Lietuvos energetikos institutas (LEI) kartu su partneriais iš Europos laimėjo finansavimą LIFE programos projektui RENReady, skirtam suderinti kvalifikacinius reikalavimus specialistams, diegiantiems atsinaujinančios energijos technologijas. Projektas siekia sukurti bendrus sertifikavimo, kvalifikacijų ir atitikties standartus Europoje, kad specialistai galėtų patikimai veikti skirtingose šalyse. Taip prisidedama prie Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos (RED) 18 straipsnio įgyvendinimo stiprinimo.
LEI dalyvaus projekte kartu su dar aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Graikijos, Italijos, Belgijos, Portugalijos, Nyderlandų ir Kipro. Projekto trukmė – 3 metai, o LEI dalis projekte siekia ~185 tūkst. Eur.
Projekto rezultatai padės specialistams ir politikos formuotojams užtikrinti skaidrumą, sertifikavimo patikimumą ir efektyvų atsinaujinančios energetikos diegimą Europoje.
Pastarosios savaitės Lietuvoje parodė, kad žiemos speigai tampa rimtu išbandymu ne tik žmonėms, bet ir namų šildymo sistemoms. Gyventojai masiškai dalijasi patirtimis apie stringančius šilumos siurblius, išaugusias elektros sąnaudas ir abejonėmis, ką daryti, kai namuose nebėra taip šilta, kaip tikėtasi, rašo portalas tv3.lt.
Kodėl vieniems per speigus šilumos siurbliai veikia sklandžiai, o kitiems tenka ieškoti patarimų internete? Ar tai gamyklinis brokas, netinkamas įrengimas, ar tiesiog fizikos dėsniai, su kuriais tenka susidurti žiemą?
Kaip aiškina Marius Praspaliauskas, Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas, šilumos siurblys nėra įrenginys, kuris „pagamina“ šilumą – jis ją perkelia iš lauko į namus.
„Jis veikia panašiai kaip šaldytuvas, tik atvirkščiai: šaldytuvas šilumą iš savo vidaus išmeta į patalpą, o šilumos siurblys šilumą iš lauko atneša į patalpos vidų. Net kai lauke vėsu ar šalta, ore vis tiek yra šilumos, tik jos temperatūra yra žema“, – nurodo M. Praspaliauskas
Sveikiname Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos j. m. d. Justiną Jaseliūnaitę, 2026 m. vasario 13 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Koherentinių tekėjimo struktūrų įtaka mikrokanalų termohidrauliniam efektyvumui“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)!
Šiandien, vasario 11 d. pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Jos tikslas – skatinti visapusišką ir lygiavertį moterų dalyvavimą moksle.
Šia proga sveikiname visas mokslo srityje dirbančias moteris. Skatinkime lygybę moksle ir įkvėpkime jaunąją kartą siekti savo svajonių!
Tarptautinių ryšių stiprinimas, žinių gilinimas ir naujų patirčių kaupimas – esminiai sėkmingos mokslinės karjeros elementai. Siekti šių tikslų padeda dalyvavimas tarptautinėse mobilumo skatinimo iniciatyvose. Pavyzdžiui, COST (European Cooperation in Science and Technology) veiklose, kurių teikiamomis galimybėmis jau pasinaudojo ne vienas LEI mokslininkas.
Didina tarptautinį matomumą
Pasak LEI Hidrologijos laboratorijos vadovo dr. Vytauto Akstino, dalyvavimas COST leidžia užmegzti ryšius su kolegomis iš skirtingų šalių, lengviau rasti partnerių būsimiems tarptautiniams projektams, įgyti patirties konferencijose, mokymuose. COST veiklų metu parengtos ir publikuotos mokslinės publikacijos tampa reikšmingu moksliniu rezultatu, o platus tarptautinis dalyvių tinklas užtikrina didesnį jų matomumą ir autoriaus atpažįstamumą mokslo bendruomenėje.
„Prie pirmosios savo COST veiklos – tyrimo „Klimato poveikio priskyrimas skirtinguose sektoriuose“ – prisijungiau 2021 m. Projektas subūrė skirtingų sričių ekspertus iš įvairių Europos šalių – miškų specialistus, hidrologus, meteorologus, ekonomistus, pramonės sektoriaus atstovus. Periodiškai buvo rengiami gyvi arba nuotoliniai susitikimai, kuriuose kartu su kolegomis aptardavome aktualius mokslinius klausimus, tobulindavome metodikas ir modelius. Šie susitikimai suteikė galimybę susipažinti su kitais savo srities specialistais, užmegzti ryšius, planuoti bendras publikacijas ir būsimus projektus, taip stiprinant mokslinį mobilumą ir tarptautinę komunikaciją. Pirmoji COST veikla, kurioje dalyvavau kaip dalyvis, lėmė, kad 2025 m. spalį jau kaip iniciatorius prisijungiau prie antrosios veiklos – projekto, nagrinėjančio kaskadinį klimato poveikį“, – pasakoja jis.
Kuria pridėtinę vertę
Dalyvavimas COST veiklose neduoda pelno – mokslininkui kompensuojamos tik kelionės ir kitos su projektu susijusios išlaidos. Tačiau dalyvavimas iniciatyvoje suteikia daug kitų privalumų: leidžia užmegzti tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su įvairių šalių ir disciplinų ekspertais, praplečia žinių lauką bei stiprina kompetencijas. Veiklos metu galima įgyti patirties per stažuotes, konferencijas, seminarus ar mokymus, o dalijimasis tyrimų rezultatais suteikia vertingą grįžtamąjį ryšį. Be to, COST tinklas palengvina prieigą prie tarptautinių projektų ir bendrų publikacijų, stiprinant matomumą ir profesinę reputaciją.
Pasak dr. V. Akstino, dalyvavimas COST jam suteikė apčiuopiamos naudos. Buvo parengtas ir publikuotas mokslinis straipsnis, taip pat kartu su COST metu sutiktais kolegomis atsirado galimybė inicijuoti naujas tyrimų kryptis. Kitais būdais tokias pažintis užmegzti būtų gerokai sudėtingiau – nors tarptautinės konferencijos tam suteikia galimybių, COST sudaro išskirtines sąlygas kryptingam bendradarbiavimui, idėjų mainams ir mokymuisi. Be to, veiklose susiburia įvairių sričių specialistai, o darbas tarpdisciplininėse komandose praplečia akiratį ir stiprina mokslines kompetencijas.
„COST pavadinime kertinis žodis yra cooperation: bendradarbiavimas. Programa skatina išeiti iš kasdienės rutinos, pažvelgti plačiau ir įvertinti gilesnį tyrimų kontekstą. Nors tiesioginis atlygis nėra numatytas, ši veikla leidžia realizuoti save, dalytis idėjomis ir įkvėpti kitus mokslininkus. Savo tyrimu gali sukelti kolegoms naujų minčių, paskatinti bendradarbiauti ir nukreipti bendras jėgas nauja kryptimi. Tokiu būdu kuriama reali pridėtinė vertė tiek pačiam, tiek atstovaujamai įstaigai, tiek šalies mokslo bendruomenei“, – neabejoja tyrėjas.
Galimybė įvertinti save
COST veiklose aktyviai dalyvauja ir LEI Degimo procesų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Nerijus Striūgas. Jo teigimu, COST iniciatyva ypač vertinga tuo, kad skatina mokslininkus neužsisėdėti vienoje vietoje ir nuolat pasitikrinti savo kompetencijas tarptautiniame kontekste.
„Pirmą kartą į COST įsitraukiau 2010 m. Vėliau sekė dar penki kartai, kai dalyvavau įvairiose COST iniciatyvose. Kartą įsitraukus, dažnai sulauki kvietimų dalyvauti ir vėliau – ypač jei aktyviai prisidedi ir tavo kompetencijos yra vertinamos“, – pasakoja jis.
Dr. N. Striūgas pabrėžė, kad COST veiklos nėra skirtos tiesioginiam individualių tyrimų finansavimui – veikiau tai erdvė, kurioje mokslininkai dalijasi jau atliktais darbais, pristato rezultatus, diskutuoja ir ieško sąlyčio taškų bendriems ateities tyrimams.
„COST galima laikyti tarptautine sklaidos ir bendradarbiavimo platforma. Atvyksti su tuo, ką jau esi nuveikęs, pristatai savo darbus, diskutuoji ir tampi matomas. Mokslininkui yra svarbu įvertinti ir suvokti savo vietą platesniame mokslo kontekste. Kartais atrodo, kad dirbi labai gerai, bet nuvykęs susitikti su kolegomis iš kitų šalių, supranti, kur iš tikrųjų tavo vieta bendroje „koordinačių sistemoje“, – sako jis.
Naudinga jauniems tyrėjams
Pasak dr. N. Striūgo, didžiausia COST veiklų nauda yra kontaktai, tarptautiniai ryšiai ir matomumas mokslo bendruomenėje. Veiklų metu dažnai vyksta kelių dienų trukmės susitikimai ar mini konferencijos, kuriose mokslininkai pristato savo darbus, diskutuoja ir užmezga ilgalaikius profesinius ryšius.
„Nors finansinės naudos COST nesuteikia, tikroji vertė atsiskleidžia vėliau – per naujas veiklas, bendrus projektus, stažuotes. Taip susiformuoja bendraminčių ratas, su kuriais vėliau gimsta kitos iniciatyvos“, – atskleidė jis.
Anot mokslininko, COST veiklos ypač reikšmingos jauniems tyrėjams, nes leidžia kaupti patirtį, plėsti akiratį, užmegzti profesinius ryšius ir anksti įsilieti į tarptautinius tinklus.
„Mokslininkas negali sėdėti vietoje – jis turi judėti į priekį, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, stažuotis kitose institucijose, lygintis su kitais. COST suteikia tam labai gerą ir saugią aplinką. Pavyzdžiui, siūlomos trumpalaikių stažuočių galimybės, kurios ypač aktualios jauniems tyrėjams. Jų metu galima bendrauti ne tik su profesoriais, bet ir su bendraamžiais iš kitų šalių, užmegzti ryšius, kurie vėliau tampa bendrais projektais ar publikacijomis. Ne vienas mūsų laboratorijos doktorantas ir jaunas tyrėjas pasinaudojo COST stažuotėmis. Iš jų jie grįžo su patirtimi, platesniu požiūriu ir naujais kontaktais. Tai labai svarbu augančiam mokslininkui“, – pabrėžia dr. N. Striūgas.
Kaip dalyvauti COST veiklose:
Dalyvavimo galimybės:
Kaip pradėti:
Vydūno jaunimo fondas (Youth Fund, Inc., USA) prof. Romo Viskantos vardinę premiją įsteigė siekdamas pagerbti prof. Romą Viskantą, žymų pasaulyje šiluminės fizikos bei energetikos srityse mokslininką ir pedagogą, Purdue universiteto (JAV) profesorių, pelniusį daugelį žymių apdovanojimų ir garbingų įvertinimų, daugiausia cituojamų mokslo darbų autoriaus vardą ir išugdžiusį gausią jaunųjų mokslininkų kartą bei aktyviai ir vaisingai dirbusį Akademinio skautų sąjūdžio veikloje.
Premijos tikslas – įvertinti Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų/doktorantų veiklos rezultatus, siekiant patirties ir kompetencijų šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos, atsinaujinančios, branduolinės ir termobranduolinės bei bendrai energetikos srityse ir pasiekusiems reikšmingų mokslinių rezultatų. Premija gali būti dvejopa: pirmos vietos laimėtojui skiriant 1500 Eur, antrosios vietos laimėtojui – 1000 Eur premijas. Premijas skiria Vydūno jaunimo fondas.
Kandidatų atrankos kriterijai:
1. Tais metais, už kuriuos teikiama paraiška konkursui, kandidatas turi būti ne vyresnis nei 36 m., išskyrus atvejį, kai įskaičiuojamas pretendento(-ės) vaiko auginimo atostogos ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Pratęsimo laikotarpis amžiaus reikalavimui skaičiuojamas už kiekvieną vaiką atskirai.
2. Kandidatai konkursui pateikia informaciją apie vykdytas veiklas ir pasiekimus už mokslinės karjeros Institute laikotarpį.
3. Kandidatai turi pateikti padalinio, kuriame dirba, vadovo pasirašytą raštą-pristatymą (laisva forma) Instituto premijos skyrimo komisijos pirmininko R. Levinsko vardu (rimantas.levinskas@lei.lt), pridedant kandidato CV, trumpą kandidatų veiklos rezultatų pristatymą kartu su mokslinių cituojamuose žurnaluose, monografijų ar jų skyrių, tarptautinėse duomenų bazėse, tarptautinių ir Lietuvos konferencijų medžiagoje paskelbtų bei pateiktų skelbti publikacijų sąrašu, pateikiant internetines nuorodas, leidžiančias detaliau susipažinti su straipsnių turiniu ir kandidatų indėliu.
4. Atrenkant kandidatus premijai nominuoti ypatingas dėmesys bus skiriamas kartu su užsienio mokslininkais paskelbtoms publikacijoms į Clarivate Analytics duomenų bazę įtrauktuose žurnaluose. Vertinimas bus atliekamas paskaičiuojant kandidatų surinktus balus, kurie skaičiuojami žurnalo IF/AIF santykį padauginus iš autoriaus indėlio. Surinkus vienodą balų skaičių prioritetas teikiamas daugiausiai balų surinkus su užsienio institucijų bendraautoriais.
5. Jeigu rezultatai yra vienodi, toliau vertinami paskelbti patentai bei publikacijos, esančios tarptautinėse duomenų bazėse ref. leidiniuose. Esant vienodam balų skaičiui vertinamos paskelbtos publikacijos, esančios tarptautinių ir Lietuvos konferencijų medžiagoje. Toliau vertinami pranešimai tarptautinėse (ir Lietuvos) konferencijose ir mokslo populiarinimo straipsniai.
6. Paraiškų skaičius iš vieno mokslinio padalinio – neribojamas.
7. Jau kartą laimėjusio šią vardinę premiją jaunojo mokslininko/doktoranto pakartotinė paraiška – nesvarstoma.
8. Ne laiku pateiktos paraiškos – nepriimamos.
Paraiškas prašome pateikti iki 2026 m. kovo 6 d. el. paštu rimantas.levinskas@lei.lt.
Vasario mėnesį LEI praktiką pradeda 24 bakalauro studijų studentai. Praktikos metu jie savo žinias gilins degimo procesų, plazmos technologijų, šiluminių tyrimų, energetikos ekonomikos srityse.
Pirmąją dieną praktikantai buvo pakviesti į pažintinę ekskursiją po Institutą, kurios metu aplankė šešis LEI mokslo padalinius: Vandenilio energetikos technologijų centrą, Degimo procesų, Medžiagų tyrimų ir bandymų, Plazminių technologijų, Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų bei Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijas. Čia jiems buvo pristatyta instituto infrastruktūra, įvairialypė ir tarpdisciplininė šių padalinių veikla bei pasiekimai.
Ekskursija praktikantams padėjo geriau pažinti laboratoriją, kurioje atliks praktiką, ir kitus mokslo padalinius, giliau suprasti LEI veiklą bei vykdomų mokslinių tyrimų įvairovę.
Norint atlikti praktiką LEI, daugiau informacijos galima rasti čia: www.lei.lt/praktika/
Sausio 29 d. LEI atstovai dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) ataskaitinėje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, vykusioje Akademijos kultūros centre, Kėdainių rajone.
Renginio metu LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas apžvelgė svarbiausius praėjusių metų centro veiklos rezultatus, o mokslininkai skaitė pranešimus ir diskutavo aktualiais žemės ūkio bei miškininkystės klausimais. Diskusijas moderavo mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa.
Konferencijos metu buvo eksponuojami LAMMC sukurti produktai ir prototipai, savo vykdomą veiklą bei tyrimų rezultatus pristatė asociacijos „RTO Lithuania“ atstovai. Renginyje LEI atstovavo RTO tarpinstitutinių projektų dalyviai dr. Mindaugas Milieška, dr. Liutauras Marcinauskas, dr. Justas Šereika ir dr. Paulius Vilkinis. Taip pat pristatyti ankstesnių metų projektiniai darbai, kuriuos vykdė dr. Šarūnas Varnagiris ir dr. Inna Pitak.
Konferencija tapo svarbia mokslo, inovacijų ir praktinio bendradarbiavimo platforma, skatinančia dalijimąsi žiniomis ir sprendimų paiešką tvariam žemės ir miškų išteklių valdymui.
Sausio 27 d. Mokslo saloje, Kaune įvyko tradicinis Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) metinis renginys, kuriame Garbės ženklais buvo apdovanoti sektoriui nusipelnę asmenys. Garbingas apdovanojimas įteiktas LEI mokslininkams dr. Andriui Tamošiūnui ir dr. Nerijui Striūgui.
Veiklos įvertinimas
Dr. Andrius Tamošiūnas – LEI Plazminių technologijų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, reikšmingai prisidedantis prie pažangių energetikos ir aplinkos inžinerijos sprendimų kūrimo. Savo profesinę karjerą LEI jis pradėjo 2008 m., eidamas inžinieriaus pareigas. 2014 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Termohidrodinaminių procesų tyrimas vandens garo plazmoje ir jos taikymas organinių medžiagų konversijai“. Nuo 2019 m. dr. A. Tamošiūnas dirba vyriausiuoju mokslo darbuotoju Plazminių technologijų laboratorijoje. Jis dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, skirtuose plazminio dujinimo technologijų kūrimui, įvairių atliekų konversijai į sintetines ir vandenilio dujas bei aplinkos taršos mažinimui. Dr. A. Tamošiūno mokslinė veikla apima plazminių technologijų tyrimus, jų taikymą energetikos ir aplinkos inžinerijos srityse.
„LINPRA Garbės ženklas man yra ne tik asmeninis įvertinimas už ilgametį nuoseklų darbą, bet ir paskatinimas toliau tęsti mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą. Šis apdovanojimas leidžia dar kartą įvertinti savo indėlį į energetikos technologijų pažangą ir suprasti, kad kiekvieno mūsų veikla prisideda prie bendrų tikslų. Tai motyvuoja siekti geresnių rezultatų“, – mintimis pasidalino dr. A. Tamošiūnas.
Dr. Nerijus Striūgas – LEI Degimo procesų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, kuriantis šiluminės energetikos technologijų ir degimo procesų sprendimus. Savo profesinę veiklą Institute jis pradėjo 2003 m., baigęs termoinžinerijos bakalauro ir magistro studijas Kauno technologijos universitete. 2009 m. dr. N. Striūgas apgynė daktaro disertaciją tema „Glicerolio frakcijos terminio skaidymo vandeniliu praturtintoms dujoms gauti tyrimas“. 2011–2024 m. jis vadovavo Degimo procesų laboratorijai, kurioje iki šiol dirba. Savo mokslinę veiklą dr. N. Striūgas vykdo energetikos ir termoinžinerijos srityse, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.
Aptartos aktualijos
Mokslo saloje vykęs renginys subūrė inžinerijos ir gamybos pramonės bendruomenę, valdžios institucijų atstovus, socialinius partnerius ir sektoriaus lyderius. Apžvelgti praėję metai, įvertinti sektoriaus pasiekimai, aptarti aktualūs iššūkiai bei ateities kryptys, vyko diskusija apie inžinerinės pramonės vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką, inovacijas ir saugumą.
Renginį atidarė LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, žodį tarė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė, Krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė, Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
„Fabula Rud Pedersen Group” kūrybinio rašymo vadovas Aidas Puklevičius skaitė pranešimą tema „Kobros, drugeliai ir baterijos: kaip nepasiduoti nenumatytų pasekmių dėsniui“.
Apdovanojami sektoriaus lyderiai
Svarbia renginio dalimi tapo LINPRA Garbės ženklo apdovanojimų įteikimas sektoriui nusipelniusiems specialistams. Šis apdovanojimas buvo įsteigtas 2012 m., siekiant įvertinti ir visuomenei pristatyti asmenis, kurie reikšmingai prisideda prie Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės vystymo ir konkurencingumo stiprinimo. Garbės ženklu apdovanojami įmonių ir organizacijų darbuotojai, pasižymėję inovatyvumu, produktyvumu, pasiekę ženklaus mokslo ir verslo integravimo rezultatų, garsinę įmonės ar inžinerinės pramonės vardą Lietuvoje ir už jos ribų.
