logo
  • en
    • logo
  • en

    • Mohab Maher Mahmoud Elsayed Salem daktaro disertacijos gynimas

    2026 m. rugpjūčio 27 d. 10:00 val.

    Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė – Breslaujos g. 3, AK-202, Kaunas

    M. M. M. E. Salem daktaro disertacijos „Eksperimentinis šilumos perdavimo iš drėgno oro tyrimas kondensaciniame ekonomaizeryje“ gynimas

    Autorius, institucija: Mohab Maher Mahmoud Elsayed Salem, Lietuvos energetikos institutas

    Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006

    Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Robertas Poškas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

    Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
    vyr. m. d. dr. Sigitas Rimkevičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkas;
    prof. dr. Abdul Ghani Olabi (Šardžos universitetas, Jungtiniai Arabų Emyratai, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
    vyr. m. d. dr. Mantas Povilaitis (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
    doc. dr. Rytis Skominas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004);
    vyresn. m. d. dr. Raminta Skvorčinskienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006).

    Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete: M.M.M.E. Salem el. disertacija.pdf

    © M. M. M. E. Salem, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

    Anotacija: Šioje disertacijoje eksperimentiniu būdu tiriami šilumos ir masės mainai išilgai gyvatuko tipo kondensaciniame ekonomaizeryje, vandens garams kondensuojantis iš karšto drėgno atliekinio oro srauto (vandens garų masės dalis (WVMF) 10 ir 20 %, Re = 3000–10000, tf = 85–205 °C, vandens ir dujų santykio koeficientas (RF) = 1–4). Šilumokaičio pradžioje Nusselt skaičius mažėja dėl kondensato plėvelės storėjimo ir nekondensuojamų dujų kaupimosi, o vėliau didėja, kai plėvelė plonėja. Didesnis Re ir WVMF padidina šilumos mainus, o didesnė įėjimo temperatūra juos sumažina. Optimalus atliekinės šilumos atgavimas pasiekiamas esant 85 °C, 20 % WVMF, Re = 3000 ir RF = 3. Darbe pasiūlyta apibendrinta priklausomybė šilumos mainų skaičiavimams. Taip pat buvo sukurtas analitinis modelis, kurio rezultatai rodė gerą sutapimą su eksperimentiniais duomenimis (ištekėjimo temperatūros nesutapimas 1–8 %, kondensacijos greičio – 24 %). Šis pirmasis išsamus gyvatuko tipo kondensacinių ekonomaizerių tyrimas siūlo praktinius projektavimo metodus.

     

    Mokslo tarybos posėdis

    Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis vyks 2026 m. birželio 18 d. 13 val. mišriu būdu (Mažojoje posėdžių salėje AK202 ir TEAMS).

    Preliminari darbotvarkė

    E. Buivydo daktaro disertacijos „Atliekinių riebalų panaudojimo biometano gamyboje poveikio aplinkai vertinimas“ gynimas

    2026 m. birželio 4 d. 15:00 val.

    Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė – Breslaujos g. 3, AK-202, Kaunas

    E. Buivydo daktaro disertacijos „Atliekinių riebalų panaudojimo biometano gamyboje poveikio aplinkai vertinimas“ gynimas

    Autorius, institucija: Egidijus Buivydas, Lietuvos energetikos institutas

    Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004

    Mokslinis vadovas: vyresn. m. d. dr. Kęstutis Venslauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

    Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

    Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete: E. Buivydo el. disertacija.pdf

    © E. Buivydas, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

    Anotacija: Atlikta literatūros šalinių apžvalga parodė, kad gyvulinės kilmės atliekiniai riebalai savaime lėtai biologiškai skaidosi tiek aerobinėmis, tiek ir anaerobinėmis sąlygomis. Tačiau galima tikėtis, kad šiais riebalais praturtinus gyvulinės kilmės mėšlą, kurio pagrindu maitinami anaerobiniai biodujų gamybos fermentatoriai, riebalų skaidumas pagerės ir tuo pačiu didės metano koncentracija biodujose, biodujų bei metano specifinės išeigos iš praturtintų riebalais žaliavų mišinių. Be to, tolesniame tokių biodujų gryninimo procese sumažės elektros energijos poreikis ir metano dujų emisijos į aplinką, t. y. didėjanti metano koncentracija biodujose švelnins neigiamą biodujų gryninimo proceso poveikį aplinkai. Tokios hipotezės pagrindimui mokslinio darbo tyrimų etape buvo siekiama:

    1. nustatyti gyvulinės kilmės atliekinių riebalų, pridedamų į vištų mėšlo ir karvių srutų įkrovas, įtaka šių įkrovų sudėčiai;
    2. eksperimentiškai ištirti atliekinių riebalų perdirbimo kartu su vištų mėšlų ir karvių srutomis anaerobiniuose biodujų gamybos įrenginiuose galimybės ir šių priedų įtaką biodujų gamybos rodikliams;
    3. nustatyti didėjančios metano koncentracijos biodujose įtaka elektros energijos sąnaudoms ir metano dujų emisijoms į aplinką biodujų gryninimo procese, biodujų gryninimui naudojant membraninės dujų atskyrimo technologijos įrenginius;
    4. kompleksiškai įvertintas metano dujų emisijų poveikis aplinkai iš membraninių dujų atskyrimo įrenginių, gryninant skirtingų metano dujų koncentracijų biodujas.

    Atlikus eksperimentinius biodujų gamybos tyrimus su vištų mėšlu ir karvių srutomis, pridedant atliekinių riebalų, nustatyta, kad:

    1. biodujų gamybai naudojamų vištų mėšlo ir karvių srutų praturtinimas gyvulinės kilmės atliekiniais riebalais abiem žaliavoms po 50 % padidina anaerobinio skaidymo įrenginių (AD) organines apkrovas, C:N santykį paslenka į optimalias biodujų gamybai reikalingas ribas (20:1 – 30:1), o pačių įkrovų masė atitinkamai padidėja tik 5,26 % ir 2,91%;
    2. vištų mėšlo ir karvių srutų AD organinių apkrovų padidinimas 50 % atliekiniais riebalais skirtingai veikia visus biodujų gamybos rodiklius kiekvienai žaliavos rūšiai. Didžiausią įtaką atliekiniai riebalai daro biodujų gamybai karvių srutų AD, t. y. 50,0 % organinės apkrovos padidėjimas biodujų specifinę išeigą iš sausos organinės medžiagos (SOM) padidina 123 %, metano koncentraciją biodujose – 14,0 %, o metano specifinę išeigą 140 %, o tie patys rodikliai vištų mėšlo AD yra beveik perpus mažesni ir atitinkamai siekia +63,1 %, +7,73 % ir +75,8 %;
    3. vištų mėšlo ir karvių srutų įkrovų praturtinimas atliekiniais riebalais pagerina ne tik žaliavų mišinio, bet ir pirminės žaliavos, į kurias jie dedami, skaidymo efektyvumą. Vištų mėšlo tyrimuose didžiausias skaidymo efektyvumas nustatytas, kai AD organinė apkrova buvo 4,0 kgsom/(m3·d), t. y. įkrovos SOM padidėjus 3,51 %, išleidžiamo substrato SOM sumažėjo 8,41 %. Karvių srutų tyrimuose didžiausias skaidymo efektyvumas nustatytas, kai AD organinė apkrova buvo 4,5 kgsom/(m3·d), t. y.  įkrovos SOM padidėjus 2,91 %,  išleidžiamo substrato SOM sumažėjo 35,9 %;
    4. metano koncentracijos biodujose pokyčiai tiesiogiai įtakoja elektros energijos sąnaudas vienam funkciniam vienetui (FV), o metano nuostoliams tiesioginės įtakos nedaro, kadangi metano nuostolius tiriamuose įrenginiuose galima palaikyti pastovius. Kai šie nuostoliai yra 0,5 %, didėjant metano koncentracijai biodujose nuo 50 % iki 80 %, elektros energijos sąnaudos vienam FV sumažėja 39,2 %. Kai šie nuostoliai sumažinami nuo 0,5 % iki 0,2 %, tuomet elektros energijos sąnaudos prie metano koncentracijos 50 % išauga 16,9 %, o prie – 80 % atitinkamai 10,0 %. Suminės elektros sąnaudos prie metano nuostolių 0,2 % ir metano koncentracijos biodujose 80 % yra 33,1 % mažesnės, lyginant su sąnaudomis prie nuostolių 0,5 % ir metano koncentracijos 50 %, t. y. didėjanti metano koncentracijas biodujose leidžia mažinti palaikomus metano nuostolius, kompensuojant dėl to didėjančias elektros sąnaudas;
    5. gryninant biodujas membraninės biodujų gryninimo technologijos įrenginiuose, kai metano koncentracija gryninamose biodujose didėja, ŠESD emisijos, skaičiuojamos FV,  mažėja visose poveikio kategorijose. Mažiausias 31,1 % sumažėjimas pasiekiamas visuotinio atšilimo kategorijoje, o didžiausias 39,1 % – iškastinio kuro eikvojimo kategorijoje, kai palaikomi 0,5 % metano nuostoliai į aplinką, o metano koncentracija biodujose siekia 80 %. Vištų mėšlo tyrimo su atliekiniais riebalai atveju, kai metano nuostoliai į aplinką yra 0,5 %, o metano koncentracijos biodujose padidėjimas sudaro 4,5 %, poveikio aplinkai sumažėjimas visuotinio atšilimo kategorijoje sudaro 5,9 %, o iškastinio kuro eikvojimo kategorijoje  – 7,7 %. Karvių srutų su atliekiniais riebalais tyrimų atveju, kai metano nuostoliai į aplinką yra 0,5 %, o metano koncentracijos biodujose padidėjimas sudaro 4,6 %, poveikio aplinkai sumažėjimas visuotinio atšilimo kategorijoje sudaro 5,3 %, o išteklių eikvojimo kategorijoje – 7,0 %.

     

    E-Pla2Meth Seminar „Pathways to convert waste into methanol and valuable products“

    Kviečiame dalyvauti „E-Pla2Meth“ projekto moksliniame seminare. Seminaras vyks birželio 2 d. Kaune, Lietuvoje.

    Dalyvauti galima gyvai arba nuotoliniu būdu, tačiau vietų skaičius dalyvaujantiems gyvai yra ribotas, todėl kviečiame suskubti registruotis: forma

    Nuotolinių dalyvių skaičius neribojamas.

    Programa

    1st International Conference on Energy Transformation Technologies for Sustainable Future (ENTRUST)

    Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis

    Mokslo tarybos posėdžio, kuris vyks 2026 m. balandžio 16 d. 13 val. mišriu būdu (Mažojoje posėdžių salėje AK202 ir TEAMS), preliminari darbotvarkė:

    1. 2026 m. vasario 24 d. Mokslo tarybos posėdžio protokolo Nr. V5-1 tvirtinimas
    2. Prof. R. Viskantos premijai atrinktų kandidatų tvirtinimas
    3. Instituto direktoriaus 2025 m. metinės veiklos ataskaitos pristatymas (pranešėjas – S. Gudžius) ir svarstymas
    4. Instituto naujai formuojamų strateginių tikslų ir vizijos svarstymas bei rekomendacijų dėl jų tobulinimo pateikimas (pranešėjas – S. Gudžius)
    5. Instituto misijos formuluotės, atsižvelgiant į formuojamą Instituto viziją ir strateginius tikslus, bei jų suderinamumo įvertinimas, siūlymo teikimas bei svarstymas posėdyje ir galimas tvirtinimas (pranešėjas – S. Gudžius)
    6. Dalyvavimo LEI strategijos įgyvendinimo pažangos susitikimuose aptarimas
    7. Kiti klausimai

    E. Bykov daktaro disertacijos „Neterminės plazmos poveikio dujinių mišinių degimo proceso efektyvumui tyrimas“ gynimas

    2026 m. balandžio 17 d. 10:00 val. |

    Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė – Breslaujos g. 3, AK-202, Kaunas

    E. Bykov daktaro disertacijos „Neterminės plazmos poveikio dujinių mišinių degimo proceso efektyvumui tyrimas“ gynimas

    Autorius, institucija: Ernest Bykov, Lietuvos energetikos institutas

    Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006

    Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Rolandas Paulauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

    Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
    prof. habil. dr. Algirdas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkas;
    vyr. m. d. dr. Viktorija Grigaitienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
    prof. dr. Dariusz Kardas (Lenkijos mokslų akademija, Lenkija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
    prof. dr. Artūras Kilikevičius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009);
    prof. dr. Giedrius Laukaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008).

    Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete: E. Bykov el. disertacija.pdf

    © E. Bykov, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais.

    Anotacija: Nors atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas nuolat auga, iškastinio kuro (degimo ir kt. procesų) panaudojimas vis dar sudaro didžiąją dalį pasaulinės energijos gamybos ir dar daugelį metų išliks pagrindiniu šaltiniu augantiems pasauliniams energijos poreikiams patenkinti. Energetinis disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos lėmė vienu metu vykstančią energetinę krizę ir aplinkosaugines problemas. Spartus iškastinio kuro išteklių mažėjimas skatina nuolat augantį susidomėjimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei energijos gavyba iš atliekų, ieškant efektyvių energijos konversijos technologijų. Šių technologijų plėtra ir taikymas tampa vis reikšmingesni dabartiniams energijos poreikiams tenkinti. Viena iš potencialių atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologijų yra mažo šilumingumo dujų konversija arba šių dujų deginimas, taikant papildomo aktyvinimo metodus. Tokios mažo šilumingumo dujos dažniausiai aptinkamos sąvartynuose susidarančiose dujose, ypač kai tampa ekonomiškai nenaudinga iš jų atskirti biometaną. Pagrindinė problema, susijusi su mažo šilumingumo dujų degimu, yra sumažėjęs degimo efektyvumas ir prastesnės degimo charakteristikos, palyginti su grynosiomis degiosiomis dujomis, dėl žemesnės metano koncentracijos ir didelės CO₂ koncentracijos. Tai lemia žemą degimo proceso temperatūrą, siaurą degumo ribų intervalą, sudėtingą uždegimą ir nestabilų degimo procesą. Be to, dėl didelio anglies kiekio mišinyje ir žemos degimo temperatūros labai padidėja anglies monoksido (CO) emisijos, todėl sumažėja kuro panaudojimo efektyvumas dėl nepilno degimo proceso. Šiuo metu pagrindinis metodas, taikomas mažo šilumingumo dujų, ypač iš sąvartynų, panaudojimui, yra jų deginimas kartu su gamtinėmis dujomis degikliuose, o tai reikia papildomai naudoti brangų iškastinį kurą, bet ir sukelia papildomas CO₂ bei NOₓ emisijas. Tokioms degimo proceso problemoms išvengti mažo šilumingumo dujų šiluminis panaudojimas reikalauja papildomų technologinių priemonių, viena iš jų – plazminių technologijų naudojimas. Plazmos naudojimas leidžia padidinti degimo proceso efektyvumą ir stabilumą bei išplėsti degumo ribas dujų mišiniams, kurie be papildomų priemonių nėra deginami, taip atskleidžiant jų energetinį potencialą. Be to, vienas iš teigiamų šios technologijos aspektų yra galimas anglies dvideginio emisijų sumažinimas.

    Lietuvos energetikos instituto konkursų ir atestacijos komisijos posėdis

    2026 m. kovo 19 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 AK-202 salėje (Mažoji posėdžių salė) vyks Lietuvos energetikos instituto konkursų ir atestacijos komisijos posėdis

    DARBOTVARKĖ

    I KONKURSAS PIRMAI KADENCIJAI
    1. Pretendentų mokslo darbuotojo pareigoms eiti mokslinio pranešimo ir konkurso eiti pareigas Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje. Mokslinio darbo tema: Dalelių pernašos modeliavimas ir radiacinių procesų tyrimai branduoliniuose įrenginiuose (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija). Pranešimą skaitys dr. Simona Breidokaitė.

    II VERTINIMAS IR ATESTACIJA
    2. Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojų veiklos vertinimas ir atestacija už 2021 — 2026 m.:
    2.1. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Dalios Grigaliūnienės veiklos atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Moksliniai tyrimai susiję su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių saugos vertinimu. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerja).
    2.2. Degimo procesų laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ramintos Skvorčinskienės veiklos vertinimas. Mokslinio darbo pobūdis: Tarpdisciplininiai taikomieji termohidrodinamikos procesų tyrimai. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerja).
    2.3. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Gyčio Bartkaus veiklos atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Moksliniai tyrimai susiję su panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų įrenginių saugos vertinimu. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerja).
    2.4. Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančio energetikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Arturo Klementavičiaus veiklos atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Išmaniųjų tinklų valdymo tyrimai, siekiant užtikrinti balansavimo, lankstumo ir papildomų paslaugų rinkų veikimą. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    2.5. Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Andriaus Tonkonogovo veiklos vertinimas. Mokslinio darbo pobūdis: Biokuro savybių gerinimas naudojant membranines technologijas. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).

    III NEEILINĖ ATESTACIJA
    3. Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojų veiklos neeilinė atestacija:
    3.1. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Sigito Rimkevičiaus veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Pažangių mažųjų modulinių branduolinių reaktorių technologijų bei jų saugos tyrimai; branduolių sintezės įrenginių saugos tyrimai; termohidraulinių procesų branduolinių įrenginių apsauginiuose kiautuose tyrimai; energetikos sistemų integravimo ir jų atsparumo trikdžiams tyrimai. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    3.2. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Gedimino Stankūno veiklos neeilinė atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Branduolių sintezės įrenginiuose vykstančių neutronų pernešimo ir radiacinių procesų tyrimai. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    3.3. Plazminių technologijų laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Andriaus Tamošiūno veiklos neeilinė atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Plazminių procesų tyrimai ir technologijų kūrimas bei taikymas pereinant prie klimatui neutralios aplinkos. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    3.4. Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Vytauto Akstino veiklos neeilinė atestacija. Mokslinio darbo pobūdis: Paviršinių vandens telkinių hidromorfologijos ir jos kaitos tyrimai antropogeninės veiklos sąlygomis (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija).
    3.5. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Dundulio veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Energetikos objektų konstrukcijų tikimybiniai-deterministiniai stiprumo ir irimo mechanikos, įskaitant protėkio prieš suirimą koncepcijos taikymas bei nuovargio plyšio augimo prognozavimas, skaitiniai tyrimai (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija)
    3.6. Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Dariaus Jakimavičiaus veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Vandens telkinių hidrologinių ir hidrodinaminių procesų tyrimai klimato kaitos ir antropogeninės veiklos kontekste. (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija).
    3.7. Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Reginos Kalpokaitės-Dičkuvienės veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Geopolimerinių medžiagų sintezė ir reakcijų mechanizmo tyrimai. (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija).
    3.8. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Astos Narkūnienės veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Moksliniai tyrimai susiję su panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų šalinimo saugos vertinimu. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    3.9. Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Mariaus Praspaliausko veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Biokuro, atgauto kuro ir jų mišinių panaudojimas termokonversijos procesuose, vykdant efektyvias ir aplinkai tvarias energijos gamybos technologijas. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    3.10. Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Virginijaus Radziukyno veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Dažnio ir įtampos valdymo algoritmų sudarymas ir tyrimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    3.11. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Valdo Ragaišio veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Mokslinis darbas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje“. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    3.12. Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Arūno Sirvydo veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Mokslinė veikla, susijusi su atliekinės šilumos atgavimo tyrimais pramoniniuose procesuose. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija)
    3.13. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Marijaus Šeporaičio veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Priverstinio ir natūralaus tekėjimo procesų taikomieji ir fundamentiniai tyrimai; šilumos perdavimo ir masės pernešimo procesų analizė bei modeliavimas įvairiose termoinžinerinėse sistemose; termoinžinerinė parama verslo įmonėms: konsultavimas, modeliavimas, analizė bei techninių sprendinių kūrimas ir vertinimas. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).
    3.14. Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Pauliaus Vilkinio veiklos neeilinė atestacija. Mokslo darbo pobūdis: Masės pernašos procesų struktūrizuotose kanaluose tyrimai. (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).

    Konkursų ir atestacijos komisijos pirmininkas

    Mokslo tarybos posėdis

    Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis vyks 2026 m. vasario 24 d. 13 valandą LEI Mažojoje salėje (Breslaujos g. 3, AK-202).

    Preliminari darbotvarkė

    1. 2025 m. lapkričio 26 d. Mokslo tarybos posėdžio protokolo Nr. V5-9 tvirtinimas
    2. Mokslo tarybos darbo reglamento pakeitimų svarstymas ir tvirtinimas
    3. Mokslo darbuotojų konkursų, veiklos vertinimo ir atestavimo pareigoms organizavimo tvarkos aprašo pakeitimų svarstymas ir tvirtinimas
    4. Rekomendacinio LEI mokslinių tyrimų rezultatų prioritetinių sklaidos kanalų (mokslo žurnalų) sąrašo aptarimas
    5. Atnaujinto LEI 2026 m. biudžeto svarstymas
    6. Kiti klausimai

    Justinos Jaseliūnaitės daktaro disertacijos „Koherentinių tekėjimo struktūrų įtaka mikrokanalų termohidrauliniam efektyvumui“ gynimas

    2026-02-13 | 13:00 val.
    Autorius, institucija: Justina Jaseliūnaitė, Lietuvos energetikos institutas
    Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
    Mokslinis vadovas: vyresn. m. d. dr. Marijus Šeporaitis (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

    Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

    Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete: J. Jaseliūnaitės el. disertacija.pdf

    © J. Jaseliūnaitė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

    Anotacija:
    Disertacijoje nagrinėjamas šilumos mainų intensyvinimas mikrokanaluose su kliūčių masyvais, skirtas didelio tankio šilumos srautams sklaidyti. Kadangi įprastiniai aušinimo sprendimai tampa nepakankami, analizuojama, kaip efektyvumą šiose sistemose sąlygoja tekėjimo struktūros ir režimo pokyčiai. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinus tekėjimo struktūrą mikrokanaluose, sukurti termohidraulinio efektyvumo vertinimo metodą, pagrįstą koherentinių struktūrų parametrais. Tyrime analizuojama kliūčių konfigūracijos įtaka slėgio nuostoliams bei šiluminiam našumui ir nustatoma koherentinių struktūrų parametrų priklausomybė nuo tekėjimo stabilumo. Darbo naujumas grindžiamas koherentinių Ω struktūrų analizės pritaikymu mikrokanalų tyrimuose, taip kiekybiškai susiejant jų parametrus su termohidrauliniu efektyvumu. Pasiūlytas metodas įgalina prognozuoti aušinimo efektyvumą naudojant tik hidrodinaminius parametrus. Susiejus koherentinių struktūrų sąveikos plotą, sūkurių intensyvumą ir skersinę tėkmę, išvengiama energijos lygties sprendimo, o tai gerokai sumažina skaičiavimo sąnaudas. Ši metodinė prieiga padeda geriau suprasti sudėtingus tekėjimo reiškinius ir jų sąveikas su tėkmę ribojančiais paviršiais bei papildo įprastus efektyvumo rodiklius.