Kviečiame dalyvauti „E-Pla2Meth“ projekto moksliniame seminare. Seminaras vyks birželio 2 d. Kaune, Lietuvoje.
Dalyvauti galima gyvai arba nuotoliniu būdu, tačiau vietų skaičius dalyvaujantiems gyvai yra ribotas, todėl kviečiame suskubti registruotis: forma
Nuotolinių dalyvių skaičius neribojamas.
Programa
Mokslo tarybos posėdžio, kuris vyks 2026 m. balandžio 16 d. 13 val. mišriu būdu (Mažojoje posėdžių salėje AK202 ir TEAMS), preliminari darbotvarkė:
2026 m. balandžio 17 d. 10:00 val. |
Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė – Breslaujos g. 3, AK-202, Kaunas
E. Bykov daktaro disertacijos „Neterminės plazmos poveikio dujinių mišinių degimo proceso efektyvumui tyrimas“ gynimas
Autorius, institucija: Ernest Bykov, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Rolandas Paulauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Algirdas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkas;
vyr. m. d. dr. Viktorija Grigaitienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
prof. dr. Dariusz Kardas (Lenkijos mokslų akademija, Lenkija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
prof. dr. Artūras Kilikevičius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009);
prof. dr. Giedrius Laukaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008).
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete: E. Bykov el. disertacija.pdf
© E. Bykov, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais.
Anotacija: Nors atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas nuolat auga, iškastinio kuro (degimo ir kt. procesų) panaudojimas vis dar sudaro didžiąją dalį pasaulinės energijos gamybos ir dar daugelį metų išliks pagrindiniu šaltiniu augantiems pasauliniams energijos poreikiams patenkinti. Energetinis disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos lėmė vienu metu vykstančią energetinę krizę ir aplinkosaugines problemas. Spartus iškastinio kuro išteklių mažėjimas skatina nuolat augantį susidomėjimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei energijos gavyba iš atliekų, ieškant efektyvių energijos konversijos technologijų. Šių technologijų plėtra ir taikymas tampa vis reikšmingesni dabartiniams energijos poreikiams tenkinti. Viena iš potencialių atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologijų yra mažo šilumingumo dujų konversija arba šių dujų deginimas, taikant papildomo aktyvinimo metodus. Tokios mažo šilumingumo dujos dažniausiai aptinkamos sąvartynuose susidarančiose dujose, ypač kai tampa ekonomiškai nenaudinga iš jų atskirti biometaną. Pagrindinė problema, susijusi su mažo šilumingumo dujų degimu, yra sumažėjęs degimo efektyvumas ir prastesnės degimo charakteristikos, palyginti su grynosiomis degiosiomis dujomis, dėl žemesnės metano koncentracijos ir didelės CO₂ koncentracijos. Tai lemia žemą degimo proceso temperatūrą, siaurą degumo ribų intervalą, sudėtingą uždegimą ir nestabilų degimo procesą. Be to, dėl didelio anglies kiekio mišinyje ir žemos degimo temperatūros labai padidėja anglies monoksido (CO) emisijos, todėl sumažėja kuro panaudojimo efektyvumas dėl nepilno degimo proceso. Šiuo metu pagrindinis metodas, taikomas mažo šilumingumo dujų, ypač iš sąvartynų, panaudojimui, yra jų deginimas kartu su gamtinėmis dujomis degikliuose, o tai reikia papildomai naudoti brangų iškastinį kurą, bet ir sukelia papildomas CO₂ bei NOₓ emisijas. Tokioms degimo proceso problemoms išvengti mažo šilumingumo dujų šiluminis panaudojimas reikalauja papildomų technologinių priemonių, viena iš jų – plazminių technologijų naudojimas. Plazmos naudojimas leidžia padidinti degimo proceso efektyvumą ir stabilumą bei išplėsti degumo ribas dujų mišiniams, kurie be papildomų priemonių nėra deginami, taip atskleidžiant jų energetinį potencialą. Be to, vienas iš teigiamų šios technologijos aspektų yra galimas anglies dvideginio emisijų sumažinimas.
2026 m. kovo 19 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 AK-202 salėje (Mažoji posėdžių salė) vyks Lietuvos energetikos instituto konkursų ir atestacijos komisijos posėdis
I KONKURSAS PIRMAI KADENCIJAI
1. Pretendentų mokslo darbuotojo pareigoms eiti mokslinio pranešimo ir konkurso eiti pareigas Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje. Mokslinio darbo tema: Dalelių pernašos modeliavimas ir radiacinių procesų tyrimai branduoliniuose įrenginiuose (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija). Pranešimą skaitys dr. Simona Breidokaitė.
II VERTINIMAS IR ATESTACIJA
2. Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojų veiklos vertinimas ir atestacija už 2021 — 2026 m.:
2.1. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Dalios Grigaliūnienės veiklos atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Moksliniai tyrimai susiję su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių saugos vertinimu. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerja).
2.2. Degimo procesų laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ramintos Skvorčinskienės veiklos vertinimas. Mokslinio darbo pobūdis: Tarpdisciplininiai taikomieji termohidrodinamikos procesų tyrimai. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerja).
2.3. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Gyčio Bartkaus veiklos atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Moksliniai tyrimai susiję su panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų įrenginių saugos vertinimu. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerja).
2.4. Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančio energetikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Arturo Klementavičiaus veiklos atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Išmaniųjų tinklų valdymo tyrimai, siekiant užtikrinti balansavimo, lankstumo ir papildomų paslaugų rinkų veikimą. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
2.5. Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Andriaus Tonkonogovo veiklos vertinimas. Mokslinio darbo pobūdis: Biokuro savybių gerinimas naudojant membranines technologijas. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
III NEEILINĖ ATESTACIJA
3. Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojų veiklos neeilinė atestacija:
3.1. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Sigito Rimkevičiaus veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Pažangių mažųjų modulinių branduolinių reaktorių technologijų bei jų saugos tyrimai; branduolių sintezės įrenginių saugos tyrimai; termohidraulinių procesų branduolinių įrenginių apsauginiuose kiautuose tyrimai; energetikos sistemų integravimo ir jų atsparumo trikdžiams tyrimai. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
3.2. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Gedimino Stankūno veiklos neeilinė atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Branduolių sintezės įrenginiuose vykstančių neutronų pernešimo ir radiacinių procesų tyrimai. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
3.3. Plazminių technologijų laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Andriaus Tamošiūno veiklos neeilinė atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Plazminių procesų tyrimai ir technologijų kūrimas bei taikymas pereinant prie klimatui neutralios aplinkos. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
3.4. Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Vytauto Akstino veiklos neeilinė atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Paviršinių vandens telkinių hidromorfologijos ir jos kaitos tyrimai antropogeninės veiklos sąlygomis (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija).
3.5. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Dundulio veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Energetikos objektų konstrukcijų tikimybiniai-deterministiniai stiprumo ir irimo mechanikos, įskaitant protėkio prieš suirimą koncepcijos taikymas bei nuovargio plyšio augimo prognozavimas, skaitiniai tyrimai (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija)
3.6. Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Dariaus Jakimavičiaus veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Vandens telkinių hidrologinių ir hidrodinaminių procesų tyrimai klimato kaitos ir antropogeninės veiklos kontekste. (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija).
3.7. Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Reginos Kalpokaitės-Dičkuvienės veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Geopolimerinių medžiagų sintezė ir reakcijų mechanizmo tyrimai. (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija).
3.8. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Astos Narkūnienės veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Moksliniai tyrimai susiję su panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų šalinimo saugos vertinimu. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
3.9. Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Mariaus Praspaliausko veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Biokuro, atgauto kuro ir jų mišinių panaudojimas termokonversijos procesuose, vykdant efektyvias ir aplinkai tvarias energijos gamybos technologijas. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
3.10. Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Virginijaus Radziukyno veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Dažnio ir įtampos valdymo algoritmų sudarymas ir tyrimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
3.11. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Valdo Ragaišio veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Mokslinis darbas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje“. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
3.12. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Arūno Sirvydo veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Mokslinė veikla, susijusi su atliekinės šilumos atgavimo tyrimais pramoniniuose procesuose. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija)
3.13. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Marijaus Šeporaičio veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Priverstinio ir natūralaus tekėjimo procesų taikomieji ir fundamentiniai tyrimai; šilumos perdavimo ir masės pernešimo procesų analizė bei modeliavimas įvairiose termoinžinerinėse sistemose; termoinžinerinė parama verslo įmonėms: konsultavimas, modeliavimas, analizė bei techninių sprendinių kūrimas ir vertinimas. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
3.14. Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Pauliaus Vilkinio veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Masės pernašos procesų struktūrizuotose kanaluose tyrimai. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
Konkursų ir atestacijos komisijos pirmininkas
Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis vyks 2026 m. vasario 24 d. 13 valandą LEI Mažojoje salėje (Breslaujos g. 3, AK-202).
Preliminari darbotvarkė
2026-02-13 | 13:00 val.
Autorius, institucija: Justina Jaseliūnaitė, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Mokslinis vadovas: vyresn. m. d. dr. Marijus Šeporaitis (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete: J. Jaseliūnaitės el. disertacija.pdf
© J. Jaseliūnaitė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija:
Disertacijoje nagrinėjamas šilumos mainų intensyvinimas mikrokanaluose su kliūčių masyvais, skirtas didelio tankio šilumos srautams sklaidyti. Kadangi įprastiniai aušinimo sprendimai tampa nepakankami, analizuojama, kaip efektyvumą šiose sistemose sąlygoja tekėjimo struktūros ir režimo pokyčiai. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinus tekėjimo struktūrą mikrokanaluose, sukurti termohidraulinio efektyvumo vertinimo metodą, pagrįstą koherentinių struktūrų parametrais. Tyrime analizuojama kliūčių konfigūracijos įtaka slėgio nuostoliams bei šiluminiam našumui ir nustatoma koherentinių struktūrų parametrų priklausomybė nuo tekėjimo stabilumo. Darbo naujumas grindžiamas koherentinių Ω struktūrų analizės pritaikymu mikrokanalų tyrimuose, taip kiekybiškai susiejant jų parametrus su termohidrauliniu efektyvumu. Pasiūlytas metodas įgalina prognozuoti aušinimo efektyvumą naudojant tik hidrodinaminius parametrus. Susiejus koherentinių struktūrų sąveikos plotą, sūkurių intensyvumą ir skersinę tėkmę, išvengiama energijos lygties sprendimo, o tai gerokai sumažina skaičiavimo sąnaudas. Ši metodinė prieiga padeda geriau suprasti sudėtingus tekėjimo reiškinius ir jų sąveikas su tėkmę ribojančiais paviršiais bei papildo įprastus efektyvumo rodiklius.
2025 m. gruodžio 19 d. 10:00 val.
Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė – Breslaujos g. 3, AK-202, Kaunas
D. Čepauskienės daktaro disertacijos „Mineralinių priedų įtaka agrobiokuro pelenų lydymosi charakteristikoms ir šlakavimosi procesams“ gynimas
Autorius, institucija: Deimantė Čepauskienė, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Moksliniai vadovai:
dr. Nerijus Pedišius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) (2016 m. rugsėjis – 2024 m. vasaris)
dr. Marius Praspaliauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T 006) (nuo 2024 m. kovo mėn.)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija ir disertacijos santrauka galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete:
D. Čepauskienės el. disertacija.pdf
D. Čepauskienės el. santrauka.pdf
© D. Čepauskienė, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais.
Anotacija: Augančios klimato kaitos problemos: visuotinis atšilimas, jūros lygio kilimas, ekosistemų pokyčiai, dažnėjantys ekstremalūs stichiniai reiškiniai bei keliamas energetinio saugumo klausimas verčia ieškoti alternatyvų iškastinio kurio naudojimui. Viena iš alternatyvų yra vietinio biokuro naudojimas, kuris prisideda prie energetinio saugumo stiprinimo, skatina regioninę ekonomiką ir leidžia efektyviau panaudoti vietinius atsinaujinančius išteklius. Tokio kuro naudojimas laikomas neutraliu CO2 emisijų atžvilgiu, nes augalai, iš kurių gaminamas biokuras, per savo augimo ciklą pasisavina tiek CO2, kiek jo vėliau išsiskiria jį deginant. Dėl šios priežasties vis didesnis dėmesys skiriamas žemės ūkio atliekų (šiaudai, po derliaus nuėmimo likę augalų stiebai, lapai) ir energetinių žolinių augalų (auginami specialiai energetiniams tikslams) agrobiomasės panaudojimui energetikos sektoriuje. Tačiau iš tokios žaliavos pagaminto agrobiokuro naudojimas išlieka problematiškas dėl specifinės jo sudėties: didesnės šarminių metalų ir chloro koncentracijos, kurios lemia žemas pelenų lydymosi temperatūras ir pelenų šlakavimąsi, katilo užsiteršimą ir korozijos procesus. Naudojant fosfogipsą kaip mineralinį kuro priedą galima sumažinti šių atliekų kaupimosi apimtis. Šio tyrimo kontekste pasiūlytas energetiškai naudingas ir CO₂ emisijoms neutralus būdas kompleksiškai spręsti dviejų atliekinių medžiagų – žemės ūkio atliekų ir fosfogipso – utilizavimo problemą, kartu sukuriant aukštesnės pridėtinės vertės energetinį produktą.
Lapkričio 26 d. (trečiadienį) 13 val. Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (AK – 202) ir nuotoliniu būdu vyks Mokslo tarybos posėdis
Preliminari darbotvarkė:
1. 2025 m. spalio 2 d. Mokslo tarybos posėdžio protokolo Nr. V5-8 tvirtinimas
2. LEI 2026 m. biudžeto projekto svarstymas
3. Kasmetinio MTEP veiklos vertinimo rezultatų aptarimas
4. LEI politikos dėl dirbtinio intelekto naudojimo mokslo ir studijų procesuose aptarimas
5. Kiti klausimai
2025 m. lapkričio 21 d. 11.00 val. LEI posėdžių salėje (AK-330 kab.) vyks Degimo procesų laboratorijos išplėstinis posėdis, kuriame bus svarstoma doktoranto BRONIAUS ŽALIO daktaro disertacija „Biomasės apdorojimo metodų įtaka biodujų kokybei ir aplinkos taršai” (angl. The influence of biomass processing methods on biogas quality and environmental pollution) (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T 004).
Mokslinis vadovas – dr. Kęstutis Venslauskas.
Recenzentai: dr. Darius Jakimavičius (LEI) ir dr. Nerijus Striūgas (LEI).
