Balandžio 28 d. LEI lankėsi Japonijoje dirbanti bendrovės „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ inžinierė dr. Giedrė Zablackaitė.
Kartu su Branduolinių įrenginių saugos ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijų atstovais specialistė aptarė Lietuvos vaidmenį ir galimybes branduolinės energetikos srityje.
Susitikimo metu LEI mokslininkai pristatė instituto tyrimų kryptis ir vykdomą mokslinę veiklą. Dr. G. Zablackaitė apsilankė Branduolinės inžinerijos problemų ir Degimo procesų laboratorijose, susipažino su jų infrastruktūra ir vykdomais tyrimais.
Dr. G. Zablackaitė – buvusi Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė. Vėliau ji studijas ir mokslinę veiklą tęsė Tokijo technologijų institute (angl. Tokyo Institute of Technology, dabar – Institute of Science Tokyo), Japonijoje. Po doktorantūros ji vykdė podoktorantūrinius mokslinius tyrimus Japonijos atominės energijos agentūroje, kur gilinosi į branduolinės energetikos technologijas ir saugos vertinimo klausimus. Šiuo metu dr. G. Zablackaitė dirba „Hitachi GE Vernova Nuclear Energy, Ltd.“ Atominių elektrinių inžinerijos departamente, Branduolinių reaktorių inžinerijos skyriuje ir prisideda prie branduolinės saugos sistemų projektavimo bei vertinimo darbų.
Balandžio 24 d. Kaune, „Mokslo saloje“, vyko nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato „STEAM TEAM 2026“ šeštasis pusfinalis.
Renginys subūrė 5–12 klasių moksleivių komandas iš įvairių Lietuvos regionų, kurios demonstravo kūrybiškumą, inžinerinį mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius. Dalyviai varžėsi kurdami vadinamąsias „Goldbergo mašinas“ – sudėtingas konstrukcijas, kuriose grandinine reakcija atliekamas tam tikras veiksmas.
Komandų darbus vertino komisija, kurioje dalyvavo ir LEI Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos mokslininkė dr. Asta Narkūnienė.
Čempionatą organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija „LINPRA“. Tai jau ketvirtasis nacionalinis jaunųjų inžinierių konkursas, skirtas skatinti moksleivių susidomėjimą inžinerija ir technologijomis.
Kaune vykusiame šeštajame pusfinalyje aukščiausių įvertinimų sulaukė KTU inžinerijos licėjaus komandos „IDĖJA“ ir „STEAMgineers“, kurios abi pateko į finalą.
Čempionato finalas vyks gegužės 15 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kur paaiškės geriausios šalies jaunųjų inžinierių komandos.
Balandžio 23 d. LEI lankėsi delegacija iš Talino technikos universiteto ir kitų Estijos aukštųjų mokyklų, veikiančių energetikos mokslo ir studijų srityje.
LEI tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Monika Inčerytė delegacijai pristatė Instituto veiklos kryptis. Vėliau svečiai apsilankė Degimo procesų ir Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijose bei Vandenilio energetikos technologijų centre, kur susipažino su mokslo padalinių infrastruktūra ir vykdomais tyrimais.
Vizitas tapo proga aptarti bendradarbiavimo galimybes ir užmegzti naujus akademinius ryšius.
LEI Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Poškas kartu su Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėja Haruko Wainwright laimėjo finansavimą prestižinėje „Global Seed Fund“ programoje.
Mokslininkų projekto „Digital twin approaches for nuclear waste disposal safety assessments“ metu plėtojami pažangių skaitmeninių dvynių metodai, skirti branduolinių atliekų saugos vertinimui.
„Ši partnerystė su MIT leidžia Lietuvoje vystomus tyrimus pakelti į naują lygį ir kurti inovacijas, turinčias realų poveikį branduolinių atliekų tvarkymo saugai“,– akcentuoja dr. G. Poškas.
„Global Seed Fund“ – tai MIT Tarptautinių studijų centro kuruojama iniciatyva, skatinanti tarptautinius mokslinius tyrimus ir finansuojanti ankstyvos stadijos bendrus projektus tarp MIT ir institucijų-partnerių visame pasaulyje, sudarant sąlygas naujų mokslinių tyrimų idėjų plėtojimui.
Šis pasiekimas žymi sėkmingą Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su MIT veiklą. Konsorciumas, įsteigtas 2025 m., vienija Lietuvos mokslo ir verslo institucijas, siekiančias plėtoti bendrus projektus su pasaulyje lyderiaujančiu Masačusetso technologijos institutu ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Visi Lietuvos konsorciumo partnerių pateikti projektai šioje kvietimo programoje buvo sėkmingi – tai rodo spartų partnerystės augimą ir stiprėjantį tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Balandžio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko kasmetinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“, subūrusi jaunuosius tyrėjus, akademinės bendruomenės narius ir inovacijų specialistus iš įvairių sričių. Konferenciją organizavo Jaunoji akademija kartu su Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriumi bei Technikos mokslų skyriumi.
Erdvė tarpdalykiniam dialogui
Prie konferencijos organizavimo prisidėjo LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkas, LMA jaunasis akademikas dr. Tadas Kaliatka. LEI mokslininkas taip pat vedė vieną iš pranešimų sesijų ir moderavo svarbia konferencijos dalimi tapusią diskusiją „Kaip sujungti mokslo ir verslo kompetencijas kuriant naujus produktus ir vertės grandines kosmoso srityje“.
Diskusijoje dalyvavo Paulius Vaitkevičius (UAB „Novian“ programavimo inovacijų srities vadovas), Evaldas Pabrėža (UAB „Integrated Optics“ vadovas) ir dr. Gedminas Elertas (UAB „Integrated Optics“). Jos metu aptarti efektyvūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo modeliai, inovacijų kūrimo iššūkiai bei galimybės stiprinti Lietuvos pozicijas kosmoso technologijų srityje.
„Ši konferencija yra itin svarbi jaunosios kartos tyrėjams, nes suteikia erdvę ne tik pristatyti savo mokslinius rezultatus, bet ir pradėti tarpdalykinį dialogą. Tokiose konferencijose gimsta idėjos, kurios vėliau gali virsti realiais technologiniais sprendimais ir inovacijomis.
Diskusija apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą kosmoso srityje parodė, kad Lietuva turi tiek stiprias mokslines kompetencijas, tiek ambicingus verslo lyderius. Ypač svarbu kryptingai jungti šias grandis ir ugdyti jaunus talentus – apjungus šias stiprybes galima kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus“, – neabejoja dr. T. Kaliatka.
Skatina pažangius tyrimus
Konferencijos darbas vyko dviejose sekcijose: Fizinių mokslų ir Technologijos mokslų. Pranešimus skaitė jaunieji mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto. Konferencijoje dalyvavo visų pakopų studentai, doktorantai bei jaunieji tyrėjai iki 35 metų. Iš viso konferencijai užsiregistravo 62 dalyviai. Dalyviai pristatė tiek žodinius, tiek stendinius pranešimus.
Geriausiais pripažintų mokslinių tiriamųjų darbų autoriams IT įmonių grupė „Novian“ ir VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ įsteigė vardines stipendijas. Jos skirtos skatinti pažangius tyrimus kvantinių technologijų, gynybos ir kosmoso, aukšto našumo skaičiavimo, kibernetinio saugumo bei informacinių technologijų srityse. Komisija atrinko 10 pranešimų, kuriuos autoriai turės dar kartą pristatyti stipendijas skyrusiose organizacijose ir tik jos galutinai nuspręs, kas taps stipendijų laimėtojais.
Komisijos atrinkti pranešimai:
– Rokas Lemežis (VU) – „Cirkonio fosfatų BMR tyrimas“;
– Ieva Baltrukonytė (VU) – „Regimosios spektro srities subnanosekundinių impulsų parametrinio stiprinimo sistema“;
– Simonas Šimėnas (VU) – „Difuzinių giliojo mokymosi metodų taikymo elektrokardiogramos signalų triukšmo šalinimui vertinimas“;
– Kernius Vilkevičius (FTMC) – „Efektyvus lazerinis aukso dangų apdirbimas kuriant multifunkcines plazmonines gardeles“;
– Dharma Prasetya Permana (VU) – „Probing coherently prepared atomic systems with structured light beams“;
– Rita Banciul (VU) – „VoroMQA-aa: Interpretable Quality Assessment for Biomolecular Structures in the Era of AI Prediction“;
– Vytautas Lėveris (VU) – „VITS architektūra grįstas lietuvių kalbos balso sintezatorius: kūrimo iššūkiai ir ateities perspektyvos“;
– Jonas Žurauskas (VU) – „A General Photoredox C-H Arene Functionalization Towards Substituted Methyls“;
– Mindaugas Ilickas (KTU) – „Durable PVB-Based Nanocomposite Coatings: the Role of Surface Free Energy in Antimicrobial Efficacy“;
– Andrea Zelioli (FTMC) – „GaAsBi Quantum Structures for Next-Generation Near-Infrared Laser Technologies“.
LMA ir LEI informacija
Sveikiname Degimo procesų laboratorijos jaunesnįjį mokslo darbuotoją Ernest Bykov, 2026 m. balandžio 17 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema „Neterminės plazmos poveikio dujinių mišinių degimo proceso efektyvumui tyrimas“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)!
💡 Sveikiname su Lietuvos energetikų diena! Dėkojame už reikšmingą, atsakingą ir visai šaliai svarbų darbą – indėlį į tvarią, saugią ir inovatyvią energetikos ateitį.
Balandžio 15 d. Kaune, „Mokslo saloje“, vyko nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato „STEAM TEAM 2026“ antrasis pusfinalis.
Renginys subūrė 5–12 klasių moksleivių komandas iš įvairių Lietuvos regionų, kurios demonstravo kūrybiškumą, inžinerinį mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius. Dalyviai varžėsi kurdami vadinamąsias „Goldbergo mašinas“ – sudėtingas konstrukcijas, kuriose grandinine reakcija atliekamas tam tikras veiksmas.
Komandų darbus vertino komisija, kurioje dalyvavo ir dr. Raminta Skvorčinskienė, LEI direktoriaus pavaduotoja, Degimo procesų laboratorijos mokslininkė.
Čempionatą organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija „LINPRA“. Tai jau ketvirtasis nacionalinis jaunųjų inžinierių konkursas, skirtas skatinti moksleivių susidomėjimą inžinerija ir technologijomis.
Kaune savo jėgas išbandė 4 moksleivių ir 5 gimnazistų komandos. Aukščiausių įvertinimų sulaukė Kauno Palemono gimnazijos komanda „Astro“ ir Kauno r. Vilkijos gimnazijos komanda „DREAM TEAM“, kurios abi pateko į finalą.
Čempionato finalas vyks gegužės 15 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kur paaiškės geriausios šalies jaunųjų inžinierių komandos.
Balandžio 14 d. LEI lankėsi tarptautinė NATO energetinio saugumo kompetencijos centro ekspertų delegacija, vadovaujama direktoriaus plk. Gyčio Kazoko.
Vizito tikslas – stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir aptarti LEI vykdomų mokslinių tyrimų pritaikomumą gynybos ir energetinio saugumo poreikiams. Susitikimo metu buvo siekiama identifikuoti galimas bendras tyrimų kryptis bei technologinius sprendimus, galinčius prisidėti prie NATO energetinio atsparumo stiprinimo.
Pristatyti pažangūs tyrimai
Susitikimo pradžioje LEI veiklą, mokslo padalinius ir vykdomus projektus pristatė LEI direktorius prof. dr. Saulius Gudžius. Jis apžvelgė instituto mokslinius pasiekimus, tarptautinius projektus ir tyrimų kryptis.
LEI direktoriaus pavaduotoja, Degimo procesų laboratorijos mokslininkė dr. Raminta Skvorčinskienė pristatė savo vykdomą tyrimą, skirtą vandens transporto trinties mažinimui, taikant pažangias paviršių modifikavimo technologijas. Ji papasakojo apie eksperimentinį, Leidenfrosto efektu pagrįstą metodą, kurį taikant siekiama sumažinti skysčio pasipriešinimą dėl susidarančios garo plėvelės.
LEI direktoriaus pavaduotojas, Plazminių technologijų laboratorijos mokslininkas dr. Andrius Tamošiūnas pristatė projektą „GIFFT“, kuriuo siekiama sukurti novatorišką degiklį, galintį veikti su keturiomis skirtingomis kuro rūšimis: biomase, žaliąja elektra, vandeniliu ir gamtinėmis dujomis.
Aptartos galimybės
Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos veiklą ir pagrindines tyrimų kryptis pristatė laboratorijos mokslininkas dr. Egidijus Urbonavičius, akcentuodamas laboratorijos indėlį į saugių ir pažangių branduolinių technologijų plėtrą.
Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslininkas dr. Edgaras Misiulis pristatė bepiločių orlaivių technologijų tyrimus, orientuotus į pažangių propelerių konstrukcijos ir aerodinamikos tobulinimą.
Po pristatymų delegacija lankėsi LEI mokslo padaliniuose: Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje, Vandenilio energetikos technologijų centre, Degimo procesų laboratorijoje bei Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijoje. Ekskursijos metu svečiai iš arti susipažino su infrastruktūra, eksperimentiniais įrenginiais ir vykdomais tyrimais.
Vizitas užbaigtas aptariant tolesnio bendradarbiavimo galimybes ir potencialias bendras tyrimų iniciatyvas energetinio saugumo srityje.
Balandžio 14-15 d. Rygoje (Latvija) vyko „Ekodoma“ partnerio suorganizuotas projekto „PlanHeat“ ekspertų forumas tema „Duomenų surinkimas ir apdorojimas – strateginio šilumos planavimo pagrindas“, darbinis projekto susitikimas bei techninis vizitas į centralizuoto šilumos tiekimo įmonę „Salaspils siltums“.
Forume dalyvavo ekspertai iš projekto dalyvių šalių, kurie pasidalino žiniomis apie duomenų surinkimo galimybes, jų prieinamumą, duomenų valdymą ir panaudojimą vietinio šilumos ūkio planavimui tiek savivaldybėse, tiek ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse.
Susitikimo metu buvo aptarti projekto darbiniai reikalai, pagrindiniai rezultatai ir planai ateinančiam laikotarpiui, kai bus pilotuojami šilumos ūkio planavimo sprendimai, aptariamos galimybės įtraukti į šią veiklą ir miestus ir regionus – ambasadorius bei tikslines projekto grupes. Taip pat susitikimo metu buvo aptariamas Energijos Efektyvumo Direktyvos 25.6 straipsnio nuostatų perkėlimas į nacionalius teisės aktus projekto partnerių šalyse. Susitikimo šeimininkai pristatė Latvijos teisinę bazę ir veiksmus įgyvendinant tvarią šalies centralizuoto šilumos tiekimo plėtrą.
Projeto dalyviai nuvyko į vieną pažangiausių ir moderniausių Latvijos centralizuoto šilumos tiekimo įmonių „Salaspils siltums“, kur šalia biokuro katilinės įdiegti saulės kolektoriai, šilumos saugykla ir greta statomas duomenų centras, iš kurio bus tiekiama atliekinė šilumą į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono 2021–2027 programos lėšomis.
Plačiau apie projektą: Vietos šilumos planavimas – šilumos ūkio perėjimo įgyvendinimas BJR savivaldybėse (PlanHeat) – Lietuvos energetikos institutas
