendradarbiaujant su „AXIS Tech“ įmonėms padedama rasti sprendimus, kaip taupiai, efektyviai ir veiksmingai sudeginti įvairias kuro rūšis bei atliekas bei išgauti atgalinę energiją.
Vaizdo įrašas yra EDIH4IAE.LT konsorciumo vaizdo įrašų serijos dalis, pristatanti Lietuvos energetikos instituto veiklą.
LEI Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Robertas Poškas davė interviu žurnalui „Direct Industry Magazine“. Mokslininkas papasakojo apie Instituto dalyvavimą ES finansuojamame projekte iWAYS, kuriuo siekiama skatinti pramonės sektorių pereiti prie tvaresnių ir efektyvesnių sprendimų.
Interviu metu dr. R. Poškas pristatė LEI atliktus tyrimus su šiluminių vamzdžių kondensaciniais šilumokaičiais, jų atsparumo korozijai bandymus bei realiomis sąlygomis vykdomus testus gamybinėse įmonėse. Dr. R. Poškas pabrėžė vietinių energijos šaltinių, ypač atliekinės šilumos, svarbą Europos energetinei nepriklausomybei ir pažymėjo, kad „iWAYS“ projekte kuriamos technologijos yra ne teoriniai modeliai, bet realiai diegiami sprendimai, padedantys žengti link tvaresnės pramonės.
Lietuvos energetikos institutas (LEI) kartu su partneriais dalyvauja tarptautiniame projekte „Pažangūs vandens atgavimo būdai, naudojant ūkio sektoriuose susidarančius atliekinius šilumos, medžiagų ir vandens srautus (iWAYS)“. Projekto, kurį Institute koordinuoja dr. R. Poškas, metu kuriamos naujos technologijos, leidžiančios atgauti ir panaudoti vandenį bei šilumą iš pramoninių nuotekų ir dujinių atliekinių srautų, taip mažinant taršą ir energijos suvartojimą.
iWAYS didelį dėmesį skiria agresyviems srautams, iš kurių iki šiol buvo sunku atgauti šilumą, bei sprendžia esamas vandens valymo technologijų problemas, tokias kaip atvirkštinis osmosas ir membraninis distiliavimas. Tai – svarbus žingsnis link tvaresnės ir efektyvesnės pramonės.
Kviečiame skaityti 🌐 straipsnį anglų kalba.
Kviečiame skaityti straipsnių ciklą apie Lietuvos energetikos instituto laboratorijas – jų veiklas, tyrimų kryptis ir kuriamas inovacijas.
Čia rasite visas publikacijas, išsamiai pristatančias LEI mokslo padalinius, jų vykdomus tyrimus ir indėlį į šalies bei tarptautinę energetikos pažangą.
Tai – galimybė pažinti mokslininkų veiklą iš arčiau: nuo fundamentinių tyrimų iki praktinių sprendimų, keičiančių energetikos ateitį.
Branduolinių įrenginių saugos laboratorija
Dr. S. Rimkevičius: branduolinė energetika neįmanoma be kompetentingų specialistų
Degimo procesų laboratorija
Hidrologijos laboratorija
Dr. V. Akstinas: klimato pokyčiai skatina ieškoti tvarių sprendimų
Plazminių technologijų laboratorija
Dr. L. Marcinauskas: plazminės technologijos yra neįtikėtinai perspektyvios
Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija
Dr. M. Praspaliauskas: mūsų išskirtinumas – penki nacionaliniai etalonai
Branduolinės inžinerijos problemų laboratorija
Dr. Ernestas Narkūnas: branduolinė energetika šiandien saugesnė ir svarbesnė nei bet kada
Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija
Dr. A. Galinis: iš užsienio kolegų išsiskiriame tyrimų įvairiapusiškumu
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija
Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorija
Dr. Darius Naujokaitis: Laboratorijos kasdienybė – nuolatinė atsakomybė
Vandenilio energetikos technologijų centras
Dr. Š. Varnagiris: mūsų centro išskirtinumas – sukauptos žinios
Birželio 25– 28 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Kalpokaitė-Dičkuvienė dalyvavo 12-oje tarptautinėje konferencijoje CYPRUS 2025, vykusioje Pafoso mieste, Kipro Respublikoje.
Konferencijoje, kurioje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei 950 dalyvių iš akademinės bendruomenės, verslo, viešojo sektoriaus ir vietos valdžios institucijų, buvo aptartos aktualiausios žiedinės ekonomikos, tvarumo ir atliekų tvarkymo temos.
Dr. R. Kalpokaitė-Dičkuvienė pristatė bendrų tyrimų, atliktų kartu su kolegomis dr. Vilma Snapkauskiene ir dr. Vidu Makarevičiumi, rezultatus. Tyrimuose nagrinėtas plazminių technologijų taikymas biologiškai nesuyrančių atliekų apdorojimui ar transformacijai, taip pat analizuotos gautų medžiagų pritaikymo galimybės statybų sektoriuje.
Konferencijos metu buvo išklausyta daug vertingų pranešimų apie žiedinės ekonomikos principų integravimą visose pagrindinėse veiklos srityse: nuo gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo iki antrinių žaliavų panaudojimo, inovacijų, investicijų ir stebėsenos. Diskutuota apie prioritetinius sektorius – maisto ir statybines atliekas, plastiką, biomasę ir bioproduktus, svarbiąsias žaliavas, tekstilę ir kt.
Gyvos diskusijos tapo puikia proga pasidalinti naujausiomis idėjomis, metodais bei patirtimi daugialypėje atliekų tvarkymo srityje.
Liepos 2-3 d. Lietuvos energetikos instituto mokslininkai Rimantas Bakas ir Rolandas Urbonas dalyvavo ERASMUS+ projekto SHERLOCK organizuotoje konferencijoje Energy and Sustainability. Konferencijoje skaitytas Rimanto Bako, Ramūno Gataučio ir Rolando Urbono parengtas pranešimas „Impact of digitalisation on energy consumption in buildings“.
Pastatų renovacija apima fizinius energinio efektyvumo gerinimo sprendimus – sienų bei stogų šilumos izoliaciją, langų keitimą, pastato šildymo sistemų modernizavimą ir kt. Tačiau vis svarbesnį vaidmenį energijos vartojimo optimizavimui, išlaikant optimalias konforto sąlygas patalpose, atlieka skaitmenizavimas, ypač kai jis taikomas kartu su energijos vartojimo duomenų analize po pastatų renovacijos.
Įdiegus išmaniąsias šildymo valdymo sistemas, jutiklius ir energijos vartojimo stebėsenos įrankius, pastatai tampa ne tik efektyvesni energijos vartojimui, bet ir modernios automatikos pagalba gebantys prisitaikyti prie realių individualių vartojimo poreikių, energijos vartojimo įpročių bei prognozuojamų lauko oro sąlygų pokyčių. Surinkti duomenys apie šilumos energijos suvartojimą leidžia analizuoti vartojimo tendencijas, identifikuoti energijos nuostolių vietas ir įvertinti pastatų renovacijos efektyvumą. Naudojant dirbtinio intelekto algoritmus ar duomenų analitikos platformas, būtų galima prognozuoti vartojimo pokyčius, optimizuoti šilumos tiekimo grafikus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl papildomų energijos taupymo priemonių.
Kretos technikos universiteto, Genujos universiteto, Europos švietimo ir mokymosi instituto (EELI) ir Chanijos (Kreta) savivaldybės Viduržemio jūros regiono architektūros centro bendrai organizuota konferencija Energy and Sustainability (Energija ir tvarumas) sukvietė mokslininkus, praktikus ir pramonės ekspertus į konferenciją, kur buvo aptariami svarbiausi projektavimo ir finansavimo aspektai, skirti energijos vartojimo efektyvumo pastatuose skatinimui Europos Sąjungoje. Kadangi šios srities specialistų poreikis tampa vis aktualesnis, šia konferencija siekiama skatinti suinteresuotųjų šalių dialogą ir bendradarbiavimą.
SHERLOCK projektas – Parama energetikos transformacijai pastatų sektoriuje (angl. Supporting tHe Energy tRansition of the buiLding stOCK) – tai ES lėšomis finansuojama iniciatyva (Erasmus+, 2023 m. rugsėjis – 2026 m. rugsėjis), kurios tikslas – mažinti įgūdžių atotrūkį tarp techninių pastatų specialistų ir finansų ekspertų, dirbančių pastatų energinio atnaujinimo srityje. Projektas kuria daugiadisciplinę mokymo ekosistemą – mikrokompetencijas energetikos ir finansų specialistams, profesinio mokymo kursus bei viešai prieinamus mokymų modulius. Visa tai įgyvendinama per visos Europos mastu veikiantį žinių centrą. Projekto tikslas – spartinti plataus masto pastatų renovaciją visoje Europoje, prisidedant prie klimato tikslų ir energetinės transformacijos.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) programos Erasmus+ lėšomis.
2025 m. birželio 25–26 d. LEI Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos mokslininkai dr. Inna Pitak, dr. Arūnas Baltušnikas ir dr. Rita Kriūkienė dalyvavo 8-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Materials Science & Nanotechnology“ (Medžiagų mokslas ir nanotechnologijos), vykusioje Prahoje, Čekijoje. Įgyvendindami projektą Nr. 10-038-T-183, stendinių pranešimų sesijoje jie pristatė tyrimą „Wormwood as a sustainable resource for catalyst development“ (liet. Kietis kaip tvarus išteklius katalizatorių kūrimui).
Konferencijoje buvo pristatyta 19 stendinių pranešimų. Pasak dr. I. Pitak, tai buvo viena įdomiausių ir naudingiausių konferencijos dalių, kadangi daug laiko skirta diskusijoms bei galimybei užduoti klausimus kolegoms iš kitų institucijų. Didelį jos susidomėjimą patraukė ispanų mokslininkų pristatytas tyrimas „Study of a Novel Aluminosilicate Catalyst in a 3D-printed Mould for Biodiesel Production“ (liet. Naujo aliuminosilikatinio katalizatoriaus, pagaminto 3D spausdintame inde, tyrimas biodujų gamybai), kuriame nagrinėjama katalizatorių gamyba naudojant 3D spausdinimo technologijas. Tai – kryptis, kurią tyrinėja ir LEI Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija.
Pranešimų sesijos, skirtos katalizatorių temai, vadovai Wen Zhong ir Farzan Gity LEI atstovų teiravosi apie idėją kurti naujus biokatalizatorių gamybos metodus, o mokslininkai iš Turkijos ir Pietų Korėjos domėjosi gautų katalizatorių savybėmis, tokiomis kaip paviršiaus plotas, porų tipas ir dydis, elementinė sudėtis.
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos mokslininkai buvo pakviesti dalyvauti ir 9-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Materials Science & Nanotechnology“, kuri vyks 2026 m. birželio 22–23 d. Barselonoje, Ispanijoje.
Dr. I. Pitak birželio 17–18 d. taip pat dalyvavo projekto ROOTS (16-111.25.25) partnerių susitikime.
Liepos 1 d. Lietuvos energetikos institute apmokamą vasaros praktiką pradėjo 10 praktikantų. Bakalauro ir magistro studentai iš KTU ir VU gilins savo žinias energetikos ir termoinžinerijos bei biofizikos kryptyse.
Pirmąją dieną praktikantai buvo pakviesti į pažintinę ekskursiją po Institutą, kurios metu aplankė šešis LEI mokslo padalinius: Vandenilio energetikos technologijų centrą, Degimo procesų, Medžiagų tyrimų ir bandymų, Plazminių technologijų, Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų bei Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijas. Čia jiems buvo pristatyta instituto infrastruktūra, įvairialypė ir tarpdisciplininė šių padalinių veikla bei pasiekimai.
Studentų vasaros mokslinę praktiką finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT), skatindama jaunus žmones siekti mokslininko karjeros, įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti mokslinę kvalifikaciją. LMT studentui suteikia 2 000 Eur stipendiją dviejų mėnesių trukmės vasaros praktikai.
Džiaugiamės, kad gabūs ir motyvuoti studentai savo vasaros praktikai pasirinko būtent LEI. Linkime jiems sėkmės ir įkvėpimo tolimesniame profesiniame kelyje, tikėdamiesi, kad Institute įgytos žinios ir patirtys taps tvirtu pagrindu jų ateities moksliniams pasiekimams.
