„Mokslininko darbe nėra monotonijos, tavęs visada laukia naujos užduotys ir tikslai“, – sako LEI Degimo procesų laboratorijos vadovas dr. Rolandas Paulauskas. Virš dvidešimties metų patirtį sukaupusi laboratorija atlieka plačius tyrimus degimo ir termocheminių procesų srityse, dalyvauja ne viename tarptautiniame projekte.
Žalesnės ateities link
Pasak dr. R. Paulausko, šiuo metu didžiausias laboratorijos pasiekimas yra programos „Europos Horizontas“ tarptautinio projekto GIFFT koordinavimas. Tai – nemaža atsakomybė, kadangi reikia sukoordinuoti partnerius iš Lietuvos, Švedijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, paskirstyti užduotis ir pasirūpinti, kad jos būtų įgyvendintos laiku. Projekto, kurį koordinuoja laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Nerijus Striūgas, tikslas – padėti stiklo pramonei tapti tvaresne, mažinant jos CO2 emisijas.
„Stiklo pramonėje sunaudojamas didelis kiekis gamtinių dujų, tad išmetama daug CO2. Kartu su partneriais efektyviai panaudodami plazmines deginimo ir dujinimo technologijas, kuriame darnią, hibridinę, biokurui pritaikytą šilumos gamybos technologiją, kuri būtų integruojama į pramoninę stiklo gamybą – paaiškino dr. R. Paulauskas. – Vykdant šio projekto veiklas, laboratorijos mokslininkai taip pat sukūrė inovatyvų įrenginį, gaminantį torefikuotą medieną. Tokia mediena yra palankesnė žaliava dujinimui, nes joje sumažinamas drėgmės kiekis, ją lengviau sandėliuoti ir transportuoti. Todėl iš šios žaliavos galima gauti kokybiškesnes sintetines dujas. Mūsų laboratorijos mokslininkų pagaminta torefikuota mediena vėliau bus išsiųsta užsienio partneriams, kurie su ja atliks dujinimo tyrimus.“
Šiuo metu Degimo procesų laboratorija, kartu su kolegomis iš Plazminių technologijų laboratorijos ir partneriais iš Belgijos, Vokietijos bei Lenkijos, taip pat dalyvauja „Europos Horizonto“ projekte „ResMe2E“, kurio tikslas – panaudoti sintetines dujas metanolio sintezei, ir jas deginant Braitono cikle, gauti elektros energiją. Šis metodas sudaro pagrindą efektyvesnei žaliojo metanolio gamybai, ženkliai padidina paskirstytos atsinaujinančios energijos ir atsinaujinančio kuro gamybos efektyvumą. Projekte LEI mokslininkai atsakingi už sintetinių dujų gamybą.
Laboratorijos kasdienybė
„Mūsų laboratorijoje dirba išties motyvuoti, kompetentingi ir patyrę specialistai. Džiugu, kad užsienio partneriai tai mato, mumis pasitiki, vertina turimą patirtį ir kviečia prisijungti teikiant bendras paraiškas projektams – sako pašnekovas. – Pagrindinis mūsų tikslas yra švari energetika ir jai skirtos technologijos. Sakyčiau, kad mūsų laboratorija išsiskiria tuo, jog galime vykdyti plačius šios srities tyrimus, apimančius įvairių atliekų utilizavimą ir technologijas, leidžiančias iš atliekų atgauti naudingus produktus. Pristatant laboratorijos veiklas užsienio kolegoms, jie dažnai stebisi mūsų turimos įrangos kiekiu ir vykdomų tyrimų įvairove bei mastu. Manau, kad šiuo aspektu esame išties stiprūs ir nė kiek nenusileidžiame kitų šalių mokslo įstaigoms, o kartais jas ir lenkiame.“
Dr. R. Paulauskas pasakoja, kad jį laboratorijos kasdienybėje žavi pats degimo procesų tyrimų atlikimas. Kadangi laboratorija turi nemažai įrangos, analizę galima atlikti taikant įvairius metodus, žvelgiant iš skirtingų kampų.
„Mokslininko darbe beveik nėra monotonijos, nes nuolat galima išbandyti ką nors naujo, visada laukia vis kitos užduotys ir tikslai. Vieno projekto metu gali koncentruotis į agro biomasės deginimą verdančiame sluoksnyje, o kito – į dujų degimą degiklyje ar plastiko utilizaciją. Kiekvieną dieną gauni vis naujus rezultatus, juos analizuoji, vertini, tobulini technologiją – atskleidė jis. – Džiugina ir tai, kad su kolegomis esame artimi, nuolat mokomės vieni iš kitų ir jaučiamės tarsi tikra šeima. Lyginant su kitomis LEI laboratorijomis, kolektyve turime nemažai jaunų mokslininkų ir doktorantų. Jaunuoliais visada džiaugiamės, nes jie įneša šviežio oro gūsį, pasiūlo naujų minčių ir idėjų.“
Pasak mokslininko, be abejonės, laboratorijos darbe netrūksta iššūkių. Didžiausias jų – neplanuoti įvykiai, trukdantys viską suspėti atlikti laiku. Vykdant tyrimus ir kuriant naujas technologijas, bet kada gali kas nors sugesti ar neveikti taip, kaip tikėjaisi. Vis dėlto, laboratorijos darbuotojai puikiai moka spręsti kilusius technologinius iššūkius, tad jie nesukliudo judėti tolyn.
Siekis – švaresnė aplinka
Degimo procesų laboratorijos veikla koncentruojasi į švarios energetikos kūrimą ir atliekų utilizavimą, pasitelkiant degimo, pirolizės ir dujinimo procesus. Ne vienas projektas, kuriame dalyvauja laboratorijos mokslininkai, yra susijęs su Europos žaliuoju kursu ir atliekų perdirbimu į naudingus produktus. Pavyzdžiui, 2023 m. Degimo procesų laboratorija kartu su KTU dalyvavo Europos centrinio banko projekte, kurio metu iš rinkos išimtas eurų kupiūras pirolizės būdu konvertavo į sintetines dujas bei chemikalus, tinkamus biodegalų sintezei. Taip pat laboratorijos mokslininkai kartu su KTU atlieka mokslinius tyrimus pirolizuojant cigarečių atliekas, šio proceso metu gaunant dujas ir cheminius produktus, kuriuos galima panaudoti tolimesnei tam tikrų cheminių junginių gamybai ar biodegalų sintezei.
Vienas naujausių projektų, kuriame dalyvauja laboratorija – programos „Interreg South Baltic“ projektas „LoCaGas“. Jo tikslas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas, sumažinant savaiminį metano išmetimą iš sąvartynų, bei ekologiškos elektros ir šilumos gamyba. Projektą koordinuoja Gdansko technologijos universitetas, jame dalyvauja Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos mokslininkai.
„Šiuo metu dalis ES šalių taiko draudimą į sąvartynus vežti organines ir kitas atliekas. Tačiau kai į sąvartyną jos nebepatenka, lėtėja biologiniai procesai ir išgaunamose biodujose ima mažėti metano koncentracija. Koncentracijai pasiekus mažiau nei 40 proc., šių dujų nebeįmanoma utilizuoti, o metano išmetimas į aplinką toliau vyksta. Mūsų su partneriais tikslas šiame projekte yra išbandyti tris technologijas, kurios leistų utilizuoti uždarytame šiukšlyne susidariusias dujas ir taip sumažinti metano dujų išmetimą į aplinką, prisidedant prie klimato kaitos mažinimo – pasakoja dr. R. Paulauskas. – Mūsų laboratorija išbandys praturtinto deguonies deginimo technologiją vidaus degimo variklyje. Visa tai – praeityje sukauptos žinios, kurias perkelsime į naująjį projektą. Iš pradžių sukursime laboratorinį prototipą, o vėliau jį išbandysime realiame sąvartyne. Tuo tarpu partneriai išbandys besisukančio skysčių reaktoriaus technologiją, kuri leis atskirti CO2 ir padidinti dujų šilumingumą, bei žemo šilumingumo dujų deginimo technologiją dviejų degalų variklyje, naudojant atsinaujinančius bandomuosius degalus.“
Aktualūs tyrimai
Dr. R. Paulauskas džiaugiasi dalyvavimu tarptautiniuose projektuose, kurie suteikia daug patirties ir naujų žinių, o užsienio partneriams parodo laboratorijos galimybes. Degimo procesų laboratorijos mokslininkų sukauptos žinios yra aktualios ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims, todėl užsienio partneriai patys kviečia laboratoriją prisidėti prie bendrų projektų.
„Į atliekamus mokslinius tyrimus žvelgiame platesniu žvilgsniu. Aktyviai bendradarbiaujame su užsienio mokslo institucijomis, teikiame paraiškas tarptautiniams projektams. Nesame užsidarę tik su Lietuvos problemomis, tad ieškome tyrimo laukų, kurie būtų aktualūs europiniu ar net pasauliniu lygiu. Tad mūsų sukauptos žinios gali pasitarnauti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui“, – neabejoja jis.
Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje.
Mokslo padalinių vadovų pareigybės reikalingos Instituto įstatuose nurodytai veiklai organizuoti ir vykdyti. Mokslo padalinio vadovo kadencija – 5 metai.
1. Turi būti aktyvūs mokslininkai, pasižymintys vadybiniais gebėjimais, išmanantys padalinio, į kurio vadovus pretenduoja, veiklą ir atitinkantys šiuos reikalavimus:
1.1. turėti daktaro laipsnį;
1.2. turėti ne žemesnes kaip pripažinto tyrėjo kompetencijas pagal Lietuvos mokslo tarybos pirmininko patvirtintą Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pakopų privalomų kompetencijų aprašą ir atitikti reikalavimus, keliamus pretenduojant į vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas Institute;
1.3. turėti ne mažesnę kaip penkerių metų darbo patirtį mokslinių tyrimų, atitinkančių mokslo padalinio darbo pobūdį, srityje;
1.4. išmanyti su mokslo padalinio veikla susijusius Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Instituto Įstatus, Instituto Mokslo tarybos nutarimus, Instituto direktoriaus įsakymus, mokslo padalinio nuostatus, Instituto kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus ir kitus Instituto veiklos dokumentus;
1.5. būti pareigingu, darbščiu, kūrybingu, iniciatyviu, pasižymėti nepriekaištinga profesine reputacija, elgesiu, laikytis Instituto akademinės etikos kodekso;
1.6. gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo ir pavaldžių darbuotojų darbą, turėti vadovavimo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) projektams ar jų dalims patirties.
Daugiau informacijos: tel. (8 37) 401 815, el. p. Svetlana.Petraitiene@lei.lt
Patvirtinti LEI Mokslo tarybos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. V5-1(8)
„LEI Mokslo padalinių vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo tvarkos aprašas“.
Vasario 13 d. vyko Lietuvos energetikos instituto (LEI), paskirtojo instituto penkių nacionalinių matavimo vienetų etalonų palaikymo srityje, mokslininkų susitikimas su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC), nacionalinio metrologijos instituto (NMI) mokslininkais. Šios institucijos pagal savo kompetenciją vykdo metrologijos srities veiklą, užtikrina matavimų vienovę ir sietį tarptautiniu mastu. Taip pat teikia metrologines paslaugas valstybinėms institucijoms ir ūkio subjektams bei atstovauja Lietuvą tarptautinėse ir regioninėse metrologijos organizacijose.
Susitikimo metu buvo aptartos bendros veiklos susijusios su esama situacija, etalonų ateities perspektyvomis, galimomis bendromis projektinėmis veiklomis bei nacionalinių etalonų išlaikymo kaštų klausimais. FTMC nacionalinio metrologijos instituto (NMI) darbuotojai kolegas iš Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos (LEI) supažindino su turimais valstybės etalonais.
Šiuo metu LEI Hidrologijos laboratorijos mokslininkai kartu su Gamtos tyrimų centru vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Baltijos jūros priekrantės monitoringą. Tyrimų metu LEI atlieka hidrologinius matavimus, kurių metu yra tiriamas srovių pobūdis Klaipėdos sąsiauryje ir atviroje jūroje grunto gramzdinimo rajonuose, taip pat matuojamas debitas (vandens kiekis) tekantis iš Kuršių marių į Baltijos jūrą.
Šie tyrimai yra itin svarbūs įvertinant tėkmių pokyčius, susijusius su Klaipėdos uosto gilinimo darbais, nes nuo tėkmių pobūdžio priklauso laivų navigavimas uosto akvatorijoje.
Vasario 11 d. LEI delegacija dalyvavo Lietuvos anglies dioksido surinkimo, transportavimo, saugojimo ir panaudojimo platformos (CCS/CCUS) susitikime, kuris vyko AB „Akmenės cementas“.
Susitikimo metu buvo aptarti CCS/CCUS platformos veiklos principai ir kiti klausimai, pasidalinta aktualia informacija apie šiuo metu įgyvendinamas CO2 surinkimo ir infrastruktūros diegimo iniciatyvas. Susitikimo dalyviai gyvai susipažino su AB „Akmenės cementas“ veikla ir gamyklos teritorijoje šiuo metu veikiančiu pilotiniu CO2 surinkimo įrenginiu.
Energijos vartojimas ir gamyba sudaro 75 proc. viso Europos Sąjungoje (ES) išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas yra būtina priemonė siekiant kovoti su klimato kaita ir pasiekti ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.
Viena iš priemonių – sukurti žaliojo vandenilio rinką. Tai bene potencialiausia atsinaujinančios energijos kaupimo rūšis, suteikianti galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir nuo iškastinį kurą eksportuojančių valstybių bei leidžianti patenkinti energijos poreikį neišskiriant į aplinką anglies dioksido (CO2).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame nutarime dėl vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2030 metais gairių, būtent žaliasis vandenilis laikytinas vienu pagrindinių energijos nešėjų ateityje ir įrankiu ES klimato kaitos valdymui.
Lietuva turi geriausias startines pozicijas regione
Įvertinus pagamintą vandenilio kiekį per metus Lietuva yra per vidurį tarp visų Europos šalių, ženkliai lenkdama tiek Latviją, tiek ir Estiją. Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris teigia, kad daugiametė Lietuvos įmonių patirtis vandenilio sektoriuje suteikia žinių pranašumą prieš kaimynines šalis.
„Lietuvos įmonės išties aktyviai domisi vandenilio sektoriumi, o Klaipėdos uosto atvejis, leidžia daryti prielaidą, kad ateityje galbūt turėsime lyderiaujantį uostą Baltijos regione žaliosios energetikos sektoriuje“, – teigia dr. Šarūnas Varnagiris.
Bendra Europos Sąjungos žaliojo vandenilio strategija rodo, kad didžiausias vandenilio poreikis yra Vokietijoje ir didžiausia pagaminto vandenilio dalis būtų nukreipiama būtent į šią šalį.
„Lietuva yra maždaug per vidurį numatomo Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus – vandenilio tiekimo vamzdyno, planuojamo nutiesti nuo Suomijos iki Vokietijos per visas tarpines Baltijos šalis. Tai būtų strategiškai svarbus projektas energetikos sektoriuje, kur Lietuvos įmonės gamindamos vandenilį galėtų jį parduoti Vokietijoje“, – ateities perspektyvomis dalinasi Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas.
Pasak jo, pagal Alternatyvių degalų infrastruktūros reglamentavimą (angl. „Alternative Fuel Infrastructure Regulation“) nuo 2030 m. kas 200 km TEN-T pagrindiniame tinkle turės būti įrengtos vandenilio degalinės, skirtos tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkvežimiams. Tai reiškia, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys įsipareigoja įrengti vandenilines kolonėles lengvajam ir sunkiajam transportui. Kol kas artimiausia vandenilio kolonėlė yra Rygoje, kur viešajame transporte yra naudojami vandeniliu varomi troleibusai.
Skaitykite daugiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/02/12/zaliasis-vandenilis-ar-lietuva-pasiruosusi-ateities-energijai-563548
Vydūno jaunimo fondas (Youth Fund, Inc., USA) prof. Romo Viskantos vardinę premiją įsteigė siekdamas pagerbti prof. Romą Viskantą, žymų pasaulyje šiluminės fizikos bei energetikos srityse mokslininką ir pedagogą, Purdue universiteto (JAV) profesorių, pelniusį daugelį žymių apdovanojimų ir garbingų įvertinimų, daugiausia cituojamų mokslo darbų autoriaus vardą ir išugdžiusį gausią jaunųjų mokslininkų kartą bei aktyviai ir vaisingai dirbusį Akademinio skautų sąjūdžio veikloje.
Premijos tikslas – įvertinti Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų/doktorantų veiklos rezultatus, siekiant patirties ir kompetencijų šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos, atsinaujinančios, branduolinės ir termobranduolinės bei bendrai energetikos srityse ir pasiekusiems reikšmingų mokslinių rezultatų. Premija gali būti dvejopa: pirmos vietos laimėtojui skiriant 1500 Eur, antrosios vietos laimėtojui – 1000 Eur premijas. Premijas skiria Vydūno jaunimo fondas.
Kandidatų atrankos kriterijai:
1. Tais metais, už kuriuos teikiama paraiška konkursui, kandidatas turi būti ne vyresnis nei 36 m., išskyrus atvejį, kai įskaičiuojamas pretendento(-ės) vaiko auginimo atostogos ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Pratęsimo laikotarpis amžiaus reikalavimui skaičiuojamas už kiekvieną vaiką atskirai.
2. Kandidatai konkursui pateikia informaciją apie vykdytas veiklas ir pasiekimus už mokslinės karjeros Institute laikotarpį.
3. Kandidatai turi pateikti padalinio, kuriame dirba, vadovo pasirašytą raštą-pristatymą (laisva forma) Instituto premijos skyrimo komisijos pirmininko R. Levinsko vardu (rimantas.levinskas@lei.lt), pridedant kandidato CV, trumpą kandidatų veiklos rezultatų pristatymą kartu su mokslinių cituojamuose žurnaluose, monografijų ar jų skyrių, tarptautinėse duomenų bazėse, tarptautinių ir Lietuvos konferencijų medžiagoje paskelbtų bei pateiktų skelbti publikacijų sąrašu, pateikiant internetines nuorodas, leidžiančias detaliau susipažinti su straipsnių turiniu ir kandidatų indėliu.
4. Atrenkant kandidatus premijai nominuoti ypatingas dėmesys bus skiriamas kartu su užsienio mokslininkais paskelbtoms publikacijoms į Clarivate Analytics duomenų bazę įtrauktuose žurnaluose. Vertinimas bus atliekamas paskaičiuojant kandidatų surinktus balus, kurie skaičiuojami žurnalo IF/AIF santykį padauginus iš autoriaus indėlio. Surinkus vienodą balų skaičių prioritetas teikiamas daugiausiai balų surinkus su užsienio institucijų bendraautoriais.
5. Jeigu rezultatai yra vienodi, toliau vertinami paskelbti patentai bei publikacijos, esančios tarptautinėse duomenų bazėse ref. leidiniuose. Esant vienodam balų skaičiui vertinamos paskelbtos publikacijos, esančios tarptautinių ir Lietuvos konferencijų medžiagoje. Toliau vertinami pranešimai tarptautinėse (ir Lietuvos) konferencijose ir mokslo populiarinimo straipsniai.
6. Paraiškų skaičius iš vieno mokslinio padalinio – neribojamas.
7. Jau kartą laimėjusio šią vardinę premiją jaunojo mokslininko/doktoranto pakartotinė paraiška – nesvarstoma.
8. Ne laiku pateiktos paraiškos – nepriimamos.
Paraiškas prašome pateikti iki 2025 m. kovo 6 d. el. paštu rimantas.levinskas@lei.lt.
📣 Šiandien, vasario 11 d. pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Jos tikslas – skatinti visapusišką ir lygiavertį moterų dalyvavimą moksle. Jungtinių Tautų pradėta jauna tradicija šiemet švenčia dešimties metų jubiliejų.
Šia proga sveikiname visas mokslo srityje dirbančias moteris. Skatinkime lygybę moksle ir įkvėpkime jaunąją kartą siekti savo svajonių!
Šeštadienio rytą Lietuva, Latvija ir Estija be trikdžių atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos ir ėmė dirbti izoliuotu režimu, o sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. Šiuo žingsniu buvo pradėtas naujas energetinio gyvenimo etapas, leisiantis būti savarankiškiems ir atsparesniems nenumatytoms situacijoms. Atsijungimas nuo BRELL žiedo Lietuvai yra labai svarbus ne tik politiškai, bet ir energetiškai.
Priklausymas kontinentiniam Europos tinklui šalies energetikai ateityje suteiks didesnį atsparumą nenumatytoms situacijoms. Kadangi rusiška energetinė sistema valdoma centralizuotai, sutrikus jos valdymui kitos šalys negali pilnavertiškai perimti dažnio valdymo. Tuo tarpu europinėje sistemoje yra daugiau saugiklių, nes visos šalys savarankiškai geba užtikrinti elektros tiekimo patikimumą ir prireikus gali viena kitai ištiesti pagalbos ranką.
Svarbi ir naujosios energetinės sistemos suteikiama galimybė į Lietuvą pritraukti daugiau elektros energijai imlių investuotojų. Šaliai prisijungus prie Vakarų pramonei pažįstamo ir patikimo europinio tinklo, ji tampa kur kas patrauklesnė investicijoms.
Nutraukus elektros ryšius su Rusija, sinchronizacijos su europiniu tinklu procesas tik prasideda. Baltijos šalims reikės įprasti dirbti su nauja sistema, išmokti savarankiškai valdyti elektros dažnį, užtikrinti jos balansą ir kitus sistemos kokybės parametrus.