Visuotinis LEI darbuotojų susirinkimas

2023 m. birželio 9 d. 13 val. Instituto Konferencijų salėje (116-AK aud.) direktorius Sigitas Rimkevičius darbuotojams pristatys LEI 2022 m. veiklos ataskaitą, atsakys į rūpimus klausimus. Ketinama apžvelgti svarbiausius LEI 2022 m. įvykius, darbuotojų ir mokslo padalinių pasiekimus, nacionalinę ir tarptautinę projektinę veiklą, bendradarbiavimą su verslu, pristatyti 2022 m. mokslinės veiklos ir finansinius rodiklius.

Linos Vorotinskienės daktaro disertacijos „Drėgmės išsiskyrimo iš smulkintos medienos biokuro pakurose tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Lina Vorotinskienė, Lietuvos energetikos institutas

Disertacijos pavadinimas: Drėgmės išsiskyrimo iš smulkintos medienos biokuro pakurose tyrimas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T006

Gynimo data, laikas, vieta: 2023-06-01, 10:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje, AK-202 a., Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.

Mokslinis vadovas – dr. Nerijus Striūgas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006).

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

• Pirmininkas – dr. Egidijus Urbonavičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
• prof. dr. Algirdas Jasinskas (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004);
• prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
• doc. dr. Robertas Poškas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
• dr. Martin Seemann (Chalmerso technologijos universitetas, Švedija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006).

Su disertacija galima susipažinti internete, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija
Biokuro deginimas – tai vienas dažniausiai naudojamų būdų šilumos ir elektros energijos gamybai iš biomasės. Tačiau biokuro deginimas yra sudėtingas procesas, o dėl nuolat kintančios jo sudėties susiduriama su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip nevisiškas kuro sudegimas ar pavojingų teršalų susidarymas. Viena iš dažniausiai kintamų biokuro savybių yra kuro drėgnis, kuris kinta plačiose ribose ir gali siekti daugiau nei 60 % patenkančio kuro masės. Labai drėgna smulkinta mediena pakuroje ant ardyno nedega, o džiūva, užimdama didžiąją dalį ardyno. Siekiant tobulinti biokuro deginimo įrenginius, pirmiausiai reikia nustatyti biokuro drėgmės išsiskyrimui ant ardyno turinčių veiksnių įtaką, priežastis ir priklausomumus nuo džiovinimo agento temperatūros ar įkrovos maišymo periodo. Iš to seka šio darbo tyrimų objektas – drėgnos smulkintos medienos biokuro drėgmės išsiskyrimo intensyvumas pakuroje. Pagal darbe gautus rezultatus biokuro katiluose galima sukurti ir integruoti virtualius drėgmės kitimo prognozavimo jutiklius, leidžiančius efektyviau eksploatuoti biokuro deginimo įrenginius.

Gintaro Adžgausko daktaro disertacijos „Lietuvos upių hidroenergetinių išteklių prognozė vertinant klimato kaitą“ gynimas

Autorius, institucija: Gintaras Adžgauskas, Lietuvos energetikos institutas

Disertacijos pavadinimas: Lietuvos upių hidroenergetinių išteklių prognozė vertinant klimato kaitą

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – T004

Gynimo data, laikas, vieta: 2023-05-31, 13:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje, AK-202 a., Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.

Mokslinis vadovas – dr. Darius Jakimavičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004).

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

• Pirmininkė – prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004);
• dr. Vytautas Akstinas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004);
• prof. dr. Agrita Briede (Latvijos universitetas, Latvija, gamtos mokslai, fizinė geografija, P006);
• prof. dr. Jolanta Dvarionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004);
• prof. dr. Arvydas Povilaitis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004).

Su disertacija galima susipažinti internete, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija
Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos upių hidropotencinės ir hidrokinetinės energijos ištekliai. Pasaulyje tradicinių patvankinių hidroelektrinių (HE) pagaminta hidroenergija sudaro didžiausią atsinaujinančių išteklių elektros energijos dalį ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Todėl yra būtina įvertinti Lietuvos hidropotencinės (patvankinės) ir hidrokinetinės (nepatvankinės) energijos išteklius. Lietuvos ir kitų ES šalių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įsipareigojimus iki 2030 m. nustato Nacionalinis energetikos ir klimato planas. Naudojant skirtingus klimato modelius ir klimato scenarijus, buvo atlikta upių nuotėkio, nuo kurio tiesiogiai priklauso upių hidroenergetiniai ištekliai, prognozė. Naudojant IHA metodą, įvertintas mažų HE poveikis upių hidrologiniam režimui. Šiame tyrime nustatyta, kad ateityje dėl klimato kaitos įvyksiantys Lietuvos upių nuotėkio pokyčiai nulems tiek kinetinių, tiek ir potencinių upių hidroenergetinių išteklių sumažėjimą bei jų persiskirstymą tarp sezonų: didėjimą žiemos metu ir mažėjimą pavasarį. Nustatyta, kad Lietuvos upių kinetiniai ištekliai, įvertinus techninius apribojimus, sudaro 1350 GWh elektros energijos per metus. Parengta rekomendacija įstatymų leidėjams, kadangi hidropotencinių elektrinių plėtra yra sustabdyta įstatymais, tikslinga parengti teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos upių kinetinės energijos panaudojimo galimybes. Mažų HE savininkams rekomenduojama įvertinus gamybos sąlygų pokyčius artimoje perspektyvoje atlikti HE rekonstrukcijas, pritaikyti jų darbą esant sumažėjusio nuotėkio sąlygoms, kartu užtikrinant tvarų vandens išteklių panaudojimą.

Eimanto Neniškio daktaro disertacijos „Integruotas transporto ir energetikos sektorių dekarbonizacijos mažiausiais kaštais vertinimas“ gynimas

Autorius, institucija: Eimantas Neniškis, Lietuvos energetikos institutas

Disertacijos pavadinimas: Integruotas transporto ir energetikos sektorių dekarbonizacijos mažiausiais kaštais vertinimas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika – S004

Gynimo data, laikas, vieta: 2023-05-31, 10:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje, AK-202 a., Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.

Mokslinis vadovas – dr. Arvydas Galinis (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).

Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

• Pirmininkė – prof. dr. Dalia Štreimikienė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
• prof. dr. Tomas Baležentis (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
• prof. dr. Daiva Dumčiuvienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
• dr. Linas Martišauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006);
• prof. dr. Vytautas Snieška (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).

Su disertacija galima susipažinti internete, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas).

Anotacija
Ekonomikos dekarbonizacijai reikia radikalių ir didžiulių investicijų reikalaujančių pokyčių visuose ekonomikos sektoriuose. Todėl dekarbonizacijos veiksmai turėtų būti grindžiami išsamiomis įvairių sektorių perspektyvinės raidos ir emisijų mažinimo priemonių ekonominio efektyvumo analizėmis. Energetikos planavimo modeliai, grįsti diskontuotų kaštų minimizavimu, dažnai yra naudojami siekiant nustatyti, kaip turėtų vystytis energetikos sektorius, kad būtų pasiekti įvairūs strateginiai tikslai, įskaitant emisijų mažinimą, mažiausiomis sąnaudomis. Tačiau juose dažnai yra neatsižvelgiama į energetikos ir transporto sektorių tarpusavio ryšius, nors jie gali turėti ženklų poveikį. Šioje daktaro disertacijoje pristatomas MESSAGE modeliavimo aplinkoje sukurtas modelis, skirtas integruotai elektros, centralizuoto šilumos tiekimo ir transporto sektorių dekarbonizacijos mažiausiais kaštais analizei, įvertinant galimą tarpsektorinių ryšių panaudojimą elektros sistemos lankstumui didinti. Visuose modeliuojamuose sektoriuose veikla ir investicijos optimizuojamos taikant tobulo numatymo optimizavimą. Sukurtas modelis taip pat pasižymi dviem išskirtinėmis savybėmis: tikimybiniu vėjo greičių modeliavimu vėjo elektrinėms bei transporto priemonių amžiaus skirstiniais. Be to, siekiant įvertinti kai kuriuos keleivių elgsenos aspektus, modeliuotas kelionių laiko biudžetas bei nepatogumo naudojantis elektromobiliais kaštai. Disertacijoje pateikiami integruotos elektros, centralizuoto šilumos tiekimo ir transporto sektorių dekarbonizacijos mažiausiais kaštais analizės, atliktos sukurtu modeliu, rezultatai Lietuvos atvejui.

Doktorantūros studijos Lietuvos energetikos institute 2023

Kviečiame studijuoti perspektyviose Žaliojo kurso tematikose su galimybe įsidarbinti!

Lietuvos energetikos institutas kviečia aktyvius studentus, įgijusius magistro laipsnį matematikos, fizikos, chemijos, energetikos, termoinžinerijos, medžiagų inžinerijos, elektros inžinerijos, mechanikos, aplinkos inžinerijos, gamtos mokslų, ekonomikos kryptyse prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir stoti į doktorantūros studijas ▶️ energetikos ir termoinžinerijos, ▶️ aplinkos inžinerijos ▶️ ir ekonomikos mokslo kryptyse.

Priimtiems į valstybės finansuojamas doktorantūros vietas studijų laikotarpiu mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio stipendija: 1-aisias studijų metais – 931 Eur/mėn, nuo antrųjų – 1078 Eur/mėn.