Žemės dangos pokyčiai yra neatsiejami nuo žmogaus vykdomos ūkinės veiklos, nes nuolatos yra keičiamas žemės veidas. Miškų kirtimas, pelkių sausinimas, dirbamos žemės plotų ir pievų plėtra smarkiai įtakoja vietovių klimatą, upių hidrologinius procesus bei ekosistemų būklę. Miškų nykimas mažina vandens sulaikymą ir didina potvynių pavojų, o dirbamų žemių plėtra didina dirvožemio erozijos pavojų, todėl yra itin svarbu nustatyti kaip žemės danga keisis ateityje, kad galima būtų pritaikyti tinkamas apsaugos priemones. Šioje praktikoje studentai mokysis, kaip žemės dangos duomenys naudojami prognozuojant upių nuotėkį. Praktika apims duomenų rinkimą, apdorojimą ir jų integravimą į hidrologinius modelius. Bus tiriama kaip keičiasi žemės danga ne tik praeityje, bet ir bus sudaromos prognozės į ateitį.
