Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis vyks 2026 m. vasario 24 d. 13 valandą LEI Mažojoje salėje (Breslaujos g. 3, AK-202).
Preliminari darbotvarkė
2026-02-13 | 13:00 val.
Autorius, institucija: Justina Jaseliūnaitė, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Mokslinis vadovas: vyresn. m. d. dr. Marijus Šeporaitis (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete: J. Jaseliūnaitės el. disertacija.pdf
© J. Jaseliūnaitė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija:
Disertacijoje nagrinėjamas šilumos mainų intensyvinimas mikrokanaluose su kliūčių masyvais, skirtas didelio tankio šilumos srautams sklaidyti. Kadangi įprastiniai aušinimo sprendimai tampa nepakankami, analizuojama, kaip efektyvumą šiose sistemose sąlygoja tekėjimo struktūros ir režimo pokyčiai. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinus tekėjimo struktūrą mikrokanaluose, sukurti termohidraulinio efektyvumo vertinimo metodą, pagrįstą koherentinių struktūrų parametrais. Tyrime analizuojama kliūčių konfigūracijos įtaka slėgio nuostoliams bei šiluminiam našumui ir nustatoma koherentinių struktūrų parametrų priklausomybė nuo tekėjimo stabilumo. Darbo naujumas grindžiamas koherentinių Ω struktūrų analizės pritaikymu mikrokanalų tyrimuose, taip kiekybiškai susiejant jų parametrus su termohidrauliniu efektyvumu. Pasiūlytas metodas įgalina prognozuoti aušinimo efektyvumą naudojant tik hidrodinaminius parametrus. Susiejus koherentinių struktūrų sąveikos plotą, sūkurių intensyvumą ir skersinę tėkmę, išvengiama energijos lygties sprendimo, o tai gerokai sumažina skaičiavimo sąnaudas. Ši metodinė prieiga padeda geriau suprasti sudėtingus tekėjimo reiškinius ir jų sąveikas su tėkmę ribojančiais paviršiais bei papildo įprastus efektyvumo rodiklius.
2025 m. gruodžio 19 d. 10:00 val.
Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė – Breslaujos g. 3, AK-202, Kaunas
D. Čepauskienės daktaro disertacijos „Mineralinių priedų įtaka agrobiokuro pelenų lydymosi charakteristikoms ir šlakavimosi procesams“ gynimas
Autorius, institucija: Deimantė Čepauskienė, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Moksliniai vadovai:
dr. Nerijus Pedišius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) (2016 m. rugsėjis – 2024 m. vasaris)
dr. Marius Praspaliauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T 006) (nuo 2024 m. kovo mėn.)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija ir disertacijos santrauka galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete:
D. Čepauskienės el. disertacija.pdf
D. Čepauskienės el. santrauka.pdf
© D. Čepauskienė, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais.
Anotacija: Augančios klimato kaitos problemos: visuotinis atšilimas, jūros lygio kilimas, ekosistemų pokyčiai, dažnėjantys ekstremalūs stichiniai reiškiniai bei keliamas energetinio saugumo klausimas verčia ieškoti alternatyvų iškastinio kurio naudojimui. Viena iš alternatyvų yra vietinio biokuro naudojimas, kuris prisideda prie energetinio saugumo stiprinimo, skatina regioninę ekonomiką ir leidžia efektyviau panaudoti vietinius atsinaujinančius išteklius. Tokio kuro naudojimas laikomas neutraliu CO2 emisijų atžvilgiu, nes augalai, iš kurių gaminamas biokuras, per savo augimo ciklą pasisavina tiek CO2, kiek jo vėliau išsiskiria jį deginant. Dėl šios priežasties vis didesnis dėmesys skiriamas žemės ūkio atliekų (šiaudai, po derliaus nuėmimo likę augalų stiebai, lapai) ir energetinių žolinių augalų (auginami specialiai energetiniams tikslams) agrobiomasės panaudojimui energetikos sektoriuje. Tačiau iš tokios žaliavos pagaminto agrobiokuro naudojimas išlieka problematiškas dėl specifinės jo sudėties: didesnės šarminių metalų ir chloro koncentracijos, kurios lemia žemas pelenų lydymosi temperatūras ir pelenų šlakavimąsi, katilo užsiteršimą ir korozijos procesus. Naudojant fosfogipsą kaip mineralinį kuro priedą galima sumažinti šių atliekų kaupimosi apimtis. Šio tyrimo kontekste pasiūlytas energetiškai naudingas ir CO₂ emisijoms neutralus būdas kompleksiškai spręsti dviejų atliekinių medžiagų – žemės ūkio atliekų ir fosfogipso – utilizavimo problemą, kartu sukuriant aukštesnės pridėtinės vertės energetinį produktą.
Lapkričio 26 d. (trečiadienį) 13 val. Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (AK – 202) ir nuotoliniu būdu vyks Mokslo tarybos posėdis
Preliminari darbotvarkė:
1. 2025 m. spalio 2 d. Mokslo tarybos posėdžio protokolo Nr. V5-8 tvirtinimas
2. LEI 2026 m. biudžeto projekto svarstymas
3. Kasmetinio MTEP veiklos vertinimo rezultatų aptarimas
4. LEI politikos dėl dirbtinio intelekto naudojimo mokslo ir studijų procesuose aptarimas
5. Kiti klausimai
2025 m. lapkričio 21 d. 11.00 val. LEI posėdžių salėje (AK-330 kab.) vyks Degimo procesų laboratorijos išplėstinis posėdis, kuriame bus svarstoma doktoranto BRONIAUS ŽALIO daktaro disertacija „Biomasės apdorojimo metodų įtaka biodujų kokybei ir aplinkos taršai” (angl. The influence of biomass processing methods on biogas quality and environmental pollution) (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T 004).
Mokslinis vadovas – dr. Kęstutis Venslauskas.
Recenzentai: dr. Darius Jakimavičius (LEI) ir dr. Nerijus Striūgas (LEI).
2025 m. lapkričio 6 d. Lietuvos energetikos institute vyks BJR Programos projekto „Savivaldybių mastu anglies dioksidu grindžiama energijos pusiausvyra“ (Energy Euilibrium) organizuojamas seminaras „Lietuvos energetikos sektoriaus planavimas valstybės ir savivaldybių lygiais“.
Seminaras mišrus – LEI gyvai (AK-301 kab.) ir nuotoliu. Seminaras nemokamas, bet būtina registracija.
Programa ir prisijungimo nuoroda.
Maloniai kviečiame registruotis į seminarą-diskusiją „Energetinis saugumas šiandien: iššūkiai ir sprendimai“.
Renginys vyks 2025 m. spalio 22 d. (trečiadienį) 14 val. Lietuvos energetikos institute, Kaunas, Breslaujos g. 3, Konferencijų salė.
Renginio metu pranešimus skaitys ir diskusijoje dalyvaus: Petro Kotin (Ukraina), branduolinės energetikos ekspertas, Zaporižės AE ilgametis darbuotojas, generalinis direktorius (2019 – 2020 m.), „Energoatom“ prezidentas ir valdybos narys (2020 – 2025 m.), dr. Jonas Vaičys (Lietuva), KTU lektorius, konsultantas.
Po pranešimų vyks diskusija, klausimų-atsakymų sesija.
Moderatorius: Daivis Virbickas
Programos partneris prof. dr. Jurgis Vilemas
Organizatoriai: Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos energetikų senjorų klubas, Lietuvos energetikos institutas
Renginys yra seminarų-diskusijų ciklo „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“ dalis.
In the framework of the project „Technological and Physical Excellence Center (TiFEC)” No. S-A-UEI-23-1
Autorius, institucija: Noura Ragab Abdelaty Elsalamouny, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Tadas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)
Laikas: 10 val.
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: Noura Ragab Abdelaty Elsalamouny el. disertacija.pdf
© N. R. A. Elsalamouny, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Po Fukušimos Daiichi branduolinės avarijos ženkliai išaugo eksperimentinių ir skaitinių tyrimų poreikis, skirtų fizinių reiškinių, lemiančių sunkių branduolinių avarijų eigą, analizei. Pagrindinis šios disertacijos tikslas – sukurti metodiką sunkių avarijų, sukeliančių dalinį kuro išlydymą, skaitinei analizei, atsižvelgiant į eksperimentinius rezultatus, naudojant pažangius modeliavimo metodus simetrinėms ir asimetrinėms struktūroms, bei taikant geriausio įverčio metodiką jų skaičiavimams. Šiame darbe naudoti PHEBUS ir QUENCH programų eksperimentiniai duomenys. Skaitiniai tyrimai atlikti taikant sunkių avarijų RELAP/SCDAPSIM programų paketą kartu su SUSA įrankiu, skirtu geriausio įverčio metodikos taikymui. Be to, skilimo produktų išsiskyrimo vertinimui į RELAP/SCDAPSIM kodą buvo integruotas CORSOR-M modelis. Šis modelis patikimai įvertino Cs/I išsiskyrimą ankstyvosiose kuro degradacijos fazėse, tačiau vėlesniems etapams būtina taikyti pažangesnius modelius. Neapibrėžties analizė patvirtino simetrinių struktūrų modeliavimo rezultatų patikimumą. Asimetrinių struktūrų atveju tyrimo rezultatai parodė, kad pseudo-simetrinis metodas leidžia pakankamai tiksliai prognozuoti procesus iki aušinimo fazės, kurios metu nepakankamai įvertinamas vandenilio susidarymas. Taikant atskirų komponentų modeliavimo metodus asimetrinėms struktūroms, buvo pagerintas modeliavimo prognozių tikslumas. Ši pirmą kartą pritaikyta metodika išplečia sunkių avarijų programų paketų taikymo galimybes, didina prognozavimo tikslumą bei suteikia naujų įžvalgų apie vandenilio susidarymo, kuro apvalkalų oksidacijos ir skilimo produktų išsiskyrimo procesų modeliavimą sunkių avarijų metu.
Spalio 2 d. (ketvirtadienį) 13 val. Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (AK – 202) ir nuotoliniu būdu vyks Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis.
Preliminari darbotvarkė:
Rugsėjo 30 d. 10:00 – 16:00 val. LEI konferencijų salėje (116-AK) vyks renginys, kurio metu LEI tyrėjai kviečiami pagilinti žinias akademinės etikos klausimais.
Seminaro metu bus pristatyta LEI akademinės etikos komisijos veikla, LEI etikos kodeksas, bus aptariami pažeidimai, susiję su tyrimo duomenimis, neetiška autoryste, taip pat dirbtinio intelekto etiško naudojimo mokslo ir studijų procese gairės. Pranešimus skaitys LEI akademinės etikos komisijos atstovai ir LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos specialistai.
